Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1042-302/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
2S-1042-302/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32408-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
Transport Spedycja D
Atsakovas
UAB „Platus spektras“, R. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1042-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32408-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Transport Spedycja D. J. ieškinį atsakovams UAB „Platus spektras“ ir R. M. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Transport Spedycja D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš UAB „Platus spektras“ ir R. M. subsidiariai 1 550 Eur ieškovo naudai už atliktą transporto paslaugą pagal išrašytą sąskaitą-faktūrą; 109,90 Eur už suteiktą teisinę pagalbą dėl ieškinio paruošimo ir dokumentų vertimus; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: UAB „Platus spektras“ ir R. M. subsidiariai nuosavo turto areštą už 1 659,90 Eur pavedant areštuotiną turtą surasti ir aprašyti kreditoriaus pasirinktam antstoliui, nes konkretaus turto apimtis ir buvimo vieta nėra žinomi. Nurodė, kad nors ieškinio suma yra nedidelė, UAB „Platus spektras“ ir R. M. nekilnojamojo turto apimtis yra nežinoma bei slapstoma, vykdomas transporto priemonių išpardavimas, vykdomas kitų, susijusių su R. M., įmonių akcijų išpardavimas, todėl kyla reali grėsmė, kad atsakovai subsidiariai pinigines lėšas gali paslėpti, o tai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir areštavo atsakovui UAB „Platus spektras“ nuosavybės teise priklausantį 1 659,90 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu Transport Spedycja D. J. bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus; areštavo atsakovui R. M. nuosavybės teise priklausantį 1 659,90 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu Transport Spedycja D. J.. Teismas atsižvelgęs į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas R. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį atsakovo R. M. atžvilgiu, nes nurodomos faktinės aplinkybės dėl teisinės atsakomybės yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Pažymi, jog ieškovas taipogi nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog atsakovas negalės įvykdyti teismo sprendimo, tuo tarpu teismas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmė visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, neturint jokio įrodymo, nusprendė, kad skolininko turto neužteks išieškojimui, todėl yra būtina areštuoti ir subsidiaraus atsakovo turtą. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė, jog ieškinio suma yra nedidelė bei pažeidė ekonomiškumo principą.

Atsiliepimas

Ieškovas Transport Spedycja D. J. ir atsakovas UAB „Platus spektras“ atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.).

CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį teismas konstatuoja išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tada, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487/2012).

Be to, teismų praktikoje pažymima, kad, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui; pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima; laikinosios apsaugos priemonės, kai pirmiausia areštuojami nekilnojamieji daiktai, o tik vėliau kilnojamieji daiktai, lėšos ir turtinės teisės, yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą; sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat turi būti atsižvelgiama į ieškovo reikalavimo dydį, jo santykį su atsakovo turtine padėtimi; pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė; be to, esant skolininkų daugetui, pagrindinė taisyklė yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų ar subsidiariųjų skolininkų; tokiu atveju, taikant turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas, atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2008; 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-88/2010; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-616/2010; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-573/2008; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1795/2013).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo pagrindo nagrinėti ieškovo Transport Spedycja D. J. pareikšto ieškinio pagrįstumo, o preliminariai įvertindamas ieškovo reiškiamų reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą, nustatęs, kad ieškinys yra grindžiamas sutartiniais santykiais tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Platus spektras“, kad atsakovas R. M. yra UAB „Platus spektras“ dalyvis (akcininkas), kuris, ieškovo teigimu, atliko nesąžiningus veiksmus, dėl kurių UAB „Platus spektras“ negali atsiskaityti su ieškovu, turėjo pagrindo spręsti, jog esant preliminariai nustatytoms ginčo aplinkybėms yra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CK 2.50 str. 3 d.; CPK 144 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad apylinkės teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo dėl 1 659,90 Eur priteisimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, kadangi teisingai nustatė, kad pagal bylos pateiktus duomenis atsakovas UAB „Platus spektras“ nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m., o paskutinį kartą finansinė atskaitomybė buvo teikta tik 2008 metais, taip pat teismas nustatė, jog atsakovo UAB „Platus spektras“ atžvilgiu yra iškelta bylų dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo.

Apeliantas pateikęs skundą nurodo, jog ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų spręsti, kad atsakovui UAB „Platus spektras“ ieškinio suma yra didelė, pažymėdamas, jog įmonės turtas sudaro beveik pusantro milijono litų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėdamas ir nevertindamas jokių įrodymų, nepagrįstai sprendė, kad abiejų atsakovų turtui reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas nors ir nurodydamas, kad kartu su atskiruoju skundu teikia 2013 m. UAB „Platus spektras“ balansą, kuris jo teigimu patvirtina ypatingai gerą įmonės finansinę padėtį, vietoje nurodyto dokumento, pateikė 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, jog finansinius metus įmonė baigė nuostolingai, patyrusi 168 309 Lt dydžio nuostolį. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovui UAB „Platus spektras“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-1510-603/2015), konstatavus įmonės nemokumą. Šiai dienai ši nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, apelianto R. M. skunde nurodomi teiginiai, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei nepaneigia apylinkės teismo padarytos išvados dėl galimos grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Pirmosios instancijos teismas neturėdamas išsamių duomenų apie apelianto finansinę padėtį, turėdamas informacijos apie tai, jog vykdomas kitų, susijusių su atsakovu R. M., įmonių akcijų išpardavimas, bei turėdamas omenyje, kad atsakovas yra fizinis asmuo, turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškinio suma galimai yra didelė ir padidina būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, apelianto teisės nebuvo suvaržytos neproporcingai, ir apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje nustatęs, kad pirmiausia areštuojamas nekilnojamas bei kilnojamas turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai areštuojamos piniginės lėšos, esančios atsiskaitomosiose sąskaitose. Tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka atitinka CPK 145 str. 2 d. nuostatoms.

Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju apeliantas taipogi nepateikė įrodymų apie jo galimybę įvykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą (CPK 314 str., 185 str.). Iš to darytina išvada, jog apeliantas nepaneigė prezumpcijos, jog ieškinio suma jam kaip fiziniam asmeniui nelaikytina didele. Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas, pateikęs papildomus įrodymus, gali motyvuotai prašyti teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o įmokėjęs reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikęs banko garantiją, gali prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str.). Be to, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas gali motyvuotai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pateikdamas tokių nuostolių apskaičiavimą irtai pagrindžiančius įrodymus (CPK146 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė teisingai, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė