- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- I-252-289/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00418-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Donatas Daunys, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- AB „Gubernija“
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio
- Kategorijos
- 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujant teisėjui Virginijui Stankevičiui,
dalyvaujant atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio atstovui Z. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos AB „Gubernija“ skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyr. valst. inspektoriaus Z. S. 2011 m. liepos 28 d. Reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr.12.16.Š-RŠ-16 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja AB „Gubernija“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyr. valstybinio inspektoriaus Z. S. 2011 m. liepos 28 d. Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr.12.16.Š-RŠ-16.
Pareiškėjos AB „Gubernija“ atstovas advokatas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovai teisingai nurodo, kad Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 10 d. jiems nesuteikia teisės reikalauti sustabdyti darbus, išskyrus vieninteliu atveju, jeigu yra projektas ir darbai atliekami netinkamai pagal projektą. Konkrečiu atveju iš paties reikalavimo pašalinti pažeidimus akivaizdu, kad projekto nebuvo. Tai reiškia, kad konkrečioje situacijoje ir teisės reikalauti sustabdyti darbus nei įstatymas, nei poįstatyminiai aktai jiems nesuteikė. Pažymėtina aplinkybė, kad šiuo metu Seime pateiktame Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekto 5 str. 10 d. 19 p. nustatyta: „...pakeitimas atsiranda suteikti galimybę departamentui stabdyti darbų atlikimą bet kokiu atveju...“. Tas pakeitimas dar nėra priimtas. Faktas tas, kad institucija susiduria su šita problema, kad negali stabdyti. Matyt, dėl tos priežasties yra inicijuota ir pakeisti teisinį reglamentavimą šitoje vietoje, kad atsirastų ir departamentui, institucijai, surašiusiai šį reikalavimą, tokia teisė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 10 p. reikalauja toliau išvardintus pažeidimus pašalinti nurodytais terminais. Kultūros objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. Pats reglamentas, kuris buvo pažeistas, jo straipsnis, dalis, punktas ir reikalavimo nuostata jame nėra nurodyta. Institucija netinkamai surašė patį pažeidimą. Yra nuoroda, tekstas, neva tai pats pažeidimo turinys – vykdomi „Gubernijos“ alaus daryklos pastatų komplekso alaus daryklos pastato pagrindinio rytų fasado remonto darbai be projekto ir leidimo, neatestuotų asmenų. Tačiau kokio teisės akto pagrindu toks pažeidimas yra konstatuojamas, reikalavime pašalinti pažeidimą nėra nurodoma, juo labiau, kad pats turinys neleidžia rašyti – nutraukti remonto darbus iki bus nustatyta tvarka parengtas tvarkybos darbų projektas ir išduotas leidimas darbams. Reikalavimas turėtų būti: „...nustatyta tvarka parengti tvarkybos darbų projektą ir gauti leidimą...“. Reikalavimo nutraukti darbus negalėtų būti. Galėtų reikalauti ne darbus nutraukti, o per nustatytą laiką parengti tvarkybos darbų projektą arba gauti leidimą. Reikalavimas neteisėtas dėl to, kad jis suformuluotas netinkamai. Jis neatitinka paties Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2005 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. Į-454 reikalavimų ir formos. Tame įsakyme patvirtinta pati reikalavimo pašalinti pažeidimus forma, jame aiškiai išdėstoma, kokie reikalavimai keliami šito reikalavimo turiniui. Prieš darant projektą buvo nustatytos saugotinos vertybės kitame objekte. Tai dar nereiškia, kad visas pastatas saugomas. Saugomos yra tik to pastato vertingosios savybės. Tie darbai, kurie buvo atliekami, jie buvo atliekami toje dalyje, kurioje buvo konstatuotos vertingosios savybės. Faktas yra tas, kad tie darbai tikrai nepalietė tų vertingųjų savybių. Projektas padarytas kitai daliai. Projektas buvo padarytas pastato nustatytoms vertingosioms savybėms ir teritoriškai pateko. Tie darbai, kuriuos atlikinėjo specialistai, jie neturėjo būti atestuoti. Jie atliko darbus toje statinio dalyje, kurioje saugotinų savybių nebuvo. Buvo atliekami darbai, kuriems nei statybos leidimas, nei projektas nereikalingas. Prašyme (su pareiškėjos technine klaida) įrašyta Nr. G250K-1, bet dokumentai, reglamentai, kurie buvo pridėti prie prašymo, buvo objekto Nr. G250K-2. Institucija turėjo patikrinti, ar tai ne tie dokumentai, ar ne taip suformuluotas prašymas, tačiau išduodamas leidimas objektui Nr. G250K-1. Leidimo reikėjo tikrai ne tam objektui, nes niekas tam objektui nebuvo tinkamai gavęs reglamento. Pažymėtina, kad pats reglamentas turėjo būti perduotas įgaliotam asmeniui, nors pasirašė, kad jį priėmė „Gubernijos“ darbuotojas. Šis asmuo jokio įgaliojimo tuos dokumentus priimti neturėjo. Pozicija buvo tokia, kad reikalingas leidimas, projektas tik kitam pastatui, t.y. pastatui Nr. G250K2, bet ne šitam. Šis projektas buvo padarytas tik po to, kai prasidėjo atsakovų veiksmai, kadangi pastatą reikėjo sutvarkyti. Teisės reikalauti sustabdyti darbus atsakovas neturėjo, dėl to kreipėsi į Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją, kuri tą klausimą ir išsprendė. Formaliai pagal įstatymą atsakovas tokios teisės neturėjo ir taip, kaip atsakovas suformulavo reikalavimą, taip suformuluoti negalėjo. Nurodant pažeisto norminio teisės akto „pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, jo reikalavimo nuostata“ nurodyta tik bendra blanketinė norma Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. 3 p., tačiau buvo pažeisti patys tvarkybos reglamentai, kurie reikalavo projekto, leidimo ar, kad darbus atliktų atestuoti asmenys. Jie nebuvo nurodyti ir tai vienas esminių pagrindų naikinti šį Reikalavimą pašalinti pažeidimus, juo labiau, kad institucijos atstovas pripažįsta, kad jis privalėjo laikytis tų teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nepateikė jokio argumento ir nenurodė konkretaus teisės akto, kuris suteiktų teisę jam stabdyti atliekamus darbus. Statybos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad „...Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę sustabdyti statinio statybą savo iniciatyva arba, kai reikalauja savivaldybės administracijos direktorius, Vyriausybės atstovas, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų, jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio statybą ar griovimą...“. Prie bylos atsakovas pateikė dokumentus, kad sustabdė darbus, būtent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Dėl darbų sustabdymo kreipėsi atsakovas. Tokiais veiksmais jie patys pripažino, kad tokių įgaliojimų stabdyti statybos darbus jie neturi. Teisinis reglamentavimas suteikia vienintelę galimybę stabdyti statybos darbus atsakovui, t.y. pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 23 str. 10 d. nuostatas, tačiau, kaip atsakovas pripažįsta, konkrečiu atveju negalėjo būti laikomasi šitos nuostatos dėl to, kad projekto ir leidimo nebuvo. Tai gali daryti vadovaujantis įstatymo 23 str. 10 d. tik, jei darbai atliekami nukrypstant nuo projekto. Buvo pasisakyta, kad tai buvo padaryta vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 5 str. 10 d. 10 p.: „..departamentas teikia šių įstatymų pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims...“, t.y. įstatymu pagrįstus reikalavimus. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio atstovas Z. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 9 p. nurodyta: „...konkrečias nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako departamentas...“. 10 str. 10 p. – „...teikia šio įstatymo pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams, juridiniams asmenims...“. 15 p. – „...administruoja Kultūros paveldo objektų tvarkybą...“. 18 p.– „...tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamąjį kultūros paveldą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šitie teisės aktai...“. 19 p.–„...kontroliuoja kultūros paveldo objektų tvarkybą ir priežiūrą...“. Būtent kultūros ir statybos ministro įsakymais yra aiškiai apibrėžta ir atskirta, kas yra statybos darbai, kas yra kultūros paveldo tvarkybos darbai. 7 p. – „...visais kitais atvejais, kai nekilnojamo kultūros paveldo statinių tvarkomieji darbai atliekami tik pagal paveldo apsaugos technologijų reikalavimus ir/arba atliekami šio statinio paprastojo remonto statybos darbai, apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002, vadovaujamasi reikalavimais, nustatytais: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintais teisės aktais – paveldo tvarkybos reglamentais, parengtais vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamentų tvarkybos taisyklių nuostatomis...“. Tas dviejų ministrų pasirašytas įsakymas aiškiai nurodo, kad bet kokie remonto darbai, jei jie vykdomi kultūros paveldo objekte, privalo būti atliekami laikantis Kultūros paveldo departamento nustatytos tvarkos, t.y. turi būti parengtas projektas, gautas leidimas ir darbus vykdyti atestuoti žmonės. Kultūros paveldo STR, Tvarkybos reglamente, Kultūros paveldo tvarkybos rengimo taisyklėse irgi nustatyta, kada ir kaip rengiami projektai: „...Paveldo tvarkybos reglamentas, Kultūros paveldo tvarkybos rengimo taisyklės nustato saugomų kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo, tikrinimo, tvirtinimo bei šių projektų keitimo ir saugojimo reikalavimus. Taip pat į kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros objektų tvarkybos arba šių objektų teritorijose ar apsaugos zonose (nors tai nėra teritorinė apsaugos zona) planuojamųjų tvarkomųjų statybos darbų, projektinių siūlymų rengimo, pritarimo jiems ir jų saugojimo reikalavimams. Reglamento nustatyti reikalavimai privalomi tvarkybos darbų projektų rengėjams bei visiems viešojo administravimo subjektams, fiziniams ir juridiniams asmenims, atliekantiems veiksmus, susijusius su saugojamų objektų tvarkyba...“. Išdėstoma, kad: „...tvarkybos darbų projektai turi būti pateikti, patikrinti, derinti už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai, kuri šių projektų sprendiniams pritaria raštu arba institucijos spaudu patikrina ir šį projektą tvirtina tikrinusio specialisto parašu. Patikrinto, suderinto tvarkybos darbų projekto vienas egzempliorius perduotas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos tvarkybos darbų atlikimą reguliuojančiam specialistui..“. Statybos ir kultūros ministrų įsakymu nustatyta tai, kad privalu rengti projektus, juose pagal projektavimo tvarką nustatyta, kas privalu. Valdytojas ir savininkas turi gauti leidimą tiems darbams. Leidimas Kultūros paveldo departamente išrašomas tada, kai parengtas projektas, padaryta ekspertizė, patikrinta departamente ir, jei viskas atitinka, išrašomas leidimas. Leidimui gauti pareiškėjas pateikia šių taisyklių 1 priede nurodytos formos prašymą, prie jo prideda šių dokumentų kopijas: kultūros paveldo objekto valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą, tvarkomųjų paveldosaugos darbų paveldosaugos specialiosios ekspertizės aktą, įgaliojimą, jeigu prašymą paduoda įgaliotas asmuo. Nustatytas reglamentas Fasadų dekoratyvinių dangų, dekoratyvinių tinkuotų, dažytų paviršių tvarkyba. 3 p. nurodo: „...reglamente nustatyti reikalavimai privalomi visiems viešojo administravimo subjektams, juridiniams, fiziniams asmenims, atliekantiems nekilnojamo kultūros paveldo tvarkybą...“. 5 p. – „...fasadų ir tinkuotų dažytų paviršių tvarkybos darbų projekto vykdymo darbų kokybės kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 10 d...“. Šioje dalyje kalbama, kad jei viskas būtų buvę pagal projektą, tai ir kontrolė turėtų būti vykdoma pagal tą straipsnį, kurį atsakovas nurodo, kad neatitinka, nes buvo vykdoma nelegaliai, t.y. be projekto, be leidimo. Todėl tas straipsnis negalėjo būti taikomas, nes tai absoliučiai nelegali tvarkyba. Fasadų, dekoratyvinių dangų, dekoratyvinio tinko, tinkuotų, dažytų paviršių tyrimų ir kitų tvarkytos darbų projektai rengiami, jų ekspertizė atliekama, leidimai šiems darbams išduodami ir baigti darbai priimami pagal reikalavimus, nustatytus paveldo tvarkybos reglamentuose, esančiuose paveldo tvarkybos reglamentų sąrašo, patvirtinto 2005 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. IV-151, trečioje paveldo tvarkybos reglamentų normavimo srityje. Rengimo metu specialistas, turintis atestatą ir galintis projektuoti kultūros paveldo objektus, atlikti polichrominius, istorinius ir kitokius tyrimus, parengia projektą. Statybinė organizacija turi atestatus ir žino, kad kultūros paveldo objektuose dirbti be specialaus atestato negalima, bet atsakovas, neturėdamas teisės reikalauti ir bausti statybinės organizacijos, reikalauja iš savininkų ir valdytojų. Jeigu jie būtų vykdomi pagal šį projektą ir vietoj to, kas yra projekte, būtų darę kitaip – numatytą langą palikę ( jie jį užmūrijo), atsakovas būtų elgęsis pagal nustatytą tvarką, t.y. 23 str. 10 d. Bendroji kompetencija atsakovui suteikė teisę reikalauti iš savininko, kad nebūtų žalojama. 9 str. sakoma: „...Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako departamentas...“. 10 str. 10 p. – „...departamentas teikia šio įstatymo pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims, administruoja kultūros paveldo objektų tvarkymą...“. Departamentas – tai institucija, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą. Kultūros paveldo apsauga yra plati sąvoka, į ją įeina tvarkyba, priežiūra, apskaita. 5 str. 10 d. 10 p.: „... sustabdyti veiksmus, keliančius grėsmę kultūros paveldo objektui...“. Valdytojo pareigos – prižiūrėti objektą, o šitie veiksmai kelia grėsmę. AB „Gubernija“ pati paprašė išduoti sąlygas dėl tvarkybos darbų ir nurodė, ką numato sutvarkyti. Atsakovas parašė: „...alaus daryklos fasado tvarkybos darbų projektas turi atitikti kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir atitikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, parenkant spalvą, vadovautis turimų tyrimų išvadomis, esant reikalui papildomai atlikti reikalingus projekto tyrimus..“. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą gali rengti tik Kultūros paveldo departamente atestuoti specialistai, turintys atitinkamą kvalifikacinę kategoriją. Visos taisyklės buvo išdėstytos atsakovo sąlygose. AB „Gubernija“ teikdama nurodė turimos kultūros paveldo objekto tyrimų ir projektinės dokumentacijos sąrašą, Kultūros vertybės pagrindinį dosjė, kuris yra lyg pasas, kuriame viskas išdėstyta, Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos individualios veiklos pirminį reglamentą. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja prašo G250K1, bet AB „Gubernija“ gavo abu reglamentus, kuriuos teikė atsakovas, t.y. ir sandėliui. 2001 m. rugsėjo 12 d. abiems pastatams buvo pateikti reglamentai. Buvo įteiktas dosjė, kuriame buvo pateikta visa informacija apie kultūros paveldo objektus – sandėlį ir alaus daryklą. Nuosavybės dokumentuose buvo įrašyta, kad yra nekilnojamosios kultūros vertybė (nuosavybės dokumentuose Registrų centro išrašas). Jie turėjo visą pagrindinę informaciją, kuri nurodė, kaip turėtų būti elgiamasi su tuo objektu. Buvo surašyti du dokumentai, vienas – protokolas, kuriame dėl formalumų ginčijamės, bet tas procesas tęsiasi. Protokole buvo surašyti visi reglamentai, kurie buvo pažeisti, o reikalavime nurodyta nevykdyti tų darbų, kurie kelia pavojų daryklos sandėliui. Teismui pateikta, kad yra išduoti abu dokumentai ir juos pasirašė vienas. Atsakovas laikė, kad įraše gal buvo neatidumas, bet prašyme juk buvo įrašyta: „...išduoti alaus daryklą G250K1...“ Prašė alaus daryklai, o ne sandėliui. Pateikti reglamentai, vienas – alaus daryklai ir kitas – sandėliui. Prašyme akivaizdžiai įvardinta alaus darykla ir užrašytas jos numeris. Pagal turimą informaciją, abu reglamentai buvo įteikti tą pačią dieną, t.y. 2001 m. rugsėjo 13 d. ir pasirašė AB „Gubernija“ statybų inžinierius Rudauskas. Jie yra pas atsakovą registruoti ir juos atsakovas pateikė teismui: Nr. 398 – alaus darykla ir Nr. 399 – alaus sandėlis. Atsakovas laikosi nuostatos ir nurodė, kurį straipsnį pažeidė ir išvardino nepadarytus darbus: „...be projekto, be leidimo, neatestuotų asmenų...“. Nurodytas straipsnis, kad nesilaikė reglamentų ir nurodytas straipsnis, kur išvardinti neatlikti darbai, kad savininkas suprastų, ką jis pažeidė. Nuostata reglamente parašyta aiškiai ir ją turi valdytojas žinoti. Mano, kad Kultūros paveldo departamentas turi jam įstatymo suteiktą teisę pareikalauti, kad nebūtų vykdomi veiksmai, keliantys grėsmę kultūros paveldo objektui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos AB „Gubernija“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyr. valstybinio inspektoriaus Z. S. 2011 m. liepos 28 d. Reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr.12.16.Š-RŠ-16, kuriuo buvo nutarta įpareigoti pareiškėją nutraukti remonto darbus iki bus nustatyta tvarka parengtas tvarkybos darbų projektas ir išduotas leidimas darbams.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio 2011 m. liepos 28 d. Reikalavime pašalinti pažeidimus Nr.12.16.Š-RŠ-16 nurodoma, jog pažeistas LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas. Taip pat skundžiamame akte konstatuojama, jog vykdomi Gubernijos alaus daryklos pastatų komplekso alaus daryklos pastato pagrindinio (rytų) fasado remonto darbai be projekto ir leidimo, neatestuotų asmenų.
Ginčijamas sprendimas motyvuojamas vienintele teisės norma – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 d. 3 p. Minimas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. (bylai aktuali 2008 m. rugpjūčio 25 d. įstatymo Nr. X-1531 redakcija) reglamentuoja Kultūros paveldo objekto tvarkybos atlikimą. Šio straipsnio 1 d. 3 p. nustatyta, kad Kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams.
Įstatymas apibrėžia kultūros paveldo objektą, – tai turi būti pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (NKPAĮ 2 str. 14 d.).
Iš byloje esančios kultūros vertybės pagrindinės dosjė matyti (b.l. 105), jog Šiaulių „Gubernijos“ alaus daryklos pastatų kompleksas (kultūros vertybės kodas G250K) įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2001 m. kovo 20 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 082.
Kultūros paveldosaugos darbų projektavimo sąlygose (laikinajame apsaugos reglamente) 2011 m. birželio 17 d. Nr.7.14.Š-2Š-294 (b.l.83), išduotose „Gubernijos“ alaus daryklai, esančiai Dvaro g.179, Šiaulių m., unikalus kodas 25815 (buvęs kodas G250K1), nurodoma – alaus daryklos fasadų tvarkytos darbų projektas turi atitikti kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų reikalavimus, taip pat sąlygose nurodoma, jog tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą gali rengti tik KPD atestuoti specialistai, turintys atitinkamą kvalifikacinę kategoriją bei jog tvarkybos darbų projektas turi būti suderintas Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritoriniame padalinyje.
Departamento Šiaulių teritorinio padalinio pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad Alaus daryklos pastato pagrindinio (rytų) fasado remonto darbai vykdomi be projekto ir leidimo, neatestuotų asmenų (KPD atestuotų specialistų, turinčių atitinkamą kvalifikacinę kategoriją). Šios aplinkybės nebuvo paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje.
Iš byloje esančio UAB „Vakarinis fasadas“ 2011 m. rugsėjo mėn. parengto tvarkytos darbų projekto AB „Gubernija“ alaus daryklos pastato, gamybinio cecho Dvaro g. 179 Šiauliuose pagrindinio fasado remontui matyti, jog projektavimo pagrindas yra 2011 m. birželio 17 d. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos Nr.7.14.Š-2Š-294, t.y. tos pačios sąlygos, kuriomis remiantis pareiškėja prieš atlikdama paveldosaugos tvarkomuosius darbus privalėjo turėti parengtą paveldosaugos darbų projektą, suderintą tvarkytos darbų projektą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog minėtose sąlygose nurodytų reikalavimų nebuvo laikomasi 2011 m. liepos 28 d., t.y. ginčijamo Reikalavimo priėmimo dieną. Leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr.12.36.Š-12 buvo gautas tik 2011 m. spalio 4 d. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos AB „Gubernija“ atstovo išsakyta pozicija, kad buvo atliekami darbai, kuriems nei statybos leidimas, ne projektas nereikalingas, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, jog 2011 m. birželio 16 d. Prašyme išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) (b.l. 138), kuris yra pateiktas su pareiškėjos technine klaida, įrašyta Nr. G250K-1, bet dokumentai, reglamentai, kurie buvo pridėti prie prašymo, buvo objekto Nr. G250K-2. Pareiškėjo atstovas taip pat pažymėjo, jog atsakovas turėjo patikrinti, ar tai ne tie dokumentai, ar ne taip suformuluotas prašymas, tačiau buvo išduotas leidimas objektui Nr. G250K-1. Leidimo reikėjo tikrai ne tam objektui, nes niekas tam objektui nebuvo tinkamai gavęs reglamento.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymo turinį, nustatė, jog prašoma išduoti sąlygas šiam kultūros paveldo objektui – alaus daryklai, Dvaro g.179, Šiauliai, unikalus Kultūros vertybių registro kodas – G250K1, unikalus Nekilnojamojo turto registro Nr.2989-5000-6014. Remiantis pareiškėjos prašymu buvo išduotos 2011 m. birželio 17 d. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos Nr.7.14.Š-2Š-294 „Gubernijos“ alaus daryklai (buvęs kodas G250K1). Pareiškėja nurodo, jog sąlygos buvo išduotos remiantis (pareiškėjos pateiktu) Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos individualiu pirminiu reglamentu, išduotu kitam Šiaulių „Gubernijos“ alaus daryklos pastatų komplekse (kultūros vertybės kodas G250K) esančiam pastatui (kurio numeris G 250K2, o ne G250K1). Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog dėl šios aplinkybės buvo pažeista paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų išdavimo procedūra, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą sąlygų išdavimo metu. Pareiškėjai buvo išduotos Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos Nr.7.14.Š-2Š-294 tam „Gubernijos“ alaus daryklos pastatų komplekso pastatui, kuris buvo nurodomas pareiškėjos prašyme.
Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, jog skundžiamas dokumentas surašytas nesilaikant keliamų turiniui reikalavimų, kurie yra įtvirtinti 2005 m. spalio 24 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-454. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtu įsakymu (aktuali redakcija galiojusi nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d.) Reikalavimo pašalinti padarinius formoje numatytus rekvizitus, bei įvertinusi skundžiamo akto turinį, daro išvadą, jog skundžiamame akte buvo tinkamai laikytasi įsakymu nustatytos formos reikalavimų, numatytas teisinis reikalavimo pagrindas, kiti būtini rekvizitai. Skundžiamo akto turinys suformuluotas aiškiai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nurodyta teisės norma (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. 3p.), kuria remiantis pareiškėja įpareigojama nutraukti remonto darbus.
