- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- e2-567-217/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02749-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- P. S.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
- Advokatai
- Rūta Sutkutė, Edita Kairiūkštė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
dalyvaujant ieškovei D. S., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Editai Kairiūkštei, atsakovui P. S., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui P. S., trečiajam asmeniui I. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti jos bendrosios dalinės nuosavybės teises į sekantį turtą, kaip sukurtą jungtinės veiklos sutarties pagrindu:
8 504 Eur nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 8 283 Eur), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), (114 Eur), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (107 Eur) ir
3 821 Eur vertės Ūkį: 27 avis (vertė 2700 Eur), aviną (pirktas 2009-08-31 PVM s.f. serija SIM Nr. 010 - vertė 121,31 Eur) (418,88 Lt); 5 bičių šeimas (vertė 500 Eur); vaismedžius (obelys, slyvos, graikiniai riešutmedžiai, vyšnios) vertė 250 Eur; vaiskrūmius - vertė 250 Eur;
1 475 Eur vertės kilnojamą neregistruotiną (namų apyvokos) turtą: pirties krosnelę 281 Eur, medieną 290 Eur, kompiuterį 100 Eur, šaldytuvą „Snaigė 224“ - 100 Eur, šaldytuvą „Snaigė 117“ - 100 Eur, komodą 50 Eur, malkos kūrenimui 300 Eur, 20 m tinklo tvorą 50 Eur, antikvarinę spyną 80 Eur, antikvarinę spyną 100 Eur, trintuvą „Bosch“ MSM6B150 14 Eur, elektrinį lygintuvą „Scarlett SC-1136S" 10 Eur; pripažinti, kad ieškovės D. S. ir atsakovo P. S. dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, tai yra po ½ dalies ir priteisti ieškovei ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės turto bei priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje (1 t., b.l.1-6) nurodė, kad su atsakovu susipažino dirbdami (duomenys neskelbtini), ir daugiau kaip po trylikos metų pažinties, nuo 2003 apsigyveno kartu bei pradėjo vesti bendrą ūkį. Nors abu turėjo asmeninės nuosavybės teise priklausančius butus – ji (duomenys neskelbtini), atsakovas - bendrabučio tipo butą (duomenys neskelbtini), tačiau buvo inicijuotos gyvenamojo namo statybos atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 18800/9390 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Pastatytame gyvenamajame name planavo apsigyventi. Abipusiu sutarimu iš pradžių į statybvietę ji nevažiuodavo, kadangi turėjo tik vieną automobilį, kuriuo atsakovas bet kuriuo metu galėdavo ten nuvykti, o ji visą darbo dieną dirbo (duomenys neskelbtini),. Apie vykdomus statybos darbus, statybinių medžiagų poreikius nuolatos buvo informuojama ir finansiškai prisidėdavo prie gyvenamojo namo statybų: kartu rūpinosi elektros įvedimu sodyboje, šulinio iškasimu, krosnių mūrijimu. Visą bendro gyvenimo laikotarpį vienas kitą laikė vyru ir žmona, taip P. S. ją pristatydavo kaimynams bei draugams, vedė bendrą ūkį, švęsdavo šventes kartu, investavo bendrai į turtą, kūrė bendrus ateities planus, ramią senatvę. Ji atlikdavo visus namų ūkio darbus, pirkdavo maistą už savo pinigus, kadangi atsakovas retai turėdavo grynųjų pinigų, pinigus susitarimu taupė jo asmeninėje banko sąskaitoje. Nuo pažinties ir bendro gyvenimo su atsakovu iki dabar jos gaunamos pajamos yra darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), 2005 metais jos tėveliui, J. S., gim. (duomenys neskelbtini),., pardavus žemės sklypą, tėvas jai ir kitoms seserims padovanojo po 4000 Lt (1 158,48 Eur). Šios lėšos bei jos asmeninės santaupos buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai: langų, durų, statybinių medžiagų pirkimui, vidaus apdailai. 2005 metais žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini),., buvo pradėtas gėlyno apželdinimas, daržininkystės darbai, įgyti ūkininkų pažymėjimai. 2006 -2009 metais apsodintas sodas įvairiais vaismedžiais ir vaiskrūmiais, kuriuos įsigydavo turguje arba mugėse, parsiveždavo iš tėviškės. 2007 m. įsigijo vieną avį, kurią laikė pas kaimyną Č. B., kadangi neturėjo ūkinių pastatų. Nuo tada pradėjo statyti savo tvartą. Ūkis kasmet plėtėsi, tačiau atsakovas ūkiu rūpintis nepadėjo, visa avių priežiūra, jų sveikata bei gerbūviu, išlaidos pašarams teko jai. Visi iš ūkio uždirbti pinigai buvo investuojami gyvulių gerbūvio kūrimui bei pašarams pirkti. Pastačius tvartą ir parginus iš ganyklų avis žiemai, atsirado poreikis nuolatos apsigyventi sodyboje, todėl buvo papildomai investuota į gyvenamojo namo sandarumą (langus, duris, apšiltintas rūsys). Visą jų bendrai užgyventą nekilnojamąjį turtą, ūkį atsakovas įregistravo savo vardu, motyvuodamas jog žemės sklypas priklauso jam. Tačiau visas užgyventas turtas buvo laikomas bendrąją daline nuosavybe. 2008 metais P. S. vardadienio proga padovanojo jai pirmąjį avilį ir ji pradėjo domėtis bitininkyste. P. S., matydamas jos entuziazmą ir kad jai sekasi, įvairiomis progomis dovanodavo jai avilius. Taip buvo apgyvendintos 5 bičių šeimos. 2009 metais pradėta statyti pirtis. Viso bendro gyvenimo laikotarpiu, dėl atsakovo ūmaus charakterio bei priklausomybės nuo alkoholio, jam esant agresyviam bei smurtaujant prieš mane, buvo ne kartą kviesta policija. 2015-07-03 atsakovui sutrikdžius jos sveikatą, buvo parašytas pareiškimas ir atsakovas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2016-06-15 Jonavos rajono apylinkės teismas pripažino atsakovą kaltu. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-722/2016 remiantis jos ir liudytojų parodymais konstatuota, jog ji su atsakovu, kaip sugyventiniai, gyveno iki 2015-07-03, vedė bendrą ūkį kaip sutuoktiniai. Liudytojas Č. B. paliudijo, jog ji su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ji ūkininkavo: sodino daržus, prižiūrėjo gyvulius, kartu su atsakovu statė statinius. Galima teigti, kad su atsakovu buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį ir bendrą turtą įgijo jungtinės veiklos pagrindu, todėl bendro gyvenimo laikotarpiu (2003-2015) jų bendrai įgytas/sukurtas 13 800 Eur vertės, atsakovo vardu registruotas turtas, turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, kurio dalys yra lygos, tai yra kiekvienam po ½ dalį.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškovės reikalavimais nesutiko, ieškinį prašo atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, kad su ieškove niekada bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno, ieškovė neprisidėjo prie nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sukūrimo, o savo asmenines lėšas tvarkė atskirai. Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o reikalavimai grindžiami be teisinio pagrindo ir siekiant nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Nuo 1995-01-05 nuolatos gyveno savo deklaruotoje gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini),, ieškovė gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini),. Jam priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini),., negyveno, juo labiau kartu su ieškove. Abu dirbo Kaune, todėl gyvenimas Jonavos rajone būtų buvęs visiškai neracionalus. Be to, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016-10-03 nutarime nutraukti ikiteisminį užfiksuota, kad 2006 metais, sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini),., jis negyveno, o ginčo sodyba įvardinama, kaip negyvenamoji sodyba. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog išimtinai jos darbu buvo sukurtas ir prižiūrimas ūkis ir gyvuliai; kad ji prisidėjo lėšomis prie nekilnojamojo turto statybos darbų; kad investavo padovanotus 4000 Lt į man priklausantį turtą; kad tik ji pirkdavo maistą, o neva P. S. pinigus taupė jo asmeninėje sąskaitoje banke, neatitinka tikrovės ir yra neįrodytos. Su ieškove buvo tik bendradarbiai palaikantys draugiškus santykius, bet jokiu būdu nelaikė vienas kito „sugyventiniais“, „partneriais“ ir juo labiau „sutuoktiniais“. Kadangi ieškovė gyveno bute, tačiau turėjo sodininkystės pomėgį bei mėgo auginti daržoves bei žinojo, kad jis Jonavos rajone turi žemės, paprašė leisti pasisodinti daržovių ir nieko blogo neįtardamas, jai neatlygintinai leido jam priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini),., pasidaryti sau daržą ir auginti daržoves, ką ieškovė ir darydavo. Ieškovė atvykdavo į jo sodybą ne kaip sugyventinė ar partnerė, o tik turėdama tikslą prisižiūrėti savo daržą, jį nusiravėti ar nusiskinti daržovių. Jokių bendro gyvenimo tikslų jie nepuoselėjo, bendrų ateities planų nekūrė ir juo labiau nevedė nei bendro ūkio, nei šeimyninio gyvenimo. Ieškovė jokių daiktų į jo sodybą nėra pirkusi, prie sodybos išlaikymo ir priežiūros neprisidėjo, mokesčių nemokėjo ir jokių ieškovės nurodomų namų apyvokos daiktų ar kažkokio kompiuterio jo sodyboje nėra, o sodiniai buvo jo paties pasodinti dar 2001 metais kai atsiėmė žemę. Statinių statymu, jų įrengimu, komunikacijų privedimu, rūpinosi jis vienas ir vienas už viską mokėjo. 2016-06-15 nuosprendyje priešingai nei ieškinyje, teismas nekonstatavo, kad jie nuo 2003 m iki 2015 metų vedė bendrą ūkį. Nuosprendyje nustatyta, kad: „nenustatytas tikslus laikas, nuo kada P. S. ir D. S. gyveno kartu“. Be to byla nebuvo dėl jų santykių, o liudytojai A. S. V., K. G., V. S., N. K. patvirtino, kad jis gyveno Kaune vienas. Aplinkybė, kad kaimynai matė ieškovę savo reikmėms dirbančią jam priklausančioje žemėje, jokiu būdu nereiškia, kad jie vedė bendrą ūkį. Ieškovė prašo pripažinti bendra jungtine nuosavybe netgi gyvenamąjį namą, kuris pabaigtas statyti ir pilnai įrengtas dar 2002 m., kai ieškovė nurodo, kad bendrą ūki vesti pradėjo 2003 m. Taigi gyvenamasis namas buvo pastatytas iki tariamo jų bendro ūkio vedimo pradžios. Ieškovė nurodo, kad ji neva 2009 metais pradėjo statyti pirtį, kai ginčo pirtis iš tiesų buvo pastatyta 2003 metais iš jo nupirktos klėties (1891 metų statybos). Ieškovė nurodė, kad jis ūkyje turi 27 avis ir aviną, tačiau pagal 2015-08-20 Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraštį bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015-08-24 Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktą jis turėjo 9 avis, o po atlikto pervežimo, ūkyje neliko nei vienos avies. Šie dokumentai patvirtina, kad būtent jis yra gyvulių savininkas ir jais rūpinosi bei prižiūrėjo. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad bitės ūkyje pradėtos laikyti nuo 2007 m., padovanojus jai pirmąjį avilį neatitinka tikrovės, nes jo vardu išduotas Bityno pasas Nr. 46BPR-184 patvirtina, kad bitininkyste pradėjo užsiimti tik nuo 2015-07-10 kai nuo to laiko su ieškove išvis nebendravo. Todėl išimtinai jis yra 5 bičių šeimų savininkas. Gyvūnai, želdiniai, vaismedžiai, krūmai ir kiti augalai buvo įsigyti išimtinai iš jo lėšų. Visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), . nuosavybės teise priklauso jam ir broliui I. S..
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė atsiliepime nurodytais argumentais ieškinį prašė atmesti kaip pareikštą nesąžiningai ir nepagrįstai.
Trečiasis asmuo I. S. į teismo posėdį neatvyko. Pateikė teismui raštą, kad liudyti byloje atsisako, nes su P. S. jokių ryšių nepalaiko ir apie jo asmeninį gyvenimą nežino (2 t., b.l.19). Tuo pagrindu byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovės sesuo, žino ir patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nuo 2003 m. balandžio mėnesio jie pradėjo gyventi kartu. Pradžioje – P. bute, vėliau – pas D.. Taip gyveno iki 2010 m., paskui pradėjo rengtis sodybą (duomenys neskelbtini), rajone, kur P. bendrai su I. S. turėjo žemės sklypą. Tuo metu žemės sklype tebuvo namo karkasas. Laikui bėgant atsirado pirtis, tvartas, aviliai, įsirenginėjo namą iš D. lėšų. Užsiaugino iki 27 avių. Nuo 2011 metų D. su P. gyveno kaime ir rūpinosi sodyba. D buvo labai taupi. Po mamos mirties 1992 m. paveldėjo 3000-5000 rublių, tėvelis 2011 m. davė 4000 litų. Visi manė, kad jie kartu gyvens, nes P buvo D pasipiršęs, padovanojęs žiedą. O D sprendimas buvo su juo gyventi. Jie dalyvaudavo šeimos šventėse kartu. P buvo žadėjęs D, kad ji bus namų šeimininkė. D iš savo lėšų mokėjo statybininkams už darbą. Jie gyveno kartu nuo 2003 iki 2015 rugpjūčio mėn. kai jis ją sumušė. Iš savo buto (duomenys neskelbtini), atsivežė daiktų. Kompiuterį ir šaldytuvą Snaigė 117 pirko D., šaldytuvą Snaigė 224 į sodybą atvežė jų sesers vyras; komoda D.
Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove ir atsakovu kartu dirbo klinikose. Pati yra buvusi prieš keturis metus pas juos (duomenys neskelbtini), kaime. Jie gyveno kartu kaip sugyventiniai. D investavo į sodybą savo asmenines lėšas, tame tarpe ir gautas iš tėčio, tvarkė aplinką, turėjo avių bandą. Apie 10 metų jie abu važinėjo į darbą iš (duomenys neskelbtini), kaimo. Ji pati turi sodybą (duomenys neskelbtini), kaime ir matosi D. namai. D. matydavo dirbančią sodyboje. P. dirbančio laukuose nematydavo.
Liudytojas Č. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta P. S. ir D. S.. Jie nuo 1982 ar 1983 metų pradėjo gyventi kartu ir nuo 1983 m. statytis sodybą ir nuo to laiko jie gyveno kartu. D., dirbdavo, sodino medelius, laistė žolę. Per tą laiką buvo pastatytas gyvenamasis namas, pirtis, tvartelis. Laikė avis. Pradžioje laikė pas jį vieną avį, vėliau išsiveisė iki 9 ar 10. D. paprašytas avis pjaudavo. D. pirkdavo malkas, sodino obelaites su P.. Abu vedė bendrą ūkį. Namai buvo apstatyti. Jie kartu gyveno gal 4 m. atgal.
Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini),. Apie 10 metų (duomenys neskelbtini), kaime gyveno P. S. su D. P. D. įvardijo kaip žmoną. Sakė, kad avys yra jos. D pirkdavo šieną avims, šienaudavo. Buvo gyvenamas namas, statėsi tvartą, pirtį. Kas pirko statybines medžiagas ir kaip buvo apmokami darbai, jis nesidomėjo.
Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jai dirbant klinikose pažinojo ir P. S. su D. S.. P. S. ateidavo duonos atliekų avims. Ji žinojo, kad D sodyboje dirbo, augino avis, laikė bites. D nuo 2003 metų pradėjo ten gyventi. Pradžioje ten buvo pamatai. Vėliau rodė nuotraukas, pastatus, avidę pastatė, pirtį, tvartą. D savo lėšomis sudėjo namo langus ir duris.
Liudytojas A. S. A. teismo posėdžio metu parodė, kad P. S. gyvena vienas.
Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2002 metais (duomenys neskelbtini), kaime statė namą, už statybos darbus atsiskaitė P. S..
Ieškovė savo reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais: 2004-2015 metų gyventojų pajamų deklaracijomis, banko sąskaitos išrašais, pirkimo kvitais, 2016-06-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-722/2016 kopija, nekilnojamojo turto registro Nr. 46/16204 centrinio duomenų banko išrašu (1 t.b.l.13-88), kuriais nustatyta, kad ieškovė 2004-2015 metų laikotarpiu turėjo pastovias pajamas (1 t., b.l.13-24, 65-78, 80-88). Pagal pateiktus 2009 m. -2015 m. pirkimo kvitus matyti, kad ieškovė 2009-08-31 pirko aviną (1 t., b.l.28), pirko įvairias medžiagas statybai ir žemės ūkio reikmėms: tokias kaip - kompostinę žemę, smėlį, cementą statybinę polietileno plėvelę, el. piemenį, fasadinius dažus, pagrinde Jonavos m. parduotuvėse.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-10-18 išrašu, nustatoma, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas (ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui kartu su jo broliu I. S., įsigytas 2001-06-29 (1 t., b.l.40-42); žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, Žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini),., daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio žemės sklypo plotas: 9.3900 ha Žemės ūkio naudmenų plotas viso: 9.3900 ha iš jo: ariamos žemės plotas: 9.3900 ha Nusausintos žemės plotas: 9.3900 ha Žemės ūkio naudmenų našumo balas: 44.4, matavimų tipas: Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus Indeksuota žemės sklypo vertė: 7086 Eur Žemės sklypo vertė: 4429 Eur Kadastro duomenų nustatymo data: 2001-07-31.
Priklausinys: pastatas - gyvenamas namas priklausanti dalis- 1/1 priklauso žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini),, aprašytam p. 2.1. Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai) Pažymėjimas plane: 1A1p Statybos pradžios metai: 2002 Statybos pabaigos metai: 2002, statinio kategorija: II grupės nesudėtingas Baigtumo procentas: 100 %, šildymas: Krosninis šildymas Vandentiekis: Nėra Nuotekų šalinimas: Nėra Dujos: Nėra Sienos: Plytos Stogo danga: Beasbestis cementas Aukštų skaičius: 1 Bendras plotas: 117.40 kv. m Naudingas plotas: 72.68 kv. m Gyvenamasis plotas: 72.68 kv. m Rūsių (pusrūsių) plotas: 37.57 kv. m Tūris: 399 kub. m Užstatytas plotas: 57.00 kv. m Kambarių skaičius: 3 Koordinatė X: 6112404 Koordinatė Y: 514514 Atkūrimo sąnaudos (statybos vertė): 68350 Eur Fizinio nusidėvėjimo procentas: 8 %; Atkuriamoji vertė: 62848 Eur Vidutinė rinkos vertė: 8283 Eur Vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas: Masinis vertinimas Vidutinės rinkos vertės nustatymo data: 2012-02-06 Kadastro duomenų nustatymo data: 2012-02-06.
Priklausinys: Pastatas - Pirtis Priklausanti dalis: 1/1 priklauso žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytam p. 2.1. Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Pagalbinio ūkio Pažymėjimas plane: 211 m Statybos pradžios metai: 2003 Statybos pabaigos metai: 2003. Statinio kategorija: I grupės nesudėtingas Baigtumo procentas: 100 % šildymas: Nėra Vandentiekis: Nėra Nuotekų šalinimas: Nėra Sienos: Rąstai Aukštų skaičius: 1, tūris: 50 kub. m., Užstatytas plotas: 21.00 kv. m Koordinatė X: 6112406 Koordinatė Y: 514494 Atkūrimo sąnaudos (statybos vertė): 5850 Eur Fizinio nusidėvėjimo procentas: 18 %, atkuriamoji vertė: 4808 Eur Vidutinė rinkos vertė: 114 Eur Vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas: Masinis vertinimas Vidutinės rinkos vertės nustatymo data: 2012-02-06 Kadastro duomenų nustatymo data: 2012-02-06.
Priklausinys: pastatas - Tvartas Priklausanti dalis: 1/1 priklauso žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytam p. 2.1. Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Pagalbinio ūkio Pažymėjimas plane: 311 m Statybos pradžios metai: 2003 Statybos pabaigos metai: 2003, statinio kategorija: I grupės nesudėtingas Baigtumo procentas: 100 % Šildymas: Nėra Vandentiekis: Nėra Nuotekų šalinimas: Nėra Sienos: Rąstai Aukštų skaičius: 1, tūris: 47 kub. m Užstatytas plotas: 19.00 kv. m Koordinatė X: 6112397 Koordinatė Y: 514484 Atkūrimo sąnaudos (statybos vertė): 5155 Eur Fizinio nusidėvėjimo procentas: 18 %,atkuriamoji vertė: 4228 Eur Vidutinė rinkos vertė: 107 Eur Vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas: Masinis vertinimas Vidutinės rinkos vertės nustatymo data: 2012-02-06 Kadastro duomenų nustatymo data: 2012-02-06,priklausinys: Kiti inžineriniai statiniai - Kiti statiniai Priklausanti dalis: 1/1 priklauso žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini),, aprašytam p. 2.1. Aprašymas / pastabos: (Šulinys k, lauko tualetas v) Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Kiti inžineriniai statiniai Statybos pradžios metai: 2003 Statybos pabaigos metai: 2003, statinio kategorija: I grupės nesudėtingas, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė): 999 Eur Atkuriamoji vertė: 707 Eur Vidutinė rinkos vertė: 14 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas: Atkuriamoji vertė Vidutinės rinkos vertės nustatymo data: 2012-02-06 Kadastro duomenų nustatymo data: 2012-02-06.
Nuosavybė priklauso:
4.1. Nuosavybės teisė savininkas: P. S., a.k. (duomenys neskelbtini),
Daiktas: pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.2. pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.3. pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.4. kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini),, aprašyti p. 2.5. įregistravimo pagrindas: 2012-04-23 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 Įrašas galioja: Nuo 2013-08-27;
4.2. Nuosavybės teisė Savininkas: P. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Daiktas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini),, aprašyto p. 2.1. Įregistravimo pagrindas: 2001-06-29 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 46-8310 2001-06-29 Apskrities viršininko Įsakymas Nr. 02-03-5021 Įrašas galioja: Nuo 2001-06-29;
4.3. Nuosavybės teisė Savininkas: I. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Daiktas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1. Įregistravimo pagrindas: 2001-06-29 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 46-8309 2001-06-29 Apskrities viršininko Įsakymas Nr. 02-03-5021 Įrašas galioja: Nuo 2001-06-29 – (1 t., b.l. 41-42).
Žemesnės instancijos teismas
2016-06-15 nuosprendžiu P. S. buvo pripažintas kaltu 2015-06-15 smurtavęs (duomenys neskelbtini), šeimos nario – sugyventinės D. S. atžvilgiu (1 t., b.l.58-63). Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr.1-75-722/2016 teisiamųjų posėdžių protokolų kopijomis, fotonuotraukomis, 2012-04-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirtis pakeitimą kopija, 2017-12-25 J. S. pareiškimu, avių ir bityno ūkių veisimo suvestinėmis, fotonuotraukomis ir AB SEB bankas sąskaitos Nr. LT37 7044 000 3861 4650 nuo 2010 iki 2015 birželio mėnesio išrašais (1 t., b.l.132-186) nustatyta, kad ieškovė vedė užrašus, patvirtinančius, kad 2007-12-24 įsigijo pirmą avelę, o 2014-07-15 turėjo 9 avis ir 24 ėriukus, 2017-07-07 P. S. pardavė 4 aveles už 1060 Lt, 2015-06-01 turėjo 27 vnt. avių; vedė bitynėlio veisimo ir priežiūros istoriją, kad P. 2008-05 nupirko pirmą avilį, datomis iki 2015-07-04 surašyta kaip ieškovė prižiūrėjo bites ir kiek turėjo išlaidų. J. S. pareiškimu patvirtinta, kad 2005 metais dukrai D. S. padovanojo 4000 Lt (1 t., b.l.138). 2012-04-23 buvo užbaigta gyvenamojo namo, pirties, tvarto ir šulinio nauja statyba. Fotonuotraukos patvirtina, kad nuo 2005 metų D. S. gyveno kartu su P. S. statė tvartą, pirtį, tvarkė aplinką, sodino medžius, gėles, bendravo su kaimynais, įsigijo avis, bites, jas prižiūrėjo; šventė giminės susitikimą (1 t., b.l.144-156; 2 t., b.l.59-65). Teisiamuosiuose posėdžiuose dėl D. S. sužalojimo dalis liudytojų, tame tarpe ir buvęs seniūnas Š. bei buvusi P. S. sugyventinė L. M. patvirtino D. S. buvusią P. S. sugyventine ir tai, kad nuo 2003 metų jie kūrė ūkį kartu, D investavo savo pinigus (1 t.b.l.136-186). Sąskaitų išrašai (2 t., b.l.24-58) patvirtina, kad D. S. apsipirkdavo pagrinde Jonavoje, pildavosi kurą; Maximoje apsipirkdavo ir kas antrą dieną už sumas iki virš 100 litų. Ieškovė pateikė 2007-04-11 sąskaitą – faktūrą, kad ji už 2529,85 Lt įsigijo kompiuterį (2 t., b.l.155). Informacija apie vaismedžius, avių kainas patvirtina, kad jų kaina svyruoja nuo 80 iki 140 Eur, bičių avilio su šeima kaina 140 Eur, antikvarinė spyna – 27 Eur, dėvėtas šaldytuvas 140, katilas- krosnelė -300 Eur (2 t., b.l.146-161).
Atsakovas ieškinio reikalavimą ginčija rašytiniais įrodymais: 2017-01-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2017-47740-PD)-28; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016-10-03 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą; Nekilnojamojo turto registrų centro išrašu; 2015-08-20 Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraščiu; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015-08-24 Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktu; Ūkininko ūkio registravimo pažymėjimu Nr. 0023188; Bityno pasu Nr. 46BPR-184; 2015-07-10 Bityno patikrinimo aktu; pranešimu apie ūkinių gyvūnų bandą, kuriais nustatyta, kad atsakovas gyvenamąją vietą nuo 1995-01-05 deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini),; 2006-07-29 P. S. pranešė, kad iš negyvenamos sodybos (duomenys neskelbtini), dingo metaliniai daiktai; kad 2002-2003 metais statybos užbaigtos; P. S. registruotas ūkininku ir 2015-08-20 turėjo 9 avis, 2015-08-24 ūkinių gyvūnų nerasta; 2015-07-10 įregistruotas bitininku kaip laikantis 5 avilius (1 t., b.l.101-120). Pateiktais rašytiniais įrodymais: išrašas iš gyventojų registro apie ieškovės D. S. gyvenamąją vietą; žemės mokesčio deklaracijomis, apmokėjimo kvitais; geodezinių darbų atlikimo sutartimi, apmokėjimo kvitais; 2002-04-19 pamatų blokų pardavimo aktu; statybinių medžiagų įsigijimo dokumentais; atsakovo sodo namo išlaidų ir darbų suvestine (2 t., b.l.67-125) nustatyta, kad ieškovė gyvenamąją vietą deklaruoja Kaune; atsakovas 2000-11-15 įsigijo lauko baldus už 1500 Lt; 2002-04-09 buvo sodo namelis; 2002 m. pavasarį pirko plytas, perdengimo plokštes, pamatų blokus ir kt. statybines medžiagas; atsakovo vesti statybos darbų apmokėjimo užrašai patvirtina, kad turėjo išlaidų už mūrijimo ir kt. Darbus. 2002-08-14 buvo nupirktas stogas namui. Viso buvo išleista 26 492 Lt (2 t., b.l.69-93). Nuo 2002 m. teikia žemės deklaracijas, moka mokesčius; 2011 m. atsakovo užsakymu buvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo
Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969, 6.971 str.).
Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėse byloje Nr. 3K-3-235/2008; Nr. 3K-3-336/2009; Nr. 3K-3-553/2010; 3K-3-134/2011, 3K-3-482/2010). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse byloje, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui).
Akivaizdu, kad tarp šalių kilęs ginčas yra dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant bendros jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos, įvertinimo, todėl atsižvelgiant į šios kategorijos bylų teisminę praktiką, šioje byloje yra teisinis pagrindas netaikyti įrodinėjimo liudytojų parodymais ribojimo CK 1.93 straipsnio 6 dalies pagrindu pripažinus, kad šių įrodinėjimo priemonių draudimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Šalių paaiškinimais nustatoma, kad D. S. ir P. S. susipažino darbovietėje, (duomenys neskelbtini), . Kiekvienas iš jų turėjo nuosavybę, gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini), mieste. Ieškovė D. S. nurodė, kad daugiau kaip po trylikos metų su atsakovu pažinties, nuo 2003 apsigyveno kartu bei pradėjo vesti bendrą ūkį. Abu inicijavo gyvenamojo namo statybą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatytame gyvenamajame name planavo apsigyventi. Abipusiu sutarimu iš pradžių į statybvietę ji nevažiuodavo, nes turėjo tik vieną automobilį, tačiau apie vykdomus statybos darbus, statybinių medžiagų poreikius nuolatos buvo informuojama ir finansiškai prisidėdavo prie gyvenamojo namo statybų: kartu rūpinosi elektros įvedimu sodyboje, šulinio iškasimu, krosnių mūrijimu. Ieškovės bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimą su atsakovu P. S. nuo 2003 metų patvirtina liudytoja L. M., su kuria atsakovo santykiai nutrūko būtent 2003 metais. Liudytojai L. M., G. M. dirbo su ieškove ir atsakovu vieno darbovietėje VšĮ „(duomenys neskelbtini),“ ir žinojo, kad ieškovė su atsakovu, po ilgų pažinties metų pradėjo artimai bendrauti ir gyventi kartu, užsiėmė bendra veikla, statė statinius, veisė ūkį, bitininkavo, tai yra veikė kartu. Ieškovės ir atsakovo veiklos bendrumą paliudijo ir liudytojai V. M., Č. B., A. J., kurie nurodė, jog šalių viso bendro gyvenimo kartu laikotarpiu jie vienas kitą pristatydavo kaip „vyras“ ir „žmona“, tai yra gyveno kaip šeima, ketino susituokti, kartu švęsdavo šventes, dalyvaudavo giminių susitikimuose bei įgijo turtą kiek bendru, kiek ieškovės darbu bei pastangomis. Tai, kad šalys iki 2010 metų gyveno ieškovės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovas kontroliavo ieškovės gaunamas pajamas, reikalavo, jog ieškovė visas santaupas investuotų tik bendram turtui sukurti bei įgyti, patvirtino liudytoja V. M., kuri betarpiškai turėjo galimybę bendrauti su ieškove bei atsakovu. Liudytojas Č. B. paliudijo, kad P. S. ir D. S. pradėjo statytis sodybą ir nuo to laiko jie gyveno kartu. D., dirbdavo, sodino medelius, laistė žolę. Per tą laiką buvo pastatytas gyvenamasis namas, pirtis, tvartelis; laikė avis, kurias jis D. paprašytas pjaudavo. D. pirkdavo malkas, sodino obelaites su P. Abu vedė bendrą ūkį. Namai buvo apstatyti.
Pagal ieškovės pateiktus 2009 m. -2015 m. pirkimo kvitus matyti, kad ieškovė 2009-08-31 pirko aviną (1 t., b.l.28), pirko įvairias medžiagas statybai ir žemės ūkio reikmėms: tokias kaip - kompostinę žemę, smėlį, cementą, statybinę polietileno plėvelę, el. piemenį, fasadinius dažus, kuriems akivaizdu gyvenant miesto bute nėra poreikio, pirko įvairias medžiagas statybai ir žemės ūkio reikmėms pagrinde Jonavos m. parduotuvėse, kas yra nelogiška gyvenant Kaune apsipirkti Jonavoje. Ieškovės pateiktos ūkio fotonuotraukos patvirtina, kad 2005 m. buvo nebaigtas įrengti gyvenamasis namas, ne visi langai, nėra durų, laiptų į namą ir visiškai netvarkyta aplinka. Gyvenant kartu pasistatė tvartą, pirtį, sutvarkė aplinką. Jų bendrą gyvenimą kartu patvirtina ir baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prieš savo šeimos narį – ieškovę. Ieškovė savo reikalavimą įrodinėja ir fotonuotraukomis bei ūkio užrašais, patvirtinančiais kaip vyksta pirties statyba, kaip tvarkoma aplinka, kada įsigytos avys, jų priežiūra bei dauginimasis, bičių įsigijimu ir priežiūra. Akivaizdu, kad vien tik atvažiuojant susitvarkyti daržų, kaip teigia atsakovas, tokių duomenų ir įrodymų ieškovė neturėtų.
Atsakovas P. S. apskritai neigia bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimą ar ateities planų kūrimą bendrai su ieškove D. S.. Nurodo, kad jie buvo tik bendradarbiai ir jis tiesiog leido jai asmeniškai pasinaudoti jo žemės sklypu, kad pasisodinti daržovių. Teigia niekada su ieškove jokių ateities planų nekūręs, kartu negyvenęs, prie statybų (duomenys neskelbtini), kaime D neprisidėjusi, nes namas pagal Nekilnojamojo turto registrų išrašą buvo užbaigtas 2003 metais. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-10-18 išrašu, nustatoma, kad gyvenamasis namas, statybos metai 2002, pabaiga 2002, pastatas pirtis statybos pradžia 2003 metai, statybos pabaigos metai 2003, yra P. S. nuosavybėje. Žemė, nekilnojamieji pastatai registruoti jo vardu, jis registruotas kaip ūkininkas, jo vardu visas ūkis, įskaitant avis bei bites. Todėl galima vertinti, kad D. S. prisidėjo prie bendro ūkio kūrimo, prie pastatų įrengimo, žemės ūkio vedimo, gyvulių bandos ir bityno įveisimo savo darbu ir lėšomis. Tai pagrindžia pažymos apie deklaruotas šalių gyvenamąsias vietas, gyvūnų važtaraščiai, ūkininko ir bitininko pažymėjimais, tačiau visa tai yra oficialūs dokumentai pagal registraciją bei žemės sklypo nuosavybę ir neįrodo faktinių aplinkybių. Be to, ieškovas nurodo, kad namas buvo baigtas statyti 2003 metais, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše, tačiau pats sau prieštarauja, nes 2006-07-29 pranešė, kad dingo daiktai iš negyvenamos sodybos (duomenys neskelbtini), kaime. Atsakovas statybinių medžiagų įsigijimo dokumentais, statybos darbų suvestine (2 t., b.l. 67-125) įrodinėja, kad 2002 m. pavasarį pirko plytas, perdengimo plokštes, pamatų blokus ir kt. statybines medžiagas; jo vesti statybos darbų apmokėjimo užrašai patvirtina, kad turėjo išlaidų už mūrijimo ir kt. darbus. 2002-08-14 buvo nupirktas stogas namui. Viso buvo išleista 26 492 Lt (2 t., b.l.69-93). Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo tuo metu turėtas pajamas. Tuo tarpu ieškovė pateikė sąskaitų išrašus apie gaunamas pajamas bei išlaidas, liudytojai patvirtino, kad ieškovė turėjo papildomų paveldėjimo bei tėvo dovanotų pinigų. Tai tik patvirtina ieškovės parodymus, kad ji investavo savo lėšas į sodybos statybą, įrengimą bei gerbūvio kūrimą. Tai, kad ieškovė investavo savo asmenines pinigines lėšas, savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų, kuriame ir gyveno iki 2015-07-03, patvirtino ir liudytojos L. M., V. M.. Atsakovo parodymai, kad ieškovė tik sodinosi sau daržus, patvirtina, kad būtent ieškovės iniciatyva ir lėšomis buvo išdirbta žemė daržininkystei, apželdinta sodyba, apsodinta gėlėmis, vaismedžiais ir vaiskrūmiais. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškovė su atsakovu tikslingai veikė kartu, siekė sukurti bendrą turtą, kuris buvo naudojamas šalių poreikiams tenkinti. Šalims gyvenant kartu, buvo nuspręsta užsiimti avininkyste ir 2007 metais būtent ieškovė įsigijo avį, kuri buvo apgyvendinta pas liudytoją Č. B. ir tai įtakojo ūkinio pastato – tvarto užbaigimą. Atsakovo teiginius, jog bitininkyste jis pradėjo užsiimti tik nuo 2015-07-10 paneigia ieškovės pateiktos nuotraukos bei bičių ūkio suvestinės, patvirtinančios ieškovės darbą su bitėmis, išlaidos. Apklausti liudytojai patvirtino, kad bitės buvo įsigytos šalims gyvenant kartu. Pradėjus statyti pirtį iš įsigytos klėties (1891 metų statybos) bendram laisvalaikiui leisti, ieškovė įsigijo 2 antikvarines spynas, iš kurių vieną pas meistrus sutvarkė, o kitai užsakė pagaminti raktų rinkinį.
Dėl pastatų statybos, galima daryti išvadą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 2002 metais, o šalims gyvenant kartu baigti įrengti. Liudytoja L. M. paliudijo, kad 2002 metais gyvenamojo namo buvo tik karkasas. 2009 buvo pradėtos tvarto statybos, o nuo 2010 metų šalys pradėjo nuolatos sodyboje gyventi. Teismo vertinimu visi statiniai buvo galutinai įrengti bendro gyvenimo laikotarpiu, tai patvirtina 2012-04-23 deklaracijos apie statybos pabaigą/paskirties pakeitimą, kurios pagrindu nekilnojamasis turtas 2013-08-27 buvo VĮ Registrų centre įregistruotas. Kad visi pastatai buvo statomi bendra šalių veikla paliudijo liudytojai, o liudytojas Č. B. patvirtino, kad pastatas - tvartas buvo statomas tuo metu, kai ieškovės prižiūrimos avys ganėsi jo ganykloje, ir avių bandai plečiantis, buvo statomas tvartas. Ieškovė kasdien važinėjo į darbą iš sodybos, prižiūrėjo ūkį ir tai tapo šalių faktine gyvenamąja vieta.
Akivaizdu, kad gyvenant yra reikalingi įvairūs namų apyvokos daiktai, reikalingas namo šildymas, būtinas investavimas namo sandarinimą, apšildymą, malkų įsigijimą. Ieškovė tokias išlaidas pateisinančių įrodymų nepateikė, tačiau liudytojai (bendradarbiai ir kaimynai) patvirtino, kad namai buvo apstatyti, D pirkdavo malkas. Todėl labiau tikėtina, jog ieškovės paaiškinimais, pateiktais įrodymais teismas laiko nustatytomis aplinkybes, kad nurodyti daiktai buvo gyvenamajame name ir namų ūkio turtas (malkos, mediena, pirties krosnelė, tinklo tvora, spynos) buvo įsigytas šalims gyvenant kartu.
CK 4.73 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios. Ieškovė reikalavimą pripažinti, kad šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, tai yra po ½ dalies, įrodinėjo nustatytu prejudiciniu faktu, jog gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, ir buvo sutarė dėl bendros jungtinės veiklos, pateiktomis metinėmis pajamų deklaracijomis, banko sąskaitos išrašais, kurie patvirtina, kad ieškovė turėjo ir gaudavo pajamų, kurias investavo į bendro turto sukūrimą, taip pat tėvo J. S. paaiškinimu, apie dovanotas pinigines lėšas, bei savo pačios, liudytojų parodymais, apie jos darbą kuriant bendrą turtą. Byloje nustatyta, kad šalių bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovė rūpinosi visu namų ūkiu, maisto pirkimu, iš gaunamų asmeninių lėšų taip pat tenkindavo ir atsakovo asmeninius poreikius. Jos turėtas išlaidas patvirtina sąskaitų išrašai, iš kurių ieškovės išlaidos maistui, pagrinde Maxima parduotuvėje, kelis kartus per mėnesį, atskirais atvejais siekiančios daugiau kaip 100 Lt, leidžia pagrįstai teigti jog ieškovė prisiėmė sau apsipirkimo šeimai prievolę, kai tuo tarpu atsakovas gaunamas pajamas kaupė kaip šalių santaupas.
Liudytojų parodymais nustatyta, kad šalys visgi kūrė bendrus ateities planus ir tuo pagrindu ieškovė įdėjo dideles pastangas ir darbo kuriant bendrą perbūvį, įdirbant žemę, auginant daržus, auginant gyvūnus, įveisiant bityną, (duomenys neskelbtini), kaime. Atsakovas ieškovę pristatinėdavo kaip „žmoną“. Ieškovė turėjo pagrindą tikėti atsakovu ir neturėjo tikslo rinkti įrodymų kiek ji savo asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie turto sukūrimo/įsigijimo, todėl neturi išsaugojusi daugelio daiktų prikimo kvitų. Atsakovas į bylą pateikė jo išsaugotas PVM sąskaitas faktūras, įsigijimo dokumentus, kuriuose atsakovas pažymėtas kaip pirkėjas bei pinigų mokėtojas. Kadangi atsakovas teismui atsisakė pateikti pajamas pagrindžiančius dokumentus, teismas turi pagrindą tikėti ieškovės parodymais, kad didelė dalis atsakovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų yra apmokėtos būtent jos asmeninėmis lėšomis grynaisiais pinigais. Ieškovės į bylą pateikti 2010 - 2015 metų banko sąskaitos išrašai patvirtina ieškovės gaunamas mėnesio pajamas ir išlaidas maisto prekėms, kurui į sodybą (duomenys neskelbtini), kaime. Atsižvelgiant į per mėnesį išleidžiamą pinigų sumą galima daryti išvadą, kad vienas Kauno mieste gyvenantis asmuo tokios išlaidų sumos maisto prekėms bei kuro išlaidų tikrai nepatirtų. Iš šių dokumentų matyti, kad kuro išlaidos buvo patiriamos ir vasario mėnesį, kuras buvo pilamas Jonavoje. Tai paneigia atsakovo teiginius, kad ieškovė namo raktų neturėjo, juo naudotis negalėjo ir tik savo reikmėms sodinosi daržus, nes vasario mėnesį daržininkystėje darbų nėra, todėl ieškovei gyvenant Kaune specialiai kurą piltis Jonavoje, nesant tam būtinybės, tiesiog neracionalu. Tokios aplinkybės leidžia tikėti ieškovės parodymais, kad ji išlaikė save ir atsakovą, rūpinosi kasdienių šalių poreikių tenkinimu ir kiekvieną mėnesį išgrynindavo likusią pinigų sumą, kurią panaudodavo bendro turto kūrimui (ūkio išlaikymui, gerbūvio gerinimui).
Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.970 straipsnis), o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Liudytojų parodymais nustatyta, kad daugiausia darbo ir pastangų gerinant bendrą dalinę nuosavybė įdėjo ieškovė. Tam ieškovės teigimu ji panaudojo iš tėvo J. S. gautas bei savo asmenines pinigines lėšas, kurias investavo į gyvenamojo namo statybą: langų, durų, statybinių medžiagų pirkimui, vidaus apdailai ir šias aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Būtent ieškovės pastangomis pradėti kurti ūkį (veisti avis bei bites) paskatino statyti tvartą, o iš avių bei bičių gaunamas pelnas buvo naudojamas ūkiui plėsti ir tvarkyti. Atsakovas jokių kitų duomenų, kokia dalimi jis prisidėjo prie statybų, ūkio kūrimo, išskyrus pateiktus statybinių prekių įgijimo dokumentus bei savo užrašus apie išlaidas namo statybai nepateikė. Liudytojų teigimu, visa iniciatyva buvo ieškovės gerinat ūkį, pastatus, prie ūkio dirbo abu. Kaip matyti ieškovė D. S. savo kruopščiu darbu, iniciatyva organizuojant statybos darbus bei gautomis lėšomis iš ūkio ir asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie tvarto bei pirties statybų. Nors sąskaitos faktūros apmokėtos atsakovo grynais pinigais, tačiau atsakovas nepateikė jokių jo investicijas bei darbą pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jis savo darbu prisidėjo prie bendro turto kūrimo, todėl labiau tikėtina, jog didžioji dalis su ūkiu susijusių išlaidų buvo apmokėta ieškovės lėšomis. Atsakovas neneigia, kad sodininkystė ir daržininkystė buvo ieškovės iniciatyva. Ieškovės pateiktomis nuotraukomis nustatyta, kad dar 2005 metais sodo ir sutvarkytos aplinkos nebuvo. Visa tai buvo padaryta gyvenant kartu ir kuriant bei gerinant ūkį. Liudytojas – kaimynas Č. B. patvirtino, kad sodą D sodino kartu su P. Ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių santykiai nutrūko dėl atsakovo smurtavimo ieškovės atžvilgiu, būtent tame pačiame kaime. Dėl šios priežasties ieškovė buvo priversta aplinkybių išsikelti iš sodybos, kurioje liko jos daiktai. Tai nustatoma ir Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, jog P. S. panaudojo prieš ieškovę smurtą 2015-07-03, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, ir nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme, sodyboje buvo šaldytuvas (-ai) ir išvardytas ieškovės turtas. Ieškovė pateikė kompiuterio, trintuvo, lygintuvo pirkimo kvitus. Šalių parodymais nustatyta, jog gyvenamasis namas buvo šildomas malkomis, liudytojai patvirtina, kad ieškovė pirko malkas.
Byloje įvertinus pateiktus šalių paaiškinimus, ištyrus rašytinius įrodymus, apklausus liudytojus darytina išvada, teismas laiko nustatytomis bylos aplinkybes, jog šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, darė įnašus pinigais, pirko statybines medžiagas ir savo darbu sukūrė jungtinės veiklos rezultatą, tai yra ginčo turtą.
Nors atsakovas visiškai neigia gyvenimą ir ūkio kūrimą ar gerinimą su ieškove, tačiau byloje apklausta didžioji dalis liudytojų parodė, kad jie matė ir suprato, jog ieškovė ir atsakovas gyveno kartu ir kartu statė ginčo gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį, kūrė ūkį. Byloje šių aplinkybių nepatvirtino tik apklausti kaip liudytojai atsakovo pažįstami, kurie tiesiog šių aplinkybių nežinojo ar nematė, nes liudytojas A. S. A yra atsakovo buto kaimynas Kaune, o P. S. tik statė namą ir jam atsiskaitė atsakovas.
Byloje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės turėtas pajamas ir dalines išlaidas ginčo objekto statyboms. Atsakovo teigimas, kad turtas ir ūkis registruotas jo vardu ir jis yra vienintelis ginčo turto savininkas, nepagrįstas. Nustačius, kad žemės sklypas registruotas atsakovo vardu, todėl šalims gyvenant kartu ginčo nekilnojamasis turtas bei ūkis buvo įregistruotas atsakovo vardu. Nors būtent ieškovės iniciatyva buvo užsiimta avininkyste ir bitininkyste, tačiau nebūdama žemės savininke, ji tiesiog teisiškai negalėjo įregistruoti ūkio. Aplinkybės dėl turto teisinio režimo, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos paneigiamos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, tačiau jau buvo minėta, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas netaikyti įrodinėjimo liudytojų parodymais ribojimo CK 1.93 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Atsakovas atsisakė pateikti teismui įrodymus apie jo turėtas pajamas, tuo tarpu ieškovė pateikė visus įrodymus apie turėtas pajamas ir išlaidas, dalinai dėl ginčo turto įgijimo. Atsakovo pozicija, kad su ieškove niekada kartu negyveno, o ieškovė net neturėjo namo raktų ir jai buvo leista tik užsiimti savo noru daržininkyste, paneigiami byloje esančia įrodymų visuma ir vertintini kaip vengimas, šiuo metu šalių santykiams nutrūkus, dalintis sukurtu bendru turtu.
Šalių jungtinės veiklos sutartis, kaip kad nurodė ieškovė, baigėsi 20013 m., todėl turtas, kuris buvo bendroji parnerių nuosavybė, pasibaigus sutarčiai, pagal susiformavusią teismų praktiką, turi būti padalijamas pagal CK nustatytas taisykles, kurios nustato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio ieškinį, turtas padalijamas natūra, kiek tai galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; priešingu atveju atsidalijantis bendrasavininkis gauna kompensaciją pinigais. D. S. yra prisidėjusi prie turto pagerinimo pagal jos pateiktus paskaičiavimus, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Šioje byloje yra nustatyta, kad daiktai, kurie yra įgyti šalims gyvenant kartu, negali būti padalyti natūra, nes jie pagal savo paskirtį nėra dalomi, nes fiziškai juos padalijus, pasikeistų jų tikslinė paskirtis. Šie daiktai šalims nustojus gyventi kartu, liko atsakovo žinioje, jais jis iki šio laiko naudojasi, todėl pagrįstai yra taikytinas turto atidalijimo būdas – išmokant kompensaciją pinigais. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės nurodyti daiktai yra glaudžiai susiję su nekilnojamuoju daiktu, yra pritaikyti būtent ginčo turtui, jų panaudojimas atskyrus juos nuo minėto nekilnojamojo turto gali būti komplikuotas, jie yra nedalūs. Neįmanoma padalinti vaismedžių ir vaiskrūmių, bičių, o avių pagal pateiktus duomenis jau nėra, todėl ieškovei ginčo turtas priteistinas pinigais, priteisiant iš atsakovo ieškovei kompensaciją pinigais. Sprendžiant dėl dalintino turto vertės remiamasi nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė turėtų būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo šalims nustojus gyventi kartu. Ir nors atsakovas ieškovės pateiktus dalintino turto įkainius ginčija, tačiau teismo vertinimu ieškovės paskaičiuota dalintino turto vertė nėra per didelė, nekilnojamojo turto vertė atitinka oficialų turto vertinimą, daiktų kainos yra įrodytos, o sodo bei ūkio vertė, vertinant ieškovės ne vienerių metų darbą ir pastangas laikytina pagrįsta.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus ieškinys tenkintinas iš dalies. Pripažintina, kad šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija lygi ½ daliai turto vertės, t.y. 6900 Eur už atsakovui tenkančią nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ½ dalį (LR CK 6.969, 6.971 straipsniai).
Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį iš esmės patenkinus ieškovei atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 155 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 13,80 Eur kelionės išlaidos ir 1027,84 Eur teisinės pagalbos apmokėjimui, viso – 1196,64 Eur (LR CPK 88 str. 9 p., 93 str., 1 d.).
Ieškinį iš esmės patenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 13,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 8 504 Eur nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (vertė 8 283 Eur), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini),. (114 Eur), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (107 Eur) ir 3 821 Eur vertės Ūkį: 27 avis (vertė 2700 Eur), aviną (pirktas 2009-08-31 PVM s.f. serija SIM Nr. 010 - vertė 121,31 Eur) (418,88 Lt); 5 bičių šeimas (vertė 500 Eur); vaismedžius (obelys, slyvos, graikiniai riešutmedžiai, vyšnios) vertė 250 Eur; vaiskrūmius - vertė 250 Eur; 1 475 Eur vertės kilnojamą neregistruotiną (namų apyvokos) turtą: pirties krosnelę 281 Eur, medieną 290 Eur, kompiuterį 100 Eur, šaldytuvą „Snaigė 224" - 100 Eur, šaldytuvą „Snaigė 117“ - 100 Eur, komodą 50 Eur, malkos kūrenimui 300 Eur, 20 m tinklo tvorą 50 Eur, antikvarinę spyną 80 Eur, antikvarinę spyną 100 Eur, trintuvą „Bosch" MSM6B150 14 Eur, elektrinį lygintuvą „Scarlett SC-1136S" 10 Eur D. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir P. S., a.k(duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe ir priteisti iš atsakovo P. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. S., a.k(duomenys neskelbtini) 6900, Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už ½ dalį (pusė) jam atitenkančio nurodyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei 1196,64 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 13,91 Eur (trylika eurų 91 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.