- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-799-861/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14012-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- R. Š., A. T., S. M., T. B.
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. Š., A. T., S. M., T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. Š., A. T., S. M., T. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. Š., A. T., S. M., T. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti faktą, kad jie įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į patalpas, esančias ūkio pastate (statinio žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje atitinkamai pažymėtas: 1) R. Š. - į patalpas Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančias antrajame pastato aukšte; 2) A. T. - į patalpas Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančias antrajame aukšte; 3) T. B. - į patalpas Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančias antrajame aukšte; 4) S. M. - į patalpas Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pirmajame pastato aukšte.
2. Teisme gautas pareiškėjų pareiškimas dėl pareiškimo atsisakymo, nurodant, kad jų reikalavimas prarado prasmę. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjams yra žinomos procesinės pareiškimo atsisakymo pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjų atsisakymą nuo pareiškimo, civilinę bylą pagal pareiškėjų pareiškimą nutraukė, grąžino pareiškėjams 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, priteisė iš pareiškėjų lygiomis dalimis suinteresuotam asmeniui M. M. 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1 teismas nurodė, jog atsižvelgdamas į byloje vykstančio ginčo (pareiškimo reikalavimų) pobūdį, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir procesinį elgesį, daro išvadą, kad pareiškimo atsisakymo priėmimas šioje byloje neprieštaraus viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų. Pareiškėjams išaiškinamos pareiškimo atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, t. y., kad priėmus teismo nutartį priimti pareiškimo atsisakymą, byla teismo nutartimi yra nutraukiama, o bylą nutraukus vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas);
3.2 nustatė, kad pareiškėjai pareiškimo atsisakė dėl to, jog teismas kitoje civilinėje byloje priimdamas galutinį sprendimą motyvuose konstatavo, kad ginčo sandėliukai yra pastate, kuris priklauso nuosavybės teise valstybei (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4583-1169/2023). Vadinasi, tuo atveju, jei pareiškėjai šioje byloje pareikšto pareiškimo dėl nuosavybės teisės į sandėliukus pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu nebūtų atsisakę, pastarasis pareiškimas būtų buvęs atmestas kaip neįrodytas, paaiškėjus, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimui įgyjamosios senaties pagrindu;
3.3 teismas pažymėjo, kad vienas iš suinteresuotų asmenų M. M. byloje laikėsi pozicijos, kad pareiškėjų pareiškimas turėtų būti atmestas, nesant visų sąlygų įgyjamosios senaties pagrindu pareiškėjams įgyti nuosavybės teisę į sandėliukus, kas reiškia, kad pastarasis suinteresuotas asmuo byloje turėjo priešingą interesą nei pareiškėjai. Šią procesinę aplinkybę patvirtinta ir tai, kad pastarasis suinteresuotas asmuo buvo iškėlęs prielaidą, kad būtent jis naudojasi sandėliuku, kurį įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu siekė viena iš pareiškėjų T. B.. Suinteresuotas asmuo byloje patyrė 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl advokato pagalbos;
3.4 atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai atsisakė pareiškimo iš esmės dėl to, jog paaiškėjo, kad šis pareiškimas yra nepagrįstas, bei įvertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo M. M. turėjo byloje priešingą interesą nei pareiškėjai, sprendė, kad teismo procesas buvo pradėtas bei atitinkamai suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl pareiškėjų kaltės. Tokiu atveju teismas iš pareiškėjų lygiomis dalimis suinteresuotam asmeniui M. M. priteisė 544,50 Eur išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą, t. y. iš dviejų pareiškėjų - po 136,13 Eur ir likusių dviejų - po 136,12 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai R. Š., A. T., S. M., T. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria teismas suinteresuotam asmeniui M. M. priteisė 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias po 136 Eur priteisė iš kiekvieno iš pareiškėjų (R. Š., A. T., S. M. ir T. B.) panaikinti ir šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui M. M. klausimą išspręsti iš esmės - 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui M. M. neatlyginti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1 pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad suinteresuotas asmuo M. M. byloje turėjo priešingą interesą nei pareiškėjai;
4.2 2024 m. sausio 23 d. įsiteisėjus galutiniam teismo procesiniam sprendimui Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4583-1169/2023, kurioje teismas ne tik konstatavo, kad ginčo sandėliukai yra valstybės nuosavybė, bet ir atmetė M. M. ieškinį dėl sandėliuko pripažinimo buto priklausiniu;
4.3 nurodo, kad ginčo sandėliukai pagal įstatyminį reglamentavimą negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku nei civilinėje byloje Nr. e2-4583-1169/2023 nei šioje civilinėje byloje Nr. e2YT-233-987/2024. Tai rodo, kad joks materialusis teisinis ryšys tarp pareiškėjų ir suinteresuotojo asmens M. M. dėl bylos dalyko (ginčo sandėliukų) neegzistuoja ir neegzistavo. M. M. niekada neturėjo teisėto intereso į ginčo sandėliuką, o šios bylos iškėlimas niekaip negalėjo paveikti jo interesų, nes jis ginčo sandėliuku nesinaudojo, juo naudojosi T. B.. Pažymi, kad kiti pareiškėjai R. Š., S. M. ir A. T. jokių pretenzijų dėl M. M. ketinamo valdyti sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) jam jokiais pagrindais niekada nereiškė. Vadinasi nėra jokio pagrindo pripažinti suinteresuotojo asmens M. M. suinteresuotumo bylos baigtimi ir spręsti dėl jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentas:
5.1 pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai atsisakė pareiškimo nėra pagrindas bylinėjimosi išlaidų nepriteisimui. Juo labiau, kad suinteresuotas asmuo M. M. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis;
5.2 atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai pareiškė nepagrįstą pareiškimą, ką galiausia patvirtina ir Pareiškėjų nurodyti pareiškimo atsisakymo motyvai;
5.3 šiuo atveju akcentuotina ne tai, kad pareiškėjui M. M. kitoje civilinėje byloje nepavyko įrodyti, kad sandėliukas yra buto priklausinys, bet tai, kad šioje byloje M. M. ir pareiškėjų interesai buvo priešingi.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą nurodė, jog skundo pagrįstumo klausimą prašo teismo spręsti savo nuožiūra. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo šiuo atveju neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas susidariusioje teisinėje situacijoje, tikėtina, neturės įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė suinteresuotam asmeniui lygiomis dalimis iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
9. Pareiškėjai atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad suinteresuotas asmuo M. M. byloje turėjo priešingą interesą nei pareiškėjai, todėl nepagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).
11. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio padavimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
14. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai pareiškimo atsisakė dėl to, kad teismas kitoje civilinėje byloje priimdamas galutinį sprendimą motyvuose konstatavo, jog ginčo sandėliukai yra pastate, kuris priklauso nuosavybės teise valstybei (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4583-1169/2023). Vertintina, jog tuo atveju, jei pareiškėjai byloje pareikšto pareiškimo dėl nuosavybės teisės į sandėliukus pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu nebūtų atsisakę, pastarasis pareiškimas būtų buvęs atmestas kaip neįrodytas, paaiškėjus, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimui įgyjamosios senaties pagrindu.
15. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo M. M. byloje laikėsi pozicijos, kad pareiškėjų pareiškimas turėtų būti atmestas, nesant visų sąlygų įgyjamosios senaties pagrindu pareiškėjams įgyti nuosavybės teisę į sandėliukus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, kad suinteresuotas asmuo byloje turėjo priešingą interesą nei pareiškėjai.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl pareiškėjų kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuotam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Apeliantų argumentai, jog įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4583-1169/2023 nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog ginčo sandėliukai pagal įstatyminį reglamentavimą negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku nei civilinėje byloje Nr. e2-4583-1169/2023 nei šioje civilinėje byloje Nr. e2YT-233-987/2024. Tai rodo, kad joks materialusis teisinis ryšys tarp pareiškėjų ir suinteresuotojo asmens M. M. dėl bylos dalyko (ginčo sandėliukų) neegzistuoja ir neegzistavo, o tai reiškia, kad M. M. niekada neturėjo teisėto intereso į ginčo sandėliuką, o šios bylos iškėlimas niekaip negalėjo paveikti jo interesų, nes, kaip jau buvo minėta jis ginčo sandėliuku nesinaudojo, nes juo naudojosi T. B., atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagristi. Suinteresuotam asmeniui kitoje civilinėje byloje neįrodžius savo reikalavimų pagrįstumo, nėra pagrindas nevertinti aplinkybės, jog nagrinėjam atveju suinteresuoto asmens ir pareiškėjų interesai buvo priešingi ir būtent dėl to suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadai dėl suinteresuoto asmens netinkamo procesinio elgesio ir neabejotino suinteresuoto asmens nesąžiningumo.
18. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš esmės suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl pareiškėjų apsisprendimo kreiptis į teismą, po to atsiimant pareiškimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjų.
Dėl bylos baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis, iš pareiškėjų, pateikė 242,00 Eur atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, jog prašoma priteisti 242,00 Eur atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atskirąjį skundą priteistina lygiomis dalimis suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų R. Š., A. T., S. M., T. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš pareiškėjo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 242,00 Eur (du šimtai keturiasdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir 50 ct) iš kiekvieno.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.