Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje, kuria išspręstas ieškovo J. K. ieškinio dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, pareikšto atsakovui medžiotojų klubui „Ažugiris“, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 20 d. įvyko Klubo neeilinis visuotinis susirinkimas. 2025 m. gruodžio 22 d. Klubo nariai el. paštu gavo 2025 m. gruodžio 20 d. Klubo neeilinio visuotinio susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), jo 3.1. punkte numatyta, kad „<...> posėdžio metu, MK „Ažugiris“ vadovas B. S. B. papildomai pateikė įgaliojimą, kuriuo įgalioja A. V. administruoti Asociacijos (Klubo) elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)“.

11. 2025 m. gruodžio 22 d. ieškovas pateikė pastabas dėl 2025 m. gruodžio 20 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo, nurodė, kad „<...> 2025-12-20 susirinkimo metu neeilinio visuotinio narių susirinkimo pirmininkas J. J. nurodė, kad A. V. susirinkimo dalyviams pateikė įgaliojimą. Atsižvelgdamas į tai, paprašiau sudaryti galimybę susipažinti su minėtu įgaliojimu“.

12. 2026 m. sausio 5 d. atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, kad „<...> Su Jūsų prašomu įgaliojimu galėsite susipažinti civilinėje byloje Nr. e2-11474-1027/2025, nes įgaliojimas bus pridėtas prie atsiliepimo į Jūsų ieškinį.“

13. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 2 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-442-1027/2026 (buvęs bylos Nr. e2-11474-1027/2025) pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „Ažugiris“ dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Nurodytoje byloje 2026 m. sausio 15 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prie jo pridėtas B. S. B. 2025 m. gruodžio 20 d. įgaliojimas A. V. administruoti asociacijos (Klubo) elektroninį paštą.

14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka tuo pagrindu, kad ieškovas, būdamas ieškovu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-442-1027/2026, turi prieigą prie įgaliojimo, kurį bylai pateikė Klubas kartu su atsiliepimu į ieškinį. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas jau turi galimybes susipažinti su įgaliojimu, nusprendė, jog ieškinio tenkinimas nesukeltų ieškovui materialiųjų teisinių padarinių.

16. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentavo, kad aplinkybė, jog tas pats dokumentas buvo pateiktas kitoje civilinėje byloje kaip priedas, nepanaikina atsakovo pareigos sudaryti galimybę asociacijos nariams susipažinti su dokumentais asociacijos vidaus santykiuose. Ieškovas šioje byloje gina ne procesinę teisę susipažinti su bylos medžiaga, o materialiąją asociacijos nario teisę gauti informaciją iš asociacijos. Teigė, kad ši teisė yra tiesiogiai saugoma įstatymo ir atsakovo įstatų, todėl pats ginčas savaime turi materialųjį teisinį pobūdį. Atsisakymas priimti ieškinį eliminuoja galimybę šią teisę apginti teisme.

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme. Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-35-421/2026).

19. Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galbūt pažeistas teises. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-421/2022; 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024).

20. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos nagrinėjimo metu pirmiausia siekiama atsakyti į klausimą, ar teisminės gynybos prašančio asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti, o jei taip – kokiais teisiniais būdais jie gali ir turi būti apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021). Tiek teisė į teisminę gynybą, tiek ir konkrečios įstatyme nustatytos civiliniame procese dalyvaujantiems asmenims suteikiamos procesinės teisės turi būti naudojamos pagal nurodytą paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, turi būti pasiektas materialusis teisinis efektas – sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos, todėl teismo procesas negali būti vykdomas kaip formali procedūrinė priemonė, nesukurianti jokių teisinių padarinių jo šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2023).

21. Klubo įstatų 1.1. punktas numato, kad Klubas – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis įvairaus amžiaus, profesijos žmones, propaguojančius medžiokles tradicijas ir būdus, kurio tikslas – koordinuoti Klubo narių veiklą, atstovauti Klubo narių interesams ir juos ginti. Klubo teisinė forma – asociacija. Remiantis Klubo įstatų 3.2.2. punktu, Klubo nariai turi teisę susipažinti su Klubo dokumentais ir gauti visą Klubo turimą informaciją apie jo veiklą.

22. Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktas įtvirtina asociacijos nario teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą.

23. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2026 m. sausio 5 d. Klubo sprendimo dalį „Su Jūsų prašomu įgaliojimu galėsite susipažinti civilinėje byloje Nr. e2-11474-1027/2025, nes įgaliojimas bus pridėtas prie atsiliepimo į Jūsų ieškinį.“ Nurodė, kad tokiu sprendimu buvo pažeista ieškovo teisė, garantuojama Klubo įstatų ir Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkto, susipažinti su asociacijos dokumentais. Tačiau kartu nurodė, kad vien šios ginčijamo sprendimo dalies pripažinimas negaliojančia pats savaime neužtikrins ieškovo pažeistų teisių atkūrimo. Ieškovas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas iki šiol nevykdo pareigos sudaryti galimybę susipažinti su Klubo dokumentais, mano, kad jo teisės gali būti apgintos tik įpareigojant atsakovą pateikti konkretų dokumentą. Todėl ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui susipažinti 2025 m. gruodžio 20 d. neeilinio visuotinio Klubo narių susirinkimo metu pateiktą A. V. įgaliojimą, sudarant realią galimybę su juo susipažinti ir (ar) pateikiant jo kopiją.

24. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip Klubo narys, manydamas, jog teisės aktuose, nagrinėjamu atveju Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte, įtvirtinta jo teisė yra galbūt pažeista, turi teisę, kaip asmuo, ginantis jam priklausančią teisę, kreiptis į teismą ir pasinaudoti teismine gynyba. Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia, kad jam būtų pateiktas 2025 m. gruodžio 20 d. neeilinio visuotinio Klubo narių susirinkimo metu pateiktas įgaliojimas A. V..

25. Kita vertus, šiuo aspektu svarbu atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-442-1027/2026 (buvęs bylos Nr. e2-11474-1027/2025) pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „Ažugiris“ dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Teismo sprendimas priimtas 2026 m. balandžio 2 d. Nurodytoje byloje 2026 m. sausio 15 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prie jo pridėtas B. S. B. 2025 m. gruodžio 20 d. įgaliojimas A. V. administruoti asociacijos (Klubo) elektroninį paštą.

26. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas naudojasi Elektroninių paslaugų portalu (EPP) ir, būdamas ieškovu civilinėje byloje Nr. e2-442-1027/2026, turi prieigą prie aptarto dokumento (t. y. atsiliepimo ir jo priedų, be kita ko, aptarto įgaliojimo). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčijo, neneigė, kad neturi galimybės su šiuo dokumentu susipažinti.

27. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas turi galimybę susipažinti su įgaliojimu, dėl kurio nepateikimo ir įpareigojimo jį pateikti kreipėsi į teismą su ieškiniu, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio patenkinimas nesukeltų ieškovui materialiųjų teisinių padarinių – jeigu ieškinys būtų tenkinamas, nebūtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) ieškovo subjektinės teisės ar pareigos, yra teisėta ir pagrįsta. Vien aplinkybė, kad įgaliojimas buvo pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį kitoje civilinėje byloje, o ne paskelbtas kartu su neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolu, tai įsipareigojo padaryti neeilinio visuotinio susirinkimo pirmininkas, šios išvados nepaneigia, kadangi ieškovas jau turi realią galimybę susipažinti su įgaliojimu, taigi ieškovo teisė susipažinti su asociacijos dokumentais yra įgyvendinta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio priėmimas nagrinėjamoje situacijoje sąlygotų formalų teismo procesą, nesukuriantį teisinių pasekmių jo šalims. Tokia situacija neatitiktų proceso racionalumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis), neužtikrintų civilinio proceso tikslų pasiekimo (CPK 2 straipsnis).

28. Pažymėtina, kad ieškovas atskirajame skunde plačiai cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pakartoja teiginius, kuriuos jau buvo nurodęs ieškinyje, pateikia retorinio pobūdžio klausimus ir samprotavimus, tačiau tokie atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

29. Be kitų argumentų, apeliantas teigė, kad, parengęs ir pateikęs du prašymus atsakovui ir įkėlęs į Elektroninių paslaugų portalą (EPP) ieškinį, patyrė teisines išlaidas, kurios skundžiama nutartimi ignoruojamos.

30. Remiantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

31. CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 115 Eur dydžio žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė grąžinti ieškovui 2026 m. sausio 13 d. sumokėtą žyminį mokestį ir paaiškino, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

33. Nors ieškinyje suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, pagrindžiančių patirtas išlaidas ir jų dydį, nepateikė.

34. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ieškovo patirtas teisines išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti.

35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytas aplinkybes, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020). Todėl apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, vertina, kad kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui ir šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai pasisakyti nėra tikslinga.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo priimti institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.