Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-21 · Civilinė byla Nr. 2-88/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
2-88/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
D. M., L. M.
Ieškovas
uždarajai akcinei bendrovei „Tartum“, Tartum Tipro Baltic SIA 350992
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-88/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. M. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, kuria nutarta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams, civilinėje byloje Nr. 2-5941-232/09 pagal atsakovų D. M. ir L. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovams uždarajai akcinei bendrovei „Tartum“ ir Tipro Baltic SIA pagal Vilniaus komerciniame arbitražo teisme pareikštą priešieškinį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai D. M. ir L. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai priešieškinį ieškovui UAB „Tartum“ ir atsakovui Tipro Baltic SIA dėl įsiskolinimo panaikinimo ir skolos priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tartum“ ieškinį atsakovams D. M. , L. M. ir Tipro Baltic SIA yra padavę Vilniaus komercinio arbitražo teismui.

Atsakovai ieškovo UAB „Tartum“ ir atsakovo Tipro Baltic SIA atžvilgiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – solidariam ieškiniui užtikrinti areštuoti UAB „Tartum“ ir Tipro Baltic SIA priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias UAB „Tartum“ ir Tipro Baltic SIA ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar sumažinti jo vertę.

Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, ieškovas ir atsakovas vengia įvykdyti savo prievoles ir tokiu būdu vilkina atsiskaitymo procesą, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patenkino atsakovų prašymą ir nutarė 1 078 760 EUR sumai areštuoti UAB „Tartum“ ir Tipro Baltic SIA priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Teismas nutarė leisti iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su D. M. ir L. M. .

Šalies argumentai

Apeliantai UAB „Tartum“ ir Tipro Baltic SIA padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikymas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirajame skunde nurodė, jog atsakovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra paremtas jokiais įrodymais, leidžiančiais daryti išvadą, jog yra grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas. UAB „Tartum“ yra sėkmingai veikianti holdingo kompanija, įsteigta su tikslu nuosavybės teise valdyti 100 proc. UAB „Saprega“ akcijų. UAB „Tartum“ priklausančio turto balansinė vertė yra 14 417 787 Lt, be to, josakcininkai nusprendė padidinti įmonės įstatinį kapitalą 3 452 800 Lt dydžio suma, todėl priešieškinio suma atsakovui nelaikytina didele. UAB „Tartum“ priklausančio turto yra pakankamai, kad būtų įmanoma užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Tipro Baltic SIA įsipareigojo sumokėti atsakovams pagal sutartį mokėtinas sumas tik tuo atveju, jei tarp atsakovų ir UAB „Tartum“ nebus teisinio ginčo dėl atsakovų ir UAB „Tartum“ mokėtinų sumų pagal sutartį. Vilniaus komercinio arbitražo teisme nagrinėjama byla dėl atsakovų ir UAB „Tartum“ abipusių priešinių reikalavimų pagal sutartį, todėl, kol nėra išspręstas ginčas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Tipro Baltic SIA atžvilgiu yra neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi apeliantų UAB „Tartum“ ir Tipro Baltic SIA atskirąjį skundą patenkino ir nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartyje nurodė, kad iš apeliantų pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog UAB „Tartum“ įmonė dirba pelningai, pelnas 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gegužės 18 d. laikotarpiu sudarė 3 411 856 Lt, įmonės turtą iš viso sudaro 14 417 787 Lt. 2009 m. birželio 9 d. UAB „Tartum“ visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti UAB „Tartum“ įstatinį kapitalą 3 452 800 Lt dydžio suma. UAB „Tartum“ turto pakanka būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog apeliantai bandytų parduoti, paslėpti jiems priklausantį turtą ar pinigines lėšas, taip bandydami išvengti neigiamų padarinių, jei priešieškinis būtų patenkintas. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Atsakovai D. M. ir L. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. UAB „Tartum“ yra holdingo kompanija, kuri sukurta valdyti kitas įmones, ji neturi jokio turto, išskyrus kontroliuojamų įmonių akcijas (UAB „Saprega“). Antstolio aprašyta turto vertė yra žymiai mažesnė nei atsakovo reikalavimas, t.y. 810 000 Lt. Ieškovo finansinė padėtis priklauso nuo UAB „Saprega“ veiklos rezultatų. UAB „Saprega“ turi finansinių sunkumų, ką patvirtinta jo advokato raštas. Be to, šios įmonės darbuotojai teisme yra pareiškę 391 544,62 Lt ieškinį. Reali UAB „Saprega“ akcijų vertė yra žymiai mažesnė.

2. Sumą, dėl kurios vyksta ginčas, teismui pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje ieškovas apskaitė kaip gautas pajamas. Įskaitymas atliktas nepagrįstai. Ieškovas per ataskaitinį laikotarpį iš tikrųjų patyrė 285 263 Lt nuostolį, o ne pelną.

3. Ieškovas neturi jokio materialaus ir nematerialaus turto, jo mokėtinos sumos sudaro 12 mln. Lt. Nuosavas ieškovo kapitalas sudaro tik 2 491 790 Lt, iš kurio 1 045 840 Lt yra ieškovo įstatinis kapitalas. Balanse nurodytas nepaskirstytas pelnas sudaro 1 445 950 Lt. Priešieškinio suma viršija ieškovo turimo turto vertę.

