Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. birželio 4 d. gautas ieškovo A. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017, kurioje Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtinta ieškovo A. V. ir atsakovo A. M. taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Ieškovas nurodė, kad civilinę bylą šalys sutarė baigti taikiai ir sudarė taikos sutartį tik dėl to, kad atsakovas pasiūlė ieškovui pasiimti sodo namelį, o šis susitarimas buvo esminė sąlyga, lėmusi sprendimą sudaryti taikos sutartį, atsižvelgiant į tai buvo susitarta dėl mokėtinos kompensacijos dydžio. Ieškovas nurodė, kad atsakovas persigalvojo, nebesutiko, kad ieškovas pasiimtų sodo namelį, reikalavo didesnės kompensacijos, todėl tai laikytina nauja esmine aplinkybe, sąlygojančia teismo patvirtintos taikos sutarties ir ieškovo valios neatitiktį. Ieškovas pažymėjo, kad nebūtų sutikęs sudaryti taikos sutarties dėl kompensacijos mokėjimo, jei būtų žinojęs, kad atsakovas sodo namelio jam neatiduos arba reikalaus papildomų sumų už sodo namelį ir neva ieškovo nuslėptą automobilį. Ieškovas nurodė, kad galutinė atsakovo pozicija dėl situacijos, t. y. kad jis persigalvojo, taikos sutartį dėl namelio laiko negaliojančia, jos nevykdys ir kt., ieškovui tapo žinoma 2018 m. gegužės 24 d. vykusio susitikimo metu, todėl 3 mėnesių terminas prašymui paduoti nėra praleistas, o jei teismas dėl kokių nors priežasčių laikytų, kad jis praleistas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, jis atnaujintinas.Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašė ieškovo prašymą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutikimą su prašymu grindė tuo, kad ieškovo nurodomo pagrindo atnaujinti civilinį bylą nėra, nes ginčas dėl sodo namelio niekada nebuvo civilinės bylos Nr. e2-4025-1003/2017 dalykas, tokio reikalavimo ieškovas niekada nebuvo pateikęs. Atsakovo nuomone, visos ieškovo nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas prašyme nurodė neteisingas aplinkybes, nes ieškovas, baigiantis sodo namelio išsigabenimo terminui (pagal taikos sutartį dėl sodo namelio), nesiruošė jo išsigabenti, reikalavo, kad sodo namelį pasiliktų atsakovas, o pats, nustatęs sodo namelio 3 000,00 Eur kainą, reikalavo sumažinti kompensaciją 3 000,00 Eur, tačiau atsakovas nepageidavo priverstinai pirkti sodo namelio.Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus bei prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas ne siekiant išvengti savo prievolės sumokėti kompensaciją, bet dėl prašyme nurodytų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi ne formaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą civilinės bylos procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip pagrindo atnaujinti procesą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017, kurioje Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtinta ieškovo A. V. ir atsakovo A. M. taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Taikos sutartimi išspręstas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsiradusios ieškovui ir atsakovui priėmus palikimą po V. V. mirties, klausimas. Pažymėtina, kad patvirtinus taikos sutartį šalys negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutartimi užbaigto ginčo sprendimo iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis) ir tokia sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 2 dalis). Dėl to procesas civilinėje byloje, užbaigtoje teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, kaip ir užbaigtoje teismo sprendimu, gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje nurodyti pagrindai.Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai, ieškovas nurodo tai, kad taikos sutartį sudarant atsakovas pasiūlė ieškovui pasiimti sodo namelį, kuris nebuvo įtrauktas į paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nes sodo namelis nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovas nevykdė 2017 m. gruodžio 19 d. sudarytos taikos sutarties sąlygų ir sodo namelio neatidavė. Jeigu ieškovui ši aplinkybė būtų buvusi žinoma, jis taikos sutarties nebūtų sudaręs. Kaip nurodė atsakovas, ieškovas prašyme nurodė neteisingas aplinkybes, nes ieškovas, baigiantis sodo namelio išsigabenimo terminui (pagal taikos sutartį dėl sodo namelio), nesiruošė jo išsigabenti, reikalavo, kad sodo namelį pasiliktų atsakovas, o pats, nustatęs sodo namelio 3 000,00 Eur kainą, reikalavo sumažinti kompensaciją 3 000,00 Eur, tačiau atsakovas nepageidavo priverstinai pirkti sodo namelio. Sutiktina su atsakovu, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4025-1003/2017. Tą patvirtina 2017 m. gruodžio 19 d. šalių sudaryta taikos sutartis dėl sodo namelio, kurią Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12605-841/2017 ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje e2SP-1752-251/2018 atsisakyta tvirtinti. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, ieškovui yra žinoma, kad nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kokia kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius, tačiau vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. Todėl galiojant šalių 2017 m. gruodžio 19 d. sudarytai taikos sutarčiai dėl sodo namelio, o atsakovui nurodant, kad jam sodo namelis nereikalingas ir kad jis, laikydamasis taikos sutarties, nenori pasilikti sodo namelio sau, darytina išvada, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip pagrindo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nagrinėjamu atveju nėra. Teismo vertinimu, ieškovas siekia iš naujo išspręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą tik dėl to, kad jam dėl kažkokių priežasčių nebereikalingas sodo namelis, nors atsakovas laikosi tiek Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017 nutartimi patvirtintos taikos sutarties, tiek 2017 m. gruodžio 19 d. taikos sutarties dėl sodo namelio. Be to, ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos neatskiriamai susijusiomis su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, sodo namelio klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.Ginčo taikos sutartį ieškovas asmeniškai pasirašė ir kartu su atsakovu pateikė ją teismui tvirtinti. Taikos sutartį pasirašydamas ieškovas privalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis, o jeigu šios jam buvo neaiškios ir (ar) neatitiko tikrosios jo valios, jis tokios sutarties, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, neturėjo pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindo atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017 ieškovas neįrodė. Todėl ieškovo prašymas atmestinas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Atsakovas patyrė 200,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias patvirtina advokato padėjėjo Žilvino Kazlausko 2018 m. birželio 15d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25, 2018 m. birželio 15 d. pinigų priėmimo kvitas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos 200,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017 priimtos nutarties vykdymo sustabdymas panaikintinas nutarčiai įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017 priimtos nutarties vykdymo sustabdymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.