- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- eA-1785-968/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00337-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.) dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2024 m. sausio 26 d. raštą Nr. 1P-2552 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo).
2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas atliko tarnybinį patikrinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens veikos, o įvertinęs šio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, priėmė sprendimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10TTE-18 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus A. K. veikos“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodyta, kad dėl šio pareigūno veikos buvo sudarytos sąlygos kontrabandai ir kitiems muitų taisyklių pažeidimams, be to, šis pareigūnas, dirbdamas toje pačioje darbo vietoje, šiai darbo vietai priskirtų funkcijų nevykdė sistemingai (kiekviena padaryta veika gali būti vertinama kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas).
2.2. Atsakovas Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodamas tuo, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų, Profesinės sąjungos narių persekiojimas, tikrintojas aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turėdamas išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galimai dėl to, jog pareigūnas yra Profesinės sąjungos narys ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą priimtas remiantis deklaratyviais ir formaliais įrodymais, neproporcingas bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų ir dėl to vertintinas kaip persekiojimas, poveikio priemonė pareigūnams, esantiems Profesinės sąjungos nariais. Neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą šiam pareigūnui, Profesinė sąjunga nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės šioje sąjungoje ir vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, taip viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams. Profesinė sąjunga pateikė tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien pareigūno buvimas Profesinės sąjungos nariu, priklausančiu šios sąjungos valdymo organui, negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl narystės Profesinėje sąjungoje.
2.3. Įvertinus tai, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su šio pareigūno pareigų neatlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, ši sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš pareiškėją, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą ketinama skirti ne diskriminuojant jį, kaip Profesinės sąjungos valdymo organo narį, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, todėl atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą. Atsakovas atsiliepimą į prašymą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus Profesinės sąjungos nariams, palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, Raštu būtent motyvavo savo nesutikimą dėl dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius.
3.2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė naudos.
3.3. Raštu pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga kartu vadovavosi 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35.5 punktu (prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos narei, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo), taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.
3.4. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai, jis veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai. Nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą už nepadarytą tarnybinį nusižengimą pareigūnui, Profesinės sąjungos nariui, yra sietinas tik su jo naryste bei veikla šioje sąjungoje.
3.5. Pareiškėjas tendencingai ketina skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja šios sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, todėl sprendimas skirti jam tarnybinę nuobaudą vertintinas kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą – panaikino Raštą.
5. Teismas nustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. eina Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigas; 2024 m. sausio 9 d. Muitinės departamento direktorius patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje siūloma už tarnybinius nusižengimus trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą; 2024 m. sausio 12 d. Muitinės departamentas raštu „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam; Profesinė sąjunga Rašte nurodė, kad, be kita ko, tarnybinės nuobaudos skyrimą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams – Profesinės sąjungos nariams, o tikrintojas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, nevertino pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.
6. Teismas taip pat nustatė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta: Vilniaus teritorinės muitinės vyresnysis inspektorius A. K. (duomenys neskelbtini) dirbęs (duomenys neskelbtini) atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare darbo vietoje (duomenys neskelbtini): nepatikrino, ar ant prie namelio (Rekontrolės DV) sustojusių vykusių krovininių transporto priemonių, kurių valst. Nr.: (duomenys neskelbtini), buvo uždėtos muitinės plombos ir ar jų identifikaciniai numeriai atitiko nurodytus tranzito deklaracijose (MRN), be to, vizualiai neįsitikino, ar prie namelio (Rekontrolės DV) sustojusios į Lietuvos Respubliką vykusios krovininės transporto priemonės be krovinio, kurių valst. Nr.: (duomenys neskelbtini), negabeno krovinio.
7. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudenciją, akcentavo, kad atsakovas atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą dėl narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Išnagrinėjęs pareiškėjo argumentus bei pateiktą Tarnybinio patikrinimo išvadą, teismas nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje, nes iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl šios asmens veiksmų (neveikimo).
8. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog trečiojo suinteresuoto asmens teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir nenustatyta duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su pareigūno veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje. Teismo vertinimu, nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti šį pareigūną išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Teismas akcentavo, jog kitos atsakovo akcentuojamos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
9. Teismas, apibendrinęs motyvus, padarė išvadą, jog Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas atsakovui viršijus savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodžius, kad šiuo atveju tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribojant pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į pareigūno atliktus tarnybinius nusižengimus.
III.
10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą.
11. Atsakovas apeliacinį skundą šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas bei neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai nuspręsdamas, jog Profesinė sąjunga nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Kolektyvinės sutarties reikšmės ginčo atveju (Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 5 d.).
11.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, jog sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais.
11.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Šiuo aspektu reikšminga vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).
11.4. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos pateiktų argumentų, nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas pareiškėjui, kaip darbdaviui ir stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, dėsto iš esmės analogiškus argumentus, kurie buvo nurodyti prašyme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. sausio 26 d. rašto Nr. 1P-2552 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. K., pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Muitinės departamento prašymą panaikinti Raštą, sutiko su šio departamento argumentais, jog byloje nėra pagrindo teigti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti dėl šio asmens narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, o Profesinės sąjungos atliktas vertinimas šiuo atveju taip pat buvo susijęs su pažeidimo, nurodyto Tarnybinio patikrinimo išvadoje, pagrįstumo ginčijimu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas tenkino Muitinės departamento prašymą ir panaikino Raštą.
16. Profesinė sąjunga, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog priimant Tarnybinio patikrinimo išvadą Muitinės departamentas nevertino visų reikšmingų aplinkybių, taikė dvigubus standartus ir persekiojo trečiąjį suinteresuotą asmenį kaip Profesinės sąjungos narį. Profesinė sąjunga iš esmės ginčija pagrindinę pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju Profesinė sąjunga neįrodė, kad Muitinės departamentas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Dėl to teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
18. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
19. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.
20. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (2 d.).
21. Aprašo 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
22. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi nurodyti faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
23. LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
24. Nurodytas teisinis reguliavimas ir nuosekli LVAT praktika patvirtina, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatyminis reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1457/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-165/2010; 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1492/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014; 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024).
25. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) dirbęs (duomenys neskelbtini) atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare Rekontrolės DV: nepatikrino, ar ant prie namelio (Rekontrolės DV) sustojusių vykusių krovininių transporto priemonių, kurių valst. Nr.: (duomenys neskelbtini), buvo uždėtos muitinės plombos ir ar jų identifikaciniai numeriai atitiko nurodytus tranzito deklaracijose (MRN), taip pat vizualiai neįsitikino, ar prie namelio (Rekontrolės DV) sustojusios į Lietuvos Respubliką vykusios krovininės transporto priemonės be krovinio, kurių valst. Nr.: (duomenys neskelbtini), negabeno krovinio.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir patikrinusi šias Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes išdėstyto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste, nenustatė tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, nustatyti trečiojo suinteresuoto asmens galbūt padaryti pažeidimai nei fakto, nei teisės prasme nėra susiję su šio asmens naryste bei veikla. Tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog Muitinės departamentas siekė imtis diskriminacinių veiksmų prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip Profesinės sąjungos narį. Vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-520/2022).
27. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz. LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-520/2015).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rašte padarytos išvados, jog trečiasis suinteresuotas asmuo buvo persekiojamas (diskriminuojamas) kaip Profesinės sąjungos narys, yra deklaratyvios. Atsakovas nei Rašte, nei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų bei argumentų, leidžiančių svarstyti dėl šios nutarties 25 punkte nurodytų aplinkybių ir trečiojo suinteresuoto dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje koreliacijos. Todėl su šiomis aplinkybėmis susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024).
29. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovas siekia įrodyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo visų bylos faktinių aplinkybių, pareiškėjui nepateikus atitinkamų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog į bylą pateikta Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje yra nustatyta trečiojo suinteresuoto asmens galbūt padaryto pažeidimo esmė. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, šis teismas vertino minėtoje išvadoje nurodytas aplinkybes, pateiktą padaryto pažeidimo vertinimą ir padarė pagrįstą išvadą, jog tarnybinė atsakomybė trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų taikoma dėl galbūt netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.
30. Dėl byloje surinktų įrodymų taip pat pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė pagrindo spręsti apie šio teismo padarytus pažeidimus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o vien tai, jog Profesinė sąjunga nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to administracinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024).
32. Spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų pažeidimų vertinimu, t. y. su trečiajam suinteresuotam asmeniui taikytinos tarnybinės atsakomybės pagrįstumu, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl Profesinės sąjungos Rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir teisėtumo. Taigi teisiškai reikšmingais argumentais pripažintini tik tie argumentai, kurie yra susiję su tuo, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda skiriama išimtinai dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Dėl to tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Tarnybinio patikrinimo išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnui tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Profesinė sąjunga Muitinės departamentui pateiktame Rašte nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. K., todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjo prašymą ir panaikinęs šį Raštą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti. Įvertinus tai, atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.