Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą: per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei draudimą: per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. U. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą: per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei draudimą: per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 23,02 Eur civilinio ieškinio ir dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 228,95 Eur civilinio ieškinio, nutrauktas.

V. U. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. U. Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 12 d. apie 17.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. B. metu, tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį E. B. į veido sritį, tuo padarė E. B. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairio akies obuolio junginėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas V. U. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jo paties prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad V. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismas skirdamas bausmę nustatė, jog V. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatė V. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis ir jo gynėjas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad V. U. neatitinka vienos iš BK 38 straipsnio sąlygų - pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, jog V. U. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, prieš tai jau būdamas padaręs nusikalstamą veiką, kas laikytina, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. Be to, ankstesniu 2020 m. gegužės 18 d. teismo nuosprendžiu kaltinamasis buvo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, t. y. už XIX skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Be to, V. U. po pirmos nusikalstamos veikos padarymo iki šio nusikaltimo, eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. U. gynėjas advokatas A. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo atleisti V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atleisti V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Pažymima, kad dar ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo pateiktas kaltinamojo V. U. ir nukentėjusiojo E. B. susitaikymo protokolas, kuriame abiejų asmenų parašais patvirtinta, kad V. U. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajam E. B. atlygino turtinę ir neturtinę žalą, iš viso 500 Eur, nukentėjusiojo atsiprašo. Nukentėjusysis E. B. sutinka susitaikyti ir susitaiko su įtariamuoju V. U. baudžiamojoje bei sutinka, jog V. U. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas. Nukentėjusysis E. B. pareiškė ir patvirtino, jog neturi jokių turtinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų V. U. dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino padaryto nusikaltimo pobūdžio. Pažymima, kad kaltinamasis V. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas išprovokuotas neteisėto nukentėjusiojo elgesio - tą nedviprasmiškai net keliose nuosprendžio vietose konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustatęs netgi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nukentėjusiojo (kaimyno) keliamas triukšmas trikdė kaltinamojo kūdikį, pastarasis verkė, neužmigo. Būdamas pavargęs, po sunkaus darbo ekskavatorininku, kaltinamasis bandė raminti kaimyną, bet nesėkmingai. Žinoma, nepaisant nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, tokia kaltinamojo V. U. reakcija nebuvo adekvati (jis buvo pavartojęs alkoholio) ir negali būti pateisinama, tačiau akivaizdu, kad aptariamas atvejis yra itin individualus. Be to, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, tad V. U. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjo manymu, niekaip nepakenks teisingumo principui, ir neskatins nei paties kaltinamojo, nei kitų asmenų daryti naujas nusikalstamas veikas, negerbti įstatymų, visuotinai priimtinų elgesio viešumoje taisyklių ir kt.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punkte nustatytas sąlygas, kadangi jis yra prisipažinęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, savo noru atlyginio nukentėjusiajam padarytą žalą bei susitaikė su nukentėjusiuoju. Skundžiamame nuosprendyje kaltinamajam atsisakyta taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi jis neatitinka vienos iš minėtame straipsnyje įtvirtintos sąlygos – yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Gynėjo nuomone, aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsisakydamas V. U. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, įvertinos itin formaliai ir nekonkretizuotai. Pavyzdžiui, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad V. U. baustas administracine tvarka, tačiau nedetalizuojama, už kokius veiksmus jam paskirtos administracinės nuobaudos. Iš bylos medžiagos matyti, kad tai nedidelio pavojingumo administraciniai nusižengimai, susiję su smulkiais KET pažeidimais, o paskirtos nuobaudos įvykdytos. Be to, V. U. jau beveik prieš trejus metus sumokėjo baudą pagal skundžiamame nuosprendyje minimą 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendį. Suprantama, tai nepaneigia jo turimo teistumo, bet teikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis suprato kriminalinės bausmės pasekmes.

3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad BK 38 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas yra sąlyginis. Kaltinamajam per įstatymo nustatytą terminą padarius naują nusikalstamą veiką, jis netektų galios, ir jam būtų paskirta kriminalinė bausmė su visomis iš jos išplaukiančiomis pasekmėmis. Taigi, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, būtent tai ir gali būti papildomas saugiklis, leisiantis kaltinamajam ateityje elgtis itin rūpestingai, atidžiai, nepažeidinėti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad V. U. dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą ekskavatorininku, jau keliolika metų turi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinės veiklos - kelių ir gatvių tiesimas, miesto infrastruktūros bei inžinierinių tinklų įrengimas ir remontas. Ši įmonė nuolat vykdo ne tik darbuotojų, bet ir pagal civilines sutartis dirbančių asmenų blaivumo patikras, ir esant nors menkiausiai abejonei, sudarytas sutartis nutraukia. Pažymima, kad V. U. ir jo veikla šioje įmonėje charakterizuojama nepriekaištingai, jis niekada nėra pažeidęs sudarytų sutarčių. Gynėjo nuomone, ši aplinkybė, teigiamai charakterizuojanti kaltinamąjį, taip pat yra svarbi sprendžiant dėl BK 38 straipsnio taikymo ir, konkrečiai, dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Nuteistojo V. U. gynėjo advokato A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama V. U. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau nuteistasis ir jo gynėjas mano, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nenutraukė jo atžvilgiu baudžiamosios bylos BK 38 straipsnio pagrindu, tai yra kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliaciniame skunde prašoma dėl BK 140 straipsnio 1 dalies, V. U. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Toks prašymas buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame apie BK 38 straipsnio nuostatų taikymą teismas pasisakė ir padarė motyvuotas išvadas, kad nėra pagrindo V. U. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

7. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

9. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. U. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra įstatyminių sąlygų atleisti V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012). Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011).

11. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006).

12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nusprendęs V. U. atžvilgiu netaikyti BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismo sprendimas netaikyti BK 38 straipsnio neprieštarauja įstatyme įtvirtintai teismų diskrecijos apimčiai ir yra argumentuotas.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis V. U. ir nukentėjusysis E. B. nurodė, kad jie susitaikė dar ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, byloje yra jų susitaikymo protokolas (1 t., b. l. 139-140), kuris patvirtina, jog V. U. atlygino nukentėjusiajam E. B. padarytą turtinę ir neturinę žalą – 500 Eur. V. U. ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu pilnai prisipažino kaltu dėl E. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei sukelto fizinio skausmo. Šios aplinkybės rodo, kad V. U. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka sąlygos, nurodytos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžiant, ar aptariama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga egzistuoja, privaloma atsižvelgti ir į ankstesnius kaltininko padarytus teisės pažeidimus. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos V. U. teistas - 2005 m. sausio 20 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį – 4 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metamas; 2010 m. gegužės 18 d. Šilalės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda; 2020 m. gruodžio 15 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 36 MGL dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. U. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. už nusikaltimą pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone būtina įvertinti ir tai, kad V. U. per trejus metus padarė dešimt administracinių teisės pažeidimų. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, matyti, kad V. U. baustas administracine tvarka už tai, kad vairuojant transporto priemonę viršijo nustatytą greitį, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, vairavo automobilį ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis ir kt. (1 t., b. l. 139-140). Apeliacinės instancijos nuomone, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. U. įvykdytų nusikaltimų pobūdis, leidžia daryti pagrįstą išvada, kad ir šiuo atveju V. U. nusikalto neatsitiktinai. Sutiktina, jog ankstesniu nuosprendžiu bei baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės atliktos. Tačiau akivaizdu ir tai, kad V. U. baudžiamosios atsakomybės pasekmės buvo žinomos iš anksčiau, tačiau iš to jis teigiamų išvadų nepadarė ir įvykdė smurtinį nusikaltimą. Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog esant pakankamai V. U. neigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta būtinoji BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga (yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų). Nepaisant to, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, visos apeliacinės instancijos teismo aptartos, reikšmingos šio klausimo sprendimui aplinkybės nepatvirtina galimybės atleisti V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo, taikyti BK 38 straipsnį ir V. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje šio įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė.

17. Skunde akcentuojama, kad kaltinamasis V. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas išprovokuotas neteisėto nukentėjusiojo elgesio, o tai gynėjo nuomone turėtų būti įvertinta taikant nuteistojo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nukentėjusysis savo elgesiu iš dalies galėjo išprovokuoti nuteistąjį. Pažymi, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė buvo įvertinta ir pagrįstai pripažinta kaip V. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o tai turėjo įtakos skiriant nuteistajam bausmės rūšį bei dydį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiojo netinkamas elgesys nesuteikia pagrindo naudoti prieš jį smurto ir tai nepaneigia fakto, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, kuris sukėlė atitinkamas pasekmes.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir šiuo pagrindu atleisti V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusysis ir kaltininkas susitaikė, neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad vienos iš būtinų sąlygų nėra, t. y. nėra pagrindo manyti, kad V. U. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. U. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.