Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 27 straipsnio 1 dalimi, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta recidyviste.

J. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. K. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės likusia neatlikta dalimi (2 metais 1 mėnesiu 6 dienomis) ir J. K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo J. K. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Procesas dėl nukentėjusiosios R. G. pareikšto 1 000 Eur dydžio civilinio ieškinio nutrauktas.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti J. K. paskirtos kardomosios priemonės bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. K. nuteista už tai, kad ji pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, o būtent: ji, 2024 m. kovo 19 d., apie 13.15 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, apgaule, prisistačiusi socialine darbuotoja „S.“ ir įgaudama pasitikėjimą, tokiu būdu neteisėtai patekusi įsibrovė į R. G. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iš juodos spalvos dokumentų dėklo pagrobė 1 000 Eur (iš jų 700 Eur po 100 Eur nominalo kupiūromis ir 300 Eur po 50 Eur nominalo kupiūromis), tokiu būdu, įsibrovusi į butą, pagrobė svetimą R. G. priklausantį turtą ir padarė 1 000 Eur žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos teismai, kaip bausmės švelninimo teisinę priemonę, taiko bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas pagal BK 75 straipsnį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi teisę nuteistajai paskirti BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas, pavyzdžiui pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl J. K. paskirtos bausmės

14. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriant bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, nustatė bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. J. K. pripažinta kalta dėl tiesiogine tyčia padarytos baigtos nusikalstamos veikos nuosavybei, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimis, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas prieš senyvo amžiaus asmenį, juo buvo padaryta reali turtinė žala, kuri iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo atlyginta.

16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. K. savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ji savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai, todėl tai pirmosios instancijos teismo pripažintina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Šios J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės apeliaciniu skundu nėra ginčijamos.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog dėl to, kad valstybės kaltintojas dėl BK 27 straipsnio pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., nepateikė jokio kaltinimo pakeitimo pareiškimo, kaip numatyta BPK 256 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo J. K. pripažinti recidyviste. Pažymėtina, jog BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, bet gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016, 2K-238-697/2024 ir kt.). Tačiau pasikeitęs kaltinime nurodytos J. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju pasikeičia kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės ar jų kvalifikavimas, dėl ko turėjo būti pateiktas prašymas dėl kaltinimo keitimo. Be to, kaltinamajame akte buvo nurodyta ši nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tiek nuteistoji, tiek jos gynėja viso proceso metu apie ją žinojo, todėl nuteistosios teisė į gynybą šiuo aspektu nebuvo pažeista.

19. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo akto surašymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, t. y. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, t. y. asmuo recidyvistu pripažįstamas ne savaime, nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą, tačiau motyvuotu sprendimu, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo.

20. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) duomenų išrašas apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 8-14) patvirtina, jog J. K. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdama praeityje ne kartą teista, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdama neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Teisėjų kolegijos vertinimą dėl nuteistosios pripažinimo recidyviste, kaip ir bausmės rūšies bei dydžio, lemia ir J. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys, kurie iš esmės yra labiau neigiami. J. K., kaip jau minėta, teisiama nebe pirmą kartą. Ji anksčiau teista 12 kartų, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 8-14), paskutinį kartą teista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu už penkių tyčinių nusikaltimų padarymą, kas leidžia teigti, jog J. K. pakankamai sistemingai daro nusikalstamas veikas, apimančias ir tyčinius nusikaltimus. J. K. ne kartą atlikusi ne tik laisvės atėmimo ir arešto bausmes, tačiau ir švelnesnes – baudų, viešųjų darbų, laisvės apribojimo bausmes, taip pat jai ne kartą taikytas ir lygtinio paleidimo institutas (pastarąją nusikalstamą veiką ji padarė laikotarpiu, kuriuo ji buvo lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikusi laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už ankstesnes nusikalstamas veikas nuosavybei), tačiau akivaizdu, kad tai teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui neturėjo. Be kita ko, nuteistoji bausta administracine tvarka už smulkią vagystę bei smulkų sukčiavimą, paskirtų piniginių nuobaudų nemoka, turinti galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 26-27). Tokių duomenų pagrindu galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistosios įvykdyta nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nusikalstamų veikų darymas, nepaisant jos (duomenys neskelbtini) amžiaus ir (duomenys neskelbtini), yra tapęs nuteistosios gyvenimo būdu, rodančiu jos elgesio pavojingumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog J. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarė būdama recidyviste.

21. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Skundžiamu nuosprendžiu J. K. pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino iš esmės teisingai bei atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nuteistosios asmenybę ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, akcentuodamas, kad J. K. daug kartų teista, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, nagrinėjamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai skyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nuteistajai J. K. jau buvo skirtos arešto, laisvės atėmimo, o taip pat ir švelnesnės bausmės – baudų, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, taip pat ne kartą taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, tai, kad nustatytos dvi J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei esant vienai jos atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai paskirta bausmė ne tik rūšies, tačiau ir dydžio aspektu, laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistosios asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė.

23. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, tinkamai subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės likusia neatlikta dalimi (2 metais 1 mėnesiu 6 dienomis), nuteistajai palankesniu būdu. Bendrindamas bausmes teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą veiką J. K. padarė po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio priėmimo.

24. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai J. K. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, taikė tinkamai, paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė bausmės paskirtį atitinka. Šios išvados apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nekeičia.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų (ne)taikymo

25. Nuteistosios J. K. gynėja advokatė Eglė Latauskienė apeliaciniu skundu prašo sušvelninti J. K. paskirtą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija šį nuteistosios gynėjos prašymą atmeta.

26. Sprendžiant švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą, visų pirma turi būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik jų nenustačius gali būti sprendžiamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas.

27. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo J. K. taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų, kadangi nėra nustatytos būtinos, įstatyme įtvirtintos šio straipsnio taikymo sąlygos. J. K. savo noru neatvyko ar nepranešė apie veiką, ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 11 d., 2024 m. rugsėjo 5 d. apklausose ji neprisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat, nors nustatytos dvi J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punkte nurodyta aplinkybė, kuri būtina BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui. Todėl J. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

28. BK 54 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018). Taigi teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai yra priimti iki 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau spręstina, kad minėta teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, išliko aktuali ir po šios nuostatos papildymo.

29. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų nenustatė. Aptariamu atveju J. K., būdama (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas prieš senyvo amžiaus asmenį, juo buvo padaryta reali turtinė žala, kuri iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo atlyginta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, J. K. yra praeityje ne kartą teista už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jai jau ne kartą buvo paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės, ir švelnesnės bausmės bei poveikio priemonės, visgi, iš to J. K. tinkamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, be to, pastarąją nusikalstamą veiką padarė jai anksčiau taikyto lygtinio paleidimo laikotarpiu. (duomenys neskelbtini) amžiaus J. K. socialinio elgesio nuostatos yra susiformavusios ir nepasiduoda probacijos įtakai, kas rodo, jog ji nepateisino jai anksčiau parodyto teismo pasitikėjimo, kad būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas jos atveju nėra būtinas. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, mažinančių J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat aplinkybių, susijusių su J. K. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. K. už jos nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Dėl 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo

30. Nuteistosios J. K. gynėja advokatė Eglė Latauskienė apeliaciniu skundu prašo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, galutine subendrinta bausme paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

31. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai J. K. paskirtos bausmės rūšis atitinka formaliąją bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, tačiau svarbu pažymėti, kad egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

32. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Byloje esantys, jau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji sistemingai pažeidinėjo įstatymus, nėra linkusi keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo, jai paskirtos bausmės nepadarė reikiamos įtakos ir nesustabdė nuo naujos nusikalstamos veikos darymo, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.