Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-665-1072/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-01
Bylos Nr.
1-665-1072/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44863-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
J. S.
Advokatai
Remigijus Volikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-665-1072/2023Proceso Nr. 1-01-1-44863-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,dalyvaujant prokurorei Elyjai Snieškaitei,kaltinamajai J. S., jos gynėjui advokatui Remigijui Volikui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2022 m. lapkričio 26 d., apie 19.23 val., Vilniuje, Visorių Sodų g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 23, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdama neblaivi nuo alkoholio, vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija.

J. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji J. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino gailėjosi, parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo draugui J. G. priklausantį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, jo nesuvaldė, apgadino du automobilius, visa laimė, nenukentėjo žmonės. J. G. išvykęs į JAV, paliko jai naudotis automobilį. Važiavo viena. 2022 m. lapkričio 26 d. dieną vartojo alkoholį dėl sunkaus skyrybų proceso, tokio elgesio nepateisina, smerkia, tai vienkartinis atvejis, kuris daugiau nepasikartos.

Kaltinamoji J. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 26 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir apie 19.00 val. nusprendė nuvykti į „Maxima“ kuri yra (duomenys neskelbtini). Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir privažiavus antrą sankryžą, ji pasuko į dešinę pusę, į (duomenys neskelbtini) ir privažiavusi „Maxima“ automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasistatė „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje pirko tik alkoholį – vyną ir brendį. Paskui, važiuojant, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldžius automobilio ji atsitrenkė į kitus automobilius. Būdama labai išsigandusi automobilyje išgėrė brendžio, kurį buvo nusipirkusi. Pažymėjo, kad iki parduotuvės ji vyko blaivi, alkoholio išgėrė tik po įvykio. Dėl jos tokio elgesio labai gailisi (b. l. 77-80).

Kaltinamoji J. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos parodė, kad savo kaltę pripažįsta, labai gailisi ir norėtų šiek tiek pakeisti anksčiau duotus parodymus. Anksčiau duodama parodymus minėjo, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio, tačiau iš tiesų alkoholį vartojo ir prieš eismo įvykį, maždaug apie pietus, išgėrė porą taurių vyno. Po eismo įvykio, kiek išgėrė brendžio, neatsimena dėl streso, vairavo automobilį būdama neblaivi. Alkoholį įvykio dieną vartojo, dėl to, kad šiuo metu įtempta gyvenimo situacija, dalyvauja sunkiame skyrybų procese (b. l. 99-101).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, gynėjui sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. lapkričio 26 d., apie 20.00 val., grįžo namo ir prie namo pamatė stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo kliudęs jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį kelkraštyje. „Audi“ automobilis buvo apgadinęs galinį bamperį ir galinį kairįjį sparną. Kas vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes automobilyje vairuotojo nebuvo, tik aplink automobilį vaikštinėjo moteris, Kaimynui, kurio automobilį taip pat apgadino minėtasis „Audi“ automobilis, kilo įtarimas, jog moteris neblaivi, todėl buvo iškviesta policija. Atvykus policijai nustatyta, kad moteris yra neblaivi (b. l. 58-60).

Liudytojas L. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. lapkričio 26 d., apie 19.20 val. važiavo namo ir pamatė tamsios spalvos automobilį „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, leisdamasi nuo kalniuko, pradėjo slysti. Slysdamas atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį „Toyota Siena“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atšokęs nuo minėto automobilio, trenkėsi į jo automobilį. Tuo metu jis važiavo priešinga kryptimi. „Audi“ automobilis atsitrenkė į jo automobilio vairuotojo pusę, apgadindamas kairės pusės priekinį ir galinį sparnus, vairuotojo bei galines dureles, slenksčio apsaugą. „Audi“ vairavo moteris, kuri automobilyje buvo viena. Tuomet moteris išlipo iš mašinos ir iš karto pradėjo sakyti, jog prisipažįsta, kad dėl įvykio yra kalta. Kilus įtarimui, kad moteris neblaivi, iškvietė policiją (b. l. 52-55).

Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje vyriausiuoju patruliu. 2022 m. lapkričio 26 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu A. G. Apie 19.25 val., gavo iškvietimą, kuriame buvo nurodoma, jog Visorių Sodų gatvėje, prie 23 namo, susidūrė trys automobiliai, o kaltininkė galimai neblaivi. Atvykus minėtu adresu, pamatė susidūrusius tris automobilius – „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvę du vyriškiai nurodė, kad „Audi“ vairuotoja sėdi automobilyje prie vairo. „Toyota Land Cruiser“ vairuotojas papasakojo, kad jam važiuojant priešpriešais „Audi A5“, pamatė, jog „Audi A5“ vairuotoja atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Toyota Sienna“ ir nuo smūgio atsitrenkė į jo automobilį. „Toyota Land Cruiser“ vairuotojui nuėjus prie automobilio „Audi A5“ vairuotojos, kilo įtarimas, kad ji gali būti neblaivi. Liudytojui E. K. priėjus prie automobilio „Audi A5“, prie vairo sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo J. S., nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris buvo išsigandusi. Moteriai paaiškinus, kad reikės pasitikrinti neblaivumą, ji to daryti nesutiko ir savo neblaivumą neigė. Po kiek laiko, ji sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Patikrinus ir nustačius moters neblaivumą, pastaroji sutiko su patikros rezultatais. Moteris paaiškino, kad prieš eismo įvykį vartojo brendį. Apžiūrint automobilį, automobilio salone, gale už keleivio pusės, gulėjo tuščia 0,5 litro sidro „GIN Safari“ talpa, o bagažinėje buvo tuščias brendžio butelis (b. l. 62-64).

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir E. K. 2022 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8-9).

Policijos registruojamų įvykių ataskaitų duomenimis, 2022 m. lapkričio 26 d., 19.23 val., gautas pranešėjo skambutis, kuriame nurodoma, kad gatvėje susidūrė trys automobiliai: ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė yra „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui sugadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas variklio dangtis, vairuotojo pusės priekinės durelės, nubrozdintas kairės pusės priekinės durelės (b. l. 11-28).

Alkotesterio kvitų duomenimis, J. S. primojo tikrinimo metu 20.27 val. nustatytas 2,19 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 20.45 val. –2,17 prom. girtumas (b. l. 30-32).

Šalies argumentai

J. S. paaiškinime užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 26 d., apie 19.50 val. ji vairavo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio danga buvo slidi, todėl ji nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitus du automobilius (b. l. 34).

Žemesnės instancijos teismas

L. Kazlausko paaiškinime užfiksuotos analogiškos aplinkybės nurodytos jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (b. l. 35).

A. Montrimo paaiškinime užfiksuotos analogiškos aplinkybės nurodytos jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (b. l. 36).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 33).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas J. G. (b. l. 48).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A5“ 2011-2015 m. kaina su PVM 15 380 Eur (b. l. 49).

Nepriklausomų vertintojų biuro ataskaitos Nr. 2221214 duomenimis, automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 9242 Eur su PVM (b. l. 144).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog J. S. 2022 m. lapkričio 26 d., apie 19.23 val., Vilniuje, Visorių Sodų g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 23, būdama neblaivi nuo alkoholio, vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet jai buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas, bet ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga bei teisme ištirti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais: liudytojo policijos pareigūno E. K. parodymai, jo tarnybinio pranešimo duomenys, liudytojų A. M. ir L. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, Policijos registruojamų įvykių ataskaitų duomenys ir kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji J. S. vartojo alkoholį iki eismo įvykio ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad J. S. kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos J. S. atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 147-148, 150-151).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. S. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teista, įsipareigojo atlyginti draudimo bendrovei Gjensidige žalą, patirtą išmokėjus draudimo išmokas už įvykio metu sugadintus automobilius.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji padarydama šią nusikalstamą veiką elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, vis gi iš byloje surinktų duomenų matyti, jog toks jos elgesys yra atsitiktinio pobūdžio, savo elgesį J. S. įvertino kritiškai, teismo posėdyje nurodė, jog neigiamai vertina alkoholio vartojimą, nėra linkusi tokiu būdu spręsti problemų, tai buvo vienkartinis atvejis dėl sunkios emocinės būklės, sprendžiant šeimos problemas, savęs neteisina, padarė tinkamas išvadas ir ateity nenusižengs visuomenei priimtinoms elgesio taisyklėms, bei teisės normoms. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. anksčiau nėra teista (b. l. 105), bausta administracine tvarka per penkis metus du mažareikšmius nusižengimus, baudos sumokėtos (b. l. 106-107), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 108), charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, gerbiama (duomenys neskelbtini), bei darbuotoja (b. l. 148), teismas turi pagrindo manyti, jog ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamosios atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateityje elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad J. S. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad ji atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju J. S. laiduotoja sutinka būti jos ilgametė draugė J. S. Tiek kaltinamoji, tiek J. S. teismo posėdyje parodė, jog J. S. draugei iš karto papasakojo apie padarytą nusikaltimą, ji pasmerkė tokį elgesį, tačiau suprasdama jos dvasinę būklę padėjo jai atgauti emocinę pusiausvyrą, prisiimant atsakomybę už padarytą nusikaltimą, kritiškai įvertinant savo veiksmų padarinius, renkantis ateity visuomenei priimtinus elgesio variantus, sprendžiant savo asmenines problemas. Nagrinėjamu atveju, nėra abejonių, kad J. S. su J. S. sieja artimi ryšiai. J. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji draugei autoritetas, dažnai bendrauja telefonu, susitinka, J. S. klausia ir klauso jos patarimų. J. S. parodė, kad įsipareigoja ateity nelaukdama, kol J. S. paskambins, pati inicijuoti pokalbius, kad laiku pastebėtų, ar draugės emocinė būklė pozityvi, ar nereikia pagalbos, taip pat, kad primintų apie būtinybę laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, teisės aktų reikalavimų. J. S. parodė dirbanti (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad yra neteista (b. l. 152), administracine tvarka bausta už negrubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 153). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. S. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima J. S., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jam, kad J. S. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. S., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos J. S. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas J. S. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

J. S. gynėjo teisiamojo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo pobūdžio, šeimyninių reikalų, nes turi nepilnametę dukrą, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Pastebėtina, kad jos egzistavo dar prieš darant nusikaltimą, todėl J. S., būdama gana brandaus amžiaus, aukštesniojo išsilavinimo, turėjo suvokti savo neblaivumą, numatyti neatsakingo elgesio pasekmes, tačiau to nepaisydama vairavo transporto priemonę, tai yra sąmoningai elgėsi neatsakingai, ir kad nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas ir niekaip negali būti pateisintas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis, nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas J. S. Nagrinėjamu atveju įvertinus J. S. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes – ji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas girtumo laipsnis – 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija, gana ženkliai viršijantis minimalų neblaivumo laipsnį (1,51 promilės), už kurį įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, tai, kad kaltę pripažino, nusikalstama veika padaryta reali žala trečiųjų asmenų turtui – apgadinti automobiliai, sukeltas realus pavojus kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nes tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo žmonės, jos asmenybę – dirba, neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nors ir nesusijusius su vairavimu esant neblaiviai, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis nustatytinas didesnis nei minimalus – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. lapkričio 29 d. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, o 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržys kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Gynėjas prašė skirti teisės vairuoti atėmimą, leidžiant vairuoti su antialkoholinio variklio užraktais. Pažymėtina, kad specialios teisės atėmimą, draudžiant vairuoti transporto priemonę, kurioje neįrengti antialkoholinio variklio užraktai, numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas už administracinio nusižengimo padarymą, o nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas ir už jo padarymą tokia baudžiamojo poveikio priemonė BK nenumatyta.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kurios nuosekliai yra laikomasi, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Nusikaltimo padarymo metu J. S. vairuotas automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, o iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra J. G., kad jam būtų buvę žinoma apie J. S. ketinimus būnant neblaiviai vairuoti jo automobilį, duomenų nėra.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atvejų savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o į siekį atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą, ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Nepriklausomų vertintojų biuro ataskaitos duomenimis, automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 9242 Eur su PVM (b. l. 144). Taigi šiuo atveju BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas, konfiskuojant visą nurodytą automobilio vertę, būtų kaip papildomas asmens nubaudimas, o ne kaip turto konfiskavimo tikslo pasiekimas. Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo, bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Įvertinus baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, bei J. S. asmenybę, akivaizdu, kad automobilio „Audi A5“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamosios išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, per tris dienas, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Dėl to, kaltinamajai neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

VI. Kiti klausimai

J. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 81-84). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas (šiuo metu esantis byloje (prie viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, jis netaikytinas ir po nuosprendžio priėmimo.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) konfiskavimą valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. S., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti J. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė VenckienėNuorašas tikrasTeisėja Eglė Venckienė2023-02-01