- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- eI3-11001-641/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01666-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- O. G.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. G. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas, ir Vilniaus AVPK) kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2025 m. gegužės 27 d. nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Nr. 01-01-28, Vilniaus AVPK 5-ojo skyriaus specialistui O. G. (toliau – Raštas). Paaiškino, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoja O. P. 2025 m. kovo 5 d. patvirtino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyr. tyrėjos R. R. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-26 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus specialisto O. G. veiksmų“ (toliau – Išvada), kuria konstatavo, jog: Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus specialistas O. G. nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto reikalavimų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtinto Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo (toliau – Aprašas) 36 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 6.1, 6.2, 6.9, 7.1 punktuose nurodytų principų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 13 punkto, Pareigybės aprašymo 6.3, 6.4, 6.17 punktų, Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. vasario 14 d., įsakymu Nr. 10-V-75 patvirtintų Vilniaus AVPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 10.1 punkte įtvirtintų nuostatų / reikalavimų; jo padaryta veika yra pačio pareigūno pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė, todėl jo veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 41 straipsnio nuostatomis, siūlytina skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išvados derinamojoje dalyje Vilniaus AVPK viršininkas M. B. parašė siūlymą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Patvirtinus Išvadą pareiškėjas 2025 m. kovo 14 d. raštu Nr. 10-S-5896(1.44E-10) „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi į atsakovę dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, į kurį atsakovė skundžiamu Raštu atsakė, jog priėmė sprendimą duoti nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui O. G.. Tvirtino, jog Raštas neteisėtas ir nepagrįstas, nes: nustatyti O. G. tarnybiniai pažeidimai nėra susiję su jo naryste Profesinėje sąjungoje bei atstovavimu jos nariams arba veikla Profesinėje sąjungoje; Rašte profesinė sąjunga vertina nusižengimo faktą, Išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako dėl pareigūno kaltės, ko daryti neturi teisinio pagrindo ir viršija savo kompetencijos ribas bei taip užkerta kelią adekvačių drausminio poveikio priemonių taikymui. Todėl šis atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo jai vykdyti įstatymais priskirtas užduotis bei vidaus administravimo funkcijas. Pabrėžė, jog Profesinės sąjunga savo teisėmis privalo naudotis protingai ir negali be pakankamo pagrindo riboti darbdavio teisių, o pareiškėjo pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, nebaudžiamumo atmosfera neigiamai įtakoja kitų pareigūnų darbą bei jų darbo drausmę.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepimu į skundą prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog ji Raštu nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui O. G., kadangi pokalbis su pareiškėjos pareigūnais, atliekančiais tarnybinius patikrinimus, nedavė rezultatų, nustatė, kad buvo pažeista O. G. teisė gintis bei padaryti kiti grubūs procedūriniai pažeidimai ir jie nuolat kartojasi. Tvirtino, jog O. G. yra baudžiamas už tai, kad nesiėmė priemonių nutraukti kolegos A. Š. neteisėtą veiksmą, t. y. atliko netinkamus veiksmus, tačiau jie pranešime niekaip nedetalizuoti ir visiškai neaišku kokius konkrečiai netinkamus veiksmus jis atliko bei jam tai nebuvo paaiškinta jokia forma. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriama aplinkybė, jog O. G. nematė momento, kai kolega panaudojo fizinę prievartą ir dėl to negalėjo pasiaiškinti, todėl buvo grubiai pažeista pareigūno teisė tinkamai gintis. Be to, mano, kad O. G. yra kaltinamas atsisakęs priimti pareiškimus nepagrįstai, nes nei vienas asmuo neišreiškė valios pareigūnams rašyti pareiškimą įvykio vietoje. Dėl nurodyto 2024 m. spalio 17-19 d. tęstinio pažeidimo jis tariamai buvo įspėtas 2024 m. lapkričio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-149, tačiau dabar tie patys O. G. veiksmai traktuojami kaip pažeidimas, nors nuobauda už juos antrą kartą neturėtų būti skiriama. O. G. žodinio įspėjimo faktą ginčijo, tačiau pranešime dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybė dėl šio įspėjimo nebuvo nurodyta, todėl jis negalėjo nesutikimo su įspėjimu aplinkybių nurodyti savo paaiškinime ir tokiu būdu negalėjo gintis, t. y. buvo padarytas grubus pareigūno teisių pažeidimas. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo fiksuota eilė Išvadoje konstatuotų pažeidimų dėl pirminių tyrimo veiksmų, todėl taip pat buvo pažeista pareigūno teisė gintis. Pabrėžė, jog tarnybinio tyrimo metu kreipėsi į pareiškėją dėl minėtų procedūrinių pažeidimų, prašydama neskirti O. G. tarnybinės nuobaudos, 2025 m. kovo 4 d. Policijos departamente įvyko susitikimas su Profesine sąjunga dėl tarnybinių patikrinimų kontrolės pareigūnų teisės į gynybą pažeidimų aspektu, tačiau į Profesinės sąjungos prašymus nebuvo atsižvelgta. Akcentavo, jog įdėjo visas pastangas užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimo kokybę, tačiau ir toliau vykdomas nuoseklus, sistemingas Profesinės sąjungos narių teisių pažeidinėjimas Vilniaus AVPK vykdomų tarnybinių patikrinimų metu, o tai, atsakovės nuomone, reiškia Profesinės sąjungos narių diskriminaciją bei persekiojimą už narystę Profesinėje sąjungoje. Tvirtino, jog Profesinė sąjunga nesiekia riboti darbdavio teisių, neviršijo savo įgaliojimų – išnagrinėdama Išvadą ir nešališkai įvertindama įvykio aplinkybes, tarnybinės nuobaudos taikymo pagrindą, tačiau užėmė aktyvią poziciją pareigūnų teisių gynyboje – įvertindama faktą, jog pareigūną, Profesinės sąjungos narį O. G. siūloma bausti neteisėtai ir nepagrįstai, tyrimo procedūroje padarius grubius procedūrinius pažeidimus, užkirtus kelią pareigūnui gintis, dėl ko nepagrįstai konstatuota jo kaltė. Pabrėžė, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas tiesiogiai įtakoja šio Profesinės sąjungos nario ekonominę situaciją ir karjeros galimybes, nes pareigūnas tarnybinės nuobaudos galiojimo metu negali būti paskatintas, dalyvauti atrankose į aukštesnes pareigas.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepimo į skundą nepateikė.
4. Bylos proceso dalyviams tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo gauta, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2025 m. kovo 27 d. (pagal detalius dokumento metaduomenis registruoto 2025 m. kovo 28 d.) Rašto Nr. 01-01-28 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, kuriuo atsakovė atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus specialistui O. G., teisėtumo ir pagrįstumo.
6.1. Remiantis Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyr. tyrėjos R. R. 2024 m. lapkričio 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-10380 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriuje 2024 m. lapkričio 15 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus specialisto O. G. veiksmų. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyr. tyrėja R. R. 2025 m. kovo 5 d. surašė Išvadą Nr. 5-IS-26 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus specialisto O. G. veiksmų“, kuria pasiūlyta: tarnybinį patikrinimą baigti; Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiajam patruliui O. G. už Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų, Aprašo 36 punkto, Etikos kodekso 6.1, 6.2, 6.9, 7.1 punktuose nurodytų principų, VAĮ 3 straipsnio 13 punkto bei Pareigybės aprašymo 6.3, 6.4, 6.17 punktų ir Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą; Išvadą pateikti Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos vadovybei susipažinti bei supažindinti pareigūną O. G.; kreiptis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą; Išvadą pateikti Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos Personalo administravimo skyriui pridėti prie pareigūno O. G. tarnybos bylos ir šios Išvados duomenis įvesti į POLIS personalo posistemį.
6.2. Išvadoje įvertinti O. G. veiksmai reaguojant į įvykius (duomenys neskelbtini) ir apibendrintai konstatuota, kad: Vilniaus apskr. VPK RV 5-ojo skyriaus specialistas O. G., būdamas Vilniaus apskr. VPK RV 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Š. neteisėto elgesio, kuris ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėję galiojančiomis moralės nuostatomis, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių tikisi iš pareigūnų, liudininku, nesiėmė veiksmų šiam elgesiui nutraukti, suprasdamas, jog toks elgesys yra diametralus uždaviniams, kurie keliami policijai, elgėsi pasyviai ir savo neveikimu (netiesiogine tyčia) pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus, kurie pareigūnams privalomi tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, o taip pat Aprašo 36 punkto, Etikos kodekso 6.1 punkto, 6.2 punkto, 6.9 punkto reikalavimus bei Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 punkto reikalavimus; nagrinėjamu atveju vertinant objektyvų atsakomybės pagrindą – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą – matyti, kad O. G. privalėjo užtikrinti savo elgesį, kuris būtų atitikęs teisės aktų reikalavimus; vertinant subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai – matyti, kad tokią galimybę pareigūnas O. G. turėjo ir nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei reikalavo teisės aktai; Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus specialistas O. G. nesilaikė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punktų reikalavimų, Aprašo 36 punkto, Etikos kodekso 6.1 punkto, 6.2 punkto, 6.9 punkto, 7.1 punkto, nurodytų principų, VAĮ 3 straipsnio 13 punkto, pareigybės aprašymo 6.3 punkto, 6.4 punkto, 6.17 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 10.1 punkto įtvirtintų nuostatų / reikalavimų; jo padaryta veika yra pačio pareigūno pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė, todėl jo veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį, vadovaujantis Statuto 41 straipsnio nuostatomis, siūlytina skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
6.3. Įvertinusi Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Policijos generalinio komisaro pavaduotoja O. P. 2025 m. kovo 5 d. rezoliucija patvirtino Išvadą bei, atsižvelgdama į tai, kad pareigūnas O. G. yra Profesinės sąjungos narys, 2025 m. kovo 14 d. raštu Nr. (1.44E-10 „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą, jog ši duotų sutikimą O. G. skirti tarnybinė nuobaudą – pastabą.
6.4. Profesinė sąjunga ginčijamu 2025 m. kovo 27 d. (pagal detalius dokumento metaduomenis registruoto 2025 m. kovo 28 d.) Raštu Nr. 01-01-28 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ priėmė sprendimą – neduoti sutikimo pareigūnui O. G. skirti tarnybinę nuobaudą.
6.5. Ginčo tarp bylos šalių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus specialistas O. G. yra Profesinės sąjungos narys byloje nėra.
7. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
8. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) žr. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
10. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).
11. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
12. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi nurodyti faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
13. LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
14. Nurodytas teisinis reguliavimas ir nuosekli LVAT praktika patvirtina, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatyminis reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1785-968/2024).
15. Atsakovė skundžiamame Rašte priimtą sprendimą – neduoti sutikimo pareigūnui O. G. skirti tarnybinę nuobaudą – grindė tarnybinio patikrinimo metu padarytais procedūriniais pažeidimais, nuosekliu ir sistemingu Profesinės sąjungos narių teisių pažeidinėjimu tarnybinio patikrinimo metu, kurį laikė reiškiančiu Profesinės sąjungos narių persekiojimą dėl jų narystės.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, nenustatė tarnybinės nuobaudos ryšio su O. G. naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Iš Išvados matyti, kad nustatytas trečiojo suinteresuoto asmens O. G. galimai padarytas tarnybinis nusižengimas susijęs su šio pareigūno darbo funkcijų vykdymu ir nei fakto, nei teisės prasme nėra susijęs su šio asmens naryste bei veikla, naryste Profesinėje sąjungoje ar atstovavimu Profesinės sąjungos nariams. Profesinė sąjunga, tvirtindama, jog ginčo tarnybine nuobauda O. G. yra diskriminuojamas, persekiojamas darbdavio būtent dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Taigi atsakovės Raštu išsakyti objektyvaus pagrindimo neturintys, deklaratyvūs ginčo situacijos vertinimai, daromos prielaidos, paaiškinimai nesuteikia pagrindo spręsti, jog pareiškėjas siekė imtis diskriminacinių veiksmų prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį O. G., kaip Profesinės sąjungos narį. Vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-520/2022).
17. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėju, jog Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus specialisto O. G. teisės pažeidimo sudėtis aiškiai konstatuota Išvadoje, susijusi su šio pareigūno vykdyta tarnybine veikla (funkcijomis, pareigomis) ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su šio trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti, persekioti ar kitaip diskriminuoti O. G. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.
18. Pažymėtina, jog pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz. LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-520/2015, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2547-492/2025).
19. Tuo tarpu atsakovės dėstomos aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo tyrimo, nustatymo aplinkybėmis, nėra ginčo atveju aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui O. G. bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Pažymėtina, jog neabejotinai atsakovė, atstovaudama Profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui O. G. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, o tokių aplinkybių ginčo atveju nenustatyta.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Profesinė sąjunga Raštu atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui O. G., viršijo savo kompetencijos ribas, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į pareigūno O. G. Išvadoje konstatuotą tarnybinį nusižengimą, todėl Profesinės sąjungos Raštu atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus specialistui O. G. naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2025 m. kovo 27 d. (registruotą 2025 m. kovo 28 d.) raštą Nr. 01-01-28 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.