4. Nėra aišku, ar, didinant įstatinį kapitalą, į UAB „Tartum“ buvo įnešta papildomo turto. Įstatinio kapitalo didinimo suma yra panaši pareikšto priešieškinio sumai, tad ieškovo akcininkai manipuliuoja nepagrįstai atsakovams nesumokėtomis lėšomis.

5. Ginčo suma pagal ieškovo turto vertę ir finansinius rodiklius yra didelė ir yra grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovai UAB „Tartum“ ir Tipro Baltic SIA prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Įmonė dirba pelningai, įmonės turto pakanka teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Naujai išleistos akcijos buvo apmokėtos prievolių akcininkui įskaitymo būdu. Dėl šios priežasties balanse apskaitomų skolų suma sumažėjo nuo 11 925 997 Lt iki 8 473 197 Lt, o įmonės nuosavas kapitalas padidėjo nuo 2 491 790 Lt iki 5 944 590 Lt. Atsakovų prašoma priteisti suma nėra itin didelė. Atsakovai nepagrįstai perviliojo ieškovo darbuotojus ir pagrindinį klientą, jie, o ne ieškovas, iš esmės pažeidžia sutartį ir kenkia UAB „Tartum“ ir jos dukterinės įmonės interesams. Akcijas antstolis įvertino jų nominalia verte. Ieškovas yra pateikęs prašymą skirti ekspertizę akcijų vertei nustatyti, kurios atsisakė dėl per didelės ekspertizės kainos. Įmonė atgaus Lietuvoje sumokėtą 922 781 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad nėra grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Atsakovai, gavę pretenziją, ruošėsi perleisti ar slėpti turtą, t.y. žemės sklypą, esantį Palangoje. Nėra pagrindo laikinąsias apsaugos priemones taikyti Tipro Baltic SIA, nes UAB „Tartum“ turto visiškai pakanka užtikrinti teismo sprendimą. Ši bendrovė įsipareigojo atsakovams sumokėti skolą tik tuo atveju, jei tarp ieškovo ir atsakovų nebus ginčo. Neišsprendus ginčo, nėra pagrindo įtraukti minėtos bendrovės atsakovu ir taikyti jo turtui laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

Atskirajame skunde apeliantai D. M. ir L. M. nurodo, kad ginčo suma pagal turto vertę ir finansinius rodiklius UAB „Tartum“ yra didelė, kad ieškovas per ataskaitinį laikotarpį iš tikrųjų patyrė 285 263 Lt nuostolį, o ne pelną, kad jo turto vertė yra mažesnė nei atsakovų reikalavimas.

Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Tartum“ 2009 m. gegužės 18 d. balanso nuorašo (t. 1, b.l. 105), bendrovė 2009 m. gegužės 18 d. turėjo 14 417 787 Lt vertės turtą, kurio didžiąją dalį (14 407 756 Lt) sudarė finansinis turtas.

Antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį dėl turto arešto ieškovų turtui taikymo, 2009 m. rugsėjo 16 d. aprašė UAB „Tartum“ priklausančius vertybinius popierius – 81 000 vnt. 10 Lt vertės UAB „Saprega“ akcijų (t. 1, b.l. 195-196). Nors UAB „Tartum“ nesutinka su antstolio nustatyta UAB „Saprega“ akcijų kaina, tačiau jis nepateikė teismui jokių patikimų bei objektyvių duomenų, patvirtinančių kitokią nei antstolio nustatytą minėtų akcijų vertę.

Pažymėtina, kad UAB „Saprega“ 2009 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita (t. 2, b.l. 39) patvirtina, jog tiek 2008 m., tiek iki 2009 m. rugsėjo 30 d. ši bendrovė veikė nuostolingai. Nors apeliantas teigia, kad akcijų vertė yra didesnė, nes įmonė atgaus Lietuvoje sumokėtą 922 781 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką, tačiau vien ta aplinkybė, kad, nesibaigus metams, šios bendrovės nuostolis sudarė net 645 221 Lt, nepatvirtina, kad, atgavus nurodytas sumas, įmonės finansinė padėtis akivaizdžiai pagerės ir dėl to jos akcijų vertė bus žymiai didesnė. Be to, bendrovė balanse nurodomas įsiskolinimas darbuotojams sudarė net 1 319 416 Lt. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad bendrovės finansinė padėtis nėra gera.

Iš UAB „Tartum“ pateikto 2009 m. gegužės 18 d. balanso nuorašo (t. 1, b.l. 105) matyti, kad šios bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 5 635 679 Lt, o po vienerių metų – 6 290 318 Lt.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai nurodo, kad naujai išleistas akcijas apmokėjus prievolių akcininkui įskaitymo būdu, balanse apskaitomų skolų suma sumažėjo nuo 11 925 997 Lt iki 8 473 197 Lt, o įmonės nuosavas kapitalas padidėjo nuo 2 491 790 Lt iki 5 944 590 Lt. Tačiau net ir įvertinus šią aplinkybę, matyti, kad UAB „Tartum“ balanse apskaitomos skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera ir kad ieškinio patenkinimo atveju jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Be to, pateikti duomenys (2009 m. gegužės 18 d. balansas) negali atspindėti tikrosios bendrovės finansinės padėties, kadangi duomenys yra daugiau nei pusės metų senumo, t.y. atsakovo finansinė padėtis per beveik 9 mėnesius galėjo pasikeisti.

Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.).

Atsakovui išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis gali pateikti tokių nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių bylos aplinkybių bei neteisingai taikė procesinės teisės normas, dėl to klausimas buvo išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasAudronė JarackaitėDonatas Šernas