Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-05 · Administracinė byla Nr. I1-4732-331/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-05
Bylos Nr.
I1-4732-331/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02776-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas
M. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4732-331/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02776-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba, VST) 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ( b. l. 1-4). Paaiškina, kad 2020 m. kovo 5 d. buvo konvojuojamas maršrutu Vilnius-Šiauliai-Vilnius, specialiai nuteistųjų gabenimui pritaikytu automobiliu. Automobilis pateko į eismo įvykį, todėl mano, kad automobilis neatitinka saugumo reikalavimų, konvojaus veiksmai chaotiški, niekas nesiteiravo apie vežamų asmenų sveikatą, nepasirūpino medicinine apžiūra. Iškarto po įvykio pasiskundė konvojaus viršininkui, kad susimušė petį, nes mašinoje nebuvo saugos diržų, tačiau nusiskundimas nebuvo niekur fiksuojamas. Į prašymą užfiksuoti nusiskundimą, konvojus atsakė, kad nemato reikalo, nes vizualiai atrodo nesužalotas, į prašymą duoti vaistų nuo skausmo, buvo atsakyta, kad duos kai atvažiuosim. Teigia, kad atsisakymas atlikti medicininę apžiūrą vietoje, bei duoti nuskausminamųjų vaistų prieštarauja nacionaliniams teisės aktams, Europos Žmogaus teisių Konvencijos 3 straipsniui. Dėl minėto įvykio patyrė pažeminimą, stresą, ilgai ir skaudžiai išgyveno patirtą neteisybę, todėl prašo atlyginti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba (toliau – ir VST) prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 14-20) paaiškina, kad Tarnybos pareigūnai 2020 m. kovo 5 d. konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Vilnius-Šiauliai-Vilnius. Šiaulių TI pareiškėjas ir kiti du asmenys priimti konvojuoti į paskirties punktą Vilniaus PN. Konvojuojamieji pervežti specialiuoju automobiliu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) apie 13.40 val. automobilis pateko į eismo įvykį. Eismo įvykis konvojavimo metu yra ypatinga situacija. Po eismo įvykio konvojaus viršininkas pasiteiravo ar yra sužeistų tarp konvojaus pareigūnų ir konvojuojamųjų automobilio kėbule, gavęs neigiamą atsakymą ir vizualiai įsitikinęs, davė nurodymą išstatyti postus ir užtikrinti apsaugą; pranešė apie įvykį pareigūnui, paskyrusiam konvojų, Tarnybos budėtojui ir policijai. Specialusis automobilis po įvykio buvo netinkamas pervežti konvojuojamuosius, todėl apie 14.05 val. atvyko pakaitinis specialusis automobilis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir kiti du asmenys 14.25 val. buvo perduoti paskirties punkte - Vilniaus PN. Perdavimo metu Vilniaus PN budėtojui pretenzijų dėl konvojavimo nepareiškė. Perduoti konvojuojamieji asmenys parašė paaiškinimus, pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad patyrė nedidelį peties sumušimą apie nusiskundimus konvojaus pareigūnais neužsiminė. Vilniaus PN konvojuotus asmenis apžiūrėjo asmens sveikatos priežiūros specialistė ir po apžiūros pranešė, kad konvojuoti asmenys nusiskundimų neturi ir jiems nenustatyta sužalojimo žymių, pateikė Medicininį pažymėjimą Nr. 53.

2.1. Mano, kad vykdydami pareiškėjo konvojavimą VST pareigūnai nepažeidė Konvojavimo taisyklių, neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių galėtų būti kildinama neturtinė žala, todėl nėra pagrindo kilti valstybės prievolei atlyginti žalą. Reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais nustatytas tik tuo atveju, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis (nespecialiosiomis) transporto priemonėmis (Konvojavimo taisyklių 163 punktas). VST konvojaus automobiliai atitinka teisės aktų reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, šiems specialiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie patvirtina konvojaus automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitiktį saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Tarnybos veiksmų konvojuojant pareiškėją.

4. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

6. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

7. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, konvojavimo sąlygas nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

8. Pareiškėjo manymu, konvojavimo automobilis nesaugus, neįrengti saugos diržai.

8.1. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyti specialiojo konvojaus automobilio reikalavimai, teismas pastebi, kad šiame punkte nėra įtvirtinta reikalavimo konvojaus automobilyje įrengti saugos diržų, todėl tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, transporto priemonėse nebuvo įrengti saugos diržai, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti. Pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti (Kelių eismo taisyklių 232 punktas).

8.2. Nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl konvojavimo sąlygų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).

8.3. Kadangi VST visos specialiosios transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, jos atitinka keliamus techninius reikalavimus, šią aplinkybę patvirtina transporto priemonėms išduoti registracijos liudijimai ir techninės apžiūros rezultatų kortelės, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei pareiškėjo teisės šiuo aspektu (b. l. 30-32).

9. Pareiškėjo teigimu, konvojavimo metu, įvykus eismo įvykiui, susitrenkė petį, pareigūnų veiksmai chaotiški, niekas nesiteiravo apie vežamų asmenų sveikatą, nepasirūpino medicinine apžiūra.

9.1. Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes byloje esantis pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl autoįvykio patvirtina, kad 2020 m. kovo 5 d. V(duomenys neskelbtini) apie 13.40 val. konvojaus specialusis automobilis (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, duotas nurodymas išstatyti postus ir užtikrinti apsaugą; pranešta apie įvykį Vilniaus dalinio budėtojui, kuopos vadui (b. l. 24). Specialusis automobilis po įvykio buvo netinkamas pervežti konvojuojamuosius, todėl apie 14.05 val. atvyko pakaitinis specialusis automobilis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir kiti du asmenys 14.25 val. buvo perduoti paskirties punkte - Vilniaus PN. Perdavimo metu Vilniaus PN budėtojui pretenzijų dėl konvojavimo nepareiškė. Perduoti konvojuojamieji asmenys parašė paaiškinimus. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad patyrė nedidelį peties sumušimą apie nusiskundimus konvojaus pareigūnais neužsiminė (b. l. 26), 2020 m. kovo 5 d. kelionės žiniaraštyje taip pat pažymėta, kad konvojuojamieji nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo (b. l. 21-23). Vilniaus PN konvojuotus asmenis apžiūrėjusi asmens sveikatos priežiūros specialistė po apžiūros pranešė, kad konvojuoti asmenys nusiskundimų neturi ir jiems nenustatyta sužalojimo žymių, tai patvirtina 2020 m. kovo 5 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 53 (b. l. 28).

9.2. Abejotinas pareiškėjo skundo teiginio pagrįstumas, kad kaip galima matyti iš pridėtos medicininės kortelės kopijos, medikai akivaizdžiai nustatė sužalojimą (b. l. 7-9). Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktame asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2020/534 išraše nurodyta, kad pareiškėjas apžiūrėtas 2020 m. kovo 6 d. ir nustatytas kairio peties sumušimas, skiriant nereceptinį preparatą Diclac, įraše išdėstytos nurodytos sumušimo aplinkybės, kurias pasakė pareiškėjas, nepagrindžiant kitais šaltiniais. Tarnyba byloje pateikė 2020 m. kovo 5 d. medicininės pažymos Nr. 53 kopiją, kurioje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros specialistas atliko pareiškėjui viso kūno apžiūrą ir nustatė - sužalojimo žymių nėra. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti atmestinos ir kitokios pareiškėjo kairio peties sumušimo faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtų veiksmų.

9.3. Pareiškėjo teiginiai, kad niekas nesiteiravo apie vežamų suimtųjų sveikatą, nepasirūpino medicinine apžiūra, neatitinka tikrovės, nes bylos dokumentai šios aplinkybės nepatvirtina. Iš paties pareiškėjo skunde dėstomų argumentų matyti, kad pokalbis su pareigūnais dėl nukentėjusių eismo įvykyje vyko, pareiškėjas buvo išklausytas, į klausimus atsakyta. Be to, Tarnybos pateiktas pareiškėjo 2020 m. kovo 5 d. paaiškinimas taip pat liudija, kad pareiškėjo pretenzijos buvo išklausytos ir priimtos (b. l. 26). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, perduodant jį Vilniaus pataisos namų budinčiajam direktoriaus padėjėjui ir apžiūrėjusiam asmens sveikatos priežiūros specialistui pretenzijų ir nusiskundimų dėl konvojavimo neteikė. Po eismo įvykio nustačius, kad nėra būtinosios medicininės pagalbos teikimo indikacijų ir pagrindų, medicininė apžiūra buvo atlikta Vilniaus pataisos namuose po 1 val. nuo įvykio. Medicininės apžiūros rezultatai patvirtino, kad nėra pagrindo būtinosios medicininės pagalbos teikimui (b. l. 28).

9.4. Pareiškėjo teiginiai, kad atsisakymas duoti nuskausminamųjų vaistų akivaizdžiai prieštarauja netgi Europos Žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniui, vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Šie pareiškėjo teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reguliavimui. Konvojavimo taisyklių 146.10. p.p. nurodyta, kad specialiajame automobilyje, turi būti du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai. Atsakovo teigimu, tokie rinkiniai specialiajame automobilyje buvo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11d. įsakymu Nr. V-450 patvirtintame Kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkinio aprašyme nėra nurodyti nuskausminamieji vaistai, todėl minėti vaistai pareiškėjui negalėjo būti paskirti konvojavimo metu, iškart po eismo įvykio. Tarnybos pareigūnai neturi asmens sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos, tačiau yra apmokyti teikti pirmąją medicininę pagalbą.

9.5. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Pagal Taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, pateiktus žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas asmuo, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojaus viršininką, 2020 m. kovo 5 d. kelionės žiniaraštyje pažymėta, kad konvojuojamieji nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Tarnybos 2020 m. birželio 11 d. atsakyme Nr. 47SD-693 pareiškėjui melagingai teigiama, kad niekas į konvojų su skundais nesikreipė, ir niekas niekur neužregistruota. Teismas neturi pagrindo abejoti tarnybos pareigūnų pateiktais duomenimis.

10. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog VST pareiškėją ginčo laikotarpiu būtų konvojavusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Taip pat nenustatyta, kad VST pareigūnai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad VST pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkinamas. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo M. T. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas