Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-567-217/2018 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui P. S., trečiajam asmeniui I. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nei patvirtina, nei paneigia išnagrinėto ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o dėl atsakovo finansinių galimybių statyti ginčo nekilnojamąjį turtą galima nuspręsti iš kitų byloje jau esančių įrodymų, todėl atsakovo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo atsisakoma tenkinti.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo

18. Ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų bendro turto kūrimo bendromis jų lėšomis ir darbu, dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir atsakovo vardu įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

19. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1dalis). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje (CPK 4 straipsnis) teismų praktikoje įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą.

Dėl nekilnojamojo turto sukūrimo

21. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 9.3900 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 18800/93900 dalys nuo 2001 m. birželio 29 d. priklauso atsakovui P. S. (kita dalis priklauso jo broliu I. S.). Šiame žemės sklype atsakovo P. S. vardu registruotas šis nekilnojamas turtas: 1) gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pradžia 2002 metai, pabaiga 2002 metai (2012-02-06 vidutinė rinkos vertė: 8283 Eur); 2) pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia 2003 metai, pabaiga 2003 metai (2012-02-06 vidutinė rinkos vertė 114 Eur); 3) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia 2003 metai, pabaiga 2003 metai (2012-02-06 vidutinė rinkos vertė: 107 Eur); 4) kiti inžineriniai statiniai - Kiti statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia 2003 metai, pabaiga 2003 metai (2012-02-06 vidutinė rinkos vertė 14 Eur). Statiniai įregistruoti 2012 m. balandžio 23 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu (įrašas galioja nuo 2013-08-27).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama gyvenamojo namo, pirties, tvarto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir šio nekilnojamojo turto padalinimo, privalėjo įrodyti ne tik bendravimo su atsakovu faktą, ne tik savo dalyvavimą statant šiuos statinius, bet ir šalių susitarimą sukurti šį turtą kartu, jungtinėmis pastangomis bendrosios dalinės nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė šios procesinės pareigos neįvykdė, o pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto nuosavybe, įvertino neteisingai.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad gyvenamojo namo statyba buvo pradėta dar iki šalių bendravimo pradžios, t. y. 2002 metais. Ieškovė pati pripažįsta tai, kad ji su atsakovu pradėjo artimiau bendrauti tik 2003 metų birželio mėnesį (pvz. žr. 2016 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolą). Be to, Kolegijos vertinimu, ieškovė byloje neįrodė ir to, kad būtent nuo 2003 m. vidurio prasidėjo jų bendras gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu. Ieškovė dar iki šios civilinės bylos iškėlimo baudžiamojoje byloje (2016 m. balandžio 18 d.) yra nurodžiusi, kad tik nuo 2003 m. vidurio pradėjo artimiau bendrauti, po kurio laiko pagyveno pas atsakovą bute, tačiau po 2004 m. lapkričio 24 d. įvykių (jos atžvilgiu panaudoto smurto) daugiau ten negyveno (tik po daug metų buvo užėjusi į svečius). Vėliau (byloje pakankamai duomenų, kad būtent 2003 metais nėra) pradėjo kartu gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute (tą patvirtino ir liudytoja V. M.), ir gyveno iki tol, kol 2010 m. rudenį, kai buvo pastatytas tvartas, pirtis, persikėlė gyventi į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).

24. Atsakovas į bylą pateikė statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, statybos darbų suvestinę, iš kurių matyti, kad 2002 m. pirko plytas, perdengimo plokštes, pamatų blokus, medžiagas stogui ir kitas statybines medžiagas; jo vesti statybos darbų apmokėjimo užrašai patvirtina, kad turėjo išlaidų už mūrijimo ir kitus darbus (viso buvo išleista apie 26 492 Lt/7673 Eur). Todėl pirmos instancijos nurodyti argumentai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo tuo metu turėtas pajamas, teisiniam ginčo situacijos vertinimui iš esmės nėra reikšmingi. Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina, kad namas faktiškai buvo pastatytas 2002-2003 metais. Nors namo statyba galimai nebuvo pabaigta 100 procentų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė savo pozicijos, kad buvo šalių susitarimas sukurti šį turtą (užbaigti statybą) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, ieškovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pirkusi statybines medžiagas ar apmokėjusi už atliktus statybos darbus, nenurodė būtent kokia įnašų dalimi prisidėjo prie namo statybos, šių aplinkybių nepatvirtina ir ieškovės į bylą pateikti 2009-2014 metų mokėjimo kvitai dėl dažymo priemonių, vinių ir kitų mažos vertės prekių pirkimo.

25. Byloje nustatyta, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovas gavo nuolatines pajamas (abu buvo dirbantys), kurias galėjo panaudoti tiek gyvenamojo namo statybos užbaigimui, tiek pirties, tvarto statybai. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad 2005 metais jai tėvas padovanojo 4000 Lt/1158,48 Eur, tačiau duomenų, kad būtų šalių sutarimas šiuos pinigus panaudoti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimui ar, kad šios lėšos (jų dalis) buvo panaudotos ginčo turto sukūrimui nėra. Tai, kad ieškovė ūkyje pagelbėdavo atsakovui vienu ar kitu darbu, tvarkė ir prižiūrėjo ūkį, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog ginčo nekilnojamasis turtas šalių buvo sukurtas bendrai, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti buvus bendrą šalių jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Be to, net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta, kad ieškovė prisidėjo įnašais užbaigiant namo statybą, statant ūkinius pastatus, tai savaime nesudarytų pagrindo pripažinti, jog tokiu būdu ieškovė kartu su atsakovu tapo namo ir pagalbinio ūkio pastatų (pirties, tvarto) bendraturčiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Šie faktai tik galėtų patvirtinti, kad ieškovė laisva valia dalyvavo atsakovui priklausančio turto statybos procese, ir galėtų būti pagrindas ieškovei iš atsakovo reikalauti panaudotų išlaidų.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog visi ginčo statiniai galutinai įrengti/pastatyti šalims jau gyvenant kartu (tai patvirtina 2012 m. balandžio 23 d. deklaracija apie statybos pabaigą/paskirties pakeitimą, kurios pagrindu nekilnojamasis turtas 2013 m. rugpjūčio 27 d. buvo VĮ Registrų centre įregistruotas), o ne kaip nurodyta nekilnojamojo turto registre 2002-2003 metais. Tačiau nesant patikimų ir pakankamų įrodymų, kad šalys siekė bendromis pastangomis įgyti (pastatyti) nekilnojamąjį turtą, spręstina, jog ieškovė tik padėjo atsakovui pastatyti tam tikrus sodybos statinius, tačiau ne kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą. Bylos duomenys ir joje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad šalys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį – susitarimą įsigyti gyvenamąjį namą ir kitus statinius kaip bendraturčiai ir, kad šio susitarimo dalyvis – ieškovė būtų atlikusi nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti. Ieškovė nesiekė, kad statiniai viešajame registre būtų registruoti ir jos vardu, nors įregistravimo metu šalys vis dar gyveno drauge, kartu tvarkė ūkį. Ta aplinkybė, jog šalys kartu gyveno ir iki persikėlimo į sodybą, o 2010 metais apsigyvenę ginčo turte naudojosi šiuo nekilnojamuoju turtu, jį tvarkė, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas įsigyti šį turtą bendromis lėšomis ir jėgomis kaip jungtinės veiklos rezultatą – bendrąją dalinę nuosavybę.

Dėl ūkio, kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų) sukūrimo

28. Nors atsakovas tvirtino, kad jų niekada nesiejo bendras gyvenimas ir turtiniai santykiai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia pripažinti ieškovės ir jos sugyventinio finansinio bendradarbiavimo santykius ginčo sodybvietėje kuriant bendrą ūkį, įsigyjant namų apyvokos daiktus. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė prižiūrėjo ūkį (sodino daržus, medžius, prižiūrėjo avis, bites), 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė pirko aviną, ieškovės pateikti 2009 m. - 2014 m. pirkimo kvitai, patvirtina, kad buvo pirktos įvairios medžiagos žemės ūkio reikmėms (kompostinė žemė, durpių substratas, polietileno plėvelė, el. piemuo ir kt.). Bylos šalių bendrą gyvenimą kartu patvirtina ir baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl 2015 m. liepos 3 d. smurto artimoje aplinkoje namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prieš savo šeimos narį – ieškovę. Ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą ir bendro ūkio kūrimą patvirtina ir ieškovės pateiktos fotonuotraukos bei ūkio užrašai, kuriuose užfiksuota kaip šalys kartu leidžia laiką, švenčia šventes, kaip buvo tvarkoma sodybos aplinka, kada įsigytos avys, jų priežiūra bei dauginimasis, aplinkybės susijusios su bičių įsigijimu ir priežiūra. Aukščiau nurodytas aplinkybes konstatavus, darytina labiau tikėtina išvada, kad tarp ieškovės ir jos sugyventinio jungtinės veiklos santykiai buvo susiformavę, ir, kad ieškovė finansiškai prisidėjo prie bendro turto įsigijimo (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovės panaudotos piniginės lėšos namų apyvokos daiktų įsigijimui, vertimuisi ūkine veikla bei jos darbas buvo įnašas įneštas į bendrą veiklą (CK 6.970 straipsnio 1 dalis), nes byloje ieškovė įrodė šias aplinkybes. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė ir jos sugyventinis sukūrė turtą, kuris laikytinas bendrąja dalinine šalių nuosavybe (CK 6.971 straipsnis). Tačiau, kaip minėta anksčiau, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina dalinį šalių susitarimą tik dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąja daline nuosavybe ūkį, kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus), tačiau ne nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

29. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad šalims gyvenant kartu buvo pradėtas kurti ūkis (įsigytos ir veistos avys bei bitės), kurį prižiūrėjo ieškovė, o iš ūkio gaunamos pajamos buvo naudojamas ūkiui tvarkyti, sugyventinių bendrų poreikių tenkinimui. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu apskritai neigė, kad šalys vedė bendrą ūkį, o bendro gyvenimo metu ūkininkavo, tačiau byloje apklausti liudytojai paneigė šią jo poziciją. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė su atsakovu tikslingai veikė kartu, siekė sukurti bendrą turtą, kuris buvo naudojamas šalių poreikiams tenkinti. Šalims gyvenant kartu, buvo nuspręsta užsiimti avininkyste, vėliau pradėjo auginti bites, ieškovė sodyboje užsiiminėjo daržininkyste. Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad bites jis pradėjo laikyti tik kai nustojo bendrauti su ieškove, o tai patvirtina 2015 m. liepos 10 d. Bityno patikrinimo aktas. Tačiau šis aktas tik patvirtina, kad 2015 m. liepos 10 d. kompetentingos institucijos buvo atliktas bityno patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad bityne yra penkios bičių šeimos, išduodant atsakovui bityno pasą. Tačiau nepaneigia tiek pačios ieškovės, tiek liudytojų parodymų, kad bitės buvo laikomas ieškovei ir atsakovui jau gyvenant kartu, kas taip pat yra užfiksuota ir ieškovės pateiktose fotonuotraukose.

30. Nors atsakovas neigė ir kitų ieškovės nurodomų daiktų sukūrimo bendrosios dalinės nuosavybės teise aplinkybes, jų egzistavimą, tačiau kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog visi ieškovės nurodyti daiktai: 27 avys (vertė 2700 Eur), avinas (vertė 121,31 Eur), vaismedžiai: obelys, slyvos, graikiniai riešutmedžiai, vyšnios (vertė 250 Eur), vaiskrūmiai (vertė 250 Eur); taip pat 1 475 Eur vertės kilnojamasis (namų apyvokos) turtas (pirties krosnelė, mediena, kompiuteris, šaldytuvai, komoda, malkos kūrenimui, 20 m tinklo tvora, antikvarinės spynos, trintuvas, elektrinis lygintuvas) 2015 m. liepos 3 d. buvo sodyboje, kuris įsigytas šalims daugiau kaip dešimt metų gyvenant kartu, o nuo 2010 m. nuolat gyvenant sodyboje, kurioje ir buvo verčiamasi ūkine veikla. Pažymėtina, kad bylos šalys nustojo kartu gyventi po 2015 m. liepos 3 d. įvykio, kai atsakovas sugyventinės (ieškovės) atžvilgiu panaudojo smurtą, ko pasekoje atsakovė pabėgo iš savo gyvenamojo būsto palikusi visus ten buvusius bei kartu su atsakovu užgyventus daiktus. Ieškovė į šią sodybą po to negrįžo, visais daiktais naudojosi bei iki šiol galimai naudojasi tik atsakovas. Atsakovas neigė, kad ūkyje 2015 m. liepos 3 d. buvo iš viso 28 avys. Tačiau į bylą ieškovės pateikti užrašai, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. birželio 1 d. turėjo 27 vnt. avių, liudytojų parodymai, kad šalys laikė avių bandą (daugiau kaip 10 avių), fotonuotraukos, leidžia teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad 28 avys ūkyje tuo metu buvo auginamos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas netrukus po to kai šalys išsiskyrė panaikino avių ūkį. Byloje yra duomenys, kad devynias avis 2015 m. rugpjūčio 20 d. išvežė iš laikymo vietos (duomenys neskelbtini), o 2015 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams atlikus ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą, atsakovui priklausančioje valdoje jokių gyvūnų nebuvo rasta.

31. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės paaiškinimai buvo nuoseklūs ir logiški atitiko nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus ir pateiktus kitus rašytinius įrodymus. Įrodymų vertinimo požiūriu tai reiškia, kad nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. Tuo tarpu atsakovas nebuvo sąžiningas, neigė ne tik liudytojų, kurių dalis buvo jo kaimynai, parodymus, bet ir baudžiamojo proceso metu nustatytą faktinę aplinkybę, kad jis su ieškove buvo sugyventiniai. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad apeliantas, kaip nesąžininga šalis, negali tikėtis tokio savo interesų gynimo kaip sąžininga šalis, ir yra pagrindas atsakovo ginamą subjektinę teisę, kuria piktnaudžiaujama, atsisakyti ginti.

32. Ieškovė tvirtina, kad jos įnašai kuriant ūkį buvo lygūs ir prašo jai pripažinti šių daiktų nuosavybės teisę į ½ dalį. CK 6.970 straipsnio 2 dalis numato prezumpciją, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, kad ieškovė ar jos sugyventinis į jų bendrai sukurtą turtą vienas iš jų būtų prisidėjęs didesne dalimi, todėl preziumuojama, kad abiejų sugyventinių (bendraturčių) įnašai į ūkį (avis, bites, vaismedžius, vaiskrūmius), kilnojamuosius (namų apyvokos) daiktus (pirties krosnelę, medieną, kompiuterį, šaldytuvą, komodą, malkas, 20 m tinklo tvorą, antikvarines spynas, trintuvą, elektrinį lygintuvą) buvo lygūs. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės nurodyta ginčo daiktų vertė nepagrįsta ir neteisinga. CK 6.978 straipsnio 4 dalis nustato, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtos knygos nustatytas taisykles. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovei pripažino ½ dalis ginčo turto ir tokį ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą tenkino.

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas galėjo spręsti dėl turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo ir kompensacijos ieškovei priteisimo, nes ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo yra suformuluotas tinkamai ir yra pareikštas bendraturčiui. Teismui nusprendus, kad šio turto padalinti natūra nėra galimybės, pagrįstai priteisė ieškovei kompensaciją.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, šioje ieškovės reikalavimų dalyje visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl proceso baigties

35. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas iš dalies, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimas pakeistinas – teismo sprendimo dalis, kuria teismas patenkino ieškinio reikalavimą pripažinti bendrąja daline nuosavybe nekilnojamąjį turtą (8 504 Eur vertės), ir kuria priteista iš atsakovo P. S. ieškovei D. S. 4252 Eur, t. y. ½ dalis atsakovui atitenkančio šio turto, panaikinama ir ieškovės reikalavimai šioje dalyje atmestini. Kita teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai pripažinti bendrąja daline nuosavybe 3 821 Eur vertės ūkį: 28 avis, 5 bičių šeimas, vaismedžius, vaiskrūmius, taip pat 1 475 Eur vertės kilnojamą neregistruotiną (namų apyvokos) turtą: pirties krosnelę, medieną, kompiuterį, šaldytuvus, komodą, malkas kūrenimui, 20 m tinklo tvorą, antikvarines spynas, trintuvą, elektrinį lygintuvą, ir kuria priteista iš atsakovo P. S. ieškovei D. S. 2648 Eur, t. y. ½ dalis atsakovui atitenkančio šio turto, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Iš dalies pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Bylinėjimosi išlaidos patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 38,38 procentai ieškinio reikalavimų (atitinkamai tokia pat dalimi atmesta apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteisia 459,27 Eur (1196,64 Eur x 38,38 proc.), o atsakovui iš ieškovės 492,96 Eur (800 Eur x 61,62 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme, taip pat ieškovei iš atsakovo priteisia 345,42 Eur (900 Eur x 38,38 proc.), o atsakovui iš ieškovės 526,85 Eur (855 Eur x 61,62 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

37. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas valstybei. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 13,91 Eur, kurios taip pat paskirstytinos pagal nutarties 36 pastraipoje nurodytas proporcijas, t. y. iš ieškovės valstybei priteistina 8,57 Eur; iš atsakovo valstybei priteistina 5,34 Eur (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti bendrąja daline nuosavybe nekilnojamąjį turtą (8 504 Eur vertės), ir kuria priteista iš atsakovo P. S. ieškovei D. S. 4252 Eur, t. y. ½ dalis atsakovui atitenkančio šio nekilnojamojo turto, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės D. S. ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei D. S. iš atsakovo P. S. 459,27 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui P. S. iš ieškovės D. S. 492,96 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės D. S. valstybei 8,57 Eur (aštuonis eurus 57 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. S. valstybei 5,34 Eur (penkis eurus 34 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. S. iš atsakovo P. S. 345,42 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui P. S. iš ieškovės D. S. 526,85 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.