- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2004-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08533-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- T. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d.nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. S., prašydamas priteisti iš atsakovės 28 000 Eur skolą, 2 520 Eur delspinigius, 840 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) 31 360 Eur sumai, leidžiant atsiskaityti su ieškovu T. K. ir uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą, apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
3. Nurodė, kad atsakovė yra senatvės pensininkė, jokių kitų pajamų, išskyrus pensiją, negauna, į raginimus grąžinti skolą nereaguoja ir piktybiškai vengia įvykdyti savo prievolę, t. y. elgiasi nesąžiningai, todėl yra pagrindo manyti, kad gali parduoti (perleisti) turimą nekilnojamąjį turtą. Kartu ieškovas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu jau buvo taikytos Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3178-434/2023, tačiau teismas 2023 m. balandžio 20 d. minėtas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, ieškovui T. K. nespėjus laiku pareikšti ieškinio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartimi tenkintas ieškovo T. K. prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje areštuotas atsakovės A. S. nekilnojamasis daiktas – butas (duomenys neskelbtini) 31 360 Eur sumai, leidžiant atsiskaityti su ieškovu T. K., uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
5. Teismas nurodė, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kad negalėtų būti priimtas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi, yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Iš šalių 2020 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 3 punkto matyti, kad atsakovė skolą su palūkanomis įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2021 m. balandžio 17 d. Minėtas sutarties punktas taip pat numatė, kad šis terminas gali būti pakeistas abiejų šalių susitarimu. Prievolės įvykdymo termino atsakovė pratęsti neprašė, nors tokią galimybę turėjo, kartu atsakovė neginčijo šalių sudarytos paskolos sutarties. Ieškovas nurodė, kad į raginimus grąžinti įsiskolinimą geruoju atsakovė nereagavo ir į telefoninius skambučius neatsiliepdavo. Taigi, byloje yra tikėtinų duomenų apie atsakovės A. S. galimą elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu. Be to, ieškinio suma yra 31 360 Eur, todėl atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, senatvės pensininkei, ji laikytina itin didele bei sudaro pagrindą užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų gerą atsakovės turtinę padėtį ir taip paneigtų grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, egzistuoja ir antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti.
7. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė turi finansinių sunkumų ir būtų finansiškai nepajėgi įvykdyti galimą teismo sprendimą. Taip pat nėra jokių įrodymų patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Taigi, nėra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovui palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nepadidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl neišnagrinėjus patiesieškinio pagrįstumo ir neišklausius atsakovės nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja šalių ginčo, netiria ar pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima ar yra tokios grėsmės tikimybė, o konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog iš pateikto ieškinio matyti, kad jis galėtų būti patenkintas, t. y. ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį, todėl egzistuoja viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būna tik preliminariai įvertinamas ieškinio pagrįstumas, o ar ieškinys yra realiai pagrįstas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad egzistuoja ir antra sąlyga laikinų apsaugos priemonių taikymui.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išplėtota ir gausi. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindas varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
16. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
17. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.).
18. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; kt.).
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; ir kt.).
20. Priešingai neinurodyta skundžiamoje nutartyje, pagal aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones;<...> vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019 ir kt.).
21. Taigi, nepriklausomai nuo atsakovei reiškiamos ieškinio sumos dydžio, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Dėl išvardintų priežasčių, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai, kaip vieną iš pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nurodė didelę ieškinio sumą.
22. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pateikti įrodymus, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas teismas tokių įrodymų teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Šiuo atveju ieškovas nurodo tik abstrakčius teiginius, jog atsakovė yra nesąžininga ir kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.Pažymėtina, kad kol byla nėra išnagrinėta iš esmės, nėra neginčijamai įrodyta, jog atsakovė yra nesąžininga. Atsakovės neteisėti veiksmai (jeigu tokie iš tiesų buvo), neatsiskaitymo su ieškovu faktas, bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Vien tai, jog ieškovo nuomone, atsakovė netinkamai vykdo savo įsipareigojimusieškovui, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė bandys vengti ieškovui palankaus teismo sprendimo. Kaip minėta, jokių kitų reikšmingų argumentų dėl atsakovės nesąžiningumo ieškovas nenurodė, įrodymų tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų atsakovės nesąžiningumą ar ketinimą slėpti savo turtą.
24. Taigi, remiantis čia pacituota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, darytina išvada, jog nėra vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
25. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo T. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.