Šiaulių apylinkės teismo nutartis, II-19-899/2012

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-05
Bylos Nr.: II-19-899/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-07-3-00311-2012-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Bronius Vinciūnas
Advokatai: Muradas Bakanas

Kategorijos

42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
78.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-19-899/2012Proceso Nr. 4-07-3-00311-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 42.22; 78.3

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 5 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskiene ir Jūratei Šarauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. D., jos atstovui advokatui Muradui Bakanui,institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Zenonui Stundžiai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos V. D. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Zenono Stundžios 2012 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 3.5.Š-ATŠ-1 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Zenonas Stundžia 2012 m. sausio 9 d. V. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 91 straipsnį dėl to, kad 2011 m. liepos 27 d. nustatyta, jog vykdomi nekilnojamosios kultūros vertybės - Gubernijos alaus daryklos pastatų komplekso Alaus daryklos pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 25815 ), esančio adresu: Dvaro g. 179, Šiaulių m., pagrindinio (rytų) fasado remonto darbai. Protokole konstatuota, kad šie darbai vykdomi nesilaikant Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintais paveldo tvarkybos reglamentais nustatytos technologijos ir tvarkos (darbai vykdomi be projekto ir leidimo, neatestuotų asmenų). Protokole pažymėta, kad tuo AB (duomenys neskelbtini ) generalinė direktorė V. D. pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ 2 ir 7 punktu reikalavimus; paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (Žin., 2007. Nr. 70-2782) 2 punkto, 4 punkto ir 12 punkto reikalavimus; paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155 (Žin., 2005, Nr. 57-1966) 2 punkto, 6 punkto ir 7 punkto reikalavimus; paveldo tvarkybos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. ĮV-130 (Žin., 2010, Nr. 28-1330), PTR 2.06.01:2010 „Fasadų dekoratyvinių dangų, dekoratyvinio tinko, tinkuotų, dažytų paviršių tvarkyba“ 2 punkto, 3 punkto, 5 punkto, 7 punkto ir 8 punkto reikalavimus (8-10 b. l.).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Zenonas Stundžia 2012 m. sausio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 3.5.Š-ATŠ-1 (5-7 b. l.), pagal kurį V. D. nubausta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 91 straipsnyje, padarymo ir jai paskirta 3 000 litų bauda. V. D. buvo nubausta už tai, kad vykdomi nekilnojamosios kultūros vertybės - Gubernijos alaus daryklos pastatų komplekso alaus daryklos pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 25815), esančio adresu Dvaro g. 179, Šiaulių m., pagrindinio (rytų) fasado remonto darbai, nesilaikant kultūros ministro patvirtintais paveldo tvarkybos reglamentais nustatytos technologijos ir tvarkos (darbai vykdomi be projekto ir leidimo, neatestuotų asmenų). Nutarime konstatuota, kad tuo AB (duomenys neskelbtini ) generalinė direktorė V. D., vykdydama nekilnojamosios kultūros vertybės - Gubernijos alaus daryklos pastatu komplekso Alaus daryklos pastato (u. k. -25815) pagrindinio (rytu) fasado remonto darbus, pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbu reglamentai“ 2 punkto ir 7 punkto reikalavimus; paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007„Kultūros paveldo tvarkybos darbu projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (Žin., 2007. Nr. 70-2782) 2 punkto, 4 punkto ir 12 punkto reikalavimus; paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 „Leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV- 155 (Žin.. 2005. Nr. 57-1966) 2 punkto, 6 punkto ir 7 punkto reikalavimus; paveldo tvarkybos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. ĮV-130 (Žin.. 2010 m. Nr. 28-1330) PTR 2.06.01:2010 „Fasadų dekoratyvinių dangų, dekoratyvinio tinko, tinkuotų, dažytų paviršių tvarkyba“, 2 punkto, 3 punkto, 5 punkto, 7 punkto ir 8 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2012 m. vasario 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme gautas V. D. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo (2-4 b. l.). Skunde pareiškėja nurodė, kad su jai pareikšto pažeidimo padarymu ir paskirta administracine nuobauda nesutinka, nes ji šio pažeidimo nepadarė. Gubernijos alaus daryklos pastatų kompleksas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 25815 ), esančio adresu: Dvaro g. 179, Šiaulių m., kaip galima spręsti iš Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio veiksmų, galimai yra įtrauktas į nekilnojamosios kultūros vertybių sąrašą, tačiau nei AB (duomenys neskelbtini), nei ji, generalinė direktorė V. D., niekada apie tai nebuvo informuota. Apie nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos 2001 m. rugsėjo 12 d. individualų pirminį reglamentą ir jame numatytą saugotiną nekilnojamąjį turtą - AB (duomenys neskelbtini) alaus daryklos sandėlį jai tapo žinoma tik po to, kai buvo pradėti tikrinimai ir jai jis buvo perduotas A. R.. Kaip paaiškėjo, jis nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos 2001 m. rugsėjo 12 d. individualų pirminį reglamentą gavo iš Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio, tačiau bendrovei jo neperdavė. Pažymi ir tai, jog jis nebuvo įgaliotas pasirašyti nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos 2001 m. rugsėjo 12 d. individualų pirminį reglamentą ir paimti jį iš Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio. Pagal tuo metu galiojusį Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos 2001 m. rugsėjo 12 d. individualus pirminis reglamentas turėjo būti perduotas juridinio asmens vadovui. Žodžio „remontas“ sąvoka yra apibrėžta Statybos įstatymo 2 str. 13 d., nurodant, kad statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Pagal to paties straipsnio 15 d. statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Pagal 19 d. statinio remontas - statinio kapitalinis ar paprastasis remontas. Pagal 20 d. statinio kapitalinis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų- ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Pagal 21 d. statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos 2001 m. rugsėjo 12 d. individualiame pirminiame reglamente (1 p.) nurodyta, jog priežiūra - vykdyti pastato palaikomąjį remontą, aplinkos ir želdinių tvarkymo darbus. Tuo tarpu tvarkyba apibrėžta šio reglamento 3 p., t. y. tvarkyba - taikomas konservavimo režimas - tai visuma tvarkymo darbų sustabdančių kultūros vertybę ardančių išorinių ir vidinių faktorių poveikį ir įtvirtinančių esamoje padėtyje (išsaugant) visus išlikusius tokių vertybių autentiškumo ir kiekybės požymius. Faktiškai ir buvo atliekamas palaikomasis remontas. Palaikomojo remonto sąvokos jokiame teisės akte nėra apibrėžta. Todėl nebuvo reikalingas nei projektas, nei statybos leidimas ir jokių pažeidimų nebuvo. Skunde nurodyta ir tai, kad pareiškėja negali būti laikoma tinkamu subjektu pagal ATPK 91 str., nes jokia Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymo nuostata neįpareigoja jos konkrečiu atveju atlikti projektavimo darbus ir užtikrinti, jog juos atliktų atestuotas asmuo. AB (duomenys neskelbtini) yra sudariusi rangos sutartį su statybos bendrove ir būtent jie ir privalėjo rūpintis, kad darbų atlikimas atitiktų Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus.

Atsiliepimas

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinis atsiliepime nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (21-23 b. l.). Paaiškino, kad 2011 m. liepos 27 d. nustatyta, kad vykdomi nekilnojamosios kultūros vertybės - Gubernijos alaus daryklos pastatų komplekso Alaus daryklos pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 25815, ankstesnis kodas - G250K1), esančio adresu: Dvaro g. 179, Šiaulių m., pagrindinio (rytų) fasado remonto darbai. Darbai vykdomi nesilaikant Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintais paveldo tvarkybos reglamentais nustatytos technologijos ir tvarkos (darbai vykdomi be projekto ir leidimo neatestuotų asmenų). V. D. teiginiai, kad ji nežinojo apie Gubernijos alaus daryklos pastato paveldosauginį statusą (t. y. kad šis pastatas yra nekilnojamoji kultūros vertybė), neatitinka tiesos. Dar 2011 m. birželio 15 d. AB (duomenys neskelbtini) gen. direktorė V. D. kreipėsi į departamento Šiaulių teritorinį padalinį su prašymu Nr. 312 išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) Alaus daryklos pastatui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 25815, buvęs kodas - G250K1). Šį prašymą pasirašė generalinė direktorė V. D.. Prašyme išvardinta AB (duomenys neskelbtini) turimos kultūros paveldo objekto tyrimų ir projektinės dokumentacijos sąrašas: kultūros vertybės pagrindinis dosjė, nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos individualus pirminis reglamentas. Departamento Šiaulių teritorinis padalinys 2011 m. birželio 17 d. išdavė tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. 7.14.Š-2Š-294 Alaus daryklos fasadų tvarkybos projektui rengti. Kad šis dokumentas yra įteiktas, pasirašė AB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė V. D.. Šiose projektavimo sąlygose nurodyta, kad: „Alaus daryklos fasadų tvarkybos darbų projektas turi atitikti kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų reikalavimams. Atliekant tvarkybos darbus - pašalinti priežastis, galinčias sukelti objekto dalių praradimą, minimaliai keisti vertingąsias savybes. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą gali rengti tik KPD atestuoti specialistai, turintys atitinkamą kvalifikacinę kategoriją. Tvarkybos darbų projektas turi būti suderintas KPD Šiaulių teritoriniame padalinyje“. Šie dokumentai visiškai įrodo, kad V. D. žinojo, kad alaus daryklos pastatas yra nekilnojamoji kultūros vertybė, kad jam taikoma nekilnojamojo kultūros paveldo teisinė apsauga. Taip pat pažymi, kad Kultūros vertybių registras yra viešas, pasiekiamas kompiuterinės paieškos priemonėmis. Šiaulių Gubernijos alaus daryklos pastatų kompleksas (G 250K) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005m., Nr. 58-2034) pripažintas saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr.153-5571) 19 str. nurodyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros pase nurodytas vertingąsias savybes. Kultūros vertybės pagrindinio dosjė (šį kultūros paveldo vertybės apskaitos dokumentą turi AB (duomenys neskelbtini), apie tai yra įrašas bendrovės prašyme projektavimo sąlygoms gauti) 17 punkte aprašyta fasadų kompozicija ir dekoras: „pagrindinis fasadas sudėtinio tipo. Jame išlikę XX a. pradžios dekoro elementai: nedidelės langų arkinės angos su segmentine iškilia sąrama, iškilia palangės juosta. Fasadą rėmina piliastrai, peraugantys į karnizinę frontono dalį, šioje dalyje puošti dekoratyvinėmis detalėmis. Autentiški pastato fasadai (išskyrus pagrindinį ir pietinio fasado fragmentą) dengiami vėlyvesnės statybos priestatų“. Atkreipia dėmesį, kad būtent pagrindiniame (rytų) Alaus daryklos pastato fasade buvo vykdomi nelegalūs remonto darbai. V. D. turėjo išsamią informaciją apie alaus daryklos pastato paveldosauginį statusą, tačiau ignoravo kultūros vertybės tvarkybai nustatytus reikalavimus ir sąmoningai juos pažeidė. Remonto darbai buvo vykdomi be projekto ir leidimo neatestuotų asmenų, todėl tai kėlė tiesioginę grėsmę nekilnojamajai kultūros vertybei, kuri galėjo būti nepataisomai sužalota nekvalifikuotais remonto darbais. Tuo V. D. sudarė galimybę žaloti nekilnojamąją kultūros vertybę. V. D. teiginys skunde, kad statybos bendrovė, o ne pastato valdytojas turėjo rūpintis, kad darbų atlikimas atitiktų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, taip pat neatitinka tiesos. Projektavimo sąlygas ir leidimą kultūros paveldo objekto tvarkomiesiems darbams Kultūros paveldo departamentas išduoda objekto savininkui arba jo įgaliotam asmeniui. Tai nustatyta paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2005 „Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo taisyklių“ 5 punkte bei paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“ 5 punkte.

V. D. teisme skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad, vadovaujantis nekilnojamo turto pirminiu reglamentu, buvo atliekamas palaikomasis remontas. Nieko negriovė ir nestatė. Reglamente nurodyta, kad vykdant palaikomąjį remontą nėra jokių išlygų. Išlygos nurodytos tvarkymui, statybai. 2001 metais A. R. buvo perduotas pirminis reglamentas. Jis yra statybos inžinierius, tebedirba ir dabar. 2001 metais taip pat dirbo statybos inžinieriumi. A. R. privalėjo prižiūrėti statybos darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas Z. Stundžia teisme paaiškino, kad surašytas protokolas ir nutarimu bauda yra paskirta pagrįstai, kadangi kiekvienas teiginys, faktas yra įrodytas dokumentais ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Sąvokos „palaikomasis remontas“ nėra. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 34 p. tvarkyba – tai kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: tyrimas (taikomasis), remontas, avarijos pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, darbų planavimas ir projektavimas. Visa, kas įeina į objektų tvarkybą, yra išdėstyta. Darbai, kurie buvo vykdomi, buvo tvarkyba ir jie patenka į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo sferą. Darbai buvo pastato antroje pusėje. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad vienoje dalyje matosi dažybos darbai, t. y. atlikta fasado tvarkyba. Ta dalis, kuri yra kultūros vertybių apskaitos dokumente, aiškiai išvardinta, kad yra labai vertinga. Būtent toje vietoje vyko remonto darbai ir buvo kėsinamasi į kultūros vertybę. Visas pastatas priklauso kultūros paveldui, nesvarbu, kada šis pastatas pastatytas. Darbai negali būti be Kultūros paveldo departamento suderinimo ir leidimo, t. y. be tos procedūros, kuri nebuvo atlikta. Šioje situacijoje pagal reglamentus buvo tik padaryta viena dalis - tai pateiktas prašymas projektavimo sąlygoms gauti ir išduotas Kultūros paveldo departamento projektavimo sąlygos. Toliau procesas pagal nustatytą tvarką nebuvo vykdomas. Buvo sukeltas pavojus kultūros vertybei. Žala nebuvo paskaičiuota. Žalai paskaičiuoti yra sudaroma komisija. Ji siektų dešimtis tūkstančių litų. V. D. turi nurodymo teisę, ji nėra pati vykdytoja, bet ji nurodo. V. D. atsakinga kaip administratorė už administruojamos kultūros vertybės apsaugą, o statybinė organizacija, kuri dirbo, atsakinga už statybos darbus ir atsako pagal statybos įstatymus. Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 str. išdėsto valdytojo teises ir pareigos. Šiuo atveju atsakinga AB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) atsakinga už statybos įstatymų pažeidimą. Tai, kad A. R. nežinojo apie reglamentą, nekeičia situacijos, kadangi įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Šioje situacijoje nežinojimo nebuvo, kadangi V. D. parašė prašymą gauti projekto sąlygas. Prašyme išvardinami tvarkybos darbai. Prašymas rodo, kad V. D. pilnai žinojo, kokį objektą valdo ir kokie jam keliami reikalavimai. Kaltinimas yra sukonkretintas, surašyti visi punktai, kurie reglamentuoja veiksmus, ką turi atlikti kultūros vertybės valdytojas, norėdamas atlikti tvarkybos darbus. Projektas turėjo būti ir paveldo tvarkybos reikėjo, statybos projekto – ne. 12 p. nurodo, kad būtų pateiktas projektas ir suderintas, nes situacija turi būti kontroliuojama. Projektas nebuvo nei parengtas, nei pateiktas derinti. Turėjo būti gautas leidimas darbams, kuris yra privalomas. Protokole konkrečiai išvardinta, kas nebuvo padaryta ir kokie punktai buvo pažeisti. Dokumentai eina nuosekliai ir kol nėra projekto, neišrašomas leidimas. Išsiėmus leidimą, privaloma nurodyti, kas administruoja ar vykdo darbus, ir kokia tvarka vadovaujamasi. Reikia vadovautis konkrečiu reglamentu. Ne baudos dydis yra esmė. Svarbu, ar kaltinamoji supranta, kad ji neteisi, svarbu auklėjamasis poveikis. Dėl baudos dydžio palieka spręsti teismui savo nuožiūra. Palaikomasis remontas, mano, tai yra priežiūros darbai. Reglamentas parašytas 2001 metais. Po to buvo visa eilė norminių reglamentų, kurie tikslino ir keitė sąvokas. Šiandien sąvokos „palaikomasis remontas“ nėra. Nemano, kad reglamentas yra ydingas. Nebuvo jokio akivaizdaus reikalo tikslinti reglamentą, kadangi V. D. laikėsi tvarkos, tačiau vėliau sugalvojo nesilaikyti tvarkos. Po nubaudimo mano, kad reglamento nereikia keisti, nes baudžiama ne už reglamento nesilaikymą, o už įstatymų nesilaikymą. Reglamentas yra supažindinamasis dokumentas, kuriuo šeimininkas informuojamas, kad, atlikdamas darbus, jis turi kreiptis į Kultūros paveldo departamentą. V. D. laikėsi reglamento tvarkos iki tam tikro momento. Iš foto medžiagos matosi, kad nudaužė tinką ir tinkuoja. Yra statybos inspekcijos aktas, kuriame statybos specialistai rašo, koks remontas yra vykdomas ir tai, kad vykdomas paprastasis pastato remontas, o paprastajam remontui privalomas projektas. Statybos inspekcija išaiškino ir pagrindė, kad tai yra paprastasis pastato remontas. Pastato vertingosios savybės nurodytos kultūros vertybių pagrindiniame dosjė. Vykdant darbus, reikėjo vadovautis kultūros vertybių pagrindiniu dosjė, kuriame nurodyta „Fasadų kompozicija ir dekoras“. Pats savininkas negali spręsti, kas yra vertinga. Tvarkybos projektas šiai dienai yra. Po įvykio yra suderintas projektas ir gautas leidimas. Kas vyko po to, nežino. Kalba eina iki protokolo ir nutarimo surašymo. Apie žalą nekalbėta, nes būtų kitos taisyklės, tai buvo grubus tvarkos pažeidimas. Projektas buvo suderintas po protokolo. Projektą derino ne jis. Derinimas vyko 2011-10-04. Spalio mėnesio procese nedalyvavo, todėl plačiau komentuoti negali. Leidimą išdavė ne jis. Juristai sprendė ir projektas buvo padarytas po to, kai pamatė, kad nesilaikant tvarkos negalima atlikti darbų. Darbų vykdymu nesidomėjo, nes už darbus atsakingas valdytojas. Jis tik paklausė, ar įmonė turi leidimą dirbti su kultūros vertybėmis. Darbus atliko statybos firma, kuri nepatenka į jų darbų sritį, todėl paprašė, kad tai ištirtų statybos inspekcija. Yra išdėstyta tvarka. Jei jos nesilaiko, sukelia kultūros vertybei pavojų. Objektas yra pripažintas valstybės saugomu ir jo negalima žaloti. Tai parašyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. Dosjė išvardinti dalykai, kurie turi būti maksimaliai išsaugoti. Galima tvarkyti, bet ir tuo pačiu stengiantis saugoti vertingus dalykus. Nežino, ar po įvykio buvo išduotas leidimas. Tai gali pasakyti valdytojas. Situacija buvo vertinama liepos mėnesį. Vėliau buvo nurodymas ištaisyti protokolo trūkumus. Leidimo išdavimo tvarką nustato taisyklės. Leidimą išdavė, nes buvo pateiktas prašymas, kuris buvo patikrintas. Buvo pridėta pilna apskaitos dokumentacija, o kad buvo sumaišyti numeriai, buvo įvertinta kaip rašymo klaida. Prašyme buvo nurodyta alaus darykla ir ko prašoma. Surašė sąlygas, kokius veiksmus turi atlikti. Rašymo klaida buvo įvertinta kaip smulkmena, kuri neturi esmės. Buvo sumaišyti pridedami dokumentai prie prašymo. Prie prašymo pridėta pilna dokumentacija. Negali atsakyti, ar buvo pastebėta, kad ne tas dokumentas buvo pridėtas. Tai yra ne esminė klaida. Asmuo prašo, ko nori, o jie (specialistai) atsako, ką galima daryti. Šioje byloje ginčo statinys yra G250-K1, tai yra alaus darykla. G250-K2 – sandėlys, kuriame darbai nevyko.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) inžinieriumi-statybininku. V. D. - įmonės direktorė. 2001 metais įmonėje jis dirbo. Pradėjo ten dirbti nuo 1998 metų. Kultūros paveldo departamentas atliko tyrimą, surašė reglamentą, kurį jis paėmė ir ant jo pasirašė. 2000-2001 metais pasirašė, kad gavo reglamentą. Jo pareigos visą darbo laiką buvo tos pačios. Neatsimena, kada jam buvo paduotas reglamentas. Direktorius buvo sakęs jį paimti. Paėmęs reglamentą, jį parodė direktoriui ir pasidėjo savo kabinete. Direktorius Dunauskas buvo informuotas apie reglamentą. Pasirašė, kad gavo reglamentą Kultūros paveldo departamente. Žino, kad rūsiai yra kultūrinė vertybė. Antras parašytas reglamentas buvo dėl sandėlio, kuris taip pat yra kultūrinis paveldas. Į Kultūros paveldo departamentą konsultuotis nebuvo nuvažiavęs. Pasikeitusiam direktoriui reglamento nerodė. Bendras paveldo statinių numeris yra 250. Kitus statinius galėjo suklysti įvardindamas projekte. Jis surašė projektą, direktorė pasirašė, o sekretorė atspausdino. Prašymas buvo pateiktas ne dėl to pastato, dėl kurio yra iškelta byla. Buvo tvarkoma viršžeminė pastato dalis, kuri yra virš rūsių. Todėl mano, tai nėra kultūrinis paveldas. Pasirašė, kaip eilinis darbuotojas už reglamentą. Įgaliojimo tam neturėjo. Nežino, kaip Kultūros paveldo departamentas jam galėjo atiduoti reglamentą. Su įmone, atliekančia statybos darbus, jo santykiai yra tokie, kad turi tikrinti, ar jie tinkamai ir laiku atlieka visus darbus. Darbai buvo atliekami, nes reikėjo sutvarkyti pastatą, kad negriūtų. Buvo nutrupėjęs tinkas, todėl reikėjo jį sutvarkyti. Įmonės vadovas domėjosi, ar darbams reikia darbo projekto. Tačiau projektas nereikalingas, jeigu nekeičiama konstrukcinė pastato dalis. Buvo atliekamas pastato palaikomasis remontas, kad neirtų ir nebūtų korozijos, kad būtų užtikrinamas pastato pastovumas. Direktorius pakvietė ir pasakė paimti reglamentą. Įgaliojimo tam neturėjo. Į Kultūros paveldo departamentą buvo kreiptasi ne dėl pastato, dėl kurio vyksta byla, nes buvo suklysta nurodant pastato numerį. Prašyme buvo nurodytas pastatas G250-K1, o dokumentai prie prašymo pridėti pastato G250-K2. Rengė prašymą Kultūros paveldo departamentui, kada atėjo statybos inspekcija ir pradėjo fotografuoti. Todėl pradėjo rengti projektą darbams. Sutartį su statybos įmone rengė rangovas. Sutartį pasirašo įmonės direktorius ir rangovo direktorius. Reglamentas buvo laikomas pas jį, kaip ir visos statybos bylos ar kadastrinės bylos. Buvo, kada statybos inspekcija atvyko tikrinti. Ji nustatė, kad atliekami darbai yra remonto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

V. D. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 straipsnį. Minėtos teisės normos pažeidimas užtraukia atsakomybę už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime nurodyta ši pažeidimo esmė: 2011 m. liepos 27 d. nustatyta, jog vykdomi nekilnojamosios kultūros vertybės - Gubernijos alaus daryklos pastatų komplekso Alaus daryklos pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 25815 ), esančio adresu: Dvaro g. 179, Šiaulių m., pagrindinio (rytų) fasado remonto darbai. Darbai vykdomi nesilaikant Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintais paveldo tvarkybos reglamentais nustatytos technologijos ir tvarkos (darbai vykdomi be projekto ir leidimo, neatestuotų asmenų).

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. Ši norma taip pat yra blanketinė, nukreipianti į kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ 2 punkte nurodyta, kad šis reglamentas yra privalomas visiems kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų arba šių statinių teritorijose ar apsaugos zonose esančių statinių statybos darbų vykdytojams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Pagal reglamento 7 p. visais kitais atvejais, kai nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkomieji darbai atliekami tik pagal paveldo apsaugos technologijų reikalavimus ir/arba atliekami šio statinio paprastojo remonto statybos darbai, apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002, vadovaujamasi reikalavimais, nustatytais: 7.1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu; 7.2. kultūros ministro patvirtintais teisės aktais – paveldo tvarkybos reglamentais, parengtais vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklių nuostatomis.

Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (Žin., 2007. Nr. 70-2782) 2 punkte nustatyta, kad reglamentu nustatytos sudėties tvarkybos darbų projektas visais atvejais yra sudėtinė dalis statinio techninio projekto, rengiamo pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“, patvirtinto aplinkos ministro ir kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ ĮV-196 ( Žin., 2005, Nr. 60-2140), ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80), nustatytus reikalavimus. Saugomų objektų atkūrimo atveju arba šiuose objektuose ar jų dalyse, neturinčiose vertingųjų savybių, bei jų teritorijose ar apsaugos zonoje atliekamų tvarkomųjų statybos darbų atveju statinio techniniai projektai taip pat rengiami vadovaujantis minėtais statybos techniniais reglamentais nustatytais reikalavimais. Pagal reglamento 4 p. reglamentu nustatyti reikalavimai privalomi tvarkybos darbų projektų rengėjams bei visiems viešojo administravimo subjektams, fiziniams ir juridiniams asmenims, atliekantiems veiksmus, susijusius su saugomų objektų tvarkyba. Pagal reglamento 12 p. tvarkybos darbų projektai turi būti pateikti patikrinti (derinti) už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai, kuri šių projektų sprendiniams pritaria raštu arba institucijos spaudu „Patikrinta“ ir šį projektą tikrinusio (derinusio) specialisto parašu. Patikrinto (suderinto) tvarkybos darbų projekto vienas egzempliorius perduodamas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos tvarkybos darbų atlikimą kontroliuojančiam specialistui.

Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155, 2 p. nustatyta, kad taisyklės privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems Leidimų išdavimo, jų apskaitos ir saugojimo, jų pripažinimo netekusiais galios procese. Pagal reglamento 6 p. leidimui gauti pareiškėjas pateikia šių taisyklių 1 priede nurodytos formos prašymą. Pagal reglamento 7 p. prie prašymo pridedamos šių dokumentų kopijos: 7.1. kultūros paveldo objekto valdymo teisę patvirtinančio dokumento; 7.2. tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto; 7.3. tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akto; 7.4. įgaliojimo (jeigu prašymą paduoda valdytojo įgaliotas asmuo).

Paveldo tvarkybos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. ĮV-130, PTR 2.06.01:2010 „Fasadų dekoratyvinių dangų, dekoratyvinio tinko, tinkuotų, dažytų paviršių tvarkyba“ 2 punkte nurodyta, kad šio reglamento nuostatos privalomos atliekant kultūros paveldo statinių fasadų tinkuotų ir dažytų paviršių tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Reglamente nustatyti reikalavimai privalomi visiems viešojo administravimo subjektams, juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą (3 p.). Fasadų tinkuotų ir dažytų paviršių tvarkybos darbų projekto vykdymo ir darbų kokybės kontrolė vykdoma pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį (5 p.). Fasadų dekoratyvinių dangų, dekoratyvinio tinko, tinkuotų, dažytų paviršių tyrimų ir kitų tvarkybos darbų projektai rengiami, jų ekspertizė atliekama, leidimai šiems darbams išduodami ir baigti darbai priimami pagal reikalavimus, nustatytus paveldo tvarkybos reglamentuose, esančiuose Paveldo tvarkybos reglamentų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-151, trečiojoje paveldo tvarkybos reglamentų normavimo srityje „Reikalavimų su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusioms procedūroms atlikti nustatymas“ (7 p.). Šiuo reglamentu bei kitais paveldo tvarkybos reglamentais vadovaujamasi atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Atliekant tvarkomuosius statybos darbus nekilnojamojo kultūros paveldo statiniuose ir jų teritorijose ar apsaugos zonose vadovaujamasi statybos techniniais reglamentais ir kitais normatyviniais dokumentais. Paveldo tvarkybos reglamentais ir statybos techniniais reglamentais bei kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais vadovaujamasi atliekant tvarkomuosius paveldosaugos ir statybos darbus nekilnojamojo kultūros paveldo statiniuose ir jų teritorijose, kaip tai nustatyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196 ((8 p.).

ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų surašytas netinkamai, nesilaikant jam keliamų reikalavimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir priimtame nutarime užfiksuotos visos reikiamos aplinkybės, kurios apibrėžia administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. nurodyta data, laikas, vieta, pažeidimo esmė, be to nurodyti konkretūs teisės aktų, kurių reikalavimai pažeisti, bei nurodytas konkretus ATPK straipsnis, kuris numato atsakomybę už padarytą pažeidimą. Pareiškėjai suformuluotas kaltinimas yra konkretus, aiškus. Iš protokole nurodytų teisės aktų, kurių pažeidimų kaltinama V. D., akivaizdu, kad darbams Dvaro g. 179, Šiaulių m vykdyti buvo reikalinga gauti tiek projektą, tiek leidimą; pažeidimo protokole nurodytos normos iš esmės yra viena kitą papildančios, todėl teismas atmeta pareiškėjos atstovo argumentus, kad šios normos savaime nėra susijusios su protokole ir nutarime nurodytais pažeidimais.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. ATP-197-519/2012, konstatavo, kad buvo vykdyti AB (duomenys neskelbtini) gamybinio cecho 1P2/p pastato paprastojo remonto darbai. Taigi, skunde pareiškėja, remdamasi atitinkamomis Statybos įstatymo nuostatomis, nepagrįstai teigia, kad buvo atliekamasis palaikomasis remontas ir kad šiuo atveju nebuvo reikalingas nei projektas, nei leidimas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendime, priimtame adm. byloje Nr. I-252-289/2012, konstatavo, kad “iš byloje esančios kultūros vertybės pagrindinės dosjė matyti (b. l. 105), jog Šiaulių „Gubernijos“ alaus daryklos pastatų kompleksas (kultūros vertybės kodas G250K) įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2001 m. kovo 20 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 082.. <...>.. Departamento Šiaulių teritorinio padalinio pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad Alaus daryklos pastato pagrindinio (rytų) fasado remonto darbai vykdomi be projekto ir leidimo, neatestuotų asmenų (KPD atestuotų specialistų, turinčių atitinkamą kvalifikacinę kategoriją). Šios aplinkybės nebuvo paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje. Iš byloje esančio UAB „Vakarinis fasadas“ 2011 m. rugsėjo mėn. parengto tvarkytos darbų projekto AB (duomenys neskelbtini) alaus daryklos pastato, gamybinio cecho Dvaro g. 179 Šiauliuose pagrindinio fasado remontui matyti, jog projektavimo pagrindas yra 2011 m. birželio 17 d. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos Nr.7.14.Š-2Š-294, t.y. tos pačios sąlygos, kuriomis remiantis pareiškėja prieš atlikdama paveldosaugos tvarkomuosius darbus privalėjo turėti parengtą paveldosaugos darbų projektą, suderintą tvarkytos darbų projektą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog minėtose sąlygose nurodytų reikalavimų nebuvo laikomasi 2011 m. liepos 28 d., t. y. ginčijamo Reikalavimo priėmimo dieną. Leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr.12.36.Š-12 buvo gautas tik 2011 m. spalio 4 d. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos AB (duomenys neskelbtini) atstovo išsakyta pozicija, kad buvo atliekami darbai, kuriems nei statybos leidimas, ne projektas nereikalingas, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, jog 2011 m. birželio 16 d. Prašyme išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) (b.l. 138), kuris yra pateiktas su pareiškėjos technine klaida, įrašyta Nr. G250K-1, bet dokumentai, reglamentai, kurie buvo pridėti prie prašymo, buvo objekto Nr. G250K-2. Pareiškėjo atstovas taip pat pažymėjo, jog atsakovas turėjo patikrinti, ar tai ne tie dokumentai, ar ne taip suformuluotas prašymas, tačiau buvo išduotas leidimas objektui Nr. G250K-1. Leidimo reikėjo tikrai ne tam objektui, nes niekas tam objektui nebuvo tinkamai gavęs reglamento. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymo turinį, nustatė, jog prašoma išduoti sąlygas šiam kultūros paveldo objektui – alaus daryklai, Dvaro g.179, Šiauliai, unikalus Kultūros vertybių registro kodas – G250K1, unikalus Nekilnojamojo turto registro Nr.2 989-5000-6014. Remiantis pareiškėjos prašymu buvo išduotos 2011 m. birželio 17 d. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos Nr.7.14.Š-2Š-294 „Gubernijos“ alaus daryklai (buvęs kodas G250K1). Pareiškėja nurodo, jog sąlygos buvo išduotos remiantis (pareiškėjos pateiktu) Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos individualiu pirminiu reglamentu, išduotu kitam Šiaulių „Gubernijos“ alaus daryklos pastatų komplekse (kultūros vertybės kodas G250K) esančiam pastatui (kurio numeris G 250K2, o ne G250K1). Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog dėl šios aplinkybės buvo pažeista paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų išdavimo procedūra, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą sąlygų išdavimo metu. Pareiškėjai buvo išduotos Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos Nr. 7.14.Š-2Š-294 tam „Gubernijos“ alaus daryklos pastatų komplekso pastatui, kuris buvo nurodomas pareiškėjos prašyme”.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl minėto Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo, 2012 m. liepos 12 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A442-2079/2012, konstatavo, kad “Nagrinėjamu atveju grėsmė nekilnojamojo kultūros paveldo objektui kilo dėl to, kad pareiškėjas vykdė nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remonto darbus be projekto ir leidimo, neatestuotų asmenų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais bei teisingai aiškindamas ir taikydamas ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas, priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remonto darbus galėjo vykdyti tik turėdamas teisės aktų nustatyta tvarka parengtą projektą bei išduotą leidimą”.

Taigi, iš įsiteisėjusių teismų priimtų procesinių dokumentų matyti, kad ginčo pastatas pripažintas kultūros vertybe, todėl tokių pastatų remontui ir pan. yra taikomos specialios teisės normos, šiuo atveju – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kultūros ministro patvirtinti paveldo tvarkybos reglamentai.

Pareiškėja skunde teigė, kad nei ji, nei AB (duomenys neskelbtini), niekada apie tai nebuvo informuota apie tai, kad Gubernijos alaus daryklos pastatų kompleksas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 25815 ), esantis adresu: Dvaro g. 179, Šiaulių m., yra įtrauktas į nekilnojamosios kultūros vertybių sąrašą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. birželio 15 d. AB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė V. D. kreipėsi į departamento Šiaulių teritorinį padalinį su prašymu Nr. 312 išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) Alaus daryklos pastatui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 25815, buvęs kodas - G250K1) (28 b. l.). Šį prašymą pasirašė generalinė direktorė V. D.. Prašyme išvardinta AB (duomenys neskelbtini) turimos kultūros paveldo objekto tyrimų ir projektinės dokumentacijos sąrašas: kultūros vertybės pagrindinis dosjė, nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos individualus pirminis reglamentas. Departamento Šiaulių teritorinis padalinys 2011 m. birželio 17 d. išdavė tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. 7.14.Š-2Š-294 Alaus daryklos fasadų tvarkybos projektui rengti (29 b. l.). Kad šis dokumentas yra įteiktas, pasirašė AB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė V. D.. Šiose projektavimo sąlygose nurodyta, kad: „Alaus daryklos fasadų tvarkybos darbų projektas turi atitikti kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų reikalavimams.. <...> Atliekant tvarkybos darbus - pašalinti priežastis, galinčias sukelti objekto dalių praradimą, minimaliai keisti vertingąsias savybes. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą gali rengti tik KPD atestuoti specialistai, turintys atitinkamą kvalifikacinę kategoriją... <...> Tvarkybos darbų projektas turi būti suderintas KPD Šiaulių teritoriniame padalinyje“. Šie dokumentai, kaip pagrįstai buvo akcentuota Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio atsiliepime, visiškai įrodo, kad V. D. žinojo, kad alaus daryklos pastatas yra nekilnojamoji kultūros vertybė, kad jam taikoma nekilnojamojo kultūros paveldo teisinė apsauga. Be to, pažymėtina, kad kultūros vertybių registras yra viešas ir prieinamas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Bet kuris bent vidutiniškai rūpestingas asmuo, ketindamas atlikti atitinkamus remontos darbus, šią aplinkybę tikrai išsiaiškintų, todėl priešingi V. D. argumentai, kuriais ji nurodo nežinojusi apie statinio statusą, atmestini kaip nepagrįsti ir laikytini pasirinkta gynybos strategija. Be to, liudytojas A. R. teisme aiškiai patvirtino, kad informavo tuometinį įmonės vadovą Dunauską apie 2001 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos individualų pirminį reglamentą. Tai, kad vėlesnei įmonės direktorei tik vėliau tapo žinoma apie minėtą reglamentą, nešalina jos, kaip vadovės, atsakomybės. Vadovaujantis asmuo privalėjo žinoti apie visą įmonės žinioje esančią dokumentaciją.

Nėra pagrindo teigti, kad dėl ATPK 91 str. numatyto teisės pažeidimo padarymo yra kalta UAB “RDM statyba”, kuri darbų vykdymo momentu nebuvo atestuota įstatymų nustatyta tvarka. Projektavimo sąlygas ir leidimą kultūros paveldo objekto tvarkomiesiems darbams Kultūros paveldo departamentas išduoda kultūros paveldo objektų valdytojams arba jų įgaliotiems asmenims. Tai nustatyta paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2005 „Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo taisyklių“ 5 punkte bei paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“ 5 punkte. Tuo pagrindu teismas daro išvadą, kad būtent V. D., kaip AB “Gubernija” generalinė direktorė, pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėjos atstovo akcentuotoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis byloje Nr. N502-2060/2012, 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N662-2326/2012, 2010 m. gegužės 7 d. nutartis byloje Nr. N-261-458/2010, 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis byloje Nr. N62-823/2010, 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. N-62-7229/2012) buvo nagrinėti kitokio pobūdžio klausimai pagal ATPK 91 str., todėl nurodomos nutartys neturi esminės reikšmės (kaip teisės šaltinis) šioje byloje.

Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimui, įrodyti. Tokiu būdu V. D. pagrįstai buvo nubausta pagal ATPK 91 str. nuostatas.

Spręstinas klausimas dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio.

Vienas pagrindinių nuobaudos skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos teisinėje sistemoje, yra nuobaudos teisingumo principas. Nuobauda yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas prasižengęs asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą – nuobaudą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, remonto darbai nekilnojamojo kultūros paveldo objekte nesukėlė itin sunkių pasekmių. V. D. iki tol pagal ATPK 91 str. buvo nebausta. Byloje nenustatyta jokių V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.). Šiuo metu projektas ir leidimas gauti (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-71-899/2012, 51-56 b. l.), rangovas yra atestuotas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-10-899/2012, 153 b. l.), kas rodo bendrovės siekį laikytis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgęs į šias išdėstytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad V. D. skirta 3 000 Lt bauda yra per griežta atsakomybės priemonė. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, o taip pat atsižvelgus į padėtį Lietuvos ekonomikoje, spręstina, kad 1 500 Lt bauda (taikytinas ATPK 30(1) str.) bus pakankama tam, kad pareiškėja, būdama vadovaujančiu asmeniu AB “Gubernija”, ateityje elgtųsi atsakingiau ir rūpestingiau.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p., 302(4) str.,

nutarė:

V. D. skundą tenkinti iš dalies.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Zenono Stundžios 2012 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 3.5.Š-ATŠ-1, kuriuo V. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 91 straipsnį buvo skirta administracinė nuobauda - 3 000 Lt bauda, pakeisti.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(1) str. nuostatas, V. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 91 straipsnyje, padarymą paskirti 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Teisėjas Bronius Vinciūnas