Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 26 parų arešto bausme (bausmė atlikta 2022 m. gegužės 6 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2023 m. kovo 31 d., bausmė atlikta 2023 m. liepos 7 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-124-719/2022).

BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodytas šios nusikalstamos veikos padarymo būdas – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015).

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad R. L. bylai reikšmingu laiku ir vietoje padarė smulkią vagystę, t. y. iš parduotuvės lentynos paėmė alkoholinius gėrimus, kuriuos norėjo išsinešti. Kaltinamąjį, bebėgantį iš parduotuvės su svetimu turtu, sulaikė parduotuvės apsaugos darbuotojas D. J..

Kita vertus, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiajam dešinį kelį. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „sulaikymas“ matyti, kad D. J. lauke, šalia parduotuvės įėjimo, grūmėsi su R. L., po to, kaltinamasis ištrūko iš nukentėjusiojo, o šis, bandydamas vytis, paslydo ir keliais atsidūrė ant ledo (9.38–9.58 min). R. L. tiesiogiai neprisidėjo prie D. J. paslydimo, nukentėjusysis paslydo dėl slidžios kelio dangos. Nors tame pačiame vaizdo įraše užfiksuota, kad R. L. ir D. J. buvo neilgą laiką kartu suklupę (9.41–9. 43 min), tačiau negalima daryti neabejotinos išvados, kad nukentėjusysis susižalojo savo kelį šiuo atveju. Pastebėtina, kad D. J. suklupimo metu buvo virš kaltinamojo, todėl akivaizdu, kad yra mažesnė tikimybė susižaloti. D. J. ir liudytojas T. P. teisme negalėjo neabejotinai nurodyti, kuriuo metu nukentėjusysis susižalojo kelį. Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyta, kad kaltinamasis tyčia padarė aptariamą sužalojimą D. J., todėl teismas šalina minėtą aplinkybę iš kaltinimo. Kita vertus, tokios aplinkybės pašalinamas iš kaltinimo nešalina R. L. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 straipsnį.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis tyčia pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

R. L. teisme akcentavo galimai neteisėtus nukentėjusiojo ir liudytojo T. P. veiksmus prieš jį. Visų pirma pasakytina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje kaltinamuoju yra R. L., todėl vertinami jo veiksmai baudžiamojo įstatymo prasme. Kaltinamasis, manydamas, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, turi teisę kreiptis į policiją, kad įvertintų kitų asmenų veiksmus prieš jį. Byloje nenustatyta, kad R. L. padarė tai.

Dėl R. L. pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį visų pirma pasakytina, kad R. L. surašytas vienas kaltinimas pagal minėtus du baudžiamojo įstatymo straipsnius, todėl nėra visiškai aišku, kokie kaltinamojo veiksmai yra vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas BK 284 straipsnio prasme, t. y. ar visi anksčiau išvardyti kaltinamojo veiksmai, ar tik jų dalis. Toks kaltinimo formulavimas yra ydingas.

Kaip minėta, R. L. veiksmai – D. J. stūmimas, intensyvus muistymasis, smūgio sudavimas D. J. – pripažinti kaip pasipriešinimas viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nors kaltinamojo tokie veiksmai padaryti viešoje vietoje (parduotuvės teritorijoje), tačiau tai savaime nereiškia, kad jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė minėtus veiksmus pirmiausia dėl to, kad jis siekė išvengti būti sulaikytas. Nors nusikalstamos veikos tikslas nėra privalomas BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymis, tačiau R. L. veiksmų tikslas yra svarbus visame nagrinėjamo klausimo kontekste.

Kaltinamajam inkriminuota, kad jis, bylai reikšmingu laiku ir vietoje atsitrenkęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro įėjimo / išėjimo duris, sulenkė jų rėmą, taip sugadino įėjimo / išėjimo duris, 940 Eur vertės. Po to, R. L. krisdamas sugadino šalia stovėjusią prekę – durpių substanciją, neturinčią turtinės vertės. Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „sulaikymas“ matyti, kad R. L., siekdamas išvengti sulaikymo, bėgo parduotuvės durų link ir atsitrenkė į jas (1.36– 1.38 min). Kita vertus, nenustatyta, kad nuo tokio kaltinamojo veiksmo buvo sugadintos parduotuvės durys. Priešingai, jos tik sujudėjo. Tame pačiame vaizdo įraše matyti, kad R. L. grumiantis su D. J., nukentėjusysis stumtelėjo R. L. į durų pusę ir jų susijungimas prasiskyrė (1.40–1.41 min). Pripažintina, kad šiuo momentu durys buvo apgadintos. Taigi kaltinamasis tiesiogiai neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad sugadintų parduotuvės duris. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad R. L. atsitrenkė nugara į duris. Tai nulėmė visų pirma D. J. atliktas veiksmas, kaltinamojo atsitrenkimas nugara į duris nelaikytinas kryptingu veiksmu siekiant sugadinti svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis tiesiogine ar netiesiogine tyčia sugadino parduotuvės duris. Tokia pati išvada darytina ir dėl durpių substancijos sugadinimo. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis tyčia sugadino tokią prekę. Pati kaltinimo formuluotė „krisdamas sugadino šalia stovėjusią prekę – durpių substanciją“ rodo neatsargų veiksmą. Todėl teismas šalina R. L. iš kaltinimo minėtas aplinkybes.

Taigi byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis tyčia padarė kokius nors kitus veiksmus, nei pasipriešinimą D. J., atlikusiam viešojo administravimo funkcijas. Tokie R. L. veiksmai jau buvo įvertinti BK 286 straipsnio prasme, todėl vien to nepakanka pripažinti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 284 straipsnyje. Tokios išvados nepaneigia, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo uždarytos parduotuvės durys ir tam tikrą laiką iš parduotuvės išeiti ir į parduotuvę įeiti negalėjo lankytojai. Pažymėtina, kad toks sprendimas buvo padarytas pačių parduotuvės darbuotojų būtent dėl to, kad R. L. priešinosi būti sulaikomas.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. L., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui:

R. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. L. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį.

R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad R. L. atliko 26 parų arešto bausmę už nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalį, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą 2022 m. gegužės 6 d. Taigi šioje byloje įrodyto nusikaltimo padarymo metu jis turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Vadinasi, R. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 111–118). Jis per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, vieną kartą ir po nusikalstamos veikos padarymo, dalis baudų nesumokėta (2 t., b. l. 119–125). Jis nedirba (1 t., b. l. 177–179), registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų, kad R. L. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltinamasis nedirba, jis nėra sumokėjęs dalį baudų, paskirtų už administracinių nusižengimų padarymą, skirti baudos bausmę nėra tikslinga.

Po nusikalstamos veikos, įrodytos šioje byloje, dėl R. L. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019).‏‏‎ ‏‏‎Taigi nors R. L. jau yra pripažintas kaip atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, tačiau, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas privalo bendrinti šiuo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytą taisyklę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 10 parų arešto – bausmės (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai), ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis nustatyta atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas mano, kad yra teisinis pagrindas atidėti R. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors kaltinamasis nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tačiau nenustatyta, kad dėl R. L. šiuo metu yra atliekama ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjama baudžiamųjų bylų. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis paskutinį kartą trauktas administracine tvarka prieš pakankamai ilgą laiką (2023 m. balandžio 6 d.). Taigi nėra duomenų, kad R. L. šiuo metu sistemingai šiurkščiai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ar yra pavojingas visuomenės narys. Todėl, teismo vertinimu, R. L. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Jei R. L. nesilaikys teismo paskirtų pareigų, probacijos tarnyba turės teisę su teikimu kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Pažymėtina, kad ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė teismo atidėti kaltinamajam bausmės vykdymą.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. L. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 6 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

V. Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje nukentėjusysis D. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64, 2 t., b. l. 59), civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1564,53 Eur, susijusių su sugadintomis parduotuvės durimis (1 t., b. l. 83–84).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

D. J. civilinį ieškinį dėl 50 Eur turtinės žalos, susijusios su sugadintais džinsais (1 t., b. l. 55–60). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio tenkinimo sąlygos yra šios: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos nusikalstamos veikos ir padarytos žalos. Tik esant visoms šioms sąlygoms, civilinis ieškinys gali būti tenkinamas. Kaip minėta nuosprendžio 10 lape, iš vaizdo įrašo pavadinimu „sulaikymas“ matyti, kad D. J. lauke, šalia parduotuvės įėjimo, grūmėsi su R. L., po to, kaltinamasis ištrūko iš nukentėjusiojo, o šis, bandydamas vytis, paslydo ir keliais atsidūrė ant ledo (9.38–9.58 min). R. L. tiesiogiai neprisidėjo prie D. J. paslydimo, nukentėjusysis paslydo dėl slidžios kelio dangos. Nors tame pačiame vaizdo įraše užfiksuota, kad R. L. ir D. J. buvo neilgą laiką kartu suklupę (9.41–9. 43 min), tačiau negalima daryti neabejotinos išvados, kad nukentėjusysis susigadino džinsus šiuo atveju. Pastebėtina, kad D. J. suklupimo metu buvo virš kaltinamojo, todėl akivaizdu, kad yra mažesnė tikimybė susiplėšyti džinsus. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis, tyčia priešindamasis D. J., sugadino nukentėjusiojo džinsus, byloje nesurinkta. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo, nes nenustatytos visos civilinio ieškinio tenkinimo sąlygos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. L. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą (padarė odos nubrozdinimą kairės rankos 3-me piršte). Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Kita vertus, teismas nenustatė, kad D. J. buvo padaryti kokie nors ilgalaikiai fiziniai sužalojimai. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo nežymų pobūdį. D. J. tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisme nurodė, kad jis dėl nagrinėjamo įvykio patyrė stresą, kelias naktis prastai miegojo. Kita vertus, nenustatyta, kad nukentėjusysis vartojo kokius nors vaistus ar jam reikėjo papildomai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistus. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad, dirbant apsauginio darbą, yra didesnė tikimybė susidurti su konfliktuojančiais asmenimis ir patirti tam tikras neigiamas pasekmes. Kito pobūdžio R. L. padaryti veiksmai prieš nukentėjusįjį taip pat nelaikytini tokio laipsnio, kad nukentėjusysis galėjo justi itin didelius dvasinius išgyvenimus ar nepatogumus.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo D. J. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš R. L. priteistinas 50 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 50 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1564,53 Eur, susijusių su sugadintomis parduotuvės durimis (1 t., b. l. 83–84).

Dėl R. L. priimtas procesinis sprendimas išteisinti jį dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaip minėta nuosprendžio 11 lape, iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „sulaikymas“ matyti, kad R. L., siekdamas išvengti sulaikymo, bėgo parduotuvės durų link ir atsitrenkė į jas (1.36–1.38 min). Kita vertus, nenustatyta, kad nuo tokio kaltinamojo veiksmo buvo sugadintos parduotuvės durys. Priešingai, jos tik sujudėjo. Tame pačiame vaizdo įraše matyti, kad R. L. grumiantis su D. J., nukentėjusysis stumtelėjo R. L. į durų pusę ir jų susijungimas prasiskyrė (1.40–1.41 min). Pripažintina, kad šiuo momentu durys buvo apgadintos. Taigi kaltinamasis tiesiogiai neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad sugadintų parduotuvės duris. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad R. L. atsitrenkė nugara į duris. Tai nulėmė visų pirma D. J. atliktas veiksmas, todėl kaltinamojo atsitrenkimas nugara į duris nelaikytinas kryptingu veiksmu siekiant sugadinti svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis tiesiogine ar netiesiogine tyčia sugadino parduotuvės duris.

Dėl minėtų priežasčių civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje taip pat prašoma apriboti kaltam asmeniui teisę lankytis UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse. Pažymėtina, kad toks prašymas nėra civilinio ieškinio dalykas, todėl negali būti nagrinėjamas.

VI. Kiti klausimai

R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 142 – 145). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktine laikmena palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 10 parų arešto – bausmės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai), ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei R. L. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. L. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

iš R. L. priteisti nukentėjusiajam D. J. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo D. J. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktine laikmena palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniaus rajone – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.