- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- e2-6-419/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00312-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- L. G.
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius, David Gurvič
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovei A. G. bei pagal atsakovės A. G. priešieškinį ieškovei L. L. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo L. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. L., patikslinusi ieškinį, prašė:
1.1. nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką sekančiai:
1.1.1. Ieškovė L. L. atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-12-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtomis indeksais „1“; „3“; „6“ (2310 kv. m. ploto).
1.1.2. Atsakovė A. G. atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-12-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtomis indeksais „2“; „4“; „7“ (2310 kv. m. ploto).
1.1.3. Trečiasis asmuo L. G. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-12-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtą indeksu „5“ (923 kv. m. ploto).
1.1.4. Ieškovė L. L. ir atsakovė A. G. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-12-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtą indeksu „8“ (Ieškovės dalis 156 kv. m., Atsakovės dalis 156 kv. m.).
1.1.5. Ieškovė L. L. ir atsakovė A. G. kartu su trečiuoju asmeniu L. G. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-12-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtą indeksu „9“ (Ieškovės dalis 205 kv. m., Atsakovės dalis 204 kv. m., Trečiojo asmens dalis 77 kv. m.).
1.2. Priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė A. G. priešieškiniu prašė:
2.1. nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. birželio 25 d. UAB „Tiksli riba“ matininko Jaroslav Blaževič parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą:
2.1.1. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti atskirai naudotis 2235 kv. m ploto žemės sklypo dalimis, kurios pažymėtos indeksais „A1“, „A2“, „A3“;
2.1.2. L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti atskirai naudotis 2236 kv. m ploto žemės sklypo dalimis, kurios pažymėtos indeksais „B1“, „B2“, „B3“;
2.1.3. L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti atskirai naudotis 924 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C1“;
2.1.4. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis 480 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A4B4C2“;
2.1.5. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis 466 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A5B5“.
2.2. Priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė L. L. teismo posėdyje paaiškino, kad 2013 metais tėvai padovanojo joms – trims seserims L. G., A. G. ir jai namą ir žemės sklypą. Namą dalinasi su atsakove A. G.. Atsakovė naudojasi pirmu aukštu, o pati – antru. Įėjimas į atsakovės pusę yra iš žemės sklypo pusės, o pačios įėjimas yra iš kiemo. Atsakovei nėra skirtumo į kurią pusę jai eiti, nes žemės sklypas yra iš jos namo pusės. 2012-2017 metais dirbo užsienyje, Lietuvoje negyveno. Jos namo dalyje gyveno jos dukra su būsimu vyru. Atsakovė žinojo, kad ji ketino grįžti į Lietuvą. Kol jos nebuvo, atsakovė valdė visą sklypą kaip vienvaldė šeimininkė. Ji pasidarė daržą, pasistatė voljerą šuniui, avių ganyklą. Atsakovė jos sutikimo neprašė, jai atvažiuojant tiesiog pranešdavo, kas kur yra pasodinta. Daug kartų bandė tartis su atsakove padalinti žemę, bet nieko neišėjo. Pasidarė remontą antrame namo aukšte ir nusprendė sutvarkyti dokumentus. Namas buvo perstatomas, tačiau oficialiai neįforminta, žemės sklypas nebuvo pamatuotas geodeziškai. Buvo sudarytas sąrašas dokumentų, kurių reikia įteisinti namo perstatymą. Atsakovė su vyru nesutiko tvarkyti dokumentus. Iš pradžių su atsakove bandė kalbėtis kartu su seserimi L. G.. Bet atsakovė nesileido į kalbas. Vėliau į jų pokalbį įtraukė motiną, kad ji padėtų susitarti su atsakove, bet nieko neišėjo. Bendraujant su atsakove suprato, kad ji iš vis nenori dalintis žeme. Kai pradėjo darytis žemės sklypo planą bendravo su žemėtvarkos specialistais, joms buvo paaiškinta, kad kiekvienas turi turėti savo sklypo dalį, kad kuo mažiau būtų bendro naudojimo ploto. Su atsakovės vyru santykiai yra labai konfliktiški, jo bijo. Jis buvo sudavęs jos vyrui. Kai norėjo pasinaudoti pirtimi, atsakovės vyras pirtyje perpjovė vamzdžius, atjungė elektrą, kad tik jie negalėtų naudotis. Su atsakovės siūlomu planu nesutinka, nes ten numatyta daug bendro naudojimo žemės ploto. Kadangi sklypas yra iš jos namo pusės, nenori be reikalo susitikti su ja ir jos vyru, jeigu jai teks eiti šalia įėjimo į jos namą, jai teks nuolat susitikti su jais. Gali kilti nauji konfliktai, nes ten stovi du jų automobiliai, o jai reikėtų eiti su karučiu. Prie sklypo galima prieiti iš kitos pusės, bet ten yra požeminis garažas, todėl su karučiu ar kibiru neįmanoma praeiti. Bendroje teritorijoje reikės šienauti, nukasti sniegą, sugriebti lapus, dėl to vėl kils konfliktai. Atsakovė numatydama daug bendro naudojimo teritorijos, tiesiog tokiu būdu nori pasididinti savo žemės sklypo dalį, nes žino, kad bendra teritorija ji su L. G. nesinaudos. Atsakovė nurodo, kad garaže yra L. L. elektros skaitliukas ir jai teks nuolat ten eiti. Bet durys į garažą atsidaro tik iš vidaus, todėl ji eina į garažą per rūsį ir taip nuiminėja elektros skaitliuko parodymus. Kai namas bus sutvarkytas, ji įsirengs atskirą elektros skaitliuką ir jai nereikės eiti į garažą. Dėl atsakovės vyro agresyvaus elgesio, kelis kartus buvo kviesta policija. Pagal ieškovės planą, jai nereikės susitikti su atsakove. Prašo padalinti sklypą taip, kad tarp jų būtų kuo mažiau konfliktų. Kol vyksta byla, atsakovės prašymu šešis kartus keitė planą, nes bando tartis, o iš jos pusės geranoriškumo nėra. Sklype yra bendras tvartas, dar keli pastatai, bet naudojimosi jais tvarka nenustatyta. Naudojasi pastatais pagal susiklosčiusią praktiką. Plane nurodyta teritorija, pažymėta 9 – yra kiemas ir įvažiavimas, 8 – namas, 6 -numatytas jai (L. L.). Ten yra šuns voljeras, kurį pastatė atsakovė. Tai nėra fundamentalus statinys, neįregistruotas. Teritorijoje „6“ stovi batutas, „7“ yra A. G. sodas. Žemiau tvoros yra daržas, du šiltnamiai. Jai davė gabaliuką daržo. Įrengta avių ganykla. Teritorija 5 numatyta L. G.. Ten yra vieta automobiliui, neveikianti rūkykla, ten laiko sodo įrankius. Plane, kur eina raudona linija yra malkinė, bet tai neregistruotas pastatas. L. G. pretenzijų jos planui neturi. Plane pažymėta G raide yra gyvenamasis namas, ten gyvena jų mama ir L. G.. Mama naudojasi L. G. sklypo dalimi. Namui nėra nustatyta naudojimosi tvarka, žemės sklypui taip pat nėra. Tėvas buvo padalinęs jiems namą, dabar tokia tvarka ir naudojasi namu. Ten gyvena nuo 1997 metų. Žemę tėvas joms padovanojo 2013 metais, 2015 metais jis mirė. Iki to laiko sklypo šeimininku buvo tėvas, jis viską tvarkė ir sprendė. Tėvui mirus, pati gyveno užsienyje, todėl atsakovė viską paėmė į savo rankas. Naudojimosi sklypu tvarka istoriškai nesusiklostė, nes visą sklypą užėmė atsakovė. Motina jai davė savo daržo gabaliuką ir šiltnamį. Pati nieko niekur sodinti negali, nes yra jų šuns voljeras, ten vaikšto jų vaikai. Motina šiuo metu nesinaudoja šiltnamiu. Ganykla yra aptverta, įrengtas elektros piemuo, avys yra teritorijoje plane pažymėtoje 6-7. Malkine naudojasi mama. Tai netvirtas pastatas. Malkinė neįregistruota, jos greitai gali visai nebelikti. Prie garažo auga atsakovės gėlės, klevas, ten yra takelis, kuriuo atsakovė eina namo. Ten vaikšto tik atsakovė ir jos šeima. Negali tvirtinti, kad šiuos augalus pasodino atsakovė, bet ji šiuos augalus prižiūri, renka avietes. Pirmame ir antrame aukšte yra langai į visas puses. Atsakovai naudojasi įvažiavimu į garažą, užeina į savo rūsį, ten jie laiko dviračius, vežimukus. Garaže turi tik elektros skaitliuką. Visi kiti įrenginiai yra jos atskirame rūsyje. Atsakovė į garažą taip pat eina per rūsį, nes garažo durys atsidaro tik iš vidaus. Teritorijoje 6 yra voljeras, sūpynių nebėra, batutas, už medžių apačioje ganosi avys. Atsakovė turi savo didelį daržą ir šiltnamį. Nežino kas įsigijo šiltnamius. Spėja, kad vieną pirko atsakovė, kitą – mama. Vakarinėje sklypo dalyje yra atsakovės sodas. Į 7 pažymėtą teritoriją gali patekti tik atsakovės vyras. Į 7 teritoriją pati nepateks, nes iš vienos pusės gyvena atsakovė su vyru, o iš kitos pusės yra garažas. Teritorijoje, pažymėtoje 21-20 įvažiavimo nėra, ten yra tvora, auga klevas, didelis krūmas. Garaže savo mašinos nelaiko, ten yra tik atsakovės daiktai. Savo automobilį laiko nuosavame garaže pažymėtame N raide (6,66). Volvo automobilis yra atsakovės vyro. Jų mašinos stovi lauke, nes garaže yra jų daiktai. Neturi pretenzijų dėl naudojimosi tuo garažu. Turi savo garažą.
