Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00062-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.24

2024 m. gegužės 9 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens T. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. P. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys išieškotoja I. P. ir skolininkas T. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė A. P. kreipėsi į teismą prašydama spręsti klausimą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-756-733/2023 dėl nustatytos suinteresuoto asmens bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos nevykdymo pasekmių taikymo. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo 2023 m. spalio 17 d., 2023 m. lapkričio 21 d., 2023 m. gruodžio 26, 28, 29, 30, 31 d. nebendravo su dukterimis kaip numatyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi pareiškimas patenkintas, suinteresuotam asmeniui T. P. paskirta 100 Eur bauda suinteresuoto asmens I. P. naudai už Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21-733/2024 neįvykdymą 2023 m. gruodžio 26, 28, 29, 30, 31 d.

Teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21-733/2024 (buvęs bylos Nr. e2-756-733/2023) civilinėje byloje Nr. e2-21-733/2024 (buvęs bylos Nr. e2-756-733/2023) taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo T. P. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarka iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas nurodė, jog sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad bauda skolininkui CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Suinteresuotas asmuo I. P. antstolei nurodė, kad T. P. nevykdė nutarties dėl bendravimo tvarkos 2023 m. spalio 17 d., 2023 m. lapkričio 21 d., 2023 m. gruodžio 26, 28, 29, 30, 31 d. Teismas, remdamasis Šilutės socialinio paslaugų centro 2023 m. gruodžio 13 d. raštu, nustatė, kad T. P. su dukterimis bendravo 2023 m. spalio 10, 12, 13, 14, 15, 31 d., lapkričio 2, 3, 5, 23, 24, 25, 26 d., o 2023 m. gruodžio 12 d. dukterų perdavime tėvui iš jų gyvenamosios vietos dalyvavo socialinis darbuotojas.

Teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi laikina T. P. bendravimo su vaikais tvarka nustatyta atsižvelgiant į jo nurodytą darbo grafiką, nes jis dvi savaites dirba užsienio šalyje, vieną savaitę Lietuvoje, t. y. jo bendravimas su vaikais vyks laisvą nuo darbo savaitę. Suinteresuotas asmuo I. P. teigė, kad 2023 m. spalio 17 d. ieškovas buvo laisvas nuo darbo, nes tą dieną civilinėje byloje Nr. e2-756-733/2023 buvo paskirtas teismo posėdis 2023 m. spalio 17 d., kuris buvo atidėtas ir baigėsi 9 val. 30 min., taigi, T. P. po to turėjo bendrauti su vaikais ir nepateikė svarių įrodymų, kad tą dieną dirbo ar išvyko į darbą. Teismas vertino, kad suinteresuoto asmens gautos dvi laisvos dienos, kad galėtų dalyvauti teismo posėdyje, nelaikytina laisva nuo darbo savaite, t. y. laiku, kai T. P. bendrauja su vaikais. Teismas pažymėjo, kad nė viena iš šalių nepateikė duomenų, ar 2023 m. spalio 17 d. suinteresuotam asmeniui buvo viena iš dienų jo laisvos nuo darbo savaitės metu, ar tik laisva diena, numatyta teismo posėdžiui. Teismas vertino, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, kuria nustatytas bendravimas „laisvą nuo darbo savaitę (-es)“, kai nėra aiškaus darbo grafiko, vykdymo metu pasirodė neapibrėžta, nekonkreti ir sudaranti prielaidas šalių tarpusavio ginčams. Dėl to teismas nekonstatavo bendravimo tvarkos nevykdymo 2023 m. spalio 17 d.

Teismas nustatė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. buvo suinteresuoto asmens bendravimo su dukterimis diena, tačiau pati vaikų motina jį informavo, kad viena iš dukterų serga. Dėl to suinteresuotas asmuo pasiūlė pasiimti sveikąją dukterį, tačiau mergaičių motina su tuo nesutiko, reikalavo pasiimti abi dukteris, teigė, kad duktė jau buvo po ligos, nebekarščiuojanti ir galėjo leisti laiką su tėvu, o šis nesirūpino sergančia dukterimi, neužtikrino ir kitos dukters emocinio, dvasinio, dorovinio vystymosi poreikio, nes ši laukė susitikimo su juo nuo ryto. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog siūlė vaikų motinai nevežioti sergančio vaiko, palaukti, kol pasveiks, be to, nurodė, kad jo sugyventinės vaikas taip pat buvo apsirgęs, todėl bijojo būti apkaltintas susargdinęs dukteris, jeigu būtų jas pasiėmęs. Teismas nustatė, kad šalių dukra iš tiesų buvo apsirgusi, 2023 m. lapkričio 22 d. 7 val. vaiko sveikatos istorijoje užfiksuoti nusiskundimai, anamnezė – nekarščiuoja, kosėja, pasloguoja, serga 5 dienas. Teismas vertino, kad egzistavo objektyvios priežastys – šalių dukters liga, suinteresuoto asmens nurodyta kartu gyvenančio sugyventinės vaiko liga, užkrato grėsmė vaikams vienas nuo kito. Teismas pažymėjo, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, jog vaikų motina nerodė lankstumo susidariusioje situacijoje, pvz. esant išskirtinėms aplinkybėms leisti bendrauti tėvui su viena dukterimi, o ne abiem, neieškojo geriausio vaikų interesus atitinkančio sprendimo, kategoriškai reikalavo vaikų tėvui vykdyti teismo nutartį nepaisydama susiklosčiusių aplinkybių. Teismas vertino, kad T. P. nevengė bendrauti su dukterimis 2023 m. lapkričio 21 d., tądien buvo objektyvios priežastys, lemiančios ginčo nutarties neįvykdymą.

Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo T. P. 2023 m. gruodžio 23 d. teiravosi dukterų motinos, ar bus „ignoruojamas ir per šventes su vaikais nesusimatys“, ši atsakė, jog pagal jo nurodytą grafiką teismui vaikus jis pasiims sausio 2 d., 15 val. 30 min., o jeigu nesilaikys grafiko, bus informuotas antstolis. Suinteresuotas asmuo T. P. neginčijo aplinkybių, kad turėjo pareigą bendrauti su dukterimis 2023 m. gruodžio 26 d., 2023 m. gruodžio 28 d. – 31 d., tačiau argumentavo, kad būtent vaikų motina jam nurodė, jog su vaikais jis matysis tik sausio 2 d. Teismas pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo teigė, jog jo bendravimas su vaikais nustatytas kas trečią savaitę, tačiau nutartyje nėra nustatytas toks bendravimo periodiškumas, priešingai, T. P. žino savo darbo grafiką, t. y. žino, kada jam yra laisva savaitė, kurios metu jis turi pareigą bendrauti su vaikais. Teismas nurodė, jog nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo būtų gynęs šią savo teisę ar dėl jos būtų diskutavęs su vaikų motina, dėjęs pastangas tartis dėl bendravimo su vaikais švenčių metu. Teismas konstatavo, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21-733/2024 neįvykdymo faktas 2023 m. gruodžio 26 d., 2023 m. gruodžio 28 d. – 31 d. nustatytas, nevykdymą pateisinančių svarbių priežasčių ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skolininko atsakomybei, nėra, todėl, įvertinęs tęstinį teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo pobūdį ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas paskyrė suinteresuotam asmeniui 100 Eur dydžio bauda suinteresuoto asmens I. P. naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo T. P. (apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir antstolės pareiškimo netenkinti.

Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė nutartyje apie tai, jog antstolio perduotame akte nebuvo nurodyta konkrečių veiksmų ir jokių aplinkybių, kurios patvirtintų jo veiksmus (neveikimą), tik formaliai nurodyta, kad išieškotojos ir skolininko pozicijos dėl nutarties vykdymo nesutampa.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad jis pažeidė bendravimo su vaikais tvarką ir nevykdė jos dėl savo kaltės. Teismas nutartyje nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad jis būtų gynęs savo teises ir dėjęs pastangas tartis dėl bendravimo su vaikais švenčių metu. Mano, kad teismas formaliai padarė tokias išvadas. Pažymi, kad tuo metu, kai buvo ne jo bendravimo su dukterimis savaitė pagal nustatytą bendravimo tvarką, 2023 m. gruodžio mėn. prašė dukterų motinos, kad leistų pasimatyti su vaikais, tačiau ji žinutėje nurodė, jog su dukterimis jis galės pasimatyti tik 2024 m. sausio 2 d. Pažymi, kad nevengia bendrauti su dukromis, norėjo su jomis bendrauti kitomis dienomis nei nustatyta tvarka, tačiau teismas formaliai padarė išvadas, jog jis privalo bendrauti griežtai pagal nustatytą tvarką ir dėl to skyrė baudą. Mano, kad toks baudos paskyrimas neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad gyvenimas kinta, todėl gali susiklostyti ir nenumatytų arba kitokių aplinkybių, kurios gali sutrukdyti tinkamai įgyvendinti nustatytą tėvų bendravimo su vaikais tvarką, todėl kiekvieną situaciją reikėtų visų pirma spręsti protingai. Šiuo atveju vaikų motinos nenoras leisti matytis jam su vaikais kitu nei nustatyta laiku vertintinas kaip jos nenoras ieškoti kompromisų, nebendradarbiavimas ir vengimas stiprinti vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo ryšį. Esant geranoriškam susitarimui tarp tėvų nustatyta tvarka gali būti pakeista atsižvelgiant į iškilusias kliūtis, laikinai sutarta kitokia tvarka ir pan., tačiau suinteresuotas asmuo I. P. to net nesiekia.

Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad apeliantas nevykdė teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. neatvyko, nelankė, nepranešė apie neatvykimą, nors teismo nutartyje aiškiai nurodytas jo bendravimo su vaikais laikas – laisvu nuo darbo metu, kuris nepriklauso nuo to, kiek laisvų savaičių jis turi. Oficialaus ir tikslaus darbo grafiko vaikų tėvas nėra pateikęs, todėl vadovaudamasi preliminariu grafiku išsiuntė jam žinutę dėl vaikų pasiėmimo su pakeista valanda dėl vaikų vizito pas gydytoją, apie jokį kitą laiką nekalbama.

Pažymi, kad tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra lygios. Dėl bendravimo su vaiku tėvai turėtų susitarti tarpusavyje, kaip ir kartu spręsti visus su vaikų auklėjimu susijusius klausimus, tačiau nesutardama su suinteresuotu asmeniu ir siekdama užtikrinti pilnavertį tėvo su dukterimis bendravimą, kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

Teigia, kad suinteresuotas asmuo neatlieka savo kaip tėvo pareigos, nepateikė jokių įrodymų, kad siektų bendrauti su dukterimis, jomis rūpintis ir bendradarbiauti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skyrė suinteresuotam asmeniui 100 Eur baudą skatindamas tėvo bendravimą su dukterimis. Tai mažiausia galima skirti bauda, ji laikytina proporcinga ir nėra teisinio pagrindo ją mažinti ar panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolės pareiškimas spręsti klausimą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties nevykdymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad antstolė A. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0124/23/02335 dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-756-733/2023, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta suinteresuoto asmens (ieškovo) T. P. laikina bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarka, vykdymo. Antstolė kreipėsi į teismą prašydama T. P. taikyti bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tėvas su vaikais nebendravo 2023 m. spalio 17 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. dėl objektyvių priežasčių ir nelaikė to bendravimo tvarkos pažeidimu. Dėl 2023 m. gruodžio 26, 28, 29, 30, 31 d. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo būtų siekęs įgyvendinti savo teisę bendrauti su vaikais švenčių metu ar dėjęs pastangas tartis dėl bendravimo šiuo laikotarpiu su vaikų motina. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta nurodytomis dienomis bendravimo tvarkos nevykdymą pateisinančių svarbių priežasčių ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skolininko atsakomybei, todėl suinteresuotam asmeniui paskyrė baudą. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nurodytomis dienomis nebuvo vykdyta teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, todėl šiuo atveju yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo.

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024). Taigi vien tinkamas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymas pats savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp vykdymo proceso šalių yra kilęs ginčas dėl mažamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkos. Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar molina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) pasikeitus aplinkybėms ar vaiko poreikiams. Nagrinėjau atveju vyksta šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje be kitų klausimų bus išspręstas ir šalių bendravimo su vaikais tvarkos klausimas, o iki jos išnagrinėjimo ir nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymo yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukterimis tvarka. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas inicijavo šios tvarkos pakeitimą teigdamas, jog 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties formuluotė, kad jis su dukromis bendrauja „laisvą nuo darbo savaitę“, nėra konkreti ir sukelia nesutarimų su vaikų motina dėl šios nuostatos, tą iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, konkrečiai – nevertindamas vaikų tėvo nebendravimo 2023 m. spalio 17 d., tačiau Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi prašymas pakeisti laikiną bendravimo tvarką netenkintas, teismo duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 7 d.

Neginčytina, kad tiek suinteresuotas asmuo turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tiek vaikų interesas yra bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti kitam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), o tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Neginčytina ir tai, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet būtent atitikti ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad tarp vaikų tėvų kyla konfliktai dėl bendravimo tvarkos, mergaičių motina kategoriškai reikalauja vykdyti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, siekia, kad suinteresuotas asmuo bendrautų su mergaitėmis „taip, kaip nustatyta“, iškilus nenumatytoms situacijoms nesileidžia į kompromisus ir neieško visiems priimtinos išeities, vaikų tėvo bendravimo metu organizuoja dukterims kitas veiklas (baseiną), vizitus pas gydytojus ir pan., o šiam dėl to reiškiant nepasitenkinimą, nesutinka tėvui leisti bendrauti su vaikais kitu metu ir susidariusioje situacijoje nerodo lankstumo, elgiasi dviprasmiškai ir vėliau kaltina suinteresuotą asmenį nevykdant teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo 2023 m. gruodžio 23 d. matyti, kad suinteresuotas asmuo T. P. klausė I. P., ar bus ignoruojamas ir per šventes su vaikais nesimatys, ši atsakė, kad pagal jo nurodytą grafiką teismui vaikus jis pasiims sausio 2 d. 15 val. 30 min. Taigi sutiktina su apeliantu, kad iš tokio atsakymo jis pagrįstai suprato, kad motina su vaikais matytis per šventes jam neleis. Nors I. P. argumentavo, kad ji nieko nenurodė apie šventes ir kad tėvas švenčių metu buvo laisvas, todėl turėjo pasiimti vaikus, kaip matyti iš jos atsakymo, jis dviprasmiškas, o nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas vengia bendrauti su vaikais ir sąmoningai nevykdo teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Kita vertus, šalių susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad ir pats mergaičių tėvas nenori derintis prie vaikų poreikių ar dienos ritmo pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors šalių situacija yra konfliktiška, tačiau vaikų tėvai turi atsižvelgti į aplinkybes, susijusias išimtinai su vaikų, o ne pačių šalių, poreikiais ir interesais, neiškelti savo norų ir poreikių aukščiau vaikų poreikių ir interesų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytas vaikų tėvo piktybinis vengimas ir nenoras bendrauti su vaikais. Šioje situacijoje mažamečiams vaikams reikalingas bent minimalus stabilumas, ypač svarbu sudaryti bent minimaliai ramias ir saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl vien formalus klausimo išnagrinėjimas ir baudos vaikų tėvui už bendravimo tvarkos nevykdymą skyrimas nepasiektų savo tikslų, priešingai, tik gilintų vaikų tėvų konfliktą ir neskatintų jų bendradarbiauti, kad būti užtikrinti geriausi vaikų interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad vaikų tėvas piktybiškai vengia bendrauti su vaikais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti antstolės pareiškimą ir jam skirti baudą.

Nustatytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas antstolės pareiškimas ir apeliantui paskirta bauda, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės pareiškimas netenkintinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Suinteresuoti asmenys prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę, pagal kurią nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, šiais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Taigi, vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta specialiąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle šiame procese vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės A. P. prašymo netenkinti.