- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-292-585/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-22688-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Atsakovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 119.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei E. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau –Statybos inspekcija) prašo teismo įpareigoti atsakovę E. K. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti prie gyvenamojo namo pastatytą priestatą, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė, neturėdama statinio projekto bei leidimo rekonstruoti statinį, pastatė priestatą prie jai ir trečiajam asmeniui V. B. priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra valstybinėje žemėje, todėl atsakovė turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sutikimą. 2009-05-15 ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas, paskirta 3 000 Lt dydžio bauda ir pareikalauta per 3 mėnesius nugriauti priestatą, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovė E. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu iš dalies sutiko. Nurodė, kad priestatą pastatė tikslu sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas bei patenkinti minimalius savo neįgalaus sūnaus poreikius. Paaiškino, kad neturėjo namo bendrasavininko V. B. sutikimo, todėl negalėjo gauti rekonstrukcijai reikiamų dokumentų. Nurodė, kad paskirtą baudą sumokėjo, išpirko valstybinę žemę ir gavo kaimyno sutikimą, tokiais veiksmais siekdama įteisinti statybas. Teigė, kad savavališkos statybos įteisinimas užims nemažai laiko, todėl prašė teismo skirti terminą savavalinei statybai įteisinti.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2010-03-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) buvo numatyta parduoti atsakovei, tačiau valstybinės žemės pirkimo– pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovė rekonstruodama gyvenamąjį namą, dėl sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus valstybinės žemės sklype, į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ar jos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Nustatė, kad atsakovė, neturėdama nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą, pastatydama priestatą, todėl jos namo priestato statyba kvalifikuotina kaip savavališka (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Teismas nurodė, kad savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-492/2008, 2010-12-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-566/2010). Ieškovas kreipdamasis į teismą vadovavosi tuo metu galiojusiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau bylos nagrinėjimo metu įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymas Nr. XI-992 „Dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ (toliau - ir Įstatymas). Įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pasak teismo, Statybos įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt., statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus, todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja (CK 1.7 str. 2 d.), šio ginčo atveju netaikytina. Įstatymo 24 str. 4 d. numato statytojo teisę nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Teismų praktikoje nagrinėjant analogiškus ginčus dėl savavališkų statinių nugriovimo, laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis aukščiau aptarto įstatymo nuostatomis, būtina remtis ir CK 1.123 str. 1 d., numatančia, kad jei pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Todėl teismas priėjo išvados, kad teismo kompetencija, taikant Statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 7 str. nuostatas, nagrinėjamu atveju yra apribota (CK 1.138 str. 1 d., Kauno apygardos teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-413/2011, Šiaulių apygardos teismo 2011-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-523-154/2011). Teismo vertinimu, Įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovei galint šia tvarka pasinaudoti, ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1, 12 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Statybos inspekcija prašo Vilniaus m. apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia netinkamu materialinės teisės normų pritaikymu. Nurodė, kad Statybos įstatymo 28 str. 3 d. suteikianti teisę atsakovei iki Reikalavime nustatyto termino pabaigos kreiptis į šio įstatymo 23 str. nurodytas statybą leidžiančius subjektus, įsigaliojo nuo 2010-10-01. Ieškinys pateiktas teismui 2009-12-17 (patikslintas ieškinys – 2011-07-13), minėtoms įstatymo nuostatoms dar negaliojant. Atsakovė įpareigota šalinti savavališkos statybos padarinius 2009-05-19 Reikalavimu, kurį gavo 2009-05-26, todėl šiuos padarinius turėjo likviduoti iki 2009-08-26. Šiuo paneigtinas teismo argumentas dėl negalimumo reikalauti atlikti pareigos, kol baigsis terminas, su kuriuo pabaiga siejamas šios pareigos atsiradimas, kadangi terminas įvykdyti ieškovo reikalavimą yra pasibaigęs dar 2009-08-26 ir jokių išimčių įstatyme nėra numatyta. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo teisme metu E. K. jokio statybą leidžiančio dokumento Statybos inspekcijai nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė E. K. prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2009-05-20 nutarimu jai paskirtą 3000 Lt baudą sumokėjo, pradėjo tvarkyti Statybos įstatymo 12 str. 1 d. bei 23 str. 1 d. bei STR numatytus dokumentus statybai įteisinti, tačiau neturėjo namo bendrasavininko sutikimo dėl gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos ir priestato statybos prie jai priklausančio namo dalies. Teigia, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisinga, priimta tinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymas Nr. XI-992 Įstatymo nuostatas bei atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose. Atsakovė pažymėjo, kad įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką, ji deda visas pastangas šia tvarka pasinaudoti ir savavališkas statybas įteisinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-05-15 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. 101-11.11-83 (b. l. 4-5), kuriuo nustatė, kad E. K. savavališkai vykdo statybos darbus (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją), o 2009-05-19 Reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (101)11.11-85 (b. l. 8) įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo reikalavimo gavimo datos likviduoti savavališkos statybos padarinius, savo lėšomis nugriauti prie gyvenamojo namo statomą priestatą. Už savavališką statybą atsakovei buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla ir 2009-05-20 nutartimi paskirta 3 000 Lt bauda (b. l. 7). 2009-09-04 Faktinių duomenų nustatymo aktu Nr.(100)11.56-448 nustatyta, kad atsakovė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė (b. l. 9). 2009-12-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti prie gyvenamojo namo pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 296 str. 1 d. 1 p., 12 p. nustatytais ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindais. Šio straipsnio 1 d. 1 p. nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. CPK 296 str. 1 d. 12 p. yra nuoroda į kitus CPK ir CK numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė teisiniu savo priimtos išvados pagrindu CPK 296 str. 1 d. 12 p., jokių nuorodų į konkrečius CPK ar CK numatytus specialius ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindus neįvardijo. Taigi, savo išvadą teismas iš esmės grindė LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu, nurodydamas, jog 2010-10-01 įsigaliojusio Įstatymo 24 str. 4 d. suteikia teisę statytojui nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Apylinkės teismas, nors ir pažymėjo, kad ieškovas savo teise kreiptis į teismą pasinaudojo laikydamasis tuo metu teisės aktų nustatytos tvarkos, tačiau nurodė, jog šiuo atveju netaikytinas principas lex retro non agit, kuris reiškia, jog priimamų teisės aktų galia yra nukreipiama į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgal, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei įstatymų taikymu sutikti negalima.
Palikdamas ieškinį nenagrinėtą pagal CPK 296 str. 1 d. 1 p., teismas šios nuostatos taikymo pagrindu laikė įstatymo leidėjo nustatytą ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką bei terminus (Įstatymo 24 str. 4 d.), kai atsakovė dar gali šia tvarka pasinaudoti. Įstatymo 24 str. 4 d. numato, kad jeigu statytojas nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Statybos inspekciją; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Statybos inspekciją, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio įstatymo nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad ši norma taikoma tais atvejