- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-796-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00129-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- K. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui K. G., institucija, teikianti išvadą byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Palangos mieste, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei atsakovo K. G. priešieškinį ieškovei R. G., teikiančios išvadą byloje institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Palangos mieste, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kretingos rajone, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko R. G. gyvenamąją vietą su vaiko motina, t. y. ieškove, taip pat priteisti iš atsakovo 220 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą sūnui R. G., išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko R. G. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pagal pateiktą grafiką nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
4. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko R. G. laikinąją gyvenamąją vietą su vaiko tėvu, t. y. atsakovu, taip pat priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko R. G., išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
5. Patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas prašė nustatyti gyvenamąją vietą su atsakovu nustatyti ieškovei bendravimo su vaiku tvarką pagal jo pasiūlytą grafiką, o priešingu atveju, t. y. jeigu teismas nuspręstų netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu bei priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš ieškovės, prašo nustatyti atsakovui laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal jo pateiktą grafiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės R. G. ir atsakovo K. G. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, nepilnamečio vaiko R. G., laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. G. ir priteisė iš atsakovo 200 Eur laikiną išlaikymo sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja. Nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. G. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Kitas ieškovės ir atsakovo prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis atmetė.
7. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
7.1. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu turi geresnes gyvenimo sąlygas vaikui augti, t. y. erdvesnes gyvenamąsias patalpas, kuriose yra įrengtas atskiras kambarys vaikui, žaidimų aikštelė lauke, vaiko emocinis ryšys su abiem tėvais yra pakankamai glaudus ir artimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas - R. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. neturintis keturių metų amžius, kuriam šiuo metu reikalingas atitinkamas maitinimo, miego ir priežiūros rėžimas, kurį teismo manymu geriausiai gali užtikrinti vaiko mama, todėl darė išvadą, jog laikinai nustačius vaiko gyvenamąją vietą su mama, nebus pažeisti vaiko interesai.
7.2. Konstatavo, jog atsakovo teiginiai, kad ieškovė turi psichikos sutrikimų nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o ieškovės veiksmai, siekiant atsakovui uždrausti matytis su sūnumi ir darant visokeriopas kliūtis, laikytini nepateisinamais, tačiau vien dėl to daryti išvadą, jog ieškovė turi psichikos sutrikimų, ir dėl to vaiko gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su ja, teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
7.3. Nurodė, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės, vaikas šiuo metu gyvena su mama ir yra išlaikomas jos, todėl darė išvadą, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą, tačiau 220 Eur išlaikymo dydis mažinant iki 200 Eur, kuris laikytinas protingo dydžio ir pagrįstas.
Šalies argumentai
7.4. Nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, šalių santykiuose trūksta tolerancijos viena kitai. Pažymėjo, kad iš atsakovo teismui pateiktų priešieškinio ir patikslinto prašymo, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Palangos mieste išvados matyti, jog ieškovė R. G., nors ir yra nurodžiusi ieškinyje, kad abu tėvai vienodomis teisėms dalyvauja vaiko auklėjime ir ugdyme, tačiau faktiškai šia nuostata nesivadovauja, piktybiškai vengia sudaryti sąlygas atsakovui matytis su sūnumi, t. y. nuo 2020 m. vasario 17 d., kai ieškovė pradėjo gyventi skyrium, vaikui nėra sudaryta galimybė maksimaliai bendrauti su tėčiu. Per visą laikotarpį atsakovui atsitiktinai pavyko su sūnumi pasimatyti tik vieną kartą, t. y. lauke žaidimų aikštelėje, o bet kokie bandymai vėl surasti kontaktą su sūnumi ieškovės yra ignoruojami. Nustatė, jog vaiką su jo tėvu sieja artimas emocinis ryšys. Atsižvelgdamas į Tarnybos pateiktą išvadą, dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, siekdamas išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams, atsižvelgdamas į tai, jog teismas nustatė laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, konstatavo, jog yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti laikiną tėvo, t. y. atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kad būtų ir toliau plėtojamas tėvo ir vaiko emocinis ryšys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį bei nustatyti sūnaus R. G. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu. Taip pat prašo išspręsti žemiau nurodytą ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, kol bus visiškai išnagrinėta civilinė byla.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Nurodė, kad nesutinka su teismo pozicija, kad tariamai šioje byloje yra pakankamai duomenų (šalių išdėstyta pozicija dėl prašymo, vaiko teisiu apsaugos skyriaus pateikta išvada), kurių pagrindu teismas gali įvertinti ieškovės ir atsakovo prašymų pagrįstumą ir juos išnagrinėti, rašytinio proceso tvarka (CPK147 straipsnio 1 dalis). Teigia, jog teismo išsakyta pozicija prieštarauja viena kitai, vieną vertus teismas aiškina, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimą tikslinga būtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, o toliau dėsto, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu teismas gali įvertinti ieškovės ir atsakovo prašymų pagrįstumą ir juos išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
9.2. Teigia, jog atsakovas iš esmės visomis išgalėmis bando susitikti su savo sūnumi, t. y. kreipimaisi į policijos, vaikų teisų institucijas, tačiau jau daugiau kaip mėnuo, ieškovė sūnui neužtikrina normalaus/deramo/pilnaverčio bendravimo su tėvu (atsakovu), kas parodo, kad vaikui yra daroma didžiulė žala (psichinė/moralinė ir t.t.), galbūt nepataisoma. Teigia, jog teismas bei specialistai buvo priėję aiškios išvados, kad atsakovas šiuo metu turi geresnes gyvenimo sąlygas vaikui augti, t. y. erdvesnes gyvenamąsias patalpas, kuriose yra įrengtas atskiras kambarys vaikui, žaidimų aikštelė lauke, vaiko emocinis ryšys su abiem tėvais yra pakankamai glaudus, tačiau nesupranta, kodėl nebuvo vertinama ir tai, kad šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo augo atsakovo gyvenamojoje vietoje, kad sūnus yra prisirišęs prie gyvenamosios aplinkos, kuri jam siejasi su stabilumu ir saugumu.
9.3. Nurodė, kad po šios skundžiamos nutarties priėmimo, kuri yra vykdytina skubiai, ieškovė ir toliau ignoruoja tiek teismo nutarties vykdymą, tiek sūnaus bei tėvo teisėtus interesus, t. y. atsakovas dėjo maksimalias, sąžiningas ir protingas pastangas tinkamai informuoti ieškovę, apie savo atvykimą į Palangą pasimatyti su vaiku, tačiau atsakovui nuvykus pasimatyti su sūnumi, durys buvo uždarytos, ir buvo ieškovės uždrausta pasiimti sūnų, kas iš principo tūrėtų būti laikoma netoleruotina ir smerktina. Mano, jog yra akivaizdu, kad ieškovė nesuvokia, kokią žalą ji daro savo sūnui, tokiu savo elgesiu.
9.4. Atkreipė dėmesį, kad net vaikų teisų tarnyboje, ar jiems atvykus į namus, ieškovė nuolatos yra atstovaujama savo ginamosios, o namie ieškovei padeda tvarkytis pensinio amžiaus mama. Daro išvadą, kad ieškovei tikrai yra reikalinga pagalba, nes viena nesugeba pasirūpinti savimi. Kelia klausimą, kodėl šiuo metu su ieškove būna mama, kai iki šios dienos visoje Lietuvoje yra paskelbtas visuotinis karantinas, t. y. ieškovė šiuo metu niekur nedirba ir galėtų pati savimi pasirūpinti, ar kreiptis pagalbos į atsakovą, kuris mielai jai pagelbėtų kuo tik reikėtų.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Nurodė, kad vaikas įrašytas į Palangos savivaldybės darželį „(duomenys neskelbtini)" ir iki pat karantino įvedimo, atsakovas lankė ir bendravo su vaiku, jam esant darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas Palangos vaiko teisėms nepagrįstai nurodė, kad nematė sūnaus.
11.2. Teigia, jog nuotoliniu būdu, netgi karantino sąlygomis, el. paštu 2020 m. kovo 19 d. – 2020 m. kovo 20 d. suderintas vaiko tėvo su vaiku bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis. Teigia jog tokio bendravimo šiuo metu pageidavo ir pats vaiko tėvas K. G.. Pažymėjo, kad karantino laikotarpiu tarp atsakovo ir jo sūnaus ne vieną kartą vyko pokalbiai telefonu.
11.3. Nurodė, kad atsakovas neteisingai teigia, kad vaikui geresnės sąlygos augti pas senelius A. ir R. G., augti pastarųjų namuose, kur turi sutilpti kelios atskiros šeimos, t. y. atsakovo tėvai ir atsakovo sesuo E. su sugyventiniu. Taip pat atsakovas K. G. su savo šeima. Teigia, kad atsakovas glaudžiasi pas savo tėvus, savo būsto neturi, o tuo pačiu, ten privalu vykdyti ir tėvų norus bei pageidavimus, ką ten gyvenant patyrė ir ieškovė, iki buvo su vaiku išvaryta.
11.4. Teigia, jog vaikas auga pagal tokiam vaikui skirtiną rėžimą, išsisprendžia vaiko augimo problemėlės, kaip vaikiškų „pampersų“ bei visa kita, naudojimas bei kita, kas itin aktualu augančiam vaikui, lankančiam darželį. Teigia, jog vaikas noriai lanko darželį (kol nebuvo paskelbtas karantinas) eina pasivaikščioti prie jūros.
11.5. Teigia, jog atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. pasiimant sūnų iš ieškovės nurodytos buvimo vietos ir grąžinant sūnų į ieškovės nurodytą vietą.
11.6. Nurodė, kad dėl skundžiamos nutarties antrojo punkto vykdymo, 2020 m. balandžio 10 d. susisiekė su vaiko tėvu ir prašė suderinti dėl antrojo punkto vykdymo, viską nukeliant vėlesniam laikui, galimai į paskesnės savaitės savaitgalį (penktadienį- sekmadienį) tomis pačiomis sąlygomis, kaip išdėstyta nutartyje. Teigia, jog vaiko tėvas nesutiko, o jam atvykus 2020 m. balandžio 10 d. apie 18 val., ieškovė paaiškino, kad vykdo Lietuvos Respublikoje paskelbto sugriežtinto visuotino karantino sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovo prašymas nustatyti laikinąją nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, kuriais remiasi savo atskirajame skunde, t. y. duomenis apie atsakovo siųstus pranešimus ieškovei, 2020 m. balandžio 10 d. atsakovo kreipimąsi į PK, 2020 m. balandžio 14 d. bei 15 d. atsakovo kreipimąsi į vaikų teisių tarnybą, 2020 m. balandžio 15 d. atsakovo filmuotą video medžiagą atvykus pas ieškovę, susitikti su sūnumi, pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, 2019 m. sausio 2 d. telefoninį garso įrašą. Iš šių įrodymų matyti, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais bei tai, jog šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymai pridėti prie bylos.
16. Taip pat byloje 2020 m. birželio 15 d. buvo gautas atsakovo prašymas pridėti prie bylos naujus įrodymus bei paaiškinimus, t. y. pridėti 2020 m. birželio 4 d. dovanojimo sutarties kopiją, duomenis apie atsakovo įsidarbinimą, vaido įrašą, kuriame užfiksuotas nepilnamečio vaiko perdavimas ieškovei bei informaciją apie Europos žmogaus teisių teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais bei tai, jog šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo kartu su 2020 m. birželio 15 d. paaiškinimais pateiktus įrodymai pridėti prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
18. Atskiruoju skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teigia, jog teismo išsakyta pozicija prieštarauja viena kitai, vieną vertus teismas aiškina, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimą tikslinga būtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, o toliau dėsto, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu teismas gali įvertinti ieškovės ir atsakovo prašymų pagrįstumą ir juos išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus bei Teisėjų tarybos teikiamas rekomendacijas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. raštas Nr. 36P-47-(7.1.10) „Dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose“), nes Lietuvos Respublikoje, kaip ir visame pasaulyje, susiklostė neeilinė situacija dėl COVID-19 viruso plitimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad užtikrinti šalių teises į teisingą teismą, sudarė galimybes teikti paaiškinimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių klausimą rašytinio proceso tvarka, buvo pažeistos atsakovo teisės.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovo 2020 m. birželio 25 d. teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą rašytinio proceso tvarka, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas. Kaip minėta šios nutarties 18 punkte, proceso šalims buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus bei paaiškinimus, o atsakovas jam suteiktomis teisėmis naudojosi pateikdamas patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti atsakovo teiktus įrodymus, ar paaiškinimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. Dar daugiau, atsakovas nenurodė, kokias aplinkybes teismas žodinio proceso tvarka būtų galėjęs ištirti, ko neištyrė spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepažeidė nei atsakovo nei mažamečio šalių vaiko teisių, todėl atskirojo skundo argumentai dėl žodinio proceso būtinumo atmestini kaip nepagrįsti.
20. Atsakovas teigia, kad jis visomis išgalėmis bando susitikti su savo sūnumi, tačiau dėl ieškovės nebendradarbiavimo jau daugiau kaip mėnuo, ieškovė sūnui neužtikrina normalaus/deramo/pilnaverčio bendravimo su tėvu (atsakovu). Mano, kad taip vaikui yra daroma didžiulė žala (psichinė/moralinė ir t. t.). Šie atskirojo skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2020 m. balandžio 10 d. atsakovas buvo atvykęs į ieškovės namus siekdamas pasimatyti su savo sūnumi, tačiau ieškovė nevykdė skundžiama nutartimi jai priskirtų įpareigojimų netrukdyti atsakovo ir mažamečio sūnaus susitikimams, todėl pažeidė atsakovo bei mažamečio sūnaus teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad šalyje susiklosčius neeilinei situacijai (su kuria anksčiau nebuvo susidurta), kai dėl COVID-19 viruso plitimo Vyriausybė įpareigojo šalies gyventojus kiek įmanoma mažiau kontaktuoti su kitais kartu negyvenančiais asmenimis, ieškovė tikėtina galėjo nežinoti kaip reikia tinkamai elgtis šioje situacijoje. Minėtas ieškovės elgesys esant šalyje paskelbtai ekstremaliai padėčiai, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovė ir toliau trukdys atsakovui bendrauti su mažamečiu sūnumi, todėl šie atskirojo skundo argumentai, nėra pakankamas pagrindas, panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti priešingą sprendimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog aplinkybės, kad atsakovo namuose yra įrengtas atskiras vaiko kambarys, ar kad yra žaidimų aikštelė lauke, negali būti pagrindu mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu pagrindu. Kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. išvados Nr. 5SD-1678 (8.1.27), abu R. G. tėvai turi tinkamas gyvenimo sąlygas, lygias teises ir galimybes rūpintis vaiku, vaiko emocinis ryšys su abiem tėvais yra pakankamai glaudus. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog laikinos mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove iš esmės nepažeidžia vaiko teisių, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė mažamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
22. Nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, jog tai, kad vaikų teisų tarnyboje, ar jiems atvykus į namus, ieškovė nuolatos yra atstovaujama savo ginamosios, o namie ieškovei padeda tvarkytis pensinio amžiaus mama, suponuoja išvadą, kad ieškovei yra reikalinga pagalba, nes viena nesugeba pasirūpinti savimi. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė nesugeba savimi pasirūpinti, jog be pašalinių asmenų pagalbos negalėtų pasirūpinti savo sūnumi, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie atskirojo skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakitimas - visų pirma susijęs su vaiko interesais, aplinkybė, kad vyksta toks ginčas, turi kiek įmanoma mažiau įtakoti nepilnamečio vaiko nusistovėjusį vaiko gyvenimo būdą, aplinką, bendravimo su abiem tėvais tvarką, šių klausimų reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai keičiamas, o jei keičiamas tik dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Byloje nenustatyta ypatingų aplinkybių, leidžiančių teigti, kad šiuo metu yra pagrindas tenkinti atsakovo atskirąjį skundą.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Tai reiškia, kad iš esmės pasikeitus situacijai, ar ieškovei ėmus piktnaudžiauti savo teisėmis bei nevykdant skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarkos, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti laikiną vaiko gyvenamąją vietą.
25. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.