4. Papildomai ieškovė L. L. paaiškino, kad atsakovės plane numatytą teritoriją B6 palikus jai, kils nepatogumų. Atsakovė yra (duomenys neskelbtini) ir pas ją į namus atvažiuoja klientai, kurie palieka automobilius (duomenys neskelbtini) gatvėje ir takeliu eina per sklypo teritoriją į namą. Šiuo takeliu naudojasi ir atsakovės šeima bei svečiai. Per teritoriją B6 atsakovė eina į savo rūsį, todėl jeigu jis atiteks ieškovei, kils nepatogumų. Negalės aptverti sau atitenkančio ploto bendra tvora. Teritorijoje B6 auga atsakovės gėlės. Savo pakoreguotame plane stengėsi palikti kuo mažiau teritorijos bendram naudojimui, nes kitaip bus konfliktai. Kraštinėje sklypo pusėje yra įvestas atsakovės vanduo, todėl jai ta sklypo dalis būtų patogesnė naudotis.
Atsiliepimas
5. Atsakovė A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad susituokė prieš 20 metų, visą laiką gyveno tuose namuose, gyveno kartu su tėvais. 2008 metais tėvai nusprendė tą namą padalinti jai ir L. L.. Ieškovė sutiko gyventi antrame aukšte, o jos šeima įsikūrė pirmame. Ilgą laiką į namą buvo vienas įėjimas, jos vyras sutiko ieškovei padaryti atskirą įėjimą, įstatė duris, išbetonavo laiptus. Ieškovė sutiko, kad priestatas liktų atsakovei. Ieškovė neturėjo vonios, tad vyras sutiko ieškovei įrengti vonią. Jos vyras lauke padarė sūpynes, kuriomis naudojosi ne tik jos vaikai, bet ir ieškovės dukra. Buvo pasodinti krūmai, yra batutas. Ieškovė susituokė ir nuo 2010 metų išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). 10 metų jos Lietuvoje nebuvo. Pati tvarkė žemę prie namų, apsitarus su tėvais, nusprendė arčiau upės įrengti daržą, pastatė du šiltnamius. Tėvas išarė tą žemę. Sklypą aptvėrė, kad gyvūnai nelakstytų. Šunų voljeras buvo arčiau namų labai nepatogioje vietoje, ieškovė irgi sakė, kad jai nepatogu, todėl kartu su tėvais nusprendė pastatyti voljerą toje vietoje, kurioje jis yra dabar. Atvažiuodama iš (duomenys neskelbtini), ieškovė gyrė, kad ir voljeras gražus, ir aplinka sutvarkyta. Jokių pretenzijų dėl naudojimosi žeme ieškovė nereiškė. 2013-07-10 tėvai padovanojo sklypą. Jokios konkrečios kalbos kaip dalintis žemės sklypu nebuvo. Ieškovė grįžo į Lietuvą 2019 metais, gavo iš jos žinutę, kad jie su L. G. atvažiuos ir tarsis dėl žemės padalijimo. Jos jau buvo viską suplanavusios. Ieškovė pasakė konkrečiai, kad ji tos žemės jai neatiduos. Su ja nebuvo deramasi, jokių variantų jai nesiūlė. Vėliau jai buvo atsiųstas planas, pažiūrėti kas jai tinka, kas ne. Po to susitarė susitikti visos trys kartu su mama. Iš pradžių atėjo tik L. G., L. L. atvyko tik kitą kartą. Ji kalbėjo labai arogantiškai, mama norėjo įsiterpti, bet ieškovė ją tildė. Norėjo tai nufilmuoti, bet ieškovė pradėjo daužyti jai per ranką. Taigi susitarti dėl žemės padalinimo nepavyko. Pateikė ieškovei ir L. G. savo planą, tą pačią dieną paskambino L. G. ir pasakė, kad L. L. šis planas nepatiks. Vėliau planas buvo vieną kartą koreguojamas. Ieškovės planas jai netinka, nes jis jiems yra nuostolingas finansiškai ir laiko prasme, nes toje žemės dalyje yra šunų voljeras. Jis padarytas labai tvirtai, todėl ji perkelti labai sudėtinga, reikėtų samdyti techniką. Jeigu turės perkelti voljerą, tai reikės ir sodą panaikinti, nes ten palikta labai mažai vietos. Naujai reikės apdirbti žemę, perkelti šiltnamį, turės padaryti įvažiavimą prie ūkinių pastatų. Ten padarytas fundamentas. Laiko avis, jas reikės išvesti per vidinį kiemą į aikštelę, kur stovi mašinos. Avys gali apgadinti automobilius, išsibėgioti. Parkuojantis palikta mažai vietos, nes išlipant, reikėtų atsidurti jos žemėje. Be to, ieškovės sklypo dalis būtų po jų langais, bet nenorėtų, kad taip būtų. Atsakovės planas kainuotų pigiau abiem šalims. Ieškovei paliktos trys pozicijos kaip ji galėtų eiti prie savo sklypo. Ji galėtų eiti prie savo medelių ir gėlyno. Tvoros sekcijos yra nusegamos, tad su laiku galima įrengti aikštelę. Be to palikta daugiau ploto bendram naudojimui, nes daug automobilių yra. Turi ir traktorius atvažiuoti malkų atvežti. Garažu po namu naudojasi ir ieškovė, ir atsakovė. Ten yra ieškovės skaitliukai, šiluminiai mazgai. Garažas atsidaro tik iš vidaus. L. G. palikta daugiau vietos prie jos namo, nes ten yra malkinė, kuri yra tvirta, mama ja naudojasi. L. G. tuose namuose negyvena, tik kartais atvažiuoja pas mamą. L. G. labiau pritaria ieškovės planui, nes jų amžiaus skirtumas mažesnis, ji nenori konfliktuoti su ieškove, nes jos charakteris labai sunkus. Ji nesutiko mokėti per pusę už nuotekų išvežimą. Anksčiau vieną kartą mokėjo atsakovė, kitą – ieškovė. Jos vyras niekada be reikalo nepuola žmogaus, nebijo pasakyti savo nuomonės. Iš ieškovės pusės irgi yra daug negerų dalykų. Teritorijoje B3 yra tik jų sodas ir krūmai (serbentai, šilauogės), gėlynas. Sutiktų visus medelius ir krūmus perkelti, ieškovei ši sklypo dalis būtų visiškai atlaisvinta. A5B5 yra dideli krūmai, bet juos sodino mama. Ten dar yra įvažiavimas į garažą. A3 – yra voljeras, pavėsinė, gėlynas, smėlio dėžė, apačioje daržas, šiltnamis, skersinis, plotas avims ganytis. Visi šitie daiktai buvo pastatyti su tėvų sutikimu, prieštaravimų iš ieškovės pusės nebuvo. Iki kreipimosi į teismą, ieškovė liepė išnešti aviečių krūmus ir gėlyną. Nuo 2010 iki 2017 metų ieškovė gyveno užsienyje. Po to ji sugrįžo į Lietuvą ir ten apsigyveno. Tuo laiku ieškovės aukšte gyveno jos dukra su vyru. Iš jų pretenzijų nesulaukė. Avys yra laikomos tvarte prie A2 pastato. Ginčo dėl to pastato priskyrimo nėra. Šiuo metu avys į tvartą eina per L. G. sklypo dalį. Pagal ieškovės planą avys turėtų eiti per kiemą, įvažiavimą. 2020-09-25 gavo pirmą planą iš trečiojo asmens. Po to padarė savo planą, o lapkritį ieškovė davė koreguotą atspausdintą planą. Pirmas ieškovės planas buvo visiškai kitoks. Ieškovės plane riba eina per malkinę, mažiau bendro ploto. Planai yra panašūs. Į savo plotą ieškovė galėtų praeiti iš abiejų namo pusių. Šalia jos laiptinės yra takelis, mašinos ten nepravažiuoja. Į savo sklypą galėtų patekti transporto priemone per bendro naudojimo dalį. Per A5B5 ieškovė negalės privažiuoti prie sklypo. Ji galėtų privažiuoti per valstybinės žemės plotą, kur savivaldybė įrengė išasfaltuotą aikštelę. Aikštelė nėra užstatoma. Ten dar yra neasfaltuotas kelias, juo galima privažiuoti. Garaže ieškovė savo daiktų nelaiko, turi savo atskirą garažą. Savo automobilių garaže nelaiko, tik daiktus. Sutikimo iš ieškovės naudotis visu sklypu neturėjo. Voljeras pastatytas 2015 m. birželį. Sklypas jau buvo padovanotas. Ieškovės tuo metu nebuvo Lietuvoje, todėl nederino su ja voljero statymo, bet ji žinojo apie voljerą, apie jį jai pranešė mama ir jos dukra, pati ji gyrė, jokių pretenzijų nereiškė. Daržas yra aptvertas nuo laukinių gyvūnų, žmonių, tvorele. Pavėsinė yra statyta tėvų, ji neįbetonuota. Ieškovei niekas nedraudžia naudotis pavėsine. Pagal ieškovės planą voljero perkėlimas kainuotų apie 7000,00 Eur. Paskutinio plano nepasirašė, nes jai netiko terminai. Ieškovė nenorėjo didinti terminų, finansiškai jis irgi nebuvo palankus, sudarytų daug kliūčių auginti gyvulius, vaikščioti.
6. Trečiasis asmuo L. G. teismo posėdyje paaiškino, kad nenori būti nei ieškove, nei atsakove šioje byloje, kadangi pagrindinis konfliktas yra tarp L. L. ir A. G.. Iš tikrųjų tartis su A. G. labai sunku. Kartu su L. L. tarėsi dėl naudojimosi sklypu plano, jį kelis kartus keitė. Sutinka su ieškovės planu, kadangi pritaria, kad esant konfliktiškiems santykiams geriau, kad bendrų žemės plotų nebūtų. Dėl malkinės problemų nėra, nes tą malkinę gali bet kuriuo metu perkelti. Jai priklauso pastatas, plane pažymėtas raide G. Ten buvo pirtis, dabar perdarytas į gyvenamąjį namą, bet nežino, ar namas yra registruotas. Šis namas padovanotas jai. Tėvai padovanojo jai 10 arų žemės, bet kur tiksliai yra jos žemės dalis nežino. Pagal atsakovės planą jai lieka žymiai mažiau nei pagal ieškovės planą. Pagal ieškovės planą jai palikta 9,40 arų bei dalis bendram naudojimui. Nenori tos sklypo dalies, kurią jai numatė atsakovė. Jai priimtinesnis ieškovės planas. Tarėsi kartu. Norėjo, kad planas būtų daromas bendrai visų trijų seserų, bet A. G. atsisako. Šiuo metu visu sklypu naudojasi atsakovės šeima. Atsakovės vyras iš tikrųjų yra labai impulsyvus žmogus. Viską, ką paaiškino ieškovė dėl naudojimosi pastatais ir žeme yra tiesa, jos teiginiams visiškai pritaria. Avys vis dar yra laikomos. Sutinka malkinę nugriauti, jei bus reikalinga.
7. Matininkas Jaroslav Blaževič, apklaustas kaip liudytojas parodė, kad darė naudojimosi sklypu planą pagal atsakovės prašymą. Išsiaiškino teritorijas, kurias jos bendrai naudoja ir pastatus, kuriais naudojasi atskirai. Aplink pagrindinį pastatą numatė bendro naudojimosi plotą, nes visi ten vaikšto, pvz. remonto atveju visi turėtų galimybę prieiti, pastatyti pastolius ir kt. pagal likusias proporcijas išdėstė kitas žemės ploto dalis. Kas kuo naudojasi sprendė iš atsakovės žodžių. A5-B5 teritorija palikta bendram naudojimui iš techninių sumetimų, nes ten yra garažas, kuris turėtų būti bendro naudojimo. Palikti šią teritoriją kuriam nors vienam iš savininkų nėra logiška, tuo labiau, kad garaže yra skaitikliai, ten turėtų galimybę patekti ir specialistai, pvz. avarijos atveju. 38 taške negalima brėžti linijos, kuri eina per pastatą, kurį kažkas naudoja. Jeigu viena statinio dalimi naudojasi vienas asmuo, kita dalimi kitas, tai galima brėžti riba per pastatą. Bet jei pastatas yra vieno savininko, taip daryti negalima. A4-B4-C2 – nėra per daug bendram naudojimui, kad būtų patogus įvažiavimas, galimybė įvažiuoti sunkvežimiui, nuplauti automobilį, kad būtų patogiau įvažiuoti į A2 dalį, dėl to gaunasi laužyta linija. 40-37 linija eina šalia namo (11,22 m). Buvo vietoje. Ieškovės plane 7 pažymėta teritorija nėra gerai, nes ten yra įvažiavimas į garažą. Pastatas yra bendras, todėl garaže yra bendrai naudojasi skaitikliais, ten yra atraminės sienelės prie įvažiavimo į garažą, dėl to būtų nepatogu naudotis. Avarijos atveju per A5-B5 teritorija nebūtų galimybės įvažiuoti. Avarinės tarnybos galės patekti į sklypo teritoriją nesvarbu kam ji būtų palikta naudotis. Sudarant planus kreipia dėmesį, kad būtų kuo logiškesnis naudojimas ir sklypai, kad būtų kuo patogesnis naudojimasis sklypo dalimis. Nėra tokių taisyklių, kad liktų kuo daugiau/mažiau bendrų plotų. Prieš sudarant planą išsiaiškina kokiomis teritorijomis yra naudojamasi bendrai. Sudarant planą svarbu atsižvelgti į pastatų registraciją. Jei teritorijoje yra neregistruotų pastatų, tai išsiaiškina kas juo naudojasi ir brėžia ribą ne per pastatą, bet jei jis niekieno, gali brėžti per pastatą. Riba pažymėta žaliu atsakovės plane, yra tarpas tarp įėjimo į pastatą, negali pasakyti koks ten tarpas, jis matyt yra iki metro, gal pusę metro. Šioje vietoje būtų galima įsirengti tvorą, varteliai galėtų atsidaryti į išorę. Jeigu trukdytų įvažiuoti, liniją būtų galima koreguoti. Brėžia linijas, pagal pastatus, esančius natūroje. Jeigu būtų nustatyta naudojimosi namu tvarka, būtų galima skirti garažą naudojimuisi vienam asmeniui. Sudarant planą, bendravo tik su A. G., kitais bendrasavininkais nebendravo. Ji nurodė, kad malkinė yra L. G.. Jeigu savininkas neprieštarautų, kad riba eitų per pastatą, tuomet būtų galima brėžti liniją per pastatą. Neatsimena, ar malkinė yra laikinas statinys.
8. Liudytoja G. B. parodė, kad yra ieškovės dukra. Atsakovė ir jos vyras yra labai impulsyvūs žmonės. Kai mama išvažiavo gyventi į užsienį, apsigyveno kartu su savo būsimu vyru mamos namo antrame aukšte. Atsakovė ir jos vyras nuolat reiškė jai priekaištus, tai žolė buvo ne taip nupjauta, tai šunį vedžiojo ne vietoje. Nebuvo įmanoma taikiai išspręsti kilusius klausimus. Atsakovė arba trenkdavo durimis ir išeidavo arba iškoliodavo juos. Jos vyras bandė automobilį statyti gatvėje, bet jiems vis tiek buvo blogai, specialiai užkabindavo juos, galėjo pečiu trinktelėti vyrui per petį, spjaudydavo jiems po kojomis, paskutiniu metu kilo grėsmė jos vaiko gyvybei. Prašė atsakovės nuraminti savo vyrą, bet ji pasakė „bent kažko bijosit“. Name gyveno nuo 1997 metų iki 2022 m. gegužės. Sklype negalėjo nieko daryti, fiziškai daržo nesodino, jai tik buvo pasakyta kada reikėdavo nupjauti žolę. Dažniausiai pjaudavo prie įvažiavimo ir prie močiutės namų. Į atsakovės žemės pusę neidavo. Po senelio mirties močiutė dėl sveikatos jau sklype nieko nedaro. Močiutės gėlynas yra kur įėjimas prie upės. Sklypo apačioje prie šiltnamių yra bendras daržas, ten yra nedidelis mamos žemės lopinėlis. Toje dalyje yra du batutai, jie kilnojami, yra atsakovės voljeras, kur ji laiko savo šunis. Avys yra ganomos visoje teritorijoje, kur aptverta elektriniu piemeniu. Teritorijoje 7 yra atsakovės obelys, šilauogės, serbentai, kriaušės, vaismedžiai, gėlynas prie klevo arčiau namo. Atsakovė nepadėdavo ūkyje, jokio teigiamo elgesio iš jos pusės nebuvo. Jų du automobiliai stovėdavo kieme, bet atsakovės vyrui tai labai trukdė, todėl pradėjo statyti mašinas gatvėje, už jų sklypo ribos. Į 7 teritoriją turėtų patekti arba einant iš (duomenys neskelbtini) gatvės arba šalia atsakovės laiptinės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Priešieškinys atmestinas.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei L. L., atsakovei A. G. ir trečiajam asmeniui L. G. pagal 2013-07-10 Dovanojimo sutartį Nr. 3112 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Ieškovei L. L. priklauso 2671/6341, atsakovei A. G. – 2670/6341, o trečiajam asmeniui L. G. – 1000/6341 dalis nurodyto žemės sklypo.
10. Ieškovei L. L. ir atsakovei A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančių statinių: 1) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7) cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8) cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9) cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11) kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Trečiajam asmeniui L. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
13. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
14. Šalims nepavyko susitarti kaip jos naudosis bendru žemės sklypu ir kiekviena iš šalių pateikė teismui svarstyti savo planą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu nustatymo. Nagrinėjant bylą abiejų šalių planai buvo koreguojami.
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimo tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi turtu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka LAT formuojamą praktiką (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2007; 3K-3-223-403/2022).
16. Pažymėtina, kad pirminiai šalių pateikti planai turėjo trūkumų, dėl kurių teismas pasisakė 2022-10-31 nutartyje atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl priimdamas sprendimą nutartyje pateiktų argumentų teismas nekartoja. Šalys įvertino minėtoje nutartyje išdėstytus teismo motyvus ir pateikė pakoreguotus planus. Iš ieškovės pateikto Tomašo Černiausko paruošto 2022-12-14 žemės sklypo plano matyti, kad tarp namo ir indeksu „7“ pažymėtos teritorijos paliktas žymiai didesnis plotas bendram naudojimui. Atsakovės pateiktame UAB „Tiksli riba“ paruoštame 2022-12-07 plane išskirta teritorija B6, kurią atsakovė siūlo palikti naudotis ieškovei. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės prie namo vedantis takelis paliktas šalims naudotis bendrai.
17. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčas tarp šalių vyksta iš esmės dėl teritorijų ieškovės plane pažymėtų indeksais „6“ ir „7“, o atsakovės plane atitinkamai A3 ir B3, priskyrimo vienai iš šalių. Tiek ieškovė, tiek atsakovė norėtų naudojimuisi gauti teritoriją, esančią centrinėje sklypo dalyje („6“ arba A3). Dėl kitų šalims priskiriamų plotų (ieškovės plane pažymėti indeksais 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, atsakovė plane – B1, A1, B2, A2, C1, A5B5, A4B4C2) ginčo nėra, kadangi jie yra priskiriami pagal susiklosčiusią šiose teritorijose esančių statinių naudojimo tvarką, trečiasis asmuo L. G. sutiko su jai naudotis priskiriama teritorija, pasirašė ieškovės 2022-12-14 plane, todėl teismas dėl nurodytų teritorijų priskyrimo šalims plačiau nepasisako.
18. Įrodinėdama kodėl plotas, pažymėtas „6“, turėtų atitekti jai, ieškovė paaiškino, kad su patikslintu atsakovės planu nesutinka, nes takeliu, vedančiu iš (duomenys neskelbtini) gatvės link namo, nesinaudoja. Šiuo takeliu naudojasi tik atsakovė, jos šeima, svečiai ir klientai, ateinantys pas atsakovę (duomenys neskelbtini), kadangi pastaroji yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į ieškovės naudojamą namo dalį yra iš šiaurės-rytų pusės, todėl eidama prie namų ji naudojasi bendru įvažiavimu į Sklypo teritoriją. Atsakovės plane pažymėtas plotas B6 jai taip pat nėra reikalingas, kadangi viena vertus juo niekada nesinaudojo, kita vertus, jai priskiriamų plotų B3 ir B6 negalės aptverti bendra tvora dėl šiuos plotus skiriančio takelio, kuris pagal atsakovės planą paliekamas bendram naudojimui. Teritorijose B3 ir B6 yra atsakovės auginamų medžių, augalų, gėlių, atsakovės įvestas vanduo. Pačios šiltnamis ir nedidelis daržas yra teritorijoje, pažymėtoje indeksu „6“.
19. Atsakovė prašydama jai priskirti naudotis plotą A3 (ieškovės plane – „6“), paaiškino, kad šiame plote yra jos šeimos naudojama pavėsinė, batutas, smėlio dėžė, skersinis, supynės, šuns voljeras, šiltnamis, ganomos avys. Jeigu jai būtų priskirtas naudotis plotas B3, ji patirtų didelių finansinių sąnaudų, perkeliant nurodytus objektus iš teritorijos A3. Be to, ši teritorija yra prie įėjimo į jos naudojamą namo dalį.
20. LAT praktikoje yra išaiškinta, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
21. Atsakovė įrodinėjo, kad istoriškai susiklostė taip, kad jos šeima naudojosi centrine Sklypo dalimi (A3). Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų bei įvertinęs į bylą pateiktas Sklypo nuotraukas, priėjo išvados, kad toks atsakovės teiginys nevisai atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, ginčo Sklypą šalys valdo nuo 2013-07-10. Ieškovė nuo 2012 iki 2017 metų gyveno užsienyje, atsakovė tai patvirtino ir papildė, kad klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovė pradėjo kelti grįžusi į Lietuvą ir apsigyvenusi joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name. Taigi ieškovė nuo Sklypo dalies įgijimo nuosavybėn faktiškai juo nesinaudojo, trečiasis asmuo L. G. ginčo Sklype iki šiol negyvena ir faktiškai savo Sklypo dalimi taip pat nesinaudojo, todėl istoriškai susiklostė taip, kad visu Sklypu naudojosi tik atsakovė. Tai matyti ir iš pateiktų nuotraukų, kadangi atsakovės augalai, krūmai, medžiai bei kiti daiktai išsidėstė per visą Sklypo plotą.
22. Atsakovės teigimu, Sklypo dalį, pažymėtą A3 suteikus naudotis ieškovei, ji patirtų didelių finansinių sąnaudų perkeliant daiktus. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos teritorijoje A3 jokių kapitalinių statinių, kurių perkėlimas į kitą Sklypo dalį būtų apsunkintas, nėra. Be to, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių būsimas finansines išlaidas. Pažymėtina, kad nesvarbu kuri Sklypo dalis būtų suteikta naudotis atsakovei, ji bet kuriuo atveju patirtų tam tikrų nepatogumų, taip pat ir finansinių, kadangi iki šiol naudojosi visu Sklypu ir visose Sklypo dalyse yra vienokių ar kitokių jos daiktų ar želdinių, kurių teks atsisakyti ar perkelti į naują vietą teismo sprendimu nustačius naudojimosi Sklypu tvarką.
23. Vadovaujantis aktualia LAT praktika, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
24. Vertinant šalių siūlomus naudojimosi Sklypu variantus, teismo manymu, ieškovės siūloma naudojimosi Sklypu tvarka yra labiau racionali ir patogi. Sutiktina su ieškovės tvirtinimu, kad kiekvienai iš šalių turi būti užtikrintas patogus patekimas iš savo namo dalies į naudojamą Sklypo dalį. Tokį patogumą labiausiai atitinka Sklypo dalį „6“ arba A3 priskiriant naudotis ieškovei, o dalį „7“ arba B3 – atsakovei. Kaip matyti iš pateiktų planų bei šalių paaiškinimų, ieškovei trumpesnis ir patogesnis kelias yra nuo jos laiptinės iki Sklypo dalies „6“ patenkant į šią Sklypo dalį iš bendro naudojimo teritorijos „9“, arčiau Sklypo dalies „5“, tarp taškų 40-41. Tuo tarpu patekimas į Sklypo dalį „7“ ieškovei būtų nepatogus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia būtina turėti omenyje tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, todėl jų naudojamos teritorijos turi būti maksimaliai atskirtos, vengiant galimybės šalims susitikti. Sprendžiant iš Sklypo planų, ieškovei patekimas į „7“ teritoriją galimas iš dviejų pusių: iš teritorijos „9“ praeinant pro atsakovės laiptinę šalia atsakovės namo langų. Pažymėtina, kad tradiciškai, atsakovės šeima šioje vietoje laiko savo automobilius, tad ieškovei vaikštant pro šią teritoriją nauji konfliktai tarp šalių yra neišvengiami. Kitas kelias – per įvažiavimą į kiemą apeinant namą ir kertant įvažiavimą į garažą arba išeinant į gatvę ir iš ten patenkant į Sklypo „7“ dalį. Šis variantas, teismo vertinimu, prieštarauja racionaliam ir patogiam Sklypo naudojimui, kadangi įvažiavimas į garažą yra apribotas atraminėmis sienelėmis, todėl net paprastas vaikščiojimas per šią vietą yra apsunkintas, o turint omenyje ieškovės poreikį į savo Sklypo dalį atsinešti sodo įrankius ar žemės apdirbimo priemones, toks patekimas į Sklypą yra ypatingai nepatogus.
25. Tuo tarpu atsakovė patogiai gali patekti tiek į Sklypo dalį „6“, tiek į Sklypo dalį „7“, kurios abi yra šalia įėjimo į atsakovės namo dalį. Be to, vien atsakovei naudojantis takeliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o ieškovei ketinant į Sklypo dalį „6“ patekti pro teritoriją, plane pažymėtą taškais 40-41, atsakovė faktiškai naudosis ne tik Sklypo dalimi „7“, bet ir bendram naudojimui palikta teritorija prie namo. Teismo įsitikinimu, tokiu būdu bus geriausiai atskirtos šalių naudojamos teritorijos, paliekant kuo mažesnį Sklypo plotą bendram naudojimui, kas gali prisidėti prie konfliktinių situacijų sumažinimo.
26. Apibendrindamas išdėstyta teismas prieina išvados, kad ieškovės L. L. ieškinys su patikslinimais yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, o atsakovės A. G. priešieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, turėjo 100,00 Eur žemės sklypo plano rengimo išlaidų. Ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 100,00 Eur žemės sklypo plano rengimo išlaidų.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
30. Ieškovė byloje patyrė 2400,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, ieškinys patenkintas visiškai, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, ginčo trukmę, teismo posėdžių skaičių, ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos laikytinos proporcingomis, todėl priteistinos iš atsakovės visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.81 straipsnio 1 dalimi, CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
1) Ieškovė L. L. atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-12-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtomis indeksais „1“; „3“; „6“ (2310 kv. m. ploto).
2) Atsakovė A. G. atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-12-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtomis indeksais „2“; „4“; „7“ (2310 kv. m. ploto).
3) Trečiasis asmuo L. G. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-12-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtą indeksu „5“ (923 kv. m. ploto).
4) Ieškovė L. L. ir atsakovė A. G. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-12-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtą indeksu „8“ (Ieškovės dalis 156 kv. m., Atsakovės dalis 156 kv. m.).
5) Ieškovė L. L. ir atsakovė A. G. kartu su trečiuoju asmeniu L. G. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko Tomašo Černiausko 2022-12-14 dienos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projekte pažymėtą indeksu „9“ (Ieškovės dalis 205 kv. m., Atsakovės dalis 204 kv. m., Trečiojo asmens dalis 77 kv. m.).
Priteisti iš atsakovės A. G. ieškovės L. L. naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio, 100,00 Eur (vieną šimtą Eur) žemės sklypo plano rengimo išlaidų ir 2400,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Atmesti atsakovės A. G. priešieškinį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.