- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-609-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02364-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M., notarė Neringa Bartkuvienė
- Ieškovas
- Z. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. ir trečiojo asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo S. M. patikslintą priešieškinį ieškovui Z. M. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys A. M., notarė Neringa Bartkuvienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Z. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovas asmeniškai naudojasi šiomis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis: pirmo aukšto patalpos: patalpa 1-2, turinti 6,78 kv. m ploto; patalpa 1-3, turinti 31,59 kv. m ploto; patalpa 1-4, turinti 1,32 kv. m ploto; patalpa 1-5, turinti 11,29 kv. m ploto; patalpa 1-6, turinti 3,68 kv. m ploto; patalpa 1-7, turinti 3,47 kv. m ploto; patalpa garažas G-1, turinti 22,10 kv. m ploto; rūsio patalpos: patalpa R-1, turinti 6,37 kv. m ploto; patalpa R-2, turinti 4,06 kv. m ploto; patalpa R-3, turinti 4,87 kv. m ploto; patalpa R-4, turinti 3,59 kv. m ploto; patalpa R-5, turinti 8,34 kv. m ploto; patalpa R-6, turinti 11,80 kv. m ploto; bendram naudojimui kartu su bendraturčiu atsakovu S. M. (toliau – ir atsakovas) (po ½ dalį) yra skiriama: rūsio patalpa R-7, turinti 11,99 kv. m ploto; pirmo aukšto patalpa 1-1, turinti 5,28 kv. m ploto; atsakovas asmeniškai naudojasi šiomis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis: antro aukšto patalpos: patalpa 1-8, turinti 3,78 kv. m ploto; patalpa 1-9, turinti 8,45 kv. m ploto; patalpa 1-10, turinti 17,81 kv. m ploto; patalpa 1-11, turinti 13,76 kv. m ploto; patalpa 1-12, turinti 8,84 kv. m ploto; patalpa 1-13, turinti 17,74 kv. m ploto; patalpa 1-14, turinti 1,24 kv. m ploto; patalpa 1-15, turinti 2,76 kv. m ploto; rūsio patalpos: patalpa R-8, turinti 9,23 kv. m ploto; patalpa R-9, turinti 11,99 kv. m ploto; patalpa R-10, turinti 4,56 kv. m ploto; patalpa R-11, turinti 1,27 kv. m ploto; bendram naudojimui kartu su bendraturčiu ieškovu (po ½ dalį) yra skiriama: rūsio patalpa R-7, turinti 11,99 kv. m ploto; pirmo aukšto patalpa 1-1, turinti 5,28 kv. m ploto; 2) atidalinti pagalbinius nekilnojamuosius daiktus taip: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. sausio 1 d. – 2 980 Eur, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. sausio 1 d. – 2 820 Eur; 3) nustačius naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu ir atidalijus nekilnojamąjį turtą, iš atsakovo ieškovui priteisti 4 704 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; 4) priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/12 dalys gyvenamojo namo, 7/12 dalys ūkinio pastato ir 7/12 dalys garažo, o atsakovui priklauso 5/12 dalys gyvenamojo namo, 5/12 dalys ūkinio pastato ir 5/12 dalys garažo. Gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2022 m. sausio 1 d. buvo 108 000 Eur. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčiai nesutaria dėl to, kuris iš bendraturčių ir kuriomis gyvenamojo namo patalpomis naudosis, taip pat tarp bendraturčių kyla ginčas dėl ūkinių pastatų naudojimosi. Visas gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 237,97 kv. m. Ieškovui tenkančio gyvenamojo namo dalies ploto dydis sudaro 127,90 kv. m arba 54/100 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. 4/100 dalimis mažiau nei priklauso ieškovui pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsakovui tenkančio gyvenamojo namo dalies ploto dydis sudaro 110,07 kv. m arba 46/100 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. 4/100 dalimis daugiau nei priklauso atsakovui pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Kadangi viso gyvenamojo namo vertė sudaro 108 000 Eur, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 4 320 Eur dydžio piniginė kompensacija už atsakovui tenkančias 4/100 dalis gyvenamojo namo. Dėl kilusių tarpusavio nesutarimų ieškovui šiuo metu iš dalies yra apribota galimybė naudotis ūkiniu pastatu ir garažu, todėl yra būtina išspręsti klausimą dėl šių nekilnojamųjų daiktų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nustatant naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, ieškovui yra skiriama naudotis pirmame aukšte esančiu garažu, todėl sprendžiant gyvenamojo namo priklausinių atidalinimo klausimą, visas gyvenamojo namo priklausinys – garažas priteistinas atsakovui (rinkos vertė 2022 m. sausio 1 d. – 2 820 Eur), o ieškovui priteistinas visas gyvenamojo namo priklausinys – ūkinis pastatas (rinkos vertė 2022 m. sausio 1 d. – 2 980 Eur). Iki atidalinimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė 7/12 dalys arba 58/100 dalys ūkinio pastato, kurio bendra vertė sudaro 2 980 Eur, 7/12 dalių šio ūkinio pastato vertė sudaro 1 728,40 Eur, 5/12 dalių šio ūkinio pastato vertė sudaro 1 251,60 Eur. Iki atidalinimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė 5/12 dalys arba 42/100 dalys garažo, kurio bendra vertė sudaro 2 820 Eur, 7/12 dalių garažo vertė sudaro 1 635,60 Eur, 5/12 dalių garažo vertė sudaro 1 184,40 Eur. Dėl šios priežasties, atliekant ūkinio pastato ir garažo atidalinimą, ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 5/12 dalys ūkinio pastato, kurių vertė sudaro 1 251,60 Eur, o atsakovui atitenka 7/12 dalys garažo, kurių vertė sudaro 1 635,60 Eur. Dėl šios priežasties iš atsakovo ieškovui priteistina 384 Eur dydžio piniginė kompensacija (1 635,60 Eur – 1 251,60 Eur).
3. Ieškovas Z. M. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimų atsisakė, sutiko su atsakovo priešieškiniu iš dalies, t. y. sutiko su nekilnojamojo turto atidalijimo būdu ir jam atsakovo siūloma 31 500 Eur pinigine kompensacija už jam priklausančią ginčo turto dalį, kuri atiteks atsakovui, tačiau nesutiko su atsakovo prašymu priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašė kiekvieną šalį palikti prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas atsisako savo ieškinio reikalavimų, prašo bylą toje dalyje nutraukti, o atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies, nepriteisiant iš ieškovo kitų šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be kita ko, pažymėjo, kad ieškovui kreipiantis į teismą ginčo turto bendraturčiai buvo tik du asmenys. Tik po Klaipėdos apygardos teismo dalinio sprendimo atsirado trys bendraturčiai. Atsakovo pusė vis akcentuoja, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo procedūra, tačiau ieškovui nėra žinoma tiksli atsakovo gyvenamoji vieta, be to, jau buvo kilęs ginčas tarp ieškovo ir atsakovo, nes ieškovas negalėjo tinkamai naudotis jam priklausančia nuosavybės dalimi. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad leido ieškovui naudotis ginčo turtu. Priešingai, atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su naudojimosi tvarka, nes turtas turėtų priklausyti ir broliui A. M.. Jokie išankstiniai pradiniai susitikimai pagal išankstinę neteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką nebūtų galimi, nes ginčo esmė buvo kita. Buvo pareikštas ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes buvo remtasi duomenimis, įregistruotais viešame registre, kuriame buvo nurodyti du bendraturčiai ir nurodytos jų turto dalys. Atsakovas pateikė byloje priešieškinį, pateikė ankstesnių buvusių teismų sprendimus, iš kurių matyti, kad prieš eilę metų tarp bylos šalių buvo sprendžiamas ginčas dėl paveldėjimo. Atsakovas, mirus šalių tėvui, paveldėjo mirusiam tėvui priklausiusią dalį, buvo dalies ginčo turto savininkas, kita dalis priklausė šalių motinai. Motina testamentu savo turtą paliko ieškovui ir trečiajam asmeniui. Atsakovas testamente nebuvo paminėtas. Tai, kad motina nepaliko turto atsakovui, įžeidė atsakovą. Ieškovas, kuris dažnai būdavo išvykęs į komandiruotes, parašė įgaliojimą atsakovui, kad šis ieškovo vardu priimtų ieškovo palikimą, tačiau atsakovas ieškovo vardu palikimo nepriėmė. Atsakovas tada pradėjo aktyviai dalyvauti ir ginčyti ieškovo teisę į paveldėjimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas buvo atnaujinęs ieškovui terminą priimti palikimą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas tokį sprendimą panaikino, nurodė, kad nebuvo svarbios priežasties termino atnaujinimui. Po to ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai priėmė motinos palikimą. Atsakovas taip pat pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir jis faktiškai priėmė motinos palikimą. Į bylą buvo įtrauktas trečiasis asmuo A. M., kuris teismui nurodė, kad motinos palikimo nepriėmė, jo nevaldo, buvo pateiktas notarės raštas, kuriuo A. M. atsisakė palikimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas priėmė motinos palikimą. Prieš pradedant šios civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo žinomos trečiojo asmens, atsisakiusio palikimo, tokio elgesio priežastys. Eigoje paaiškėjo, kad trečiasis asmuo palikimo atsisakė dėl turimų skolinių įsipareigojimų (išlaikymo neteikimo). Tuomet atsakovas padėjo trečiajam asmeniui rašyti raštus dėl palikimo atsisakymo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiasis asmuo pareiškė prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, o atsakovas – dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Dėl tokių atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų reikėjo iš naujo spręsti klausimus, kurie anksčiau buvo sprendžiami ankstesnėse bylose. Taip klaidinant teismus, vėliau vėl teko gaišti laiką, nagrinėti analogiškus klausimus, keisti teismų sprendimus. Toks elgesys negali būti laikomas sąžiningu, todėl dėl tokio savo elgesio atsakovas ir trečiasis asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje byloje. Be to, mano, kad atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos tokio pobūdžio byloje yra neadekvačios.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2023 m. spalio 23 d. teisme gautas ir teisėjo rezoliucija priimtas atsakovo S. M. patikslintas priešieškinys, kuriuo atsakovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą; 2) nustatyti, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 17/24 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/24 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/24 dalys u?kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/24 dalys garaz?o, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/24 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso: 7/24 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/24 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/24 dalys u?kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/24 dalys garaz?o, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/24 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); arba 1) nustatyti, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 11/18 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/18 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/18 dalys u?kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/18 dalys garaz?o, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/18 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso: 7/36 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys u?kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys garaz?o, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso: 7/36 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys u?kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys garaz?o, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).
6. Trečiasis asmuo A. M. savarankiškuose reikalavimuose prašė: 1) 2015 m. birželio 18 d. pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 2) nustatyti juridinį faktą, kad trečiasis asmuo A. M. palikimą, atsiradusį po motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 11 d. daliniu sprendimu trečiojo asmens A. M. savarankiškus reikalavimus dėl pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei atsakovo S. M. patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėto turto dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo atmetė.
8. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-442-826/2024 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. dalinį sprendimą ir priėmė naują dalinį sprendimą. Teismas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. M. reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. M. palikimą, atsiradusį po motinos J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė, pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Teismas bylos dalį pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. M. reikalavimą dėl 2015 m. birželio 18 d. pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu nutraukė. Teismas atsakovo S. M. patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėto turto dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiu ir panaikino 2018 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. NB2-2384. Teismas paliko reikalavimą dėl paveldėto turto dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo nenagrinėtą.
Šalies argumentai
9. Atsakovas S. M. patikslintu priešieškiniu, kurį galutinai patikslino 2024 m. spalio 16 d., prašė: 1) nustatyti, kad atsakovui natūra asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios 7/36 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo ieškovui bendrą 31 500 Eur dydžio sumos kompensaciją už 7/36 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui nustačius ir pripažinus, jog palikimą po mamos J. M. mirties, kurį sudaro 7/12 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7/12 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7/12 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7/12 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/12 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priėmė trečiasis asmuo, atsakovas ir ieškovas lygiomis dalimis, atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į jiems priklausančias palikimo dalis. 2024 m. gegužės 30 d. notarė Neringa Bartkuvienė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pagal kurį: ieškovo paveldėto turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro: 7/36 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys u?kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys garaz?o, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro: 11/18 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/18 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/18 dalys u?kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/18 dalys garaz?o, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/18 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro: 7/36 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys u?kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys garaz?o, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovo prašymu byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, kurios metu nustatyta ginčo turto rinkos vertė – 162 000 Eur, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 29 950 Eur, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 124 730 Eur, u?kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 3 730 Eur, garaz?o, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 3 530 Eur, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 60 Eur, todėl ieškovui tenkančios 7/36 dalies vertė sudaro 31 500 Eur (162 000 / 36) × 7. Atsakovas yra įsitikinęs, kad jo pasiūlytas atidalinimo būdas nepažeidžia ieškovo teisių į nuosavybę, o kompensacijos dydis – 31 500 Eur atitinka nurodytą rinkos vertę.
11. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime palaikė atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus.
12. Atsakovo S. M. ir trečiojo asmens A. M. atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti atsakovo patikslintą priešieškinį, kurį galutinai patikslino 2024 m. spalio 16 d., ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad procesiniuose dokumentuose yra išdėstyti atsikirtimai į neteisėtą ir nepagrįstą ieškovo ieškinį. Pagal pirminę poziciją atsakovas buvo pasiūlęs beveik 46 000 Eur kompensaciją ieškovui, tačiau ieškovas su pasiūlymu nesutiko. Todėl atsakovo pozicija keitėsi dėl paties ieškovo veiksmų. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažintas faktas, kad yra trys įpėdiniai, ieškovo atstovas negali kaltinti atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumu. Ieškovas niekada nesinaudojo ginčo turtu, niekada ten negyveno. Turtą išlaikė ir prižiūrėjo, juo naudojosi atsakovas ir trečiasis asmuo. Byloje pateikta informacija apie atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos yra keturis kartus mažesnės negu nurodoma Rekomendacijose. Be to, visos išlaidos patirtos iki Klaipėdos apygardos teismo dalinio sprendimo priėmimo. Nors procesiniai veiksmai byloje buvo atliekami ir po dalinio sprendimo priėmimo, tačiau šių išlaidų atsakovas priteisti neprašo. Mano, jog buvo galima atlikti daug veiksmų tarpusavio sutarimu iki teisminio proceso, tačiau iki dalinio sprendimo priėmimo ieškovas visiškai nenorėjo bendradarbiauti ir kooperuotis. Ieškovo pozicija pasikeitė tik priėmus jam nenaudingą dalinį sprendimą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir turėtų būti kompensuojamos atsakovui. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas apmokėjo atsakovas, todėl jam ir turėtų būti šios išlaidos kompensuotos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu priėmė ieškovo Z. M. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos dalį pagal ieškovo ieškinį atsakovui S. M. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo nutraukė. Teismas tenkino atsakovo patikslintą priešieškinį, priteisė atsakovui natūra asmeninės nuosavybės teise ieškovui bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančias 7/36 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ieškovui bendrą 31 500 Eur dydžio sumos kompensaciją už 7/36 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Teismas grąžino ieškovui 158 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, atsakovui 214 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį ir apeliacinį skundą, atsakovui 143 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už trečiojo asmens apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui A. M. 143 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už savarankiškus reikalavimus. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 6 029 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovo teismui žodžiu pareikštas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovo žodinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo priimtinas ir civilinė byla ieškinio reikalavimų dalyje nutrauktina bei ieškovui grąžintina 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 158 Eur (210 × 75 / 100).
15. Teismas nurodė, kad ieškovas, kuris yra laikomas atsakovu pagal priešieškinį, pripažino atsakovo patikslinto priešieškinio materialiuosius reikalavimus, t. y. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 31 500 Eur kompensacijos iš atsakovo ieškovui priteisimo.
16. Teismas pažymėjo, kad ginčo objektas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams – ieškovui, atsakovui ir trečiajam asmeniui. Pagal 2024 m. rugsėjo 25 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4879 ieškovui nuosavybės teise priklauso 7/36 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2024 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 2409-025 (žemės sklypo ir gyvenamojo namo 1A2p su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini)). Ekspertizės objekto (ginčo turto) rinkos vertė – 162 000 Eur. Atsakovas 2024 m. spalio 16 d. patikslintais priešieškinio reikalavimais prašo priskirti ieškovui priklausančią ginčo turto dalį atsakovui, ieškovui priteisiant iš jo 31 500 Eur piniginę kompensaciją už jo dalį (t. y. 162 000,00 / 36 × 7). Ieškovas su šiais patikslinto priešieškinio reikalavimais sutiko, todėl teismas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkino.
17. Teismas darė išvadą, kad šiame civiliniame procese negali konstatuoti, jog atsakovas ir / ar trečiasis asmuo anksčiau ar šios civilinės bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai ar procesiškai netinkamai. Teismas nurodė, kad aukštesnės instancijos teismas, panaikindamas Klaipėdos apylinkės teismo dalinį sprendimą ir priimdamas naują dalinį sprendimą, tokiu būdu padarė išvadą, jog trečiojo asmens ir atsakovo reikalavimai, susiję su paveldėjimu, yra teisėti ir pagrįsti ir teismas privalo šių asmenų teises bei interesus ginti. Todėl nepaisant to, kaip elgėsi ir kokius veiksmus atliko ar neatliko atsakovas ir trečiasis asmuo anksčiau ir kaip juos vertina ieškovas, šioje byloje atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimai, susiję su paveldėjimu, buvo reiškiami teisėtai ir pagrįstai, o jų procesinis elgesys buvo tinkamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo pat bylos pradžios siūlė ieškovui piniginę kompensaciją (netgi didesnę) už ieškovo turto dalį, o ieškovas su turto atidalijimu ir kompensacijos išmokėjimu sutiko tik praėjus 2 metams nuo teisminio proceso pradžios, atsisakęs savo ieškinio. Teismas nenustatė, kad kuri nors atsakovo atstovui už teisines paslaugas sumokėta suma būtų nepagrįsta ar viršytų Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Teismo vertinimu, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Įvertinęs bylos pobūdį, atstovaujamą asmenų kiekį, teiktų dokumentų ir priedų kiekį, teismas sprendė, kad išlaidos yra įrodytos ir pagrįstos. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tik iki dalinio sprendimo priėmimo, vėliau pagal susitarimą su atstovu, siekiant nebedidinti bylinėjimosi išlaidų, atsakovas ir trečiasis asmuo nebeteikė įrodymų dėl patirtų atstovavimo išlaidų, nors procesiniai veiksmai jų pusės byloje dar buvo atliekami.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. ir trečiasis asmuo A. M. (toliau – ir apeliantai) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovo buvo priteistos 6 029 Eur bylinėjimosi išlaidos ir ją išdėstyti taip: priteisti atsakovui iš ieškovo 8 329 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui iš ieškovo 143 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, tiek kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas iš dalies nevertino aplinkybių, kad bylinėjimosi išlaidos iš esmės atsirado dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir neteisėtai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo bei neteisėto ieškovo elgesio, kai ieškovas nevykdė savo kaip bendraturčio pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis išnaudojant ikiteisminį procesą sprendžiant bendraturčių ginčus.
18.2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad atsakovas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka kreipiantis į notarą. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo išvestinį reikalavimą dėl paveldimo turto dalių nustatymo paliko nenagrinėtu ne dėl to, kad jis būtų neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau iš esmės dėl to, jog buvo patenkintas trečiojo asmens reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei teismui pripažinus negaliojančiu ir panaikinus 2018 m. rugsėjo 5 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. NB2-2384, teismas padarė išvadą, kad notarė turės išduoti naujus paveldėjimo teisės liudijimus. Nagrinėjamu atveju atsakovo išvestinis reikalavimas dėl paveldimo turto dalių nustatymo buvo paliktas nenagrinėtu, o bylos dalis dėl trečiojo asmens reikalavimo dėl pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu buvo nutraukta iš esmės tik dėl to, kad buvo patenkinti jų kiti reikalavimai. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo sumažinti apeliantų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
18.3. Nagrinėjamu byloje ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti, nes apeliacinės instancijos teismui priėmus dalinį sprendimą bei notarei išdavus paveldėjimo teisės liudijimus, ieškovas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo savo ieškinio reikalavimų atsisakė ir iš esmės pripažino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad ieškovas yra bylą pralaimėjusi šalis bei pagal teismų praktikoje suformuluotą principą privalo atlyginti visas atsakovo ir trečiojo asmens patirtas išlaidas.
18.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš ieškovo atsakovui 6 264 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 6 050 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 214 Eur (321 Eur – 107 Eur) dalis žyminio mokesčio, taip pat 2 065 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 815 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 250 Eur (500 Eur – 107 Eur – 143 Eur) dalis žyminio mokesčio. Iš viso 8 329 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
Rezoliucinė dalis
21. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-442-826/2024 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. dalinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-77-1180/2024 dėl dalies reikalavimų (t. y. dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. M. savarankiškų reikalavimų dėl pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir atsakovo S. M. patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėto turto dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo), ir priėmė naują dalinį sprendimą, kuriuo nusprendė:
21.1. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. M. reikalavimus tenkinti iš dalies – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. M. palikimą, atsiradusį po motinos J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė, pradėdamas faktiškai turtą valdyti; bylos dalį pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. M. reikalavimą dėl 2015 m. birželio 18 d. pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu nutraukti.
21.2. Atsakovo S. M. patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėto turto dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti iš dalies – pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2018 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. NB2-2384; palikti reikalavimą dėl paveldėto turto dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo nenagrinėtą.
22. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu, byloje dėl likusių neišnagrinėtų reikalavimų, t. y. pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo bei pagal atsakovo S. M. patikslintą priešieškinį ieškovui Z. M. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo: priėmė ieškovo Z. M. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos dalį pagal ieškovo ieškinį atsakovui S. M. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo nutraukė; Tenkino atsakovo patikslintą priešieškinį, priteisė atsakovui natūra asmeninės nuosavybės teise ieškovui bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančias 7/36 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); Iš atsakovo ieškovui priteisė bendrą 31 500 Eur dydžio sumos kompensaciją už 7/36 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai priteisė atsakovui iš ieškovo 6 029 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad ieškovo ieškinio reikalavimų tenkinta 0 proc.; Atsakovo šioje byloje reikšti priešieškinio reikalavimai tenkinti 67 proc. (t. y. reikalavimas dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl nuosavybės dalių nustatymo tenkintas 0 proc., apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka kreipiantis į notarą; reikalavimas dėl atidalijimo ir kompensacijos priteisimo tenkintas 100 proc.). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pagal ieškinį ir priešieškinį laikomas bylą laimėjusiu 17 proc. (t. y. tenkinta 0 proc. ieškinio + netenkinta 33 proc. priešieškinio / 2), o atsakovas pagal ieškinį ir priešieškinį laikomas bylą laimėjusiu 83 proc. (t. y. netenkinta 100 proc. ieškinio + tenkinta 67 proc. priešieškinio / 2). Atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteisė 357,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 102,00 x 17 / 100), o atsakovui iš ieškovo 5 790,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 976 Eur x 83 / 100). Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisė 5 433,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 790 Eur – 357 Eur).
24. Be to pirmosios instancijos teismas vertino, kad trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkinti 50 proc. (t. y. kadangi bylos dalis dėl reikalavimo dėl pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu apeliacinės instancijos teismo nutraukta, laikoma, kad tenkinta 0 proc. šio reikalavimo; reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintas 100 proc.). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pagal ieškinį ir savarankiškus reikalavimus laikomas bylą laimėjusiu 25 proc. (t. y. tenkinta 0 proc. ieškinio + netenkinta 50 proc. savarankiškų reikalavimų / 2), o trečiasis asmuo pagal ieškinį ir savarankiškus reikalavimus laikomas bylą laimėjusiu 75 proc. (t. y. netenkinta 100 proc. ieškinio + tenkinta 50 proc. savarankiškų reikalavimų / 2). Atitinkamai ieškovui iš trečiojo asmens priteisė 526 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 102 Eur x 25 / 100), o trečiajam asmeniui iš ieškovo 1 122,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 496 Eur x 75 / 100). Atlikus įskaitymą, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisė 596,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 122 Eur – 526 Eur). Kadangi trečiojo asmens atstovavimo išlaidas byloje apmokėjo atsakovas, šias išlaidas iš ieškovo priteisė atsakovui. Taigi iš viso atsakovui iš ieškovo priteisė 6 029 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 433,00 Eur + 596,00 Eur).
25. Apeliantai, atsakovas S. M. ir trečiasis asmuo A. M., nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria spręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai teigia, jog ieškovas yra bylą pralaimėjusi šalis, todėl privalo atlyginti visas atsakovo ir trečiojo asmens patirtas išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas). Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, kad jų visos patirtos išlaidos iš esmės atsirado dėl ieškovo neteisėtų veiksmų bei netinkamo procesinio elgesio. Teismų procesiniuose sprendimuose nėra konstatuoti ieškovo neteisėti veiksmai, nuo kurių atsakovas ar trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, bei byloje buvęs atsakovo pusėje butų buvę priversti ginti savo teises. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. daliniu sprendimu 2018 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. NB2-2384 panaikino dėl to, jog patenkintas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. M. reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis palikimą, atsiradusį po motinos J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė, pradėdamas faktiškai turtą valdyti, tai yra, nustačius, jog po mamos mirties turtą paveldėjo ne du, o visi trys broliai. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi tik 2023 m. kovo 20 d. pareiškimu, nors teisė į palikimą, atsiradusį po motinos J. M. mirties, atsirado (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2022 m. lapkričio 28 d. kreipiantis į teismą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo trečiasis asmuo palikimo priėmimo teisiškai dar nebuvo įforminęs. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą bei padidėjus bendraturčių skaičiui, ieškovas savo reikalavimų atsisakė bei sutiko su priešieškinio reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjama situacija iš esmės susidarė dėl trečiojo asmens nepakankamo rūpestingumo ir aplaidaus neveikimo, o ne dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ar netinkamo procesinio elgesio ir (ar) nebendradarbiavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė iki Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. dalinio sprendimo priėmimo, todėl aplinkybė, jog ieškovas ieškinio reikalavimų atsisakė tik 2024 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui neturėjo.
30. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. daliniu sprendimu) paliko nenagrinėtu atsakovo priešieškinio reikalavimą nustatyti paveldimo turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (paveldimo turto dalių nustatymas atliekamas paveldėjimo byloje ir yra atliekamas notaro), (nutarties 54 punktas). Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. M. reikalavimą pripažinti 2015 m. birželio 18 d. pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. iš esmės konstatavus, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (nutarties 32 – 34 punktai). Todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį ir priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, neturėjo teisinio pagrindo nepriteisti (sumažinti) apeliantų patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertinęs visumą aplinkybių, lėmusių tiek patenkintas ir atmestas atsakovo priešieškinio ir (ar) trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų dalis, tiek bylos (jos dalies) baigimą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tinkamai ir teisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų piktnaudžiavęs teise į teisminę gynybą ir (ar) netinkamai įgyvendinęs jam įstatymo suteiktas procesines teises, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nėra.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą.
34. Ieškovas nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.