Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos O. J. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo iš dalies patenkintas O. J. G. skundas, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. A11-8749/14-(1.1.47-T1), nutarta pripažinti O. J. G. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J. G. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. A11-8749/14-(1.1.47-T1) nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 7 d. už tai, kad ji 2014-04-02, apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šėrė bešeimininkes kates ne tam tikslui skirtoje vietoje, tuo pažeisdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo 50 p.

Nesutikdama su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta O. J. G. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu O. J. G. skundą iš dalies patenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. A11-8749/14-(1.1.47-T1) ir nutarė pripažinti O. J. G. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 d., bei paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. A11-8749/14-(1.1.47-T1) nepakeistą arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo ATPK normas, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Apeliantas pažymi, kad O. J. G. per metus administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. traukiama pakartotinai - 2014-03-21 jai jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 110 str. 1 d. (2014-03-24 įvykdė administracinį nurodymą - sumokėjo 10 Lt baudą). Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pritaria Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2013-09-27 raštu Nr.(1.39.)7R-6859 Teisėjų tarybai išdėstytai pozicijai, kad asmuo turėtų būti laikomas padariusiu administracinį teisės pažeidimą neatsižvelgiant į tai, ar administracinė nuobauda buvo paskirta nutarimu, ar į administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kurį asmuo įvykdė. Administracinio nurodymo instituto tikslas - užbaigti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną supaprastinta tvarka, t. y. pasiūlyti galimam pažeidėjui sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos sankcijoje, jei jis neginčija pažeidimo fakto, kvalifikacijos, savo kaltės, o pažeidimas yra mažesnio pavojingumo, jam už pažeidimą gresia ne griežtesnė administracinė nuobauda nei piniginė bauda, kuri yra ne didesnė nei 3000 Lt, pažeidimas padarytas pirmą kartą ir juo nepadarytas turtinis nuostolis. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog ATPK 30² str., reglamentuojančiame baudos skyrimo taisykles, nustatyta, kad šio kodekso 260¹ str. nustatytais pagrindais surašius administracinį nurodymą, asmeniui skiriama bauda, lygi pusei minimalios baudos, numatytos kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnė kaip 10 litų. Todėl, pasak apelianto, administracinio nurodymo įvykdymas prilygsta asmens nubaudimui. Institucija teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teiginys, kad administracinė nuobauda O. J. G. paskirta nebuvo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu buvo nutraukta, todėl jos veikos kvalifikavimas pagal ATPK 110 str. 7 d. yra netinkamas, yra klaidingas. Pasak institucijos, O. J. G. įvykdydama administracinį nurodymą pripažino savo kaltę dėl ATPK 110 str. 1 d. numatyto pažeidimo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tuo atveju buvo baigta, o ne nutraukta, kaip teigia Vilniaus miesto apylinkės teismas. Apeliantas įvertino, kad pakartotinai - per metus laiko padarius tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą, pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 110 str. 7 d. pažeidimą surašytas pagrįstai. Apelianto nuomone, administracinio nurodymo institutas netektų savo prasmės ir tikslo, jeigu per metus asmuo padaręs antrą ar trečią tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą, būtų laikomas nebaustu ir jam negalėtų būti taikomos griežtesnės sankcijos.

Atsiliepime į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą O. J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta O. J. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliantė pažymi, kad įstatymų leidėjas nei ATPK, nei kuriame kitame įstatyme nėra uždraudęs veikos - bešeimininkių kačių maitinimo nenustatytose vietose. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad negalimas plečiamasis ATPK teisinis aiškinimas. Pasak apeliantės, šiuo atveju įstatymai nenumato administracinės atsakomybės už jai inkriminuojamą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, naikintinas, o byla nutrauktina.

Apeliantė taip pat nurodo, jog ATPK 221 str. 1 d. nustato, kad administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų nagrinėja tik ATPK 110 str. ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse numatytus pažeidimus, todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija nebuvo įgaliota nagrinėti bylos pagal ATPK 110 str. 1 d., nes ATPK 217 str. nustato, kad administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, kurias šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jų kompetencijai.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pagal ATPK 282 str. administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. Apeliantė pažymi, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas 2014-06-05, o posėdis byloje įvyko tik po mėnesio, t. y. 2014-07-03. Apeliantė nurodo, kad posėdžio protokole nėra atskleistas nagrinėjamos bylos turinys, kokie konkrečiai dokumentai ir daiktiniai įrodymai buvo ištirti nagrinėjant bylą, kaip to reikalauja ATPK 285 str. Iš protokolo neaišku, ar buvo peržiūrėta byloje esanti filmuota medžiaga. Apeliantė pažymi, kad dėl sveikatos problemų ji į komisijos posėdį neatvyko. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių jos asmenybę patvirtinančių dokumentų, todėl byla negalėjo būti išnagrinėta jai nedalyvaujant. Pasak apeliantės, daugelis šių veiksmų neatsispindi posėdžio protokole, dėl to kyla abejonių dėl šio posėdžio teisėtumo. Apeliantė taip pat nurodo, kad posėdžio protokolas surašytas netinkamai, kadangi protokolo pradžioje yra nurodyta viena pirmininkė - I. J., tačiau protokolą pasirašė kitas asmuo: protokolo gale kaip posėdžio pirmininkė nurodyta V. M.. Todėl kyla abejonių, ar protokolą pasirašė jį galėjęs pasirašyti asmuo, ar posėdis įvyko, ir jei įvyko, ar pagal visas teisės aktų nustatytas taisykles.

Apeliantė mano, kad įstatymų leidėjas numatė nusižengimą tik tokiu atveju, kai pažeidžiamos ne bešeimininkių ar laukinių, o naminių gyvūnų, kurie priklauso asmenims nuosavybės teise, laikymo taisyklės. Pasak apeliantės, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu patvirtintose Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse buvo reglamentuotas ir bešeimininkių bei laukinių gyvūnų laikymas, o tai prieštarauja administracinio norminio akto tikslui. Be to, apeliantė pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad minėtos taisyklės buvo tinkamai paskelbtos ir įsigaliojusios, todėl teismas neteisėtai taikė norminį aktą, kuris nebuvo įsigaliojęs galimo pažeidimo padarymo momentu.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal ATPK 5 str. savivaldybių tarybos turi teisę priimti sprendimus, o savivaldybių administracijų direktoriai turi teisę leisti įsakymus, už kurių pažeidimą atsakomybę nustato šio kodekso 42¹ ir 109 straipsniai, bei Savivaldybių tarybos tvirtina taisykles (nuostatus), už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė pagal šio kodekso 42⁴ straipsnio trečiąją dalį, 124⁵, 124⁶, 158, 161, 161¹, 162, 166, 167, 185 straipsnius, 185¹ straipsnio pirmąją dalį. Todėl darytina išvada, kad įstatymo leidėjas nėra įgaliojęs savivaldybių administracijų direktorius bei Savivaldybių tarybas tvirtinti taisykles, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 str. 1 d.

Apeliantė pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog ji pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo 50 p., kuris numato, kad bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose vietose. Apeliantė mano, kad ši norma yra blanketinė, tačiau protokole nėra nurodytas savivaldybės administracijos priimtas norminis aktas, kuriame būtų įtvirtintos tos vietos, kur galima šerti. Pasak apeliantės, nenurodant pažeidžiamo teisės akto, pažeidžiama asmens teisė į gynybą. Be to, apeliantė nurodo, kad ATPK 110 str. 1 d. nėra numatyta administracinė atsakomybė už bešeimininkių ar laukinių gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus, todėl minėto aprašo 50 p. prieštarauja ATPK 110 str. 1 d. ir byla turėtų būti sustabdyta bei kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, siekiant išsiaiškinti, ar norminio akto 50 punktas neprieštarauja ATPK 110 str. 1 d.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas kaip įrodymu rėmėsi liudytojos S. Č. pateikta filmuota medžiaga, tačiau teismas gali remtis tik teisėtai surinktais įrodymais. Apeliantė mano, kad minėta liudytoja filmavo neteisėtai, nes civilinio kodekso norma draudžia filmuoti be asmens sutikimo. Apeliantė mano, kad iš filmuotos medžiagos negalima patvirtina, kad joje užfiksuota būtent O. J. G.. Apeliantė pažymi, kad nufilmuota katė nėra identifikuota, iš filmuotos medžiagos taip pat negalima identifikuoti vietos, todėl toks įrodymas negali būti laikomas teisėtu.

Atsiliepime į O. J. G. apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. A11-8749/14-(1.1.47-T1) nepakeistą arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad O. J. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Institucija pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti, kadangi ATPK 35 str. 1 d. numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Institucija atkreipia dėmesį, kad ATPK 272 str. 1 d. leidžia nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai yra duomenų, kad jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. O. J. G. buvo tinkamai informuota apie vyksiantį Komisijos posėdį, tą patvirtina jos parašas 2014-06-05 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta teisėtai.

Institucija pažymi, kad Komisijos posėdžiai vyksta laikantis visų numatytų teisės aktų reikalavimų. Komisijos sudėtis patvirtinta 2011-09-21 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-202 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos sudarymo“, kuriame įtvirtinta, jog I. J. yra Administracinės komisijos pirmininkė, kas ir yra nurodyta Komisijos posėdžio protokolo pradžioje, o protokolą pasirašė Komisijos narė V. M., kaip posėdžio pirmininkė, kuri pavadavo I. J. ir pirmininkavo 2014-07-03 posėdyje.

Institucija atkreipia dėmesį, kad 2014-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant O. J. G. skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo dalyvavusi O. J. G. paaiškino, kad nuo 2014-03-23 yra paskirta vieta, tik ten dvi kates ji ir šeria, todėl apeliantė žinojo, kuriose vietose leidžiama šerti kates.

Institucijos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai V. Č. ir R. R., surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą O. J. G., įsitikino jos tapatybe. Pareigūnams nekilo jokių abejonių, kad vaizdo įraše yra užfiksuota būtent O. J. G., nes kitu atveju minėtas protokolas nebūtų buvęs surašytas. Atkreiptinas dėmesys, kad O. J. G. nei surašant protokolą, nei kuriuo kitu metu, nepateikė jokių paaiškinimų dėl jai inkriminuojamo pažeidimo, todėl Komisija neturėjo pagrindo abejoti pareigūnų, surašiusių protokolą, užfiksuotu pažeidimu.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Dėl O. J. G. apeliacinio skundo.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog O. J. G. 2014-04-02, apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šėrė bešeimininkes kates ne tam tikslui skirtoje vietoje, tuo pažeisdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo 50 p. ir padarydamas ATPK 110 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 110 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 4 p. numatyta, kad gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis; 2 str. 3 p. numatyta, kad bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui. Taigi, atsižvelgiant į minėtą gyvūno apibrėžimą, apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad įstatymų leidėjas numatė nusižengimą tik tokiu atveju, kai pažeidžiamos ne bešeimininkių ar laukinių, o naminių gyvūnų, kurie priklauso asmenims nuosavybės teise, laikymo taisyklės. Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, ATPK 110 str. 1 d. norma yra blanketinė. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 str. 9 d. 11 p. nustatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą. Minėto įstatymo 3 str. 10 d. 2 p. nustato, kad Savivaldybių administracijos vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Taigi, šiame įstatyme yra numatyta minėtų institucijų kompetencija gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo srityje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo 1 p. numatyta, kad šis aprašas nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse. O. J. G. buvo inkriminuotas minėto aprašo 50 p. pažeidimas, kur nustatyta, kad bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ATPK 110 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė ir už bešeimininkių ar laukinių gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėto aprašo 50 p. prieštarauja ATPK 110 str. 1 d.

Minėto aprašo 50 p. nuostata yra detalizuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 9.2 p., kuris nustato, kad laikydamiesi Taisyklių V skyriuje nustatytų reikalavimų, bešeimininkių kačių kastravimo programas (pavyzdinės bešeimininkių kačių kastravimo programos forma pateikta 1 priede) vykdantys asmenys gali šerti bešeimininkes kates tik Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento (toliau – Saugaus miesto departamentas) nustatytose vietose ir vietose, kurias iki Taisyklių įsigaliojimo nustatė seniūnijos. Apeliantė nurodo, kad įstatymo leidėjas numatė nusižengimą tik tuo atveju, kai pažeidžiamos gyvūnų laikymo taisyklės, t.y. kai gyvūnas turi šeimininką. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintose taisyklėse reglamentuojant ir bešeimininkių bei laukinių gyvūnų laikymą, prieštaraujama administracinio norminio akto tikslui. Tačiau šia apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti, nes minėtos taisyklės priimtos Savivaldybių administracijų kompetencijos, numatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 str. 10 d. 2 p., ribose. Be to, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog minėtos taisyklės buvo tinkamai paskelbtos ir įsigaliojusios, todėl teismas neteisėtai taikė norminį aktą, kuris nebuvo įsigaliojęs galimo pažeidimo padarymo momentu. Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 str. 1 d. numatyta, kad šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre; 19 str. 2 d. numatyta, kad teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre; 19 str. 3 d. numatyta, kad teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Minėto įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus. Šio įstatymo 6 str. 2 d. 16 p. numatyta, kad Teisės aktų registro objektai yra savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus. Pažymėtina, kad Teisės aktų registro duomenimis minėtų taisyklių aktuali redakcija galioja nuo 2014-03-19, t. y. galiojo nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu (2014-04-02), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis vadovavosi.

Nors apeliantė skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas savivaldybės administracijos priimtas norminis aktas, kuriame būtų įtvirtintos tos vietos, kur galima šerti bešeimininkes kates, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento 2014-03-25 Kačių šėrimo vietos parinkimo aktu Nr. A265-3/14(2.3.2.25-SM3) O. J. G. buvo leista mažinti bešeimininkių kačių populiaciją ir šerti bešeimininkes kates šalia transformatorinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bešeimininkių kačių kastravimo programos schemoje nurodytoje vietoje (b. l. 9-13). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu O. J. G. parodė, kad ji savivaldybėje buvo įspėta, 2014-03-23 jai paskirta vieta ir tiksliai nurodyta, kur gali šerti bešeimininkes kates (b. l. 51). Taigi apeliantė žinojo, kuriose vietose jai leidžiama šerti bešeimininkes kates.

Apeliantė skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos S. Č. pateikta filmuota medžiaga. Apeliantė mano, kad minėta liudytoja filmavo neteisėtai, nes civilinio kodekso norma draudžia filmuoti be asmens sutikimo.

Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pagal CK 2.22 str. 1 d. nustatytą reglamentavimą fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Tačiau CK 2.22 str. 2 d. nustato, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Nagrinėjamu atveju O. J. G. buvo filmuojama ir fotografuojama viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, fiksuojant jos daromą administracinį teisės pažeidimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantė buvo filmuojama ir fotografuojama neteisėtai. Nors apeliantė mano, kad iš filmuotos medžiagos negalima patvirtina, kad joje užfiksuota būtent O. J. G., tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai V. Č. ir R. R., surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą O. J. G., įsitikino jos tapatybe, pareigūnams nekilo jokių abejonių, kad vaizdo įraše yra užfiksuota būtent O. J. G.. Be to, tiek byloje esantis vaizdo įrašas, tiek nuotraukos buvo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir teismui taip pat nebuvo abejonių, kad vaizdo įraše bei nuotraukose užfiksuota būtent O. J. G.. Kad vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuota moteris, šerianti bešeimininkes kates, yra O. J. G., patvirtino ir įvykį tiesiogiai stebėjusi S. Č. (b. l. 49-51). Priešingai nei nurodo apeliantė, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta - (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti Ž. M., V. J., Z. B., J. B. 2014-04-02 O. J. G. padaryto teisės pažeidimo nematė, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo šių liudytojų parodymais vadovautis.

Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad O. J. G. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., sudėtis. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių pažeidimų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijoje, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama dalyvaujant O. J. G., teismo posėdžiuose buvo apklausti liudytojai, peržiūrėtas vaizdo įrašas ir nuotraukos, ištirti kiti įrodymai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei patikrinus priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu administracinės atsakomybės klausimas dėl pažeidimo padarymo išspręstas nepažeidžiant ATPK nuostatų.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinio skundo.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. A11-8749/14-(1.1.47-T1) nepakeistą arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

ATPK 110 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. ATPK 110 str. 7 d. numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytas veikas, padarytas asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus.

Apeliantas nurodo, kad O. J. G. per metus administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. traukiama pakartotinai. Pažymi, kad 2014-03-21 jai jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 110 str. 1 d. (2014-03-24 ji įvykdė administracinį nurodymą - sumokėjo 10 Lt baudą). Pasak apelianto, administracinio nurodymo įvykdymas prilygsta asmens nubaudimui.

ATPK 260¹ str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2015-01-01) numatyta, kad šio kodekso 259¹ straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip trijų tūkstančių litų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 260² straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų. Pažymėtina, kad įstatyme nėra nustatyta, jog administracinio nurodymo įvykdymas prilygsta asmens nubaudimui ar asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą, yra laikomas padariusiu teisės pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 575-4446/2010, Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013 ATP-41-282/2013 ir kt). Kadangi kompetentinga institucija nėra konstatavusi, kad O. J. G. pažeidė įstatymą ir paskyrė jai administracinę nuobaudą, todėl O. J. G., įvykdžiusi administracinį nurodymą, nėra laikoma bausta. Byloje nėra duomenų, kad O. J. G. būtų padariusi kitų pažeidimų, kurie leistų manyti, kad ji pakartotinai per metus padarė tokį patį teisės pažeidimą, kas sudarytų pagrindą veiką kvalifikuoti pagal ATPK 110 str. 7 d. Vertinant apelianto argumentus, kad administracinio nurodymo institutas netektų savo prasmės, jeigu per metus asmuo padaręs tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą, būtų laikomas nebaustu ir jam negalėtų būti taikomos griežtesnės sankcijos, pažymėtina, kad pagal ATPK 260¹ str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2015-01-01) nuostatas administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas O. J. G. veiką pagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 110 str. 1 d.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad O. J. G. pažeidimas, numatytas ATPK 110 str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą ir O. J. G. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.