- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-14
- Bylos Nr.
- 2-573/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- G. Š., K. M., V. Š., N. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kuršių metalas“ ieškinį atsakovams K. M. , V. Š. , G. Š. , N. M. (N. M. ) dėl žalos atlyginimo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 285 218,64 Lt žalai atlyginti ir 352,38 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovai buvo įpareigoti perduoti LUAB „Kuršių metalas“ bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ įgaliotam asmeniui turtą pagal neperduoto turto apyrašą, tačiau atsakovai turto neperdavė, o nurodė, kad jokio turto neturi perduoti. Atsakovai dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo priėmę nutarimus dėl bendrovės direktoriaus atleidimo ir įmonės paskelbimo nemokia, kito direktoriaus nepaskyrė. Atsakovai, kaip įmonės akcininkai, nepaskyrę kito direktoriaus, veikė savo rizika ir privalo atsakyti už įmonei padarytą žalą, t.y. už įmonės turto netekimą. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams priklausančiam turtui. Teigė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes iš atsakovų prašoma priteisti pinigų suma yra didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo solidariesiems atsakovams K. M. , V. Š. , G. Š. , N. M. (N. M. ) asmeninės, bendrosios jungtinės ir/ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovų sąskaitose, turtines teises ir kitą turtą, neviršijant 285 218,64 Lt sumos, – uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, prašymas grindžiamas atsakovų netinkamu įmonės turto tvarkymu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas G. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo G. Š. . Nurodo, kad jam priklauso tik 0,3 procentai bankrutuojančios UAB „Kuršių metalas“ akcijų, jis nėra priėmęs jokių sprendimų dėl bendrovės turto perdavimo akcininkams, nėra sudaręs jokių sandorių, kuriais jam būtų perduotas bendrovės turtas. Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, net netyrė, ar akcininkai turėjo šį turtą savo žinioje, ar atsakovas galėtų būti atsakingas dėl atsiradusios žalos, ar jis galėjo kontroliuoti bendrovę, daryti sprendimus, todėl pažeidė teisingumo ir protingumo principus. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, tai yra turi būti užtikrinta kreditoriaus ir skolininkų interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas N. M. prašo atsakovo G. Š. atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad sutinka su pateiktu atskiruoju skundu ir mano, kad bendrovės akcininkai nėra atsakingi dėl atsiradusios žalos, nes jie nekontroliavo bendrovės, nedarė jokių sprendimų, nepasirašinėjo jokių sutarčių ir nesudarinėjo jokių sandorių. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas LUAB „Kuršių metalas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal CPK 677 straipsnio 2 d. antstolis negali aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms. Teismas areštavo turtą už 285 218,64 Lt. Jeigu atsakovas nesutinka su turto arešto aktu, jis gali kreiptis į antstolį dėl arešto pakeitimo arba turi teisę skųsti antstolio veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu busimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama išieškoti iš solidarių atsakovų 285 218,64 Lt suma yra pakankamai didelė, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsiranda pagrindas manyti, kad pareiškimo patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.).
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė teisingumo ir protingumo principus bei ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuomet pirmiausia areštuojami nekilnojamieji daiktai, o tik vėliau kilnojamieji daiktai, lėšos ir turtinės teisės, yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžys atsakovo teises, atsakovas turės teisę CPK 146 straipsnio tvarka kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones pakankamai neištyręs ir neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai įvertina byloje pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtų ieškovui palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys yra pareikštas solidariesiems skolininkams, ieškinio suma yra pakankamai didelė, pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo argumentai, susiję su jo turimomis akcijomis, sprendimų priėmimo tvarka, įmonės kontrole yra reikšmingos sprendžiant bylą iš esmės ir šias aplinkybes atsakovas gali nurodyti atskirsdamas į pareikštą ieškinį, tačiau jos nepaneigia pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.