- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-717-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25430-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė
- Pareiškėjas
- V. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutuojančio V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje bankrutuojanti Nacionalinė kredito unija, antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė V. V. (toliau – apeliantas, pareiškėjas, bankrutuojantis asmuo) bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Toplit“ (toliau – nemokumo administratorė).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens V. V. kreditorių reikalavimai.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas.
Šalies argumentai
4. Nemokumo administratorė UAB „Toplit“ kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą, esant Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 straipsnio 2 dalyje numatytiems fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindams. Nurodė, kad teismas 2024 m. spalio 25 d. priėmė nutartį, kuria atmetė bankroto administratorės prašymą patikslinti mokumo atkūrimo planą ir nepriėmė nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo. Kreditorių susirinkime, įvykusiame 2024 m. lapkričio 8 d., buvo pateikta plano vykdymo ataskaita kartu su bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašais. Kreditorių susirinkimas įpareigojo nemokumo administratorę kreiptis pakartotinai į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Nemokumo administratorė pasiūlė bankrutuojančiam asmeniui pateikti išsamius paaiškinimus, grąžinti lėšas, kurios buvo pervestos ne pagal paskirtį ir tikslinti mokumo atkūrimo planą. Papildomi paaiškinimai buvo pateikti bankroto administratorei ir kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkimas, įvykęs 2024 m. lapkričio 18 d., kuriame buvo nagrinėjamas plano patikslinimas, balsavo „prieš“ pasiūlytus plano pakeitimus ir dar kartą įpareigojo bankroto administratorę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo į teismą.
Atsiliepimas
5. Bankrutuojantis fizinis asmuo V. V. atsiliepime į prašymą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą su prašymu nesutiko. Nurodė, kad sutinka su bankrutuojančio fizinio asmens pareiga laikytis mokumo atkūrimo plano ir jį vykdyti, tačiau plano vykdymo klaidos padarytos dėl bankrutuojančio fizinio asmens neapdairumo ir patirties stokos. Bankrutuojantis fizinis asmuo tvirtina, jog sąžiningai laikėsi tik teismo patvirtintos 320,00 Eur per mėnesį išlaidų bankrutuojančio fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui sumos ir jos neviršijo. Tačiau asmuo plano vykdymo laikotarpiu patyrė nenumatytas išlaidas sveikatos priežiūrai ir padidėjusioms prekių bei paslaugų, skirtų būtinųjų poreikių tenkinimui, kainos dengimui. Bankrutuojantis asmuo taip pat neįtraukė į išlaidų planą išlaidų darbo priemonėms – kompiuterio įsigijimui išsimokėtinai, tačiau kompiuteris ir internetas yra būtinos darbo priemonės, be kurių asmuo negautų pajamų ir negalėtų mokėti plane numatytų įmokų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Bankrutuojantis asmuo taip pat pripažįsta, kad neatlikęs plano keitimo procedūros pradėjo nuomotis automobilį. Bankrutuojantis asmuo nurodo, kad negauna papildomų plane nenumatytų pajamų, o šis kreditoriaus teiginys neįrodytas, todėl jokia žala kreditoriams nepadaryta. Pareiškia, kad visą laiką laikėsi plane numatyto įmokų mokėjimo kreditorių reikalavimams tenkinti bei administravimo išlaidoms padengti grafiko. Bankrutuojantis asmuo nurodo, kad visą plano vykdymo laikotarpį visas savo pajamas pervedė į banko sąskaitą, iš kurios taip pat naudojo lėšas savo poreikių tenkinimui, o nenumatytų išlaidų suma buvo padengta iš artimųjų suteiktos materialinės paramos.
6. Suinteresuotas asmuo bankrutuojanti kooperatinė bendrovė kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ palaikė prašymą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės prašymą ir nutarė nutraukti V. V. fizinio asmens bankroto bylą.
8. Pirmosios instancijos teismas, iš nemokumo administratorės pateiktų plano vykdymo ataskaitų duomenų nustatė, kad bankrutuojantis fizinis asmuo per visą plano įgyvendinimo laikotarpį nepažeidė numatytų įmokų kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidų sumokėjimo grafiko, tačiau jo būtinųjų poreikių tenkinimui skirtas lėšas naudojo ne pagal paskirtį. Minėtų plano vykdymo trūkumų bankrutuojantis fizinis asmuo neištaisė. Bankrutuojančio asmens siūlomais mokumo atkūrimo plano pakeitimais neatskleidžiamos visos bankrutuojančio fizinio asmens gaunamos pajamos, taip pat jo poreikių tenkinimui naudojamos išlaidos, jų dydis, taip pat šie mokumo atkūrimo plano pakeitimai neužtikrina bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių turtinių interesų pusiausvyros.
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad praėjus dviem mėnesiams nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, pareiškėjas jau deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas net du kartus tikslino savo mokumo atkūrimo planą, tačiau nei viename mokumo atkūrimo plano pakeitime nenurodytas ir neaptartas jo gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas bei to priežastys, taip pat su gyvenamosios vietos pakeitimu susijusių būtinųjų pareiškėjo poreikių tenkinimui skirtų išlaidų pokyčiai. Be to, mokumo atkūrimo plano pakeitime, kuris teismui nepateiktas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, numatytos papildomos 200,00 Eur išlaidos automobilio nuomai, tačiau nenurodytos nuomojamos transporto priemonės eksploatacijos išlaidos bei šių išlaidų šaltiniai. Pareiškėjo pateiktoje automobilio nuomos sutartyje bei sutarties pakeitime šių išlaidų padengimo klausimas taip pat neaptartas, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias transporto priemonės nuomą, tokios išlaidos tenka nuomininkui, jei nuomos sutartyje neaptarta kitaip. Mokumo atkūrimo plano pakeitime neaptartos pareiškėjo gyvenamosios vietos pakeitimo priežastys, taip pat į pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui skirtų išlaidų sumą įtraukti 83,83 Eur komunalinių paslaugų mokesčiai nurodant, kad skaičiuojama ½ dalis mokesčių, įvertinant, kad kitą dalį moka pareiškėjo sutuoktinė, nors pakeitęs savo gyvenamąją vietą pareiškėjas sutuoktinės gyvenamuoju būstu nebesinaudoja. Mokumo atkūrimo plano pakeitime nenurodytos pareiškėjo būsto (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidos, taip pat įtrauktos 200,00 Eur automobilio nuomos išlaidos.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pasirinktas išlaidų būtinųjų poreikių tenkinimui naudojimo būdas yra neekonomiškas ir nepateisinamas objektyviomis priežastimis. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nenurodytos aplinkybės ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo teisę į gyvenamąjį būstą adresu (duomenys neskelbtini).
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nuolatinė transporto priemonės nuoma, kas mėnesį patiriant po 200,00 Eur išlaidas už transporto priemonės nuomą bei papildomas išlaidas už nuomojamos transporto priemonės eksploataciją, neatitinka ekonomiškumo principo, šios išlaidos yra neadekvačios lyginant su plane numatytomis kitų išlaidų pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui dydžiu, taip pat kreditorių reikalavimų tenkinimui pervedamų lėšų suma. Taip pat nesant byloje įrodymų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos pakeitimo priežastis, nėra faktinio pagrindo su gyvenamosios vietos pakeitimu susijusias pareiškėjo papildomas išlaidas laikyti būtinomis ir pagrįstomis.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas yra vienintelė išeitis užbaigti bankroto procesą, nes teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas nevykdomas daugiau nei du metus ir jį įvykdyti nėra galimybių dėl bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningų veiksmų, neatskleidžiant visų gaunamų pajamų, jų šaltinių, taip pat naudojant būtinųjų poreikių tenkinimui skirtas pinigines lėšas ne pagal paskirtį bei neketinant grąžinti neteisėtai panaudotų piniginių lėšų. Pažymėjo, jog nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo pakartotinai. Pareiškėjas neištaisė plano pakeitimo trūkumų, kurie buvo nurodyti teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartyje, kuria atsisakyta tvirtinti plano pakeitimą, t. y. pateikė nemokumo administratoriui naują plano pakeitimą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimų, taip pat nepašalino teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtinto plano vykdymo pažeidimų – negrąžino ne pagal plane nustatytą tvarką panaudotų piniginių lėšų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė ir argumentai
13. Apeliantas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo išnagrinėti iš esmės – netenkinti nemokumo administratorės prašymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Visą bankroto bylos procesą pareiškėjas buvo sąžiningas ir vykdė savo pareigas, teikė informaciją nemokumo administratorei be to, kaip nurodoma ir nutartyje, pareiškėjas nepažeidė numatytų įmokų kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidų sumokėjimo grafiko. Nepaisant to, teismas sprendė, jog egzistuoja pagrindas nutraukti bankroto bylą, tačiau tokios išvados padarytos neatsižvelgiant į bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat visiškai neatsižvelgta ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė.
13.2. Pareiškėjas apie poreikį nuomotis automobilį tinkamai informavo nemokumo administratorę ir pakartotinai rašė jai el. laiškus, tačiau iš pastarosios negavo jokio atsakymo, kas rodo pasyvų nemokumo administratorės elgesį. Teismui atsisakius patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, pareiškėjas savarankiškai kreipėsi į kreditorių ir nemokumo administratorę su prašymu patikslinti mokumo atkūrimo planą bei pateikė paaiškinimus dėl įsiskolinimo telekomunikacijų bendrovei „Bitė“ bei automobilio nuomos būtinybės, tačiau pareiškėjas jokio atsakymo negavo.
13.3. Teismo argumentai dėl automobilio būtinumo yra akivaizdžiai prieštaringi, kadangi visų pirma teismas konstatavo, kad nėra automobilio nuomos sutarties, taigi negalima konstatuoti automobilio būtinumo. Pateikus automobilio nuomos sutartį, teismas sprendžia, kad ji yra nepakankama ir reikia kuro čekių, kad patvirtinti automobilio naudojimą. Tokie teismo reikalavimai yra neabejotinai pertekliniai.
13.4. Pareiškėjas pakeitė gyvenamąją vietą dėl asmeninių priežasčių, susijusių su šeimyniniais konfliktais, taip pat dėl to, jog gyvenamosios vietos pakeitimo laikotarpiu vis dar aktyviai buvo sergama Covid-19 virusu, todėl sprendimą išsikelti gyventi toliau nuo miesto pareiškėjas priėmė ir saugodamas savo sveikatą. Pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini), gyvena pas savo sūnų J. V., kuris priėmė savo tėtį apsigyventi neribotam laikotarpiui. Pagal žodinį susitarimą pareiškėjas pas sūnų gyvena neatlygintinai.
13.5. Šiuo atveju, bankroto bylos nutraukimas, esant tinkamai vykdomam plane numatytam mokėjimui kreditoriui, pažeistų bankrutuojančio asmens teisėtus lūkesčius, nes toks asmuo ir toliau liktų nemokus, esant patenkintiems kreditorių turtiniams interesams, numatytiems plane. Tokia situacija neatitiktų fizinio asmens bankroto proceso tikslų ir šio instituto prasmės.
13.6. Teismas nurodo, kad bankrutuojančio asmens siūlomais mokumo atkūrimo plano pakeitimais neatskleidžiamos visos bankrutuojančio fizinio asmens gaunamos pajamos, tačiau nurodomi teiginiai niekaip nepatvirtinami nei byloje esančiais duomenimis, nei kitaip yra motyvuoti nutartyje. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna 681,17 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį. Teismo hipotetiniai teiginiai, kad pareiškėjas slepia gaunamas pajamas, nes nenurodė iš kokių šaltinių dengiamos išlaidos maistui ir kitiems smulkiems pirkiniams, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygos. Šiuo pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui ypatingai padeda jo sūnus pas kurį pastarasis ir gyvena. Pareiškėjui jis padeda tiek maistu, tiek higienos priemonėmis ir pan.
13.7. Pareiškėjas pageidauja patikslinti mokumo atkūrimo planą nustatant jo būtinąsias išlaidas 520 Eur per mėn., tačiau nustačius, kad automobilio nuomos išlaidos yra nepagrįstos/nebūtinos, pareiškėjas sutinka ir įsipareigoja grąžinti visas ne pagal paskirtį panaudotas pinigines lėšas (t. y. visas sumas, kurios per mėnesį viršijo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nustatytą 320 Eur ribą), nutraukti automobilio nuomos sutartį bei grįžti gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu tinkamai laikytis bei įgyvendinti 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano.
13.8. Pabrėžtina, kad nuo bankroto bylos iškėlimo šiai dienai yra praėję lygiai trys metai, o 2025 m. gegužės 9 d. turėtų baigtis nemokumo plano įgyvendinimas. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir ignoruodamas aplinkybių visumą nusprendė nutraukti bankroto bylą, kas konkrečiai pareiškėjui nulemia teisines pasekmes, jog pastarasis turės iš naujo inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą ir dar 3 m. įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, kas neabejotinai sukelia daug nepatogumų, atsižvelgiant ir į pareiškėjo amžių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta apelianto bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė nekilnojamojo turto išrašą, kurį prašo priimti.
17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Nors apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nekilnojamojo turto išrašą galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su pateiktu įrodymu, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei į tai, kad klausimo dėl apelianto gyvenamosios vietos pakeitimo priežasčių nekėlė nei kreditorius, nei nemokumo administratorė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja sąlygos priimti naujai teikiamą įrodymą, todėl jį priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).
21. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė V. V. bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Toplit“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens V. V. kreditorių reikalavimai – vienintelės kreditorės bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos reikalavimas.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas pažeidė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 8 punkto, 2 dalies nuostatas, todėl nusprendė nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
25. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat visiškai neatsižvelgė ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentais.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte bei 2 dalyje numatytos sąlygos nutraukti V. V. bankroto bylą, nes nustatyti esminiai plano vykdymo pažeidimai bei pareiškėjas neinformavo nemokumo administratorės apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, kurių negalima pašalinti švelnesnėmis Fizinių asmenų bankroto įstatymo numatytomis priemonėmis.
27. FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane nustatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Kasacinis teismas dėl šio bankroto bylos nutraukimo pagrindo yra išaiškinęs, kad svarstydamas tokį kreditoriaus prašymą teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 28 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
28. FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 26 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
29. Taip pat, bankrutuojančio fizinio asmens pareigos įtvirtintos FABĮ 16 straipsnyje, didžioji jų dalis skirta informacijai teikti ir bankroto administravimo veiksmams atlikti. Operatyvus informacijos teikimas bankroto administratoriui ir kitiems subjektams yra reikšmingas užtikrinant sklandų bankroto procesą. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
30. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas per visą plano įgyvendinimo laikotarpį nepažeidė numatytų įmokų kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidų sumokėjimo grafiko, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantas būtinųjų poreikių tenkinimui skirtas lėšas naudojo ne pagal paskirtį bei neinformavo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimo ir vėliau teismo patvirtintame patikslintame mokumo atkūrimo plane būtiniesiems bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti nustatyta 320 Eur suma per mėnesį. Būtiniesiems poreikiams tenkinti tenkančią 320 Eur sumą sudaro: (i) 110 Eur maistui ir nealkoholiniams gėrimams; (ii) 40 Eur aprangai; (iii) 70 Eur komunaliniams mokesčiams; (iv) 20 Eur sveikatai ir asmens higienai; (v) 50 Eur transportui; (vi) 30 Eur ryšio, buities ir apyvokos prekėms.
32. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad gyvenamąją vietą pakeitė dėl asmeninių priežasčių, susijusių su šeimyniniais konfliktais, taip pat dėl to, jog gyvenamosios vietos pakeitimo laikotarpiu vis dar aktyviai buvo sergama Covid-19 virusu, todėl sprendimą išsikelti gyventi toliau nuo miesto pareiškėjas priėmė ir saugodamas savo sveikatą. Pareiškėjas gyvena pas savo sūnų J. V. neatlygintinai.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktas NTR išrašas patvirtina, kad apeliantas šiuo metu gyvena pas savo sūnų name. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas turėjo informuoti nemokumo administratorę apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, kadangi ši aplinkybė turi įtakos patvirtintai būtinųjų poreikių sumai – 70 Eur komunaliniams mokesčiams, kuri buvo numatyta atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas gyvena kartu su sutuoktine. Taigi apeliantas šiuo atveju pažeidė pareigą informuoti nemokumo administratorę apie pasikeitusias aplinkybes.
34. Apeliantas atskirajam skunde taip pat akcentuoja poreikį skirti automobilio nuomai 200 Eur per mėnesį, kuris jam reikalingas nuvykti į maisto prekių parduotuvę, ligoninę bei kitas įstaigas.
35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė dėl kuro čekių, draudimo sutarties pateikimo yra nepagrįsta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo buvo prašoma pateikti automobilio nuomos sutartį, kurią jis į bylą pateikė. Nei nemokumo administratorė, nei kreditorė, nei teismas bylos nagrinėjimo metu nereikalavo/neprašė bankrutuojančio asmens pateikti kuro čekius, draudimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, o būtent: e.sveikatos išrašai, informacija apie autobusų tvarkaraščius, informacija apie gyvenamąją vietą, patvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog transporto priemonės nuomos būtinumas neįrodytas.
36. Tačiau, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas, nesant mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo, nepagrįstai savo būtinąsias išlaidas skyrė automobilio nuomai.
37. Kreditorių susirinkimo protokolo duomenimis, vienintelis kreditorius jau 2023 m. lapkričio 3 d. atkreipė dėmesį, kad bankrutuojantis asmuo būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas išlaidas naudoja ne pagal paskirtį, o būtent, bankrutuojantis asmuo 320 Eur sumą perveda V. V., mokėjimo paskirtyje nurodydamas „mokesčiams“, po 200 Eur skiria automobilio nuomai ir po 100 Eur atlikdavo pavedimus UAB Bitė Lietuva. Kreditorius taip pat pastebėjo, jog pareiškėjas gauna didesnes pajamas, tačiau jų kilmė nėra aiški. Analogiškos aplinkybės nustatytos taip pat ir 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. gegužės 7 d., 2024 m. rugpjūčio 6 d., 2024 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolų duomenimis.
38. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas du kartus pateikė nemokumo administratorei mokumo atkūrimo plano pakeitimus, į kuriuos buvo įtrauktos 200 Eur automobilio išlaidos, tačiau vieną iš pakeitimų teismas atsisakė tvirtinti 2024 m. spalio 25 d. nutartimi. Kitą mokumo atkūrimo plano pakeitimą pareiškėjas parengė 2024 m. lapkričio 5 d. ir pateikė nemokumo administratorei, tačiau minėtas plano pakeitimas teismui neperduotas, nes neatitiko Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimų. Taigi nepatvirtinus naujo mokumo atkūrimo plano, apeliantas toliau skirdavo 200 Eur per mėnesį automobilio nuomai.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškėlus bankroto bylą, akivaizdu, jog bankrutuojantis asmuo privalo savo finansinę padėtį saugoti itin atidžiai ir rūpestingai, kad galėtų tiek atkurti savo mokumą, tiek kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, jog pareiškėjo pasirinktas išlaidų būtinųjų poreikių tenkinimui naudojimo būdas yra neekonomiškas. Nepaneigiant aplinkybės, jog pareiškėjui yra reikalinga transporto priemonė, tačiau visgi atsižvelgiant į tai, kad automobilio nuomai yra skiriama daugiau, negu kreditoriaus reikalavimui tenkinti (skiriama 150 Eur), toks pareiškėjo piniginių lėšų paskirstymas neatitinka pareiškėjo ir kreditoriaus interesų pusiausvyros bei nėra laikomas sąžiningu asmens elgesiu.
40. Konstatuotina, jog išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą ir nevykdė pareigos informuoti nemokumo administratorę apie pasikeitusias aplinkybes.
41. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas bankroto bylą nutraukė taip pat ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo, kuris suteikia bankroto bylą nagrinėjančiam teismui teisę nutraukti bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nutartį nutraukti bankroto bylą grindė ne tik tuo, jog pareiškėjas netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, bet ir tuo, jog pareiškėjas yra iš esmės nesąžiningas ir gauna kitas pajamas iš neįregistruotos veiklos, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas nei bankroto administratoriui, nei teismui neteikė.
42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad bankrutuojančio asmens siūlomais mokumo atkūrimo plano pakeitimais neatskleidžiamos visos bankrutuojančio fizinio asmens gaunamos pajamos. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna 681,17 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį. Byloje esantys pareiškėjo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad pareiškėjas, įskaitant atliktus pavedimus kreditorei ir nemokumo administratorei, neišleidžia didesnės sumos nei gaunamas darbo užmokestis.
43. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bankroto bylą FABĮ 1 dalies 6 punkto pagrindu.
44. Nors bankroto byla nutraukiama, jeigu yra nors viena iš FABĮ 10 straipsnyje numatytų sąlygų, tačiau minėta, kad šiais atvejais svarbu įvertini ir bankrutuojančio asmens elgesį, bankroto proceso trukmę, proporcingumo principą bei kitas svarbias aplinkybes. Akcentuotina, kad fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas, atsižvelgiant į juo sukeliamas teisines pasekmes (atsisakoma iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus, mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus, ir kt.), yra kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas būtų nesuderinamas su FABĮ tikslais.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant situacijai, kuomet bankrutuojantis fizinis asmuo tinkamai vykdė mokėjimus kreditorei ir nemokumo administratorei bei mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas yra beveik suėjęs, bankroto bylos nutraukimas neatitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat neužtikrintų teisėtų lūkesčių principo.
46. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos stadiją, šalių teiktus paaiškinimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, bankroto proceso trukmę, netinkamai vykdomo plano priežastis, šiuo atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti bankroto procedūrą.
47. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad bankrutuojantis asmuo pažeidė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei 2 dalį, tačiau neatsižvelgė į bankroto stadiją ir trukmę, nevertino ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė, todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad šiuo atveju bylos nutraukimas nėra proporcinga priemonė, klausimas išsprendžiamas iš esmės – nemokumo administratorės prašymas dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tenkinti apelianto bankrutuojančio asmens V. V. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ prašymo dėl V. V. bankroto bylos nutraukimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.