Pareiškėja savo skunde bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodo, jog skundžiamo akto turinys neleidžia rašyti „nutraukti remonto darbus iki bus nustatyta tvarka parengtas tvarkybos darbų projektas ir išduotas leidimas darbams“. Reikalavimas turėtų būti: „...nustatyta tvarka parengti tvarkybos darbų projektą ir gauti leidimą...“. Reikalavimo nutraukti darbus negalėtų būti. Taigi pareiškėja AB „Gubernija“ ginčija atsakovo teisę Reikalavime pareiškėjai nurodyti nutraukti remonto darbus. Pažymėtina, kad apsaugos fiziniams ir juridiniams asmenims reikalavimai yra Departamento specialaus teisnumo dalis, vykdant pagrindinę funkciją – kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkciją (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 5 str. 10 d. 10 p.). Departamentas, kaip specialusis subjektas, turi įvairių specialių teisių bei pareigų.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme departamento teisės teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims nėra niekaip ribojamos. Darytina išvada, jog Departamento apsaugos reikalavimų ribojimas sietinas tik su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimų nebuvimu ar (ir) atitinkamos Departamento konkrečios specialios teisės konkrečiame teisiniame santykyje neturėjimu.
Kaip matyti iš atsakovo išdėstytos pozicijos, Departamentas pažeidimu, dėl kurio surašytas Reikalavimas, laiko NKPAĮ 23 str. 1 d. 3 p. pažeidimą (kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams).
Kaip minėta aukščiau, NKPAĮ viena numatytų Departamento specialių teisių – teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (5 str. 10 d. 10 p.). Ji Departamento nuostatuose (patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. P-236 redakcija) detalizuojama teise pareikalauti, kad būtų pašalinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai (7.2 p.).
Reikalavimą surašė teritorinio padalinio vyresnysis valstybinis inspektorius Z. S., kurio funkcijos nustatytos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. P-77 patvirtintame pareigybės aprašyme, pagal kurio 6.20 punkto nuostatas jis teikia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (b.l. 152)
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas neturėjo įgaliojimų sustabdyti statybos darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame akte atsakovas nurodė „nutraukti remonto darbus“, o ne „sustabdyti statybos darbus“, todėl darytina išvada, jog atsakovas nepažeidė viešosios teisės principo (leidžiama tik tai, kas nustatyta teisės aktų) ir neviršijo jam įstatymu suteiktų įgaliojimų. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys 2011 m. liepos 28 d. raštu Nr.7.14.Š-2Š-360 “Dėl galimai savavališkos statybos darbų“ kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių statybos valstybinės priežiūros poskyrį su prašymu nustatyti, ar šie remonto darbai nepažeidžia Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų (STR) reikalavimų ir nustatytos tvarkos. Taigi skundžiamu Reikalavimu nebuvo sustabdyti statybos darbai, atsakovas kreipėsi į statybos valstybinės priežiūros subjektą, turintį teisę sustabdyti statinio statybą savo iniciatyva arba kai to reikalauja: savivaldybės administracijos direktorius; Vyriausybės atstovas; statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija (jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio statybą ar griovimą); statytojas (užsakovas); statinio projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą; statinio statybos techninis prižiūrėtojas (Statybos įstatymo 33 str. 1 d.)
Įvertinus aukščiau nurodytas teisės normas bei teisės aktuose numatytus skundžiamą teisės aktą parengusio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyr. valstybinio inspektoriaus Z. S. turimus įgaliojimus, darytina išvada, jog reikalavimas nutraukti remonto darbus laikytinas teisės pareikalauti, kad būtų pašalinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai, įgyvendinimu. Taigi konstatuotina, jog skundžiamą aktą priėmęs kompetentingas administravimo subjektas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą aktą.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai priėmė 2011 m. liepos 28 d. Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr.12.16.Š-RŠ-16.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos AB „Gubernija“ skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyr. valstybinio inspektoriaus Z. S. 2011 m. liepos 28 d. Reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr.12.16.Š-RŠ-16 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.