Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. (toliau - Ieškovė) ieškinį atsakovei A. G. (toliau - Atsakovė) bei pagal Atsakovės priešieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, žemės sklypo bendrasavininkė L. G. įtraukta trečiuoju asmeniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovei L. L., atsakovei A. G. ir trečiajam asmeniui L. G. pagal 2013-07-10 Dovanojimo sutartį Nr. 3112 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Ieškovei L. L. priklauso 2671/6341, atsakovei A. G.– 2670/6341, o trečiajam asmeniui L.G. – 1000/6341 dalis nurodyto žemės sklypo.

II. Teismo sprendimo esmė

13. Atsakovė įrodinėjo, kad istoriškai susiklostė taip, kad jos šeima naudojosi centrine Sklypo dalimi (A3). Teismas nusprendė, kad toks atsakovės teiginys nevisai atitinka faktines bylos aplinkybes. Sklypą šalys valdo nuo 2013-07-10. Ieškovė nuo 2012 iki 2017 metų gyveno užsienyje, klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovė pradėjo kelti apsigyvenusi joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name. Taigi ieškovė nuo Sklypo dalies įgijimo nuosavybėn faktiškai juo nesinaudojo, trečiasis asmuo L. G. ginčo Sklype iki šiol negyvena ir faktiškai savo Sklypo dalimi taip pat nesinaudojo, todėl istoriškai susiklostė taip, kad visu Sklypu naudojosi tik atsakovė. Tai matyti ir iš pateiktų nuotraukų, kadangi atsakovės augalai, krūmai, medžiai bei kiti daiktai išsidėstė per visą Sklypo plotą.

14. Atsakovės teigimu, Sklypo dalį, pažymėtą A3 suteikus naudotis ieškovei, ji patirtų didelių finansinių sąnaudų perkeliant daiktus. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos teritorijoje A3 jokių kapitalinių statinių, kurių perkėlimas į kitą Sklypo dalį būtų apsunkintas, nėra. Be to, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių būsimas finansines išlaidas. Teismas pažymėjo, kad nesvarbu kuri Sklypo dalis būtų suteikta naudotis atsakovei, ji bet kuriuo atveju patirtų tam tikrų nepatogumų, taip pat ir finansinių, kadangi iki šiol naudojosi visu Sklypu ir visose Sklypo dalyse yra vienokių ar kitokių jos daiktų ar želdinių, kurių teks atsisakyti ar perkelti į naują vietą teismo sprendimu nustačius naudojimosi Sklypu tvarką.

15. Teismas nurodė, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.

16. Vertinant šalių siūlomus naudojimosi Sklypu variantus, teismo manymu, ieškovės siūloma naudojimosi Sklypu tvarka yra labiau racionali ir patogi. Sutiko su ieškovės tvirtinimu, kad kiekvienai iš šalių turi būti užtikrintas patogus patekimas iš savo namo dalies į naudojamą Sklypo dalį. Tokį patogumą labiausiai atitinka Sklypo dalį „6“ arba A3 priskiriant naudotis ieškovei, o dalį „7“ arba B3 – atsakovei. Ieškovei trumpesnis ir patogesnis kelias yra nuo jos laiptinės iki Sklypo dalies „6“ patenkant į šią Sklypo dalį iš bendro naudojimo teritorijos „9“, arčiau Sklypo dalies „5“, tarp taškų 40-41. Tuo tarpu patekimas į Sklypo dalį „7“ ieškovei būtų nepatogus dėl kelių priežasčių. Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl jų naudojamos teritorijos turi būti maksimaliai atskirtos, vengiant galimybės šalims susitikti. Sprendžiant iš Sklypo planų, ieškovei patekimas į „7“ teritoriją galimas iš dviejų pusių: iš teritorijos „9“ praeinant pro atsakovės laiptinę šalia atsakovės namo langų. Pažymėtina, kad tradiciškai, atsakovės šeima šioje vietoje laiko savo automobilius, tad ieškovei vaikštant pro šią teritoriją nauji konfliktai tarp šalių yra neišvengiami. Kitas kelias – per įvažiavimą į kiemą apeinant namą ir kertant įvažiavimą į garažą arba išeinant į gatvę ir iš ten patenkant į Sklypo „7“ dalį. Šis variantas, teismo vertinimu, prieštarauja racionaliam ir patogiam Sklypo naudojimui, kadangi įvažiavimas į garažą yra apribotas atraminėmis sienelėmis, todėl net paprastas vaikščiojimas per šią vietą yra apsunkintas, o turint omenyje ieškovės poreikį į savo Sklypo dalį atsinešti sodo įrankius ar žemės apdirbimo priemones, toks patekimas į Sklypą yra ypatingai nepatogus.

17. Atsakovė patogiai gali patekti tiek į Sklypo dalį „6“, tiek į Sklypo dalį „7“, kurios abi yra šalia įėjimo į atsakovės namo dalį. Be to, vien atsakovei naudojantis takeliu iš (duomenys neskelbtini)gatvės, o ieškovei ketinant į Sklypo dalį „6“ patekti pro teritoriją, plane pažymėtą taškais 40-41, atsakovė faktiškai naudosis ne tik Sklypo dalimi „7“, bet ir bendram naudojimui palikta teritorija prie namo. Teismo įsitikinimu, tokiu būdu bus geriausiai atskirtos šalių naudojamos teritorijos, paliekant kuo mažesnį Sklypo plotą bendram naudojimui, kas gali prisidėti prie konfliktinių situacijų sumažinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

18. Atsakovė A. G. (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti A. G. patikslintą priešieškinį, kuriuo nustatyti Sklypui naudojimosi tvarką pagal Atsakovės planą:

18.1. A. G. paskirti atskirai naudotis 2263 kv. m ploto žemės sklypo dalimis, kurios pažymėtos indeksais „A1", „A2", „A3"; L. L. paskirti atskirai naudotis 2313 kv. m ploto žemės sklypo dalimis, kurios pažymėtos indeksais „B1", „B2", „B3", „B6";

18.2. L. G. paskirti atskirai naudotis 924 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C1";

18.3. A. G., L. L. ir L. G. paskirti bendrai naudotis 480 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A4B4C2";

18.4. A. G. ir L. L. paskirti bendrai naudotis 361 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A5B5".

19. Apeliantė nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius ir istoriškai susiklosčiusią faktinę naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Istoriškai susiklosčiusį Atsakovės naudojamą Žemės sklypo dalį vidurinėje Žemės sklypo teritorijoje patvirtina šioje Žemės sklypo dalyje esantys sukoncentruoti Atsakovės statiniai ir kiti kilnojami bei nekilnojami objektai - šunų voljeras, batutas, supynės, kitos vaikams skirtos inžinerinės konstrukcijos (skersinis, smėlio dėžė), ganomos Atsakovės avys, pastatyti šiltnamiai, įrengtas ir aptvertas daržas. Atsakovė Žemės sklypu (o ypač jo dalimi, pažymėta numeriu „A3") naudojosi visą laiką ir turi suformuotą teisėtą lūkestį šia dalimi naudotis toliau.

20. Atsakovė, skirtingai nei Ieškovė ir L. G., nuolat gyveno Name bei naudojosi ir prižiūrėjo Žemės sklypą ne tik kartu su jų tėvais, bet ir Ieškovei su L. G. iš tėvų Namo išsikrausčius. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad Ieškovė nuo 2010 iki 2017 metų gyveno ne Lietuvoje, todėl faktiškai neturėjo galimybės tinkamai prižiūrėti ir naudotis Namu ir (ar) Žemės sklypu. Tuo laikotarpiu su Ieškovės žinia Name gyveno Ieškovės dukra šioje byloje liudytojo parodymus davusi G. B. su savo sutuoktiniu. L. G. Žemės sklypu ir (ar) Namu faktiškai nesinaudoja. Todėl Ieškovei ir L. G. negyvenant Žemės sklypu faktiškai nesinaudojant ir neprižiūrint, būtent Atsakovė ėmėsi Žemės sklypo ir Namo priežiūros darbų: reguliariai pjaudavo žolę, prižiūrėdavo įvairius želdinius. Nepaisant to, kad gyvendama Name Atsakovė kartu atliko ir kitų bendraturčių pareigą prižiūrėti Žemės sklypą, ji ne visomis šio Žemės sklypo dalimis naudojosi vienodai. Vadinasi tarp ginčo šalių ilgainiui susiformavo faktinė Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagrįsta tuo, kad būtent Atsakovė naudojosi „A3" sklypo dalimi. Taigi Atsakovė įgijo teisėtą lūkestį ir toliau naudotis šia dalimi.

21. Teismas, pastebėjęs Atsakovės veiksmus prižiūrint kitas Žemės sklypo dalis (reguliarų žolės pjovimą, esančius pavienius želdinius), padarė klaidingą išvadą, kad Atsakovė visą laiką naudojosi visu Žemės sklypu. Teismas visiškai neįvertino, kad dauguma Atsakovės įrengtų ir naudojamų objektų yra būtent Žemės sklypo dalyje „A3", todėl Atsakovei priskyrus kitą Žemės sklypo dalį (pavyzdžiui, „B3"), Atsakovė patirtų papildomų sunkumų perkeliant visus „A3" esančius daiktus.

22. Teismas priimtu sprendimu pažeidė faktinio nuosavybės naudojimo stabilumo kriterijų. Teismų praktikoje yra atsižvelgiama į faktiškai susiformavusius Žemės sklypo naudojimo santykius ir šaliai paskiriama naudotis ta dalimi, kuri labiausiai atitinka tarp šalių natūraliai nusistovėjusią tvarką.

23. Visą laikotarpį iki 2020 m. Ieškovė ir L. G. Atsakovei nereiškė jokių pretenzijų dėl Žemės sklypo dalies „A3" naudojimo. Minėta, kad iki šio laikotarpio Atsakovė „A3" dalyje įrengė ir nuolat naudojo šunų voljerą, kuriuose iki šiol laiko šunis, vaikų iki šiol naudojamą vaikų žaidimų aikštelės įrenginius, tebenaudojamą pavėsinę, dirbamą daržą, šiltnamius. Taigi susiformavo faktinė ir ilgalaikė (Atsakovė „A3" dalimi neprieštaraujant ginčo šalims naudojosi dar iki nuosavybės teisių į Žemės sklypą įgijimo 2013 m. liepos 10 d. dovanojimo sutartimi) naudojimosi tvarka, kuriai iki 2020 m neprieštaravo nei Ieškovė, nei L. G..

24. Daugumą atsakovės įrengtų objektų atsakovei perkelti į jai Teismo Sprendimu priskirtą „B3" dalį yra ne tik ekonomiškai nenaudinga, neracionalu ir net neįmanoma, nes perkėlimo metu šie objektai būtų sunaikinti. Pavyzdžiui, norint perkelti įrengtą betoninį pamatą turintį šunų voljerą, pavėsinę ar šiltnamius Atsakovei kiltų nepagrįstai didelė rizika, kad šie objektai bus perkėlimo proceso metu visiškai ar iš dalies sunaikinti. Šie objektai yra pritvirtinti prie Žemės sklypo, todėl vien jų perkėlimas pareikalautų iš Atsakovės papildomų išlaidų (naujų tvirtinimo priemonių ir įrankių) ir darbo, kadangi jie normaliomis sąlygomis nėra skirti perkėlinėti iš vietos į vietą. Tuo tarpu Atsakovės įrengto ir naudojamo daržo iš viso neįmanoma perkelti, t. y. Atsakovė būtų priversta atsisakyti įrengto daržo, naujai įsirengti daržą kitoje vietoje tuo be jokio pagrindo suteikiant Ieškovei nepagrįstą pranašumą naudotis anksčiau Atsakovės „A3" dalyje įrengtu daržu. Atsakovė patirtų papildomas išlaidas perkeldama iš „A3" į kitą jai priskirtą teritoriją, kadangi beveik visi „A3" dalyje esantys objektai pagal savo paskirtį nėra skirti perkelti iš vienos vietos į kitą. Būtų iš esmės paneigtos Atsakovės nuosavybės teisės į „A3" dalyje esančius objektus. Tokia padėtis ne tik nesiderina su teismų formuojama praktika dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bet ir pažeidžia bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

25. Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką tarp bendraturčių, greta kitų pirmiau aptartų kriterijų galėtų ir turėtų būti, jeigu tai leidžia konkrečios bylos faktinės aplinkybės, atsižvelgiama į vieno bendraturčio turimų nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovei tekus „A3" dalyje esančius nepilnamečio vaiko žaidimams skirtus daiktus kaip skersinį, smėlio dėžę, batutą, dalies jų gali tekti atsisakyti. Pavyzdžiui, smėlio dėžės perkėlimo darbai yra sudėtingi, iš esmės „perkeliant“ ją reikėtų pastatyti naujoje vietoje. Vadinasi Atsakovei Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nustačius teisę naudotis dalimi „B3“ gali nukentėti jos nepilnamečių vaikų interesai.

26. Atsakovės patikslintu planu siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka labiau atitinka racionalumo, protingumo ir patogumo kriterijus, kadangi Ieškovės patikslintame plane nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka apsunkina Atsakovės naudojimąsi kitais objektais, įskaitant, bet neapsiribojant, jai ir Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Namu.

27. Teismas visiškai neįvertino, kad Atsakovės asmeniniam naudojimui priskyrus Žemės sklypo dalį „7“ („B3“), ji negalės į šią Žemės sklypo dalį įvažiuoti per Namo vidinį kiemą. Kadangi tarp Namo ir Žemės sklypo dalies „A3“ yra vos 1,23 m pločio bendrojo naudojimo žemės dalis, tai yra akivaizdu, kad šis takelis yra per mažas, jog juo galėtų pravažiuoti daugelis transporto priemonių, įskaitant automobilius, vadinasi Atsakovė neturėtų galimybės į „B3“ dalį įvažiuoti daugeliu transporto priemonių. Vadinasi pagal Sprendimu nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, ji į šią dalį gali patekti iš esmės tik pėsčiomis.

28. Sprendime netinkamai atliktas naudojimosi Žemės sklypu nustatymo planų vertinimas. Nutartyje atnaujinti bylos nagrinėimą nurodoma, kad Ieškovės plane tarp Namo ir „7“ pažymėtos teritorijos paliktas vos 1,16 metro tarpas bendram naudojimui, yra pernelyg mažas, kad užtikrintų tinkamą Namo aptarnavimą remonto atveju. Ieškovės patikslintame plane atstumas nuo Namo laiptinės (šia laiptine naudojasi Atsakovė) išorinės sienos iki atskiro naudojimo teritorijos „6“ atstumas sudaro 1,23 m. Akivaizdu, kad Teismas, atsižvelgiant į Nutartyje pateiktą vertinimą, tokį atstumą turėjo įvertinti kaip pernelyg mažą.

29. Ieškovės patikslintame plane, ties vakarine Namo kraštine (kurios langai atsiveria į (duomenys neskelbtini) gatvę), bendram Ieškovės ir Atsakovės naudojimui paliekamas 2,5 m tarpas. Vis dėlto, toks tarpas neturėtų būti kaip pakankamas - pagal Statybos techninio reglamento (toliau - STR) 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 8 priedo 1.1 papunktį nurodoma, kad reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo Žemės sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai". Vadinasi tenkinant Ieškovės reikalavimą ir patvirtinus naudojimosi tvarką, kurioje numatomas 2,5 m tarpas nuo Namo iki kitos šalies naudojamos Žemės sklypo dalies yra potencialiai sukuriamas naujas ginčas vėliau Žemės sklypo tvarkos nustatymo klausimui transformavusis į atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą. Aptariama riba ateityje gali tapti ne faktinio naudojimo riba, bet atskirų žemės sklypų riba. Todėl atitinkamai 2,5 m atstumas iki sklypo ribos būtų nepakankamas ir sukeltų tarp šalių naujus ginčus.

30. Sprendimu patvirtinta naudojimosi Žemės sklypu tvarka prieštarauja protingumo principui dėl to, kad L. G. bendram naudojimui yra priskirta Žemės sklypo dalis, kurioje yra išbetonuotas įvažiavimas į Žemės sklype esančią garažo patalpą. Įvažiavimas namų techninės apskaitos dokumentuose yra suformuotas kaip atskiras daiktas, kuris buvo pastatytas ginčo šalių tėvų 1977 metais kaip ir iš esmės visi kiti Žemės sklype esantys pastatai ir statiniai. Teisinio kvalifikavimo prasme šis kiemo statinys yra Namo priklausinys, nes gali būti naudojamas tik kaip įvažiavimas į garažo patalpą, kuri yra gyvenamojo pastato sudėtinė dalis. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.14 straipsnį, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (1 dalis), kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (2 dalis). Ieškovė ir Atsakovė įgijusios nuosavybės teises į Namą, kartu įgijo ir pagal savo savybės su Namu susijusį įvažiavimas. Tačiau L. G. nuosavybės teisių į Namą neturi, atitinkamai neįgijo nuosavybės teisių į įvažiavimą.

31. Ieškovė siekė savo interesų patenkinamo Atsakovės interesų suvaržymo sąskaita. Tuo tarpu Atsakovė priešingai - siekdama teisinės taikos, savo patikslintame plane siūlo Ieškovės naudojimuisi priskirti didesnę Žemės sklypo dalį, negu Ieškovei priklauso nuosavybės teise. Atsakovė vardan teisinės taikos sutiko su tokiomis Žemės sklypo naudojimosi dalimis, nes tokiu būdu yra mažinama konfliktinių situacijų tikimybė ir užtikrinamas visiems savininkams patogiausias įmanomas Žemės sklypo naudojimas.

32. Teismo teiginys, kad teritorijoje „A3“ „nėra kapitalinių statinių, kurių perkėlimas į kitą Sklypo dalį būtų apsunkintas“, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Žemės sklypo dalyje „A3“ yra Atsakovei priklausantis statinys-šunų voljeras, kuriame gyvena Atsakovės augintiniai, yra tvirtai su žeme sujungtas, įbetonuotas statinys. Atsakovė nemano, kad šunų aptvaras turėtų būti perkeltas, nes jis buvo įrengtas dar 2015 m. birželio mėnesį ir ilgą laiko tarpą jokių pretenzijų kelta nebuvo. Voljeras yra įbetonuotas. Vadinasi, apskritai kyla klausimas, ar tokį statinį - nekilnojamą daiktą (CK 1.98 straipsnio 2 dalis) - įmanoma perkelti jo nesugadinus. Perkeliant šunų voljerą jis gali prarasti savo vertę, tikėtina, kad tektų kitoje Žemės sklypo dalyje kasti naują duobę ir pilti naują betoną, vadinasi, esamas statinys žūtų. Statybos darbams, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, reikalingas bendraturčių, t. y. Ieškovės ir L. G., sutikimas. Šunų aptvaro perkėlimo problemiškumą užprogramuoja tolesnius bendraturčių konfliktus, tuo tarpu nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo daikto naudojimosi tvarką turėtų būti siekiama tolesnių bendraturčių konfliktų galimybę pašalinti.

33. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio tvora aptverto daržo, esančio Žemės sklypo dalyje „A3", perkėlimo klausimas Teismo neįvertintas, nors Atsakovė jį nuosekliai kėlė procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad daržo, kuris yra žemės sklypo paviršinis sluoksnis, naudojamas daržovių, vaiskrūmių ir uogų auginimui, perkėlimas apskritai nėra įmanomas - daržo „perkėlimas" reikštų, kad Atsakovė tiesiog turi atsisakyti šio daržo ir įrengti naują. Tuo tarpu į aplinkybę, kad Ieškovės nedidelis daržas ir šiltnamis yra teritorijoje „A3" Teismas atsižvelgė.

34. Ieškovės naudojimosi tvarkos planą Atsakovei priklausančių avių ganymo klausimas teismo sprendime paliktas neišspręstas, kas reikš, kad Atsakovė turės atsisakyti avių. Žemės sklypo dalies „B3" priskyrimas Atsakovei apsunkintų avių laikymą ir net keltų pavojų (duomenys neskelbtini) gatvės kelių eismo dalyviams ir pačioms Atsakovei nuosavybės teise priklausančioms avims.

35. Nutartyje atnaujinti bylos nagrinėjimą Teismas vertino, kad Ieškovės plane tarp Namo ir „7" pažymėtos teritorijos paliktas vos 1,16 m tarpas bendram naudojimui, yra pernelyg mažas, kad užtikrintų tinkamą Namo aptarnavimą remonto atveju. Ieškovė šios pastabos neįgyvendino ir Ieškovės patikslintame plane nustatė vos 1,20 m tarpą bendram naudojimui. Akivaizdu, kad bendro naudojimo tarpo padidinimas 4 centimetrais nekeičia esminės problemos - negalimumo tinkamai aptarnauti Namo.

36. Aplinkybę, kad Atsakovei nuosavybės teise priklausantys daiktai yra „A3" teritorijoje teismo posėdžio metu patvirtino ir Ieškovė. O Žemės sklypo dalis „B3" iš esmės yra tuščias plotas - jame yra tik keli Atsakovei priklausantys sodiniai, kuriuos Atsakovė sutiko padovanoti ar savo lėšomis perkelti. Teismas, teigdamas, kad bet kuriuo atveju Atsakovė patirs tam tikrų finansinių nepatogumų, neįvertino šių finansinių nepatogumų masto. Kelių sodinių perkėlimas iš B3 teritorijos Atsakovei sukels žymiai mažesnę finansinę naštą, nei daugelio jos nuosavybės teise turimų daiktų sunaikinimas ir būtinybė investuoti į Žemės sklypo dalį, kurioje praktiškai nėra jos daiktų. Akivaizdu, kad taip teismas paneigė Atsakovei Konstitucijos laiduojamą teisę nuosavybės neliečiamumą. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad daiktų perkėlimas į „B3" teritoriją jai kainuotų apie 7000 EUR. Tuo tarpu Ieškovė nepatirtų finansinių išlaidų, nepaisant to, ar jos naudojimuisi būtų priskirta B3, ar „A3" dalis. Sąžiningumo principas šioje situacijoje reikalauja protingai derinti šalių interesus, taigi, Atsakovės naudojimuisi paskirti Žemės sklypo dalį „A3". Teismo sprendime nurodytų faktinių aplinkybių vertinimas.

37. Bylos nagrinėjimo Teisme metu L. G. byloje dalyvavo netinkamu statusu. Nepaisant to, kad Byla buvo nagrinėjama dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. Ieškovės, Atsakovės ir L. G. teisių naudotis tam tikromis Žemės sklypo dalimis, tačiau L. G. viso teismo proceso metu į bylą buvo įtraukta ne bylos šalies (ieškovės ar atsakovės), o trečiojo asmens procesiniu statusu. Atsakovės prašymus dėl L. G. statuso pakeitimo į atsakovės teismas atmetė.

38. Atsakovė A. G. prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl jų naudojamos teritorijos turi būti maksimaliai atskirtos, vengiant galimybės šalims susitikti. Paskyrus Ieškovei žemės sklypo dalį pažymėtą plano projekte indeksu „7“ („B3“ ir „B6“) nebūtų minimizuotas, bet priešingai, padidėtų konfliktinių situacijų kilimas, nes Ieškovė privalėtų nuolatos vaikščioti per bendrojo naudojimo teritoriją, kurioje yra išsidėstę Atsakovei priklausantys objektai: smėlio dėžė, skersinis, pavėsinė, įėjimo į namą laiptai, atsakovės šeimai priklausantis automobilis, be to Ieškovė taip pat turėtų naudotis Atsakovės jau įrengtu takeliu. Todėl patvirtinus Ieškovės plano projekte siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, tokiu būdu bus geriausiai atskirtos šalių naudojamos teritorijos, paliekant kuo mažesnį sklypo plotą bendram naudojimui, kas praktiškai prisidėtų prie konfliktinių situacijų sumažinimo. Tai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmos instancijos teismas. Toks pirmos instancijos teismo sprendimas atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktiką kurioje nurodoma, kad sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje.

39. Pagal ieškovės pateiktą 2022-12-­14 T. Černiausko ind. įmonės parengtą plano projektą bendrojo naudojimo teritorijai aplink gyvenamąjį namą yra paliekamas ne mažesnis nei 2,5 metrų plotis. Apeliantės minimas 1,23m. plotis sudaro tik nedidelį atstumą, kuris dėl specifinio namo išsidėstymo prasideda ties Atsakovės įėjimo į namą laiptų pradžios bei tęsiasi iki šių laiptų pabaigos. Ir nors Apeliantė nurodo, kad pastarajai toks plotis nėra pakankamas, nes pasak A.G., šiuo takeliu negalės pravažiuoti daugelis transporto priemonių, įskaitant automobilius, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pastaroji byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kad šiai dienai bendrojo naudojimo žemės sklypu, kuris eina tarp įėjimo laiptų į A.G. namo dalį bei žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ („A3“) aplamai važinėja transporto priemonės. Per namo vidinį kiemą šiai dienai transporto priemonės gali privažiuoti tik iki įėjimo laiptų, kurie veda į A.G. namo dalį, o tolimesnis judėjimas yra neįmanomas, nes už įrengtos smėlio dėžės toliau stovi pavėsinė.

40. Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovas negalėjo nurodyti koks iš tikrųjų yra atstumas nuo namo iki viršutinės žemės sklypo (pažymėto indeksu „A3“ („6“)) ribos, bei patvirtino, kad ties taškais „49“ ir „59“ yra ženklus susiaurėjimas. Kas ganėtinai aiškiai matoma Atsakovės pateiktame plano projekte. Pagal pateiktą planą atstumas tarp taškų „48“ ir „49“ yra 1,13m., todėl tarp taškų „59“ ir „49“ atstumas turėtų sudaryti 1,87m. (3m- 1,13m). Tačiau įvertinus, kad būtent toje vietoje tarp taškų „49“ ir „59“ yra įrengta pavėsinė, o tai savo ruožtu dar labiau sumažina bendrojo naudojimo žemės sklypo plotį. Šioje vietoje būtų tikslinga pacituoti atsakovės A.G. pateikto priešieškinio 25 punkto ištrauką: „<...> Pavėsinė pastatyta Atsakovės prie pat įėjimo į Atsakovės naudojamą laiptinę. <...>“. Taigi, patekti transporto priemonei per namo vidinį kiemą į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „7“ („B3“ ir „B6“), taipogi nebūtų galimybės tiek dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo teritorijoje esančių Atsakovės daiktų, tiek dėl neišlaikomo pločio, tiek ir dėl esamo kampo ties žemės sklypo ribų taškais „48“ir „49“, ko pasėkoje atsiranda susiaurėjimas ties taškais „49“ ir „59“.

41. Apeliantė nenurodo kokios jos teisės yra pažeidžiamos bei kokius suvaržymus pastaroji patirtų paskyrus L.G. bendram naudojimui žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „9“.

42. Kaip matyti iš pateikto Ieškovės plano projekto, kiekvienai iš ginčo šalių paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, tokia galimybė realiai egzistuoja, t.y. tiek Ieškovės, tiek ir Atsakovės asmeniam naudojimuisi paskiriama po 2310 kv.m. žemės sklypo dalis. Tokia kiekvienai iš ginčo šalių paskiriama asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalis yra ne tik lygiavertė, tačiau nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių bei interesų, ir tuo pačiu užtikrina adekvatumo kriterijaus įgyvendinimą.

43. Atsakovei priklauso tik 2670/6341 žemės sklypo dalis, tuo tarpu pastaroji naudojasi visu žemės sklypu, ką teisingai konstatavo ir pirmos instancijos teismas, todėl Atsakovės naudojamas žemės sklypas visiškai neatitiko jos nuosavybės teise valdomo sklypo dalies, pirmosios instancijos teismas pagristai neatsižvelgė į faktinio naudojimo kriterijų

44. Atsakovė privalėjo pateikti įrodymus patvirtinančius aplinkybes, kad atsakovės minimas šiltnamis ir šuns voljeras būtų pastatytas teisėtai bei pastarasis yra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamojo turto objektas. LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai" patvirtinimo 33.1 punktą, kuriame imperatyviai įtvirtintas privalomas rašytinis bendraturčių susitarimas, tuo atveju kai I grupės nesudėtingo statinio statyba yra vykdoma žemės sklype nuosavybės teise priklausančiame keliems bendraturčiams. Atsakovė A.G. dėl tokio rašytinio susitarimo į Ieškovę nesikreipė bei teismui nėra pateikusi įrodymų, kad toks susitarimas buvo gautas. Todėl nurodyti statiniai esantys bendros dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra savavališkos statybos bei akivaizdu, kad esant neteisėtiems Atsakovės veiksmas nėra pagrindo teigti, kad jos teisės yra pažeidžiamos.

45. Ieškovė L.L. nuo 2017 metų naudojasi išimtinai tik žemės sklypo dalimi kuri pažymėta plano projekte indeksu „6“ („A3“), kadangi apatinėje šio žemės sklypo dalyje yra pastatytas jai priklausantis šiltnamis, be to šioje sklypo dalyje yra pasodinti jai priklausantys vaismedžiai. Atsakovė A.G. nereiškė Ieškovei jokių pretenzijų dėl tokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Kitose žemės sklypo dalyse Ieškovei priklausančių objektų bei statinių nėra, kadangi šiomis žemės sklypo dalimis iki šiol aktyviai naudojasi Atsakovė.

46. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių būsimas daiktų perkėlimo finansines išlaidas. Nesvarbu kuri sklypo dalis būtų suteikta naudotis Atsakovei, ji bet kuriuo atveju patirtų tam tikrų nepatogumų, taip pat ir finansinių, kadangi iki šiol naudojosi visu sklypu ir visose sklypo dalyse yra vienokių ar kitokių jos daiktų ar želdinių, kurių teks atsisakyti ar perkelti į naują vietą teismo sprendimu nustačius naudojimosi sklypu tvarką.

47. Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl reikšdama ieškinį atsakovei A.G., į civilinės bylos nagrinėjimą L.G. buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu. Skirtingai nei teigia Apeliantė, teismas neturi diskrecijos pakeisti dalyvaujančios procese šalies procesinį statusą net ir esant šalies (Atsakovės) prašymui, jeigu tokiam procesinio statuso pakeitimui nėra Ieškovo sutikimo. Pagal abiejų šalių siūlomus planus L.G. asmeniniam naudojimui yra išskiriama žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „5“ („C1“), dėl kurios byloje nėra jokio ginčo. Tą patvirtino teismo posėdžio metu L.G..

48. Trečiasis asmuo L.G. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo bei ieškovės argumentamams ir nurodė, kad patekimas į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „B3“ ir „B6“ iš pietvakarių pusės, t.y. per įvažiavimą į kiemą apeinant namą ir kertant įvažiavimą į garažą arba išeinant į gatvę ir iš ten patenkant į sklypo dalį, analogiškai kaip ir prieš tai paminėtas variantas yra praktiškai neįmanomas, nes įvažiavimas į garažą yra apribotas atraminėmis sienelėmis, todėl net paprastas vaikščiojimas per šią vietą yra apsunkintas.

49. Patvirtinus Ieškovės siūlytą nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, tiek Ieškovei, tiek ir Atsakovei atsiranda galimybė trumpesniu ir patogesniu keliu patekti nuo kiekvienos iš šalių naudojamo gyvenamojo namo įėjimo į jai tenkančią žemės sklypo dalį, t.y. Ieškovė - į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „6“, o Atsakovė- į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „7“. Ieškovei trumpesnis ir patogesnis kelias yra nuo jos laiptinės iki sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ patenkant į šią sklypo dalį iš bendro naudojimo teritorijos pažymėtos indeksu „9“, arčiau sklypo dalies pažymėtos indeksu „5“, tarp taškų 40-41. Tuo tarpu Atsakovė patogiai gali patekti iš namo per bendrojo naudojimo teritoriją į sklypo dalį pažymėtą indeksu „7“, kuri yra šalia įėjimo į atsakovės namo dalį. toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas suteikia Atsakovei privalumą, kadangi pastarajai be sklypo dalies pažymėtos indeksu „7“ taipogi atsiranda galimybė nevaržomai naudotis bendram naudojimui palikta teritorija, tiek šiaurinėje, tiek ir šiaurės vakarų pusėje. Tuo pačiu ir pačios Atsakovės įrengtu takeliu, vedančiu iš (duomenys neskelbtini) gatvės link namo (kuris teismui patektame atsakovės A.G. plano projekte padalina sklypą į dvi dalis „B3“ ir „B6“), ir kuris yra skirtas tik Atsakovės asmeninių poreikių tenkinimu, nes juo naudojasi tik Atsakovė, jos šeima, svečiai ir klientai, kurie ateina pas Atsakovę kirptis. Ieškovas siūlomas planas geriausiai atskirtų šalių naudojamas teritorijas, paliekant kuo mažesnį sklypo plotą bendram naudojimui ir kilti konfliktams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

52. Apeliantė nurodo, kad trečiasis asmuo L.G. viso teisminio proceso metu buvo įtraukta netinkamu procesiniu statusu, todėl toks procesinių teisės normų pažeidimas lemia neteisėto sprendimo priėmimą.

53. Nors paprastai bylose dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo visi bendraturčiai įtraukiami dalyvauti kaip ginčo šalys, tačiau ir trečiojo asmens L.G. procesinis statusas neužkirto kelio bendraturčiams įgyvendinti savo procesines teises. Pagal įstatyminį reglamentavimą ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl reikšdama ieškinį atsakovei A.G., į civilinės bylos nagrinėjimą L.G. buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu. Teismas neturi teisės pakeisti dalyvaujančios procese šalies procesinį statusą net ir esant šalies (Atsakovės) prašymui, jeigu tokiam procesinio statuso pakeitimui nėra ieškovo sutikimo. Ieškovė L.L. tokio sutikimo pakeisti L.G. procesinį statusą byloje nepareiškė.

54. Vertinant ginčą materialinės teisės aspektu, tiek pagal Ieškovės siūlomą plano projektą, tiek ir pagal Atsakovės siūlomą plano projektą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkoje L.G. asmeniniam naudojimui yra išskiriama žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „5“ („C1“), dėl kurios byloje nėra jokio ginčo. Tą patvirtino teismo posėdžio metu L.G..

Byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai

55. Kasacinio teismo praktika sprendžiant ginčus dėl naudojimosi namų valdos sklypais yra išplėtota. Vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

56. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Pavyzdžiui, praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl būtina parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007).

57. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į racionalumo, patogumo, faktinio naudojimosi kriterijus.

58. Šalys siūlo priešingus Sklypo dalių, kurios Ieškovės plane pažymėtos indeksais 6 ir 7, o Atsakovės plane pažymėtos, atitinkamai, indeksais A3 ir B3 naudojimo variantus. Byloje reikšminga aplinkybė, kad nors naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra nustatyta, tačiau pagal žodinį susitarimą Ieškovė naudojasi gyvenamojo namo antruoju aukštu, o Atsakovė pirmuoju. Ieškovė į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį gali patekti tik iš įėjimo, esančio namo šiaurės rytų pusėje, o atsakovė — tik iš įėjimo, esančio pietinėje pusėje. Ieškovė nuo 2017 metų nuolatos gyvena šiame name, todėl pastarajai iškilo poreikis naudotis ir jai priklausančią žemės sklypo dalimi.

59. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir ieškovės argumentais, kad nustačius Atsakovės prašomą žemės sklypo naudojimo tvarką, Ieškovei bus suvaržytos galimybės patekti į žemės sklypo dalį Atsakovės plane pažymėtą indeksu „B3“ ir „B6“, kadangi ties įėjimu į namą, esančiu šiaurinėje pusėje, yra nuolatos statomas Atsakovės sutuoktinio automobilis. Nustatyta, kad patekimą į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „B3“ ir „B6“ apsunkina tai, kad Atsakovės plano projekte bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje yra įrengtas skersinis bei smėlio dėžė, todėl akivaizdu, jog Ieškovė negalės laisvai patekti į šias žemės sklypo dalis tuo atveju, jeigu pavyzdžiui, reikėtų įvažiuoti dirbant žemės ūkio darbus. Patekimas į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „B3“ ir „B6“ iš pietvakarių pusės, t.y. per įvažiavimą į kiemą apeinant namą ir kertant įvažiavimą į garažą arba išeinant į gatvę ir iš ten patenkant į sklypo dalį, analogiškai kaip ir prieš tai paminėtas variantas yra iš esmės apsunkintas, nes įvažiavimas į garažą yra apribotas atraminėmis sienelėmis.

60. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad užtikrinti šalių interesus ir patvirtinus Ieškovės siūlytą nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, šalims atsiranda galimybė trumpesniu ir patogesniu keliu patekti nuo kiekvienos iš šalių naudojamo gyvenamojo namo įėjimo į jai tenkančią žemės sklypo dalį, t.y. Ieškovė - į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „6“, o Atsakovė- į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „7“. Ieškovei trumpesnis ir patogesnis kelias yra nuo jos laiptinės iki sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ patenkant į šią sklypo dalį iš bendro naudojimo teritorijos pažymėtos indeksu „9“, arčiau sklypo dalies pažymėtos indeksu „5“, tarp taškų 40-41. Tuo tarpu Atsakovė patogiai gali patekti iš namo per bendrojo naudojimo teritoriją į sklypo dalį pažymėtą indeksu „7“, kuri yra šalia įėjimo į atsakovės namo dalį.

61. Šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl jų naudojamos teritorijos turi būti maksimaliai atskirtos, vengiant galimybės šalims susitikti. Paskyrus Ieškovei žemės sklypo dalį pagal Atsakovės planą, pažymėtą planuose indeksu „7“ („B3“ ir „B6“) padidėtų konfliktinių situacijų kilimas, nes Ieškovė privalėtų nuolatos vaikščioti per bendrojo naudojimo teritoriją, kurioje yra išsidėstę Atsakovei priklausantys objektai: smėlio dėžė, skersinis, pavėsinė, įėjimo į namą laiptai, atsakovės šeimai priklausantis automobilis, be to Ieškovė taip pat turėtų naudotis Atsakovės jau įrengtu takeliu. Todėl patvirtinus Ieškovės plane siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, tokiu būdu bus geriausiai atskirtos šalių naudojamos teritorijos, paliekant kuo mažesnį sklypo plotą bendram naudojimui, kas praktiškai prisidėtų prie konfliktinių situacijų sumažinimo.

62. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta naudojimosi tvarka pagal Ieškovės planą užkerta galimybę pastarajai patekti į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „7“ per namo vidinį kiemą, kadangi pasak Apeliantės tarp namo ir žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ („A3“) yra vos 1,23m pločio. Teismo vertinimu, pagal ieškovės parengtą 2022-12¬14 plano projektą bendrojo naudojimo teritorijai aplink gyvenamąjį namą yra paliekamas ne mažesnis nei 2,5 metrų plotis. Apeliantės minimas 1,23 m. plotis sudaro tik nedidelę atkarpą, kuri dėl specifinio namo išsidėstymo prasideda ties Atsakovės įėjimo į namą laiptų pradžios bei tęsiasi iki šių laiptų pabaigos. Ir nors Apeliantė nurodo, kad pastarajai toks plotis nėra pakankamas, nes pasak A.G., šiuo takeliu negalės pravažiuoti daugelis transporto priemonių, įskaitant automobilius, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pastaroji byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kad šiai dienai bendrojo naudojimo žemės sklypu, kuris eina tarp įėjimo laiptų į A.G. namo dalį bei žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ („A3“) aplamai važinėja transporto priemonės. Kaip nustatyta, per namo vidinį kiemą šiai dienai transporto priemonės gali privažiuoti tik iki įėjimo laiptų, kurie veda į A.G. namo dalį, o tolimesnis judėjimas yra neįmanomas, nes už įrengtos smėlio dėžės toliau stovi pavėsinė.

63. Atsakovės plane paliekamas praėjimo/pravažiavimo plotis yra mažesnis nei siūlomas Ieškovės plane. Atsakovė nurodo, kad bendrojo naudojimo teritorijoje tarp įėjimo į Apeliantės namo dalį ir žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ („A3“) yra įrengtas skersinis, smėlio dėžė bei pavėsinė. Pastarieji objektai nėra atvaizduoti Atsakovės plane bei žemės sklypo dalis po šiais objektais nėra išskirta, tokiu būdu sukuriant vaizdą, kad neva nuo namo iki viršutinės žemės sklypo (pažymėto indeksu „A3“ („6“) ) ribos yra išlaikomas 3 metrų atstumas.

64. Pagal Atsakovės planą ties taškais „49“ ir „59“ yra praėjimo susiaurėjimas. Pagal pateiktą planą atstumas tarp taškų „48“ ir „49“ yra 1,13m., todėl tarp taškų „59“ ir „49“ atstumas turėtų sudaryti 1,87m. (3m- 1,13m). Tačiau įvertinus, kad būtent toje vietoje tarp taškų „49“ ir „59“ yra įrengta pavėsinė, o tai savo ruožtu dar labiau sumažina bendrojo naudojimo žemės sklypo plotį. Teisėjų kolegija sutinka su Ieškovės argumentu, kad patekti transporto priemonei per namo vidinį kiemą į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „7“ („B3“ ir „B6“), taipogi nebūtų galimybės tiek dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo teritorijoje esančių Atsakovės daiktų, tiek dėl neišlaikomo pločio, tiek ir dėl esamo kampo ties žemės sklypo ribų taškais „48“ir „49“, ko pasėkoje atsiranda susiaurėjimas ties taškais „49“ ir „59“.

65. Atsakovė taip pat nurodo, kad betoninio įvažiavimo į garažo patalpą užstatytos žemės (Ieškovės plano taškai 23-22) priskyrimas visų trijų bendraturčių bendram naudojimui yra nesąžiningas L.G. atžvilgiu, kadangi pasak Apeliantės, L.G. nuosavybės dalis yra „iššvaistoma“ suteikiant teisę patekti į jai nepriklausančius statinius. Nustatyta, kad pagal Ieškovės pateikto plano projektą L.G. bendram naudojimui yra paliekama 77 kv.m. bendrojo naudojimo žemės sklype pažymėtame indeksu „9“. Atsakovės pateiktame plano projekte L.G. bendram naudojimui paliekama 76 kv.m.bendrojo naudojimo sklype pažymėtame indeksu „A4B4C2“. Todėl esamas 1 kv.m. skirtumas tarp Ieškovės plano projekte suformuluoto pasiūlymo bei Atsakovės plano projekte suformuluoto pasiūlymo jokios esminės įtakos L.G. teisėms ir interesams nedaro.

66. Apeliantė teigia, kad paskyrus L.G. bendrai naudotis bendrojo naudojimo žemės sklype pažymėtame indeksu „9“ žemės plotą į kurį patenka įvažiavimas į garažo patalpą, pastaroji įgyja teisę į jai nepriklausantį namą. CK 4.47 straipsnis numato detalų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašą. Paminėta teisės norma nenumato galimybės asmeniui įgyti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą remiantis tuo pagrindu, kad jam yra suteikiama teisė naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi. Kadangi Apeliantė nenurodo kokios jos teisės yra pažeidžiamos bei kokius suvaržymus pastaroji patirtų paskyrus L.G. bendram naudojimui žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „9“, pati L.G. neprieštarauja tokiam sprendiniui.

67. Apeliantė teigia, kad siekdama teisinės taikos pastaroji siūlo Ieškovės naudojimui paskirti didesnę žemės sklypo dalį, negu Ieškovei priklauso nuosavybės teise. Tokie Apeliantės teiginiai bei siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas akivaizdžiai prieštarauja adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijui. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Kaip matyti iš pateikto Ieškovės plano projekto, kiekvienai iš ginčo šalių paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, tokia galimybė realiai egzistuoja, t.y. tiek Ieškovės, tiek ir Atsakovės asmeniam naudojimuisi paskiriama po 2310 kv.m. žemės sklypo dalis. Tokia kiekvienai iš ginčo šalių paskiriama asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalis yra lygiavertė.

68. Apeliantė nurodo, kad kaip rūpestingas savininkas rūpinosi visu Žemės sklypu, tačiau daugiausiai dėmesio ir pastangų skyrė būtent „A3“ dalies priežiūrai. Vadinasi tarp ginčo šalių ilgainiui susiformavo faktinė Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagrįsta tuo, kad būtent Atsakovė naudojosi „A3“ sklypo dalimi. Taigi Atsakovė įgijo teisėtą lūkestį ir toliau naudotis šia dalimi.

69. Ieškovė L.L. pagrįstai nurodė, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, į faktinį žemės sklypu naudojimosi kriterijų atsižvelgiama, tačiau tik tuo atveju, kai visi bendraturčiai žemės sklypu naudojosi iki iškilusio ginčo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, išklausęs ginčo šalių paaiškinimų bei įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad toks Atsakovės teiginys nevisai atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas konstatavo, kad ieškovė nuo Sklypo dalies įgijimo nuosavybėn (2013-07-10) faktiškai juo nesinaudojo, trečiasis asmuo L. G. ginčo sklype iki šiol negyvena ir faktiškai savo sklypo dalimi taip pat nesinaudojo, todėl istoriškai susiklostė taip, kad visu sklypu naudojosi tik Atsakovė. Tai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos iš kurių matyti, kad Atsakovės augalai, krūmai, medžiai bei kiti daiktai išsidėstė per visą sklypo plotą. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovės naudojamas žemės sklypas visiškai neatitiko jos nuosavybės teise valdomo sklypo dalies, pirmosios instancijos teismas pagristai neatsižvelgė į faktinio naudojimo kriterijų.

70. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas naudojimosi tvarką pagal Ieškovės planą neatsižvelgė į tai, kad Ieškovei L. L. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje yra sukoncentruoti atsakovės A.G. statiniai ir kiti kilnojamieji bei nekilnojamieji objektai ir pastarųjų perkėlimas yra ne ekonomiškas ir neįmanomas: šunų voljeras, batutas, supynės, kitos vaikams skirtos inžinerinės konstrukcijos (skersinis, smėlio dėžė), ganomos Atsakovės avys, pastatyti šiltnamiai, įrengtas ir aptvertas daržas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo faktinę aplinkybę, jog atsakovė A.G. naudojo visą ginčo žemės sklypą bei visoje šio žemės sklypo teritorijoje yra išsidėstę Atsakovei priklausantys objektai. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo.

71. Be to, nustatyta, kad Ieškovė nuo 2017 metų naudojasi išimtinai tik žemės sklypo dalimi kuri pažymėta planuose indeksais „6“ („A3“), kadangi pietinėje šio žemės sklypo dalyje yra pastatytas jai priklausantis šiltnamis, be to šioje sklypo dalyje yra pasodinti jai priklausantys vaismedžiai. Atsakovė A.G. nereiškė Ieškovei jokių pretenzijų dėl tokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Kitose žemės sklypo dalyse Ieškovei priklausančių objektų bei statinių iš viso nėra, kadangi šiomis žemės sklypo dalimis iki šiol aktyviai naudojasi Atsakovė.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant naudojimosi sklypu tvarką pirmiausia reikšmingas yra statinių ir kiemo įrenginių, kurie yra teisiškai įregistruoti ir konkrečiam savininkui priskirti nekilnojamieji daiktai. Vertinant šiuo aspektu apeliantės daiktai nėra teisiškai registruoti nekilnojamieji daiktai. Kaip nurodė apeliantė, šunų voljeras turi į žemę įleistus betoninius pamatus, todėl pagal prigimtį yra nekilnojamasis daiktas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nesumažinus jo vertės. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad šuns voljeras būtų pastatytas teisėtai bei pastarasis yra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamojo turto objektas. Taip pat vertinamas ir šiltnamis. Be to, reikšminga, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai" patvirtinimo 33.1 punkte imperatyviai įtvirtintas privalomas rašytinis bendraturčių susitarimas, tuo atveju kai I grupės nesudėtingo statinio statyba yra vykdoma žemės sklype nuosavybės teise priklausančiame keliems bendraturčiams. Byloje nustatyta, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas. Teismas nevertina, ar nurodyti statiniai esantys bendros dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra savavališka statyba, bet akivaizdu, kad nesant susitarimo su sklypo bendraturčiais dėl statinių įrengimo, atsakovė negali remtis šių statinių buvimo žemės sklype faktu.

73. Apeliantė nurodo, kad ji patirtų didelių finansinių sąnaudų perkeliant tam tikrus daiktus iš žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „6“ („A3“) į žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „7“ („B3“). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad teritorijoje „A3“ jokių kapitalinių statinių, kurių perkėlimas į kitą sklypo dalį būtų apsunkintas, nėra. Sutiktina su Ieškove, kad Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių būsimas finansines išlaidas.

74. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentui, kad nepriklausomai nuo to, ar pasirinktas Ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos plano projektas, ar Atsakovės siūlomas planas, Atsakovė bet kuriuo atveju patirtų tam tikrų nepatogumų, taip pat ir finansinių, kadangi iki šiol naudojosi visu sklypu ir visose sklypo dalyse yra vienokių ar kitokių jos daiktų ar želdinių, kurių teks atsisakyti ar perkelti į naują vietą teismo sprendimu nustačius naudojimosi sklypu tvarką.

Dėl procesinės bylos baigties

75. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

76. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

77. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, Ieškovei priteisiama 650 Eur teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į skundą išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės A.G.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 650 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.