Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo S. Č. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159¹ straipsnio 5 dalyje paskirta 100 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2013 m. gegužės mėnesį pradėjo gyvenamojo namo dalies rekonstravimą neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir namo bendrasavininko sutikimo: rekonstruojamo gyvenamojo namo dalys yra 8,37 m ilgio, 5,45 m pločio ir 6,76 m aukščio ir priskiriama neypatingųjų statinių kategorijai. Rekonstruojamo namo daliai sumontuotas medinis karkasas namo paaukštinimui apie 1,30 m aukščio ir gegnės. Stogui užkalta kondensacinė plėvelė, įrengtas paklotas stogo dangai. Paaukštinta karkaso dalis dalinai apkalta OSB plokšte. S. Č. 2013-07-15 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais S. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 28 dalį.

Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Institucija) prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą paskiriant S. Č. adekvačią administracinę nuobaudą pagal byloje surinktus įrodymus.

Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 30 ir 256 straipsniuose nustatytą tvarką, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir, neturėdamas pakankamai įrodymų, paskyrė nepagrįstai mažą baudą. Apeliantas pažymi, kad ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo 4000 (keturių tūkstančių) litų iki 8000 (aštuonių tūkstančių) litų. Nutarimu teismas paskyrė pažeidėjui 100 Lt baudą, nurodydamas, kad pažeidėjas už analogišką pažeidimą nėra baustas, nedirba, išlaiko nepilnametę dukrą, jo žmona yra neįgali. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė ir, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, baudą. Apeliantas nurodo su tokia teismo paskirta nuobauda nesutinkantis, mano, kad teismas neturėjo pakankamai įrodymų, kad galėtų konstatuoti, jog 100 Lt bauda yra adekvati padarytam teisės pažeidimui.

Skunde taip pat pažymima, kad mažesnės nei įstatyme numatytos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30 straipsnio taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiai pažeidėjai ne visišką atitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-01 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Taip pat skunde pažymima, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Konkrečiu atveju apylinkės teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, turėjo nurodyti kokiais konkrečiais įrodymais (duomenimis), sudarančiais visetą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinio poveikio priemonė, naudai, jis remiasi.

Institucijos teigimu, ji neprieštarautų, kad teismas mažintų ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje numatytos minimalios 4000 Lt baudos dydį, tačiau tai turėtų būti daroma proporcingai, remiantis įrodymais, patvirtinančiais, kad pažeidėjas patirs tam tikrų negatyvių padarinių (materialia išraiška), kurie užtikrins, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles bei nedarys panašių teisės pažeidimų. Teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kad pažeidėjui įstatymų leidėjo numatyta 4000 Lt bauda yra per didelė ir jis negali jos sumokėti, byloje nėra jokių įrodymų apie pažeidėjo šeimos finansinę padėtį, nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pažeidėjas iš tiesų yra bedarbis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantas mano, kad teismo paskirta bauda visiškai neatitinka ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų ir sudaro prielaidas manyti, kad daryti panašius teisės pažeidimus yra visiškai paranku, nes kam gaišti laiką ir laukti, kol bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai galima vykdyti statybas neturint jo, nes tokio dydžio bauda neatlieka savo prevencinės paskirties. Ir priešingai, sumokėjęs minimalią 4000 Lt baudą, kitą kartą pažeidėjas tikrai pagalvotų, ar tai nėra per didelė kaina už įstatymų nesilaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, S. Č. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje, paskyrė 100 Lt baudą, kai tuo tarpu minimali minėto straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobauda yra 4000 Lt bauda. Skunde Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodo neprieštaraujantis, kad S. Č. būtų taikomas ATPK 30¹ straipsnis ir jam būtų paskirta mažesnė negu 4000 Lt dydžio bauda, tačiau teigia, kad paskirta nuobauda turi būti teisinga, adekvati byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems duomenims.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė S. Č. ATPK 30¹ straipsnį, tačiau kartu pritaria ir apeliacinio skundo teiginiui, kad skirdamas pažeidėjui 100 Lt dydžio baudą, teismas nepakankamai motyvavo tokį savo sprendimą. Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame nurodytos prieštaringos aplinkybės – aprašomojoje nutarimo dalyje nurodant nustatytas aplinkybes, pažymėta, kad S. Č. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statyba ekskavatorininku, o toliau, dėstant nuobaudos skyrimo motyvus, nurodyta, kad S. Č. nedirba.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs tai, kad yra nustatyta S. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, duomenų, kad S. Č. anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka, nėra, turi šeimą – mažametę dukrą ir neįgalią žmoną (22, 23, 24 b. l.), stengiasi pašalinti nustatytus pažeidimus, turi kreditinių įsipareigojimų bankui (25, 27 b. l.), taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus S. Č. švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 159¹ straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. paskyrus jam 1000 Lt baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą pakeisti:

S. Č. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159¹ straipsnio 5 dalyje paskirtą 100 Lt (vieno šimto litų) baudą padidinti iki 1000 Lt (vieno tūkstančio litų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.