- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2-1028/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Donatas Šernas, Vytas Milius
- Atsakovas
- Ž. L.
- Ieškovas
- BUAB „Raminta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo Ž. L. turto areštas civilinėje byloje Nr. 2-1192-370/2008, iškeltoje pagal ieškovo BUAB „Raminta“ ieškinį Ž. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Raminta“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo Ž. L. 147 000 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas, dirbdamas UAB „Raminta“ vadovu, nepagrįstai išsimokėjo iš įmonės kasos 147 000 Lt ūkio išlaidoms, todėl turi atlyginti įmonei padarytą žalą. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o jų nesant, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, neviršijant ieškinio sumos. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma didelė, o tai gali padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovo neveikimas įrodo, jog jis gali vengti vykdyti prievoles ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas areštavo atsakovo pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai, atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises 147 000 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Teismas nutartį motyvavo tuo, jog ieškinio suma didelė, ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o atsakovas – fizinis asmuo, kurio turtinė padėtis nėra žinoma.
Šalies argumentai
Atsakovas Ž. L. dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 spalio 23 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinio padavimo faktas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Turi egzistuoti reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų apie tokių aplinkybių egzistavimą, o vien tik didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo areštuoti atsakavo turto.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Raminta“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į ieškinio didelę sumą, bet ir į atsakovo vengimą bendradarbiauti su bankrutuojančios įmonės administratoriumi, vykdyti prievoles.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo turtą, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).
Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė bankrutuojanti įmonė. Šis reikalavimas pareikštas buvusiam įmonės vadovui, t. y. reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Reikšdamas didelės sumos turtinio pobūdžio reikalavimą, bankrutuojančios įmonės administratorius gina ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, t.y. viešąjį interesą, kurį ginti jį įpareigoja teisės normos (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8, 23 p.). Todėl teismas, nenagrinėdamas bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareikšto ieškinio pagrįstumo, turi teisę netenkinti administratoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir netaikyti tokio ieškinio užtikrinimui atsakovo turto arešto tik tuomet, kai yra neabejotinų duomenų apie atsakovo galimybę įvykdyti jam galimai nepalankų teismo sprendimą. Kitokia išvada reikštų, kad net ir patenkinus ieškinį, nėra galimybės įvykdyti bankrutuojančiai įmonei palankų teismo procesinį sprendimą ir patenkinti įmonės kreditorių reikalavimų. Tai reikštų teismo nepagrįstą atsisakymą ginti viešąjį interesą.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Ieškinys pareikštas atsakovui – fiziniam asmeniui, kuris buvo susiję su įmone darbo teisiniais santykiais. Atsakovas atskirajame skunde nepateikė duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad nėra grėsmės, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Tuo tarpu ieškovas pateikė duomenis apie tai, jog atsakovas vengia bendradarbiauti su ieškovu, ir šių duomenų atsakovas nepaneigė.
Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškinį dėl vieno šimto keturiasdešimt septynių tūkstančių litų priteisimo iš fizinio asmens pareiškė bankrutuojanti įmonė, o atsakovas nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį ir nepaneigė, jog vengia bendradarbiauti su bankrutuojančios įmonės administratoriumi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti bankrutuojančios įmonės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti atsakovo turtą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.