Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-159-744/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-08
Bylos Nr.: 1A-159-744/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06816-2019-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laisvydas Zederštremas (pirm.), Nerijus Masiulis, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis: S. P.
Nukentėjusysis: V. P.
Advokatai: Stanislava Šulcaitė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-744/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06816-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,nuteistajam S. P. ir jo gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, S. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant iki 2019 m. spalio 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės su įpareigojimu bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant iki 2019 m. spalio 1 d. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 17 d. 12 val. iki 2019 m. vasario 18 d. 19.17 val. (dvi paros) ir nuspręsta laikyti, kad jis yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas. Iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis nuspręsta palikti kardomąją priemonę, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti 2019 m. vasario 18 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi S. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nuo 2019 m. vasario 18 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. P., neieškoti ryšių su ja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. S. P. išaiškinta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. S. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 17 d., apie 11.55 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,27 promilių girtumas), kilusio konflikto tarp jo ir jo blaivios žmonos V. P. metu, tyčia viena ranka suėmęs jai plaukus juos pešė, kitos rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. atsistojus, dešine koja vieną kartą įspyrė jai į dešinį klubą, vėliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, abejomis rankomis paėmęs V. P. už apykaklės tempė ją ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, durimis privėrė V. P. ranką, taip sukeldamas savo žmonai V. P. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Daiva Armalienė prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti: S. P. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti areštą 30 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 20 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 30 parų. Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

2.1. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino S. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, neteisingai parinko bausmės rūšį. Apeliantė pažymi, kad S. P. dėl smurto artimoje aplinkoje tos pačios nukentėjusiosios V. P. atžvilgiu iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas jau du kartus, pastarąjį kartą už šio nusikaltimo padarymą jam buvo paskirta bausmė – laisvės apribojimas, kurios neatlikęs S. P. padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Be to, nuteistasis prieš žmoną smurtavo būdamas neblaivus, jo panaudotas smurtas pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o tęsėsi ilgesnį laiką, suduodant kelis smūgius, pešant nukentėjusiosios plaukus, priveriant jos ranką durimis, todėl jo padaryta veika pagal smurto pobūdį yra didesnio pavojingumo laipsnio.

2.2. Prokurorė taip pat nurodo, kad S. P. teistumas neišnykęs, ankstesniu nuosprendžiu už smurtinį nusikaltimą jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Todėl jam paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas – nepasiekė bausmės tikslų: nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, neatėmė ir neapribojo galimybės nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas, jokio teigiamo poveikio jam nepadarė. Be to, apeliantės nuomone, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, dirbantis 63 metų amžiaus asmuo tikrai dar negali būti laikomas garbaus amžiaus, tuo labiau, kad jo amžius netrukdo jam daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tokio pat amžiaus nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į S. P. asmenybę, į tai, kad už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją jis teisiamas jau trečią kartą, apeliantės teigimu, jam turi būti skirta ne laisvės apribojimo, o arešto bausmė. Todėl teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokurorė Ineta Žilinskienė prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis S. P. ir jo gynėja advokatė Stanislava Šulcaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Daiva Armalienė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, S. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, S. P. paskirti arešto bausmę, kuri iš esmės yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas S. P. už padarytą nusikaltimą paskyrė per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. P. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

11. Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas pripažino S. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubaudė laisvės apribojimu 1 metams. Skirdamas bausmę nuteistajam S. P. pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad S. P. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (garbaus amžiaus, artimoje aplinkoje smurtauja ne pirmą kartą), į tai, kad nusikaltimu nepadaryta turtinė žala, civilinio ieškinio byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl paskiriamos bausmės individualizavimo ir nustatęs, jog nuteistasis S. P., būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų darymą, teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą, tai yra, kad S. P. yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), nesvarstė galimybės šią aplinkybę pripažinti S. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas apie tai plačiau nepasisako, nes dėl šios aplinkybės nėra prokuroro ar nukentėjusiosios skundo, todėl nėra pagrindo sunkinti nuteistojo teisinės padėties.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo S. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. P. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, nuteistajam S. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi subendrinta bausmė (laisvės apribojimas 1 metams) nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, didinti ją ar paskirti griežtesnę kitos rūšies bausmę (areštą) prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde prokurorės nurodytos aplinkybės – tai, kad S. P. dėl smurto artimoje aplinkoje tos pačios nukentėjusiosios V. P. atžvilgiu iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas jau du kartus, kad pastarąjį kartą už šio nusikaltimo padarymą jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios neatlikęs S. P. padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, kad nuteistasis prieš žmoną smurtavo būdamas neblaivus, jo panaudotas smurtas pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o tęsėsi ilgesnį laiką, suduodant kelis smūgius, pešant nukentėjusiosios plaukus, priveriant jos ranką durimis, todėl jo padaryta veika pagal smurto pobūdį yra didesnio pavojingumo laipsnio, – buvo įvertintos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skiriant S. P. bausmę ir nėra pakankamas pagrindas sunkinti S. P. baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

13. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, neįgalus (jam nustatytas darbingumo lygis 45 procentai), dirba, vedęs, teistas, naują nusikalstamą veiką įvykdė teistumui neišnykus, administracine tvarka nebaustas), į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), į tai, kad S. P. savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino nuo pat pradžių ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad supranta savo elgesio pavojingumą, atsiprašė nukentėjusiosios, į tai, kad pirmosios instancijos teisme nei prokurorė J. A., nei nukentėjusioji V. P. baigiamųjų kalbų metu neprašė S. P. skirti su laisvės atėmimu susijusios bausmę (prokurorė siūlė S. P. paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, nukentėjusioji V. P. sutiko su prokurorės siūloma bausme), konsttauoja, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) nuteistojo S. P. atžvilgiu bus galima pasiekti jam atliekant laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, su laisvės apribojimo bausme nuteistajam S. P. paskirti įpareigojimai – laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, padės užtikrinti bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, S. P. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti arešto bausmę ir tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės, trukdyti nuteistajam dirbti, atlikti nemokamus darbus ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei S. P. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnio nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. P. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas