- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-08
- Bylos Nr.
- ATP-197-519/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02349-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto juridinio asmens UAB „R.“ direktoriaus R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-09 nutarties, kuria UAB „R.“ skundas tenkintas iš dalies, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „R.“ 2011-08-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyryje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-60-110816-00017 (b. l. 3-4) dėl to, jog 2011-08-05 atlikus remontuojamo pastato (duomenys neskelbtini), patikrinimą, patikrinimo metu nustatyta, kad rangovas UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (direktorius R. M.) pagal 2011-05-30 rangos sutartį vykdė ypatingo statinio – AB „G.“ gamybinio cecho (duomenys neskelbtini) (kultūros paveldo statinys, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) pastato remontą be nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento (paprastojo remonto projekto) ir neturėdama teisės verstis šia veikla, nes vykdyti ypatingų statinių statybą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 15 straipsnio 2 dalį, turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems statiniams statyti. Pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punktą rangovas privalo pradėti statinio darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Protokole konstatuota, kad kultūros paveldo statinio paprastasis remontas be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra laikomas savavališka statyba. Tuo buvo pažeista Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 28 dalis. Už pažeidimus numatyta atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2 straipsnį, Statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalį. 2011-08-10 statytojai AB „G.“ buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-11081-00049.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja V. Š. 2011-08-23 nutarimu Nr. ATN-60-110823-00002 (b. l. 33-34) nubaudė UAB „R.“ už statinio statybą neturint teisės verstis šia veikla ir skyrė 10 000 Lt baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-03-09 nutartimi nutarta UAB „R.“ skundą tenkinti iš dalies – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos V. Š. 2011-08-23 nutarimą Nr. ATN-60-110823-00002, kuriuo UAB „R.“ buvo skirta 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) bauda, pakeisti ir pritaikius LR ATPK 30(1) str. nuostatas, UAB „R.“ pagal LR ATPK 2 straipsnį ir Statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalį paskirti 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.
Šalies argumentai
UAB „R.“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog nustatytų faktinių aplinkybių, kad UAB „R.” neturėjo teisės verstis nutartyje minima veikla, nes nebuvo atestuota nustatyta tvarka, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, neginčija, tik nesutinka su tuo, jog už šį teisės pažeidimą ji yra atsakinga, nes bendrovės veikoje nėra administraciniam teisės pažeidimo sudėties. UAB „R.“ atstovas mano, kad teisė naudotis kultūros vertybių registro vieša prieiga negali suponuoti teisinio santykio dalyvio pareigos naudotis šiuo registru, kitą vertus, toks pareigos imperatyvas pažeistų asmenų lygybės principą nepagrįstai apribojant asmenų teises tų, kurie nesinaudoja internetu ar apskritai kompiuterine technika. Apeliantės atstovo nuomone, teismas plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.684 straipsnio 3 dalies nuostatą nurodydamas, kad UAB „R.“ turėjo pareigą ir patikrinti remontuojamo pastato statusą. Nurodo, kad nei statybos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nenurodyta, kad rangovas privalo žinoti ir patikrinti ar statinys yra kultūros paveldo objektas, ar kitokios kategorijos objektas, kuriam būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai UAB „R.“ įvardijo kaip stipresniąją rangos sutarties pusę, nes kaip byloje yra nustatyta rangos sutarties sąlygas ruošė AB „G.“, kuri, kaip užsakovas, derybų metu ir vykdant rangos sutartį, diktavo sutarties vykdymo sąlygas. Taip pat pažymėjo, kad UAB „R.“, kaip jau buvo minėta, sutarties sąlygų kontekste ir atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad tikrieji AB „G.“ ketinimai – atlikti neypatingojo statinio paprastąjį remontą. Nei iš užsakovo veiksmų, nei iš rangos sutarties sąlygų, nei iš kitos rangos sutarties sudarymo metu turimos informacijos UAB „R.“ negalėjo žinoti, kad statinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo objektas, todėl darbus vykdė sąžiningai veikdama statinio paprastąjį remontą reglamentuojančių dokumentų pagrindu.
Nurodė, kad UAB „R.“ atstovas ir vienintelis akcininkas R. M. Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė įrodymus ir nuo pat pradžių tvirtino, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad remontuojamas AB „G.“ pastatas (gamybinis cechas) yra kultūros paveldo objektas. Įmonės direktoriui R. M. nekilo jokių abejonių, kad minėtas statinys yra įprastas statinys, nieko ypatingai neišsiskiriantis iš kitų gamybinių cechų. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: AB „G.“ atstovės paaiškinimai, tarp AB „G.“ ir UAB „R.“ pasirašyta statybos rangos sutartis. Įstatymuose, kuriais vadovavosi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, skiriant įmonei nuobaudą, nėra numatyta rangovo pareiga žinoti ir tikrinti, ar remontuojamas objektas yra kultūros paveldo objektas, ar kitokios kategorijos objektas, kuriam būtų reikalingas statybas leidžiantis dokumentas.
UAB „R.“ atstovo nuomone, šio teisės pažeidimo sudėtis yra formalioji, o formaliosios administracinio teisės pažeidimo sudėties kaltės forma visuomet yra tiesioginė tyčia. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, suponuojančias UAB „R.” subjektyviąją pusę akivaizdu, kad bendrovė šį teisės pažeidimą galėtų padaryti tik dėl neatsargumo, o tai reiškia, kad bendrovės veikoje nėra vieno iš sudėtinių administracinio teisės pažeidimo elementų, tai yra kaltės, kurios nebuvimas pasireiškia per intelektualinį momentą, tai yra UAB „R.” nėra kalta dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 11-10-899/2012 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad bendrovės veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. vieno iš jos elementų, kaltės, tačiau administraciniai pažeidimai padaromi tiek tyčia, tiek ir per neatsargumą, neveikiant taip, kaip esamoje situacijoje turėtų ir privalėtų veikti.
Atsiliepime pažymėta, kad teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėją įvardino stipresniąja šių santykių dalyve, nes LR CK apibrėžia specifines rangovo teises ir pareigas. Civilinio kodekso 6.684 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. Taip pat nurodė, jog nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjos skundo argumentas, kad teismas nutartyje netinkamai aiškino statybos techninių reglamentų prasmę ir netinkamai juos priskyrė teisės aktams, reglamentuojantiems statybos vykdymą. Statybos įstatymo 8 straipsniu, kuris apibrėžia normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams. Taip pat mano, jog nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad sutartyje nebuvo jokios užuominos apie šiai sutarčiai vykdyti būtinus normatyvinius dokumentus, nes iš 2011 m gegužės 30 d. sudarytos rangos sutarties 3.4.2. papunkčio matyti, kad Rangovas įsipareigoja darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, byloje nėra ginčo dėl to, jog iš esmės administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas, t. y. UAB „R.“ vykdė ypatingojo statinio remontą, neturėdama teisės verstis šia veikla. Tačiau pagrindinis ginčas byloje kyla dėl to, kad, apelianto teigimu, UAB „R.“ veiksmuose nėra tyčios, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. apeliantas nežinojo, jog AB „G.“ gamybinio cecho (duomenys neskelbtini) pastatas yra ypatingas statinys.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 str. 2 d. numatyta, jog būti ypatingų statinių statybos rangovu turi teisę atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Statybos įstatymo 46 str. 1 d. nurodyta, jog už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. Į statinio statybos sąvoką pagal šį įstatymą patenka naujo statinio statymas, rekonstravimas, remontas ar griovimas. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „R.“ vykdė AB „G.“ gamybinio cecho (duomenys neskelbtini) pastato paprastojo remonto darbus.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad formaliosios administracinio teisės pažeidimo sudėties kaltės forma visuomet yra tiesioginė tyčia, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pagal LR ATPK 9 str. 1 d., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Įvertinus Statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalies dispoziciją, darytina išvada, kad šis pažeidimas gali būti padaromas bet kuria kaltės forma, t. y. tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Įvertinus tai, kad UAB „R.“, kaip rangovas, buvo atsakinga už statinio statybos vykdymą ir pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punktą privalėjo vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, todėl darytina išvada, kad UAB „R.“ turėjo būti atidi, rūpestinga ir domėtis rekonstruojamo statinio kategorija. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pastebėjo, jog kultūros vertybių registras yra viešas ir prieinamas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Apeliacinės instancijos teismas neatmeta apeliantės argumento, jog užsakovas turėjo pranešti rangovui apie statinio ypatumus, tačiau tai nepanaikina rangovo, kaip statybos dalyvio, pareigos laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju neturi esminės reikšmės tai, kas buvo stipresnioji sutarties šalis ir kokios buvo sutartyje nustatytos užsakovo ir rangovo pareigos. Rangovas (statybos įmonė), neturėdamas teisės vykdyti ypatingųjų statinių statybos, privalėdamas žinoti Statybos įstatymo nuostatas ir atsakomybę už šio įstatymo nuostatų pažeidimus, statybos techninius reglamentus, prieš pradėdamas statybos darbus privalėjo įsitikinti, ar turi teisę atlikti AB „G.“ priklausančio statinio rekonstravimo darbus, t. y. ar būtent šis statinys nepriklauso ypatingųjų statinių kategorijai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „R.“ būtų apskritai domėjusis statinio kategorija, tai pripažino ir UAB „R.“ atstovas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „R.“ kalta dėl Statybos įstatymo 46 str. pažeidimo. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas UAB „R.“ administracinę nuobaudą, tinkamai atsižvelgė į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes (UAB „R.“ yra jauna įmonė, 2011 metus baigė turėdama didesnį nei 60 000 Lt nuostolį, Statybos įstatymo nuostatas pažeidė pirmą kartą) ir pagrįstai taikė LR ATPK 30¹ str. nuostatas, taip paskirdamas UAB „R.“ mažesnę nei sankcijoje numatyta bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-09 nutarties naikinti ir administracinę bylą nutraukti nėra pagrindo, todėl UAB „R.“ atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
UAB „R.“ atstovo R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.