- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- eI3-6564-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00337-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2024 m. sausio 26 d. raštą Nr. 1P-2552 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. K. .
Pareiškėjas skunde nurodo, jog įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas A. K. skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą.
Nurodo, kad 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10TTE-18 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus A. K. veikos“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) dėl tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno veikos buvo sudarytos sąlygos kontrabandai ir kitiems muitų taisyklių pažeidimams. Be to, pareigūnas dirbdamas toje pačioje darbo vietoje (Rekontrolės DV) šiai darbo vietai priskirtų funkcijų nevykdė sistemingai (kiekviena padaryta veika, gali būti vertinama kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas pažymi, jog tarnybinę nuobaudą A. K. ketinama skirti ne diskriminuojant jį kaip profesinės sąjungos valdymo organo narį, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinės sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad nepagrįstas Muitinės departamento teiginys, kad profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą.
Nesutinka su Muitinės departamento pozicija, kad Profesinė sąjunga savo atsisakyme skirti tarnybinę nuobaudą to nemotyvavo ir nepagrindė. Priešingai, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2024 m. sausio 26 d. raštu Nr. 1P-2552 būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius.
Mano, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
Darbdavys atsakingas už tinkamų darbo sąlygų sudarymą, nustatytų funkcijų reglamentavimą ir tinkamą darbuotojų informavimą. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Dėl minėtų priežasčių ir vadovaujantis LVAT praktika analogiškose bylose, pažymi, kad jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo.
Anot atsakovės, faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai.
Iš Išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią - tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikusi tikrintoja pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo. Priešingai, savaip aiškino ir aplinkybes ir paaiškimus, siekiant pareigūno apkaltinimo.
Atsakovės vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
Pažymi, jog jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atliko tinkamai ir jam neturėtų būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus savo pareigų atlikimo.
Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą už nepadarytą tarnybinį nusižengimą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. K. , Profesinės sąjungos nariui, yra sietinas tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.
Mano, kad darbdavys tendencingai ketina skirti Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. K. , Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariui, tarnybinę nuobaudą - papeikimą - dėl jo narystės profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais, įstatymų ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3- 555 jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. sausio 26 d. rašto Nr. 1P-2552 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti pareiškėjui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. , teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. eina Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigas.
2024 m. sausio 9 d. Departamento direktorius patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-18 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus A. K. veikos“, kurioje siūloma už tarnybinius nusižengimus trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi, profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).
Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo/ nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju teismas vertindamas atsakovės ginčo Sprendime nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, jog ginčijamame Sprendime atsakovė savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą, be kita ko, nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje. Vis dėlto iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo veiksmų (neveikimo), t. y. minėtoje išvadoje konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės vyresnysis inspektorius A. K. 2023 m. spalio 30 d. nuo 12:00 iki 14:00 ir 2023 m. lapkričio 9 d. nuo 12:00 iki 14:00 dirbęs Šalčininkų kelio posto (toliau – ir Šalčininkų KP) atvykstančių į Lietuvos Respubliką (toliau – ir LR) krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare darbo vietoje Nr. 13 „Į LR atvykstančių krovininių automobilių muitinio tikrinimo rekontrolės DV“ (toliau – ir Rekontrolės DV): - nepatikrino, ar ant prie namelio (Rekontrolės DV) sustojusių vykusių krovininių transporto priemonių, kurių valst. Nr.: 2023 m. spalio 30 d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 9 d. - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo uždėtos muitinės plombos ir ar jų identifikaciniai numeriai atitiko nurodytus tranzito deklaracijose (MRN), be to, vizualiai neįsitikino, ar prie namelio (Rekontrolės DV) sustojusios į LR vykusios krovininės transporto priemonės be krovinio, kurių valst. Nr.: 2023 m. spalio 30 d. - (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 9 d. - (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), negabeno krovinio.
Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėju, jog A. K. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti A. K. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.
Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.
Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Pažymėtina, jog neabejotinai atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2024 m. sausio 26 d. raštu Nr. 1P-2552 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. , viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į A. K. atliktus tarnybinius nusižengimus. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. K. pateiktu 2024 m. sausio 26 d. raštu Nr. 1P-2552 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, naikintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. sausio 26 d. raštą Nr. 1P-2552 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ dėl pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. K. .
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.