- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-457-459/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- K. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Palangos mieste, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kretingos rajone
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. G. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui K. G., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Palangos mieste, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei atsakovo K. G. priešieškinį ieškovei R. G., institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Palangos mieste, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kretingos rajone, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo ieškovė prašo: 1) santuoką, sudarytą 2015 m. birželio 6 d. tarp ieškovės R. G. ir atsakovo K. G., įregistruotą Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 94, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes „G.“ ir „G.“; 3) nepilnamečio vaiko R. G. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina R. G.; 4) priteisti iš atsakovo K. G. nepilnamečio vaiko R. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną R. G.; 5) nustatyti, kad abu tėvai vienodomis teisėmis dalyvauja vaiko auklėjime ir ugdyme; 6) nustatyti, kad nutraukus santuoką R. G. ir K. G. vienas kitam nėra ir nebus atsakingi už kiekvieno skyrium imant, jų pinigines ar turtines prievoles tretiesiems asmenims; 7) nustatyti, kad šalys išlaikymo vienas kitam nereikalauja.
2. Plungės apylinkės teisme taip pat priimtas atsakovo K. G. priešieškinis, kuriuo atsakovas prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko R. G. gyvenamąją vietą su atsakovu K. G.; 2) nustatyti ieškovės R. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal pateiktą grafiką; 3) priteisti iš ieškovės R. G. nepilnamečio vaiko R. G. išlaikymui po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, o šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo išspręsti šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatytas laikinas vaiko išlaikymas, vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškove, taip pat nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: 1) atsakovas su sūnumi bendrauja darbo dienomis (kas antrą mėnesio savaitę – vieną savaitę neporinėmis darbo dienomis, t. y. pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, kitą savaitę porinėmis darbo dienomis, t. y. antradienį ir ketvirtadienį, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 2 - osios savaitės) vaiką paimant iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos 17.00 val., ir grąžinant jį tos pačios dienos vakarą, bet ne vėliau kaip iki 20.00 val., į jo gyvenamąją vietą. Esant nenumatytų aplinkybių (jeigu tėvas ar motina jam priskirtą darbo dieną negali susitikti (bendrauti) su sūnumi, ar dėl vaiko ar vieno iš tėvų ligos) kitokia, nei nustatyta šiame punkte bendravimo su vaiku darbo dienomis tvarka gali būti suderinta bendru šalių sutarimu, šalims tarpusavyje suderinus (telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, suderinus tikslų sūnaus pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką); 2) atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. pasiimant sūnų iš ieškovės nurodytos buvimo vietos ir grąžinant sūnų į ieškovės nurodytą vietą; 3) atsakovas su sūnumi bendrauja dvi savaites vasaros atostogų metu iš anksto, mažiausiai prieš dvi savaites, suderinęs laiką su ieškove; 4) atsakovui nusprendus, atostogas su sūnumi praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovė įpareigotina nesudaryti kliūčių išvykimui ir pateikti sūnaus asmens dokumentus; 5) atsakovas gali neribotai bendrauti su sūnumi telefonu; 6) ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą, ligą, mokymo ar ugdymo įstaigų pakeitimą ir kitus esminius sūnaus gyvenimo įvykius telefonu, ar SMS žinute; 7) ieškovė įpareigojama pateikti atsakovui raštu (telefonu, el. paštu) paaiškinimus dėl sūnaus negalėjimo susitikti su tėvu, paaiškinimą pateikiant ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną bei kiek galima greičiau pateikiant nurodytas priežastis patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
4. Plungės apylinkės teisme 2021 m. vasario 12 d. atsakovas pateikė prašymą, juo prašė pakeisti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nustatant, kad atsakovas su sūnumi bendraus lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką nelyginės savaitės sekmadienio vakarą 19 val. (pradedant nuo vasario 21 d.) iš mamos namų ir grąžindamas namo lyginės savaitės sekmadienio vakarą iki 19 val. į mamos namus. Atsakovas prašyme nurodo, kad tvarka turi būti pakeista dėl to, kad šalys nesutaria dėl vaiko parinkto gydymo, vaiko svoris per mėnesį laiko nukrito dviem kilogramais, atsakovas nori daugiau laiko skirti savo vaikui ir rūpintis juo ilgesnį laiką.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu, nurodė, kad šiuo metu nustatytos tvarkos yra laikomasi ir nėra jokio pagrindo jos keisti. Ieškovės nuomone, patenkinus atsakovo prašymą nebūtų atsižvelgiama į vaiko interesus, kadangi vaikas neturėtų pastovios gyvenamosios vietos.
6. Išvadą, teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turi būti užtikrinamas maksimalus vaiko bendravimas su tėvais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovo K. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintas. Pagrindiniai argumentai:
7.1. Teismas sprendė, kad turi būti atsižvelgta tai, kad šalių vaikas yra mažametis (penkerių metų), kad tokio amžiaus vaikai gyvena pagal tam tikrą dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, kad tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas pastovumo ir gyvenamosios aplinkos, kurioje jie jaustųsi saugiai, suvokimas, o vaikų neprotingai dažnas kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali sutrikdyti vaikų įprastą, nusistovėjusį režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek emocinei būklei bei neatitikti vaikų interesų.
7.2. Teismui nustačius laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kai nepilnametis vaikas kas antrą savaitę ją visą praleidžia su nakvyne pas tėvą, faktiškai susiklosto situacija, jog mažametis vaikas kas antrą savaitę turėtų nakvoti vis kitoje vietoje, kiekvieną darbo dieną važiuoti į kitame mieste esančią ugdymo įstaigą ir grįžti atgal. Toks nuolatinis ir kassavaitinis vaiko gyvenimo ir miego aplinkos keitimas, teismo nuomone, yra neracionalus ir mažamečiui penkerių metų vaikui pernelyg intensyvus, neatitinkantis vaiko interesų turėti stabilią ir pastovią aplinką, nuolatinį interesų centrą, iš dalies žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, akivaizdžiai trikdantis vaiko dienos/miego režimą ir pan.
7.3. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas spręsti, kad pagal esamą faktinę situaciją atsakovui nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir turėtų būti pakeista. Vertinant atsakovo į bylą pateiktus Vaiko situacijos vertinimo anketą, Kretingos socialinių paslaugų centro pagalbos planą, pažymėtina, kad tai yra tik vieni iš įrodymų byloje, jie nėra pakankamai išsamūs, kad galėtų būti pakankamu pagrindu išvadai apie vaiko interesus padaryti.
7.4. Teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus duomenis, nurodė ir tai, kad iš pateiktų į bylą Vaiko situacijos vertinimo anketos, Kretingos socialinių paslaugų centro pagalbos plano nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo šalių vaiko svorio sumažėjimą, apetito stoką, uždarumą lėmė būtent atsakovo nurodoma priežastis – netinkama laikina su vaiku bendravimo tvarka, jo teigimu, varžanti atsakovą tinkamai pasirūpinti sūnumi (lankytis su vaiku pas psichologą, vežti vaiką į meno terapiją), juolab, kad vaiko gyvenime po tėvų išsiskyrimo įvyko dideli pokyčiai, jis apsigyveno su motina kitoje gyvenamojoje vietoje, kitame mieste, be to, ir ginčo šalių konfliktai taip pat nebejotinai neigiamai veikia sūnaus psichologinę bei emocinę būklę.
7.5. Teismas pažymėjo, kad tik specialių žinių turintis gydytojas gali įvertinti ginčo šalių sūnaus sveikatos būklę, jo emocinę būklę ir konkrečių emocijų priežastis, tačiau detalesnių medikų išvadų teismui nepateikta. Priešingai, byloje šalių pateiktame 2021 m. sausio 13 d. S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro šeimos gydytojos V. N. išduotame mokinio sveikatos pažymėjime (sveikatos būklės įvertinimas) nurodyta, kad vaiko R. G. kūno masės indeksas yra normalus, taip pat pateikta šeimos gydytojos sveikatos būklės įvertinimo išvada, konstatuojanti, kad R. G. gali dalyvauti ugdymo veikloje be apribojimų, todėl paties atsakovo subjektyvus vertinimas ir daromos išvados apie vaiko svorio bei mitybos įpročių pakitimo priežastis yra nepakankamos išvadai, jog vaiką neigiamai įtakoja nustatyta laikina bendravimo su sūnumi tvarka, padaryti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
7.6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. vasario 15 d. šalys pateikė sutikimą perduoti jų ginčą teisminei mediacijai. Tuo atveju, jei šalys ginčą išspręstų taikiai, vaiko su vienu iš tėvų bendravimo tvarka būtų numatyta šalių susitarime, kuri gali būti ir kitokia, nei teismo laikinai nustatytoji, ar šalių nurodyta procesiniuose dokumentuose, todėl šiuo metu pakeitus atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jas po mediacijos proceso galbūt vėl tektų keisti, o pakartotinis vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos keitimas, vaikui neabejotinai būtų tik žalingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti ir pakeisti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną K. G. bendravimo su sūnumi R. G. tvarką, nustatant tokią bendravimo tvarką, pagal kurią bendrautų lyginėmis savaitėmis pasiimdamas vaiką nelyginės savaitės sekmadienio vakarą 19 val. (prašyme nurodyta pradedant nuo vasario 21 d.) iš mamos namų ir grąžindamas lyginės savaitės sekmadienio vakarą iki 19 val. į mamos namus. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Pažymi, jog atsakovas gyvena ne Kretingos mieste, o Kretingos rajone esančiuose (duomenys neskelbtini), kurie yra prie pat Palangos miesto. Vaikas lanko Palangos lopšelį-darželį „X“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas veždamas vaiką automobiliu nuo savo gyvenamosios vietos į ugdymo įstaigą sugaišta beveik tiek pat laiko, kaip ir ieškovė vesdama vaiką iš savo gyvenamosios vietos. Šias aplinkybes patvirtina informacija, paimta iš Google žemėlapių internetinės svetainės, kurioje nurodoma, jog atsakovo kelionė iki vaiko darželio vidutiniškai trunka apie 8-9 min., o ieškovės apie 7-8 min. Taigi iš esmės šiuo atveju atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos iš esmės neturėtų jokios neigiamos įtakos vaiko dienotvarkei, nes kelionės trukmė iš esmės nepasikeistų.
8.2. Įrodymai patvirtina, jog vaikas atsakovo namuose turi savo kambarį, lovą, rūbų, daiktų, žaislų ir ten jam yra užtikrinamos visos sąlygos, reikalingos gyventi ir augti sveika asmenybe. Vaikas su tėvu būna kas antrą savaitgalį, o vasarą nepertraukiamai praleido 2 savaites. Apeliantui akivaizdu, jog tėvas puikiai moka ir geba pasirūpinti sūnumi ir užtikrinti jam tinkamas sąlygas.
8.3. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, yra ne tokia intensyvi ir daug stabilesnė, nei vaikas turi dabar. Vaikas į darželį atvedamas iš vienų namų, o iš darželio grįžta į kitus namus, be to, dieną prieš tai vaikas būna nematęs tėčio, todėl natūraliai kyla daug džiaugsmo, emocijų, vaikas dalijasi įspūdžiais iš darželio ir jau kai turėtų aprimti, vakare prieš miegą vėl keičiama jo buvimo vieta, o vaikas nuolat klausinėja tėčio, ar tądien nakvos pas jį.
8.4. Atsakovas tiek vaiko teisių apsaugos specialistams, tiek teismui išreiškė susirūpinimą vaiko svoriu ir nenoru valgyti. Atsakovas šių problemų nesieja su bendravimo tvarka ir nėra specialistas, todėl negali nuspręsti dėl svorio kritimo priežasčių.
8.5. Atsakovas deda pastangas, rūpinasi vaiku, tačiau su mama dėl svorio kritimo priežasčių nesutaria, o pats nuvesti vaiko pas specialistus negali dėl šiuo metu galiojančios bendravimo su sūnumi tvarkos specifiškumo, nes su sūnumi gali bendrauti išimtinai tik nedarbo metu, t. y. vakarais ir savaitgaliais, kai ir visi sveikatos priežiūros specialistai nebedirba.
8.6. Teismas, nurodęs, jog tėvai gali abipusiu sutarimu nuspręsti kreiptis pas specialistus ir tam nėra būtina keisti bendravimo tvarką, vėlgi iš esmės neįsigilino į atsakovo prašymą ir pridedamų dokumentų turinį, iš kurių akivaizdu, jog šalių požiūris dėl pagalbos vaikui poreikio yra labai skirtingas. Ieškovė neigia pagalbos poreikį, formaliai vykdo kai kurias rekomendacijas, tačiau neieško ir nesiekia vaikui geriausios ir efektyviausios pagalbos.
8.7. Apeliantui susidaro įspūdis, jog ieškovė apskritai neigia psichines ir psichologines problemas, vengia bet kokios net ir psichologinės pagalbos, todėl kyla abejonių ar ji gali tinkamai užtikrinti vaiko interesus. Ieškovė teismo posėdžių metu iš viso neigė, kad iš viso lankėsi pas psichiatrą, o vėliau Tarnybos specialistams melavo kad lankėsi pas psichologą, o tai taip pat buvo užfiksuota atsakovo pateiktoje anketoje.
8.8. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
8.9. Atsakovo siūloma tvarka visiškai nepažeistų vaiko interesų, užtikrintų jam daug stabilesnį bendravimą su tėvais, kas atitinkamai reikštų ir saugesnę vaikui aplinką. Geriausiai šioje situacijoje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiko interesus užtikrinanti bendravimo tvarka, suteikianti jam maksimalų saugumo, stabilumo jausmą būtų tokia, pagal kurią vaikas jaustųsi vienodai mylimas abiejų tėvų, matytų, jog tėvas juo rūpinasi kaip ir tėvams gyvenant kartu, tokia aplinka mažiausiai traumuotų vaiką ir padėtų jam išvengti neigiamų pasekmių, be to užtikrintų tėvui galimybę vienodai įgyvendinti savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, pašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Ieškovei nesuvokiamas atsakovo K. G. nepagrįstas nepasitenkinimas vaiko būsena ar vaiko sveikata, tai paneigta specialistų, gydytojų išvadomis, kuriose nurodoma, jog sūnus vystosi, auga kaip ir kiekvienas tokio amžiaus vaikas (vaiko svoris bei sveikata aplamai). Ieškovei nesuprantami atsakovo pageidavimai vežti mažametį vaiką vis pas kitus psichologus ir t. t.
9.2. Ieškovei nesuvokiamas toks vaiko tėvo elgesys, kai tėvas paima vaiką iš darželio su darželio avalyne, apavu, bateliais, kurie skirti darželio patalpoms ir negrąžina, o atgal vaiką atveža apavusį senais nunešiotais, suplyšusiais bateliais. Tas pats ir dėl marškinėlių, kojinių ir kitų daiktelių (gertuvėlės).
9.3. Kaip rodo atsakovo į bylą pateikti duomenys, atsakovas neturi automobilio (pagal deklaraciją). Ieškovei neaišku, kaip jis mažametį vaiką pristatys į darželį, ar eis pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, tėvas bendrauja su vaiku kas antrą dieną ir kas antrą savaitgalį, todėl tokia nusistovėjusi bendravimo tvarka tenkina.
9.4. Esama dabartinė bendravimo tvarka nėra dviejų vaiko gyvenimo vietų tvarka. Atsakovo noras reiškia nustatyti dvi gyvenamąsias vietas, o tai pablogintų vaiko savijautą. Vaikas nežinotų, kur jis gyvena, ar pas tėvą, ar pas motiną. Vaikas – ne daiktas, o atsakovo prašymas – tėvo užgaida. Tėvo nepagarbus elgesys su vaiko mama vaiko akyse rodo blogą pavyzdį vaikui ir t. t.
9.5. Faktinės aplinkybės patvirtina (jau antri metai), kad vaiko gyvenamoji vieta su mama geriausiai atitinka visus vaiko interesus ir lūkesčius. Vaikas geriausiai jaučiasi pas mamą, yra saugus. Vaikas dažnai grįžta iš tėvo alkanas, nešvarus, pavargęs, išmokęs necenzūrinių žodžių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų R. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Pagal byloje nustatytą faktinę situaciją šalys gyvena skyrium, nepilnametis sūnus gyvena su motina Palangoje, o atsakovas gyvena Kretingos rajone, dirba Palangoje. Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, taip pat nustatyta laikina atsakovo su vaiku bendravimo tvarka.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas į bylą pateikė Google žemėlapius, kuriais remiasi savo atskirajame skunde, t. y. duomenis apie atsakovo galimybę vaiką iš savo namų (duomenys neskelbtini) atvežti į darželį panašiu laiku, kuriuo vaiką į darželį atveda mama. Iš šių įrodymų matyti, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo, nes teismas nurodė, kad atsakovas gyvena Kretingoje todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais bei tai, jog šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos. Be to, ieškovė atsiliepime turėjo galimybę į juos atsikirsti ir tai padarė.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Apelianto atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo palikta ankstesnė teismo nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Apelianto įsitikinimu, geriausiai vaiko interesus atitinka bendravimo tvarka, pagal kurią šalių sūnus vieną savaitę praleistų su tėvu, kitą savaitę su mama ir t. t. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo galimybę pristatyti vaiką į darželį laiko atžvilgiu yra beveik tokia pat. Jo nuomone, prašoma nustatyti kita laikina bendravimo tvarka ne tik užtikrins vaiko emocinį stabilumą ir psichinę gerovę dėl konfliktų sumažinimo, tačiau užtikrins vaiko teisę į šeimos ryšius, padės vaikui išsaugoti emocinį ryšį su atsakovu, suprasti, kad jo tikroji šeima yra mama, tėtis ir jis, o tai neabejotinai turės teigiamos įtakos jo asmenybės formavimuisi. Apelianto įsitikinimu, šalių požiūris dėl pagalbos vaikui poreikio yra labai skirtingas. Ieškovė neigia savo psichines ir psichologines problemas, vengia bet kokios net ir psichologinės pagalbos, todėl kyla abejonių, ar ji gali tinkamai užtikrinti vaiko interesus. Ji tik formaliai vykdo kai kurias rekomendacijas, tačiau neieško ir nesiekia vaikui geriausios ir efektyviausios pagalbos, o atsakovas to negali padaryti, nes bendrauja su vaiku po darbo valandų ir savaitgaliais, kai gydymo įstaigos nedirba.
17. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima tuomet kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymo nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Pažymėtina, jog ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
18. Apeliacinė instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog šioje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių padarinių Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, taip pat nustatyta laikina atsakovo su vaiku bendravimo tvarka. Atsakovas minėtą nutartį skundė visa apimtimi, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-796-777/2020 Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, apeliantas, siekdamas dar kartą laikinai pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, kuri nustatyta Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi, turi nurodyti išskirtines aplinkybes, suteikiančias pagrindą klausimą svarstyti ir spręsti.
19. Dera pažymėti, kad apeliantas nenurodė jokių naujų bei išskirtinių aplinkybių, susijusių su vaiko poreikiais. Pirmosios instancijos teismui nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką vaikui buvo ketveri metai, šiuo metu jam penkeri. Vaikas lanko tą patį darželį, jokių specifinių poreikių nenustatyta. Nors atsakovas susirūpinęs vaiko svorio sumažėjimu, tačiau sveikatos priežiūros specialistai jokių sveikatos nukrypimų nenustatė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Palangos mieste 2021 m. sausio 7 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje (toliau ir Vertinimo anketa) nurodoma, kad vaikas į darželį „visada atvedamas tvarkingai aprengtas, švarus, noriai eina į grupę. Aktyviai dalyvauja grupės veikloje, greitai atlieka pateiktas užduotis, yra drąsus ir gali būti lyderis tarp vaikų“ (11 punktas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. sausio 11 d. rašte atsakovui, kuriuo jis Tarnybai pranešė dėl ieškovės ligos ir jos galimybių užtikrinti saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas jų sūnui, nurodoma, jog duomenų, kad ieškovė „netinkamai rūpinasi vaiku, neužtikrina vaikui gyvenimo sąlygų ar kelią grėsmę jo sveikatai ir (ar) gyvybei, nenustatyta“.
20. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų - šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, akivaizdu, kad šalių santykiuose trūksta tolerancijos viena kitai, šalys negeba rasti abiem pusėms priimtino sprendimo, susijusio su vaiko interesais.
21. Pažymėtina, kad atsakovo nurodomi argumentai, jog ieškovė negali pasirūpinti vaiku, kad vaikui reikalinga kita pagalba, nei šiuo metu teikiama, kad vaikui reikalingi kiti specialistai, kad institucijų išvados kelia abejonių (pvz.: dėl vaiko lyderystės) yra deklaratyvūs, neparemti jokiais specialistų duomenimis ir/ar išvadomis (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tą skunde pripažįsta ir atsakovas, kad jis nėra psichologijos, psichiatrijos ar kitų mokslo sričių specialistas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jo nuogąstavimai dėl vaiko gyvenimo ir kitų sąlygų negali būti priežastis keisti nusistovėjusią bendravimo su vaiku tvarką.
22. Pažymėtina, kad apeliantas prašyme ir atskirajame skunde selektyviai parenka bei pateikia jam naudingus duomenis iš valstybės institucijų raštų, išvadų, tačiau nepateikia juos apibendrinančių išvadų. Tuo tarpu kompetentingos institucijos duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, neužtikrina vaikui gyvenimo sąlygų ar kelią grėsmę jo sveikatai ir (ar) gyvybei, nenustatė. Institucijos nurodė, kad „vaikas neišsakė savo nuomonės, kad motina netinkamai su juo elgtųsi ar smurtautų“ (Vertinimo anketos 15 punkto 29.3.5 papunktis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės institucijos pažymėjo, jog „tėvams reikalinga mediatoriaus, psichologo pagalba, kad jie galėtų nutraukti konfliktinius santykius ir nekenktų vaiko emocinei gerovei. Tėvams tikslinga dalyvauti mokymuose apie konfliktinių situacijų valdymą, vaiko paruošimą tėvų skyryboms, bendradarbiavimą sprendžiant vaiko klausimus gyvenant skyriumi ar kituose tėvystės įgūdžius lavinančiuose mokymuose, kad abu galėtų daryti teigiamą įtaką vaiko elgesiui“ (Vertinimo anketos 17.2 punktas).
23. Akcentuotina, jog Kretingos socialinių paslaugų centro 2021 m. vasario 2 d. Pagalbos plane (toliau – ir Pagalbos planas) išvadose nurodoma, jog konfliktas tarp buvusių sutuoktinių gilėja, stebimi nepilnamečio sūnaus elgesio pokyčiai, kurie signalizuoja apie vaiko patiriamą psichologinį stresą. Pagalbos plane nurodoma, jog priimtas sprendimas teikti atvejo vadybos proceso taikymą K. G. šeimai ir teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. Sekantis atvejo vadybos posėdis numatytas 2021 m. rugpjūčio 2 d. Pagalbos plane, be kita ko, nuspręsta teikti ir porų konsultanto paslaugas abiem tėvams, kad būtų priimtas bendras susitarimas teikiant vaikui pagalbą.
24. Apeliacinės instancijos vertinimu, apžvelgtos aplinkybės ir faktai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendravimo tvarkos pakeitimas tokiu intensyvumu, kaip prašo atsakovas, atsižvelgiant į jau metus laiko taikomą ir nusistovėjusią vaiko gyvenimo ir bendravimo su tėvais tvarką, vertinant tai, kad abiem tėvam trūksta įgūdžių auklėjant vaiką, vaiko interesų ir jo gerovės neužtikrins.
25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme teismo posėdis numatytas 2021 m. gegužės 3 d., kuriame gali būti/bus sprendžiamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas su vienu iš tėvų. Ir dėl šios priežasties šiuo metu kitos laikinos bendravimo tvarkos nustatymas tokiu intensyvumu neužtikrins vaiko interesų, nes teismo sprendimu gali būti nustatyta dar kita bendravimo su vaiku tvarka.
26. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą kitu aspektu, pažymi tai, kad apelianto siūlomas laikinas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo modelis iš esmės yra galimas. Kasacinio teismo išaiškinta, jog toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
27. Aktualu ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, nagrinėdamas bendravimo tvarkos modelį, kai vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, išaiškino, jog tokios tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, tačiau pažymėjo, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
28. Akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, svarstydamas bendravimo tvarkos modelį, kai vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio (kaip šiuo atveju norima), išaiškino, jog lyginant ją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėta forma, bendravimo kas savaitę forma yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Todėl ji gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos sąlygos - tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 58 punktas).
29. Iš kasacinio teismo praktikos akivaizdu, jog patvirtinant tokį modelį, kurio prašo atsakovas, t. y. kai vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio, būtinos šios dvi sąlygos, pirma, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, antra, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
30. Kaip nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu laikinas bendravimo tvarkos keitimas neatitiks vaiko interesų. Taigi, nebuvo nustatyta pirmoji būtina sąlyga.
31. Vertindamas antrąją sąlygą teismas pabrėžia, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaikas buvo informuotas apie galimą bendravimo tvarkos pakeitimą ir išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu. Pastebėtina tai, jog vaiko norą reikėtų vertinti kitų vaiko interesams svarbių veiksnių (vaiko santykių su kiekvienu tėvu, jų šeimos nariais glaudumą; galimybių užtikrinti bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, seneliais; tėvų materialinės padėties; vaiko gyvenimo stabilumo; tėvų bendradarbiavimo, geranoriškumo, sprendžiant su vaikus susijusius klausimus) kontekste. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Tuo tarpu į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016).
32. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nebuvo su vaiku kalbama apie bendravimo tvarkos pakeitimą, net nežinoma, ar vaikas gali / geba išsakyti savo nuomonę šiuo jautriu klausimu. Aplinkybė, kad vaikas dėl savo amžiaus (penkerių metų) pats galbūt negali išreikšti aiškios nuomonės / ar galėdamas jos neišreiškė dėl bendravimo su tėvu dažnumo, teismo vertinimu, negali būti pagrindas eksperimentuoti, nustatant kassavaitinę, intensyvią, vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarką, reikalaujančią dažno vaiko kilnojimosi iš vienos vietos į kitą. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, o intensyvesnis bendravimas su vienu iš tėvų ilgą laiką, kai abiem trūksta socialinių įgūdžių, šiuo metu (ateityje situacija gali ir pasikeisti) neužtikrina vaiko interesų.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją visų byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokią laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką ir atsakovo prašymu jos nepakeitęs, nepažeidė nepilnamečio vaiko interesų, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl šiuo metu bendravimo tvarkos keisti taip, kaip pageidauja atsakovas, nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai nuosekliai išanalizavo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, susijusius su bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymu, įvertindamas tai, ar tarkos pakeitimas neprieštarauja jo interesams. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino vaiko ir jam artimų asmenų ryšių stabilumą, susiformavusią gyvenimo aplinką.
34. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Atsakovas pateikė prašymą dėl 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už susipažinimą su Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi ir atskirojo skundo parengimą, priteisimo. Kadangi atskirasis skundas netenkintinas, todėl už atskirojo skundo parengimą atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
37. Šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
38. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.