- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-887-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01436-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Danės krantas“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo biuras“, uždarajai akcinei bendrovei MICHAELSON
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. V. (O. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. V. ieškinį atsakovui G. B., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Danės krantas“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo biuras“, uždarajai akcinei bendrovei MICHAELSON boutique HOTEL, uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu, juo prašo uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sprendimų perleisti, parduoti, įkeisti ar kaip kitaip mažinti turto, priklausančio skolininkui H&R Holding SA, vertę priėmimu, uždrausti atsakovui perleisti skolininkui H&R Holding SA priklausantį turtą; uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolininkui H&R Holding SA priklausančių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo valdymo biuras“ ir UAB MICHAELSON boutique HOTEL turto perleidimu, įkeitimu, vertės mažinimu. Ieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sprendimų perleisti, parduoti, įkeisti ar kaip kitaip mažinti turto, priklausančio skolininkui H&R Holding SA, vertę priėmimu, uždrausti atsakovui perleisti skolininkui H&R Holding SA priklausantį turtą, uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolininkui H&R Holding SA priklausančių UAB „Verslo valdymo biuras“ ir UAB MICHAELSON boutique HOTEL turto perleidimu, įkeitimu, vertės mažinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi netenkintas ieškovo O. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Pagal pareikštą prevencinį ieškinį laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės.
2.2. Ieškinyje nėra pagrindžiama, kodėl teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai, kuriais siekiama sumažinti turtą, vertinami kaip prielaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti.
3.2. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima ir nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
3.3. Akivaizdu, kad atsakovui atlikus nesąžiningus veiksmus (tai jau buvo bandoma atlikti „apeinant“ apelianto, kaip kreditoriaus, teisėtus interesus) apeliantui, kaip kreditoriui, nebebus į ką nukreipti savo reikalavimų (pavyzdžiui, atsakovui priėmus sprendimą parduoti UAB „Danės krantas“ akcijas, apeliantas netenka galimybės į jas nukreipti išieškojimą, o tai akivaizdžiai liudija jo teisėtų interesų pažeidimą).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
4.1. Ieškovo ieškinys yra primą facie nepagrįstas. Ieškovo atskirojo skundo tenkinimas pažeistų net į bylą neįtrauktų asmenų teisėtusinteresus ir reikštų ginčo išnagrinėjimą iš esmės.
4.2. Ieškovo reikalavimai yra grindžiami tik deklaratyviomis prielaidomis, neadekvatūs ir neproporcingi. Ieškovas pats užkirto kelią parduoti UAB „Danės krantas“ akcijas už 2,6 mln. EUR, taigi, pats sutrukdė gauti pinigus ir atlikti mokėjimus bei neįrodė jokios tariamos žalos grėsmės ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: 1) prašymą teikiantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018); 2) prašymą teikiantis asmuo turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš anksčiau minėtų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas. Pažymėtina, kad procesinė pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.
9. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima ir nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog sutiktina su apeliantu, kad prevencinio ieškinio dalyko ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima. Kitas aspektas tas, jog tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
11. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas ieškinį reiškia atsakovui – fiziniam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienas iš juridinių asmenų, kuriems ieškovas siekia laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukurti teisines pasekmes, byloje nedalyvauja kaip atsakovas, o yra tretieji asmenys. Akcentuotina, kad ieškovo pasirinkimu H&R Holding SA iš viso nėra įtrauktas į šia bylą, nors akivaizdu, kad ieškovas ieškiniu ir prašymu reikalauja sukurti teisines pasekmes būtent ir H&R Holding SA. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, pritaikius ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo keliami reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y. būtų išspręstas ginčas ieškovo naudai iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, taikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui būtų suteikta išimtinai per daug teisių, tai neatitiktų ieškovo ir atsakovo bei kitų, tuo labiau byloje nedalyvaujančių asmenų saugomų interesų pusiausvyros.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra išimtinai procesinio pobūdžio priemonė, kuria yra siekiama procesinio tikslo – užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą ir (ar) išvengti situacijų, kai byloje priimto sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyti argumentai yra susiję su pasekmėmis, kurios gali atsirasti atsakovui ir kitiems juridiniams asmenims atlikus tam tikrus neteisėtus veiksmus. Taigi ieškovo nurodytos galimos neigiamos pasekmės nėra tiesiogiai susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu ir nėra pakankamos daryti išvadą, jog egzistuoja reali būsimo teismo sprendimo nevykdymo ar jo vykdymo pasunkėjimo grėsmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ieškovui manant, jog dėl atsakovo ir kitų juridinių asmenų galbūt neteisėtų veiksmų ieškovui gali būti padaryta žala, ieškovas turi teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti įstatyme numatytais pažeistų teisių gynybos būdais. Pridėtina, jog, kaip teisingai nurodo atsakovas, atlygintiniai sandoriai, kuriais disponuojama turtu, nėra ir negali būti laikomi mažinančiais turto vertę, kadangi tokiais sandoriais tik pasikeičia turto forma (pavyzdžiui, vietoje akcijų asmuo įgyja ekvivalentą pinigais).
13. Apeliantui akivaizdu, kad, atsakovui atlikus nesąžiningus veiksmus, pavyzdžiui, atsakovui priėmus sprendimą parduoti UAB „Danės krantas“ akcijas, apeliantas netenka galimybės į jas nukreipti išieškojimą, o tai akivaizdžiai liudija jo teisėtų interesų pažeidimą, nes apeliantui, kaip kreditoriui, nebebus į ką nukreipti savo reikalavimų.
14. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.).
15. Apeliantas skunde atsakovo nesąžiningus veiksmus įrodinėja UAB „Danės krantas“ akcijų pardavimu. Pastebėtina, kad ieškovas skunde nepateikė jokių duomenų, kad jo nurodomų UAB „Danės krantas“ akcijų perleidimo sandoriu buvo siekiama sumažinti turto vertę. Svarbu ir tai, kad negali būti reikalaujama uždrausti juridiniams asmenims vykdyti ūkinę komercinę bendrovių veiklą. Šiuo atveju ieškovo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių faktiškai draudžia juridiniams asmenims vykdyti veiklą, pasikartotina, jog kai kurie juridiniai asmenys nėra atsakovai, be to, H&R Holding SA net nėra įtrauktas į bylą, dar daugiau, dėl jų ieškovas net teoriškai nepateikė jokių duomenų, kad būtų kažkokia grėsmė dėl turto vertės mažinimo vykdant sandorius.
16. Ieškovas kaltina atsakovą bei kitus asmenis, jog su ieškovu nėra atsiskaitoma, bet kartu ieškovas siekia užkirsti bet kokią galimybę atsiskaityti, kadangi reikalauja uždrausti bet kokį disponavimą visu turtu. Toks reikalavimas nedera su šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principais.
17. Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Priešinga išvada reikštų neproporcingumą siekiamiems tikslams ir asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyros pažeidimą.
18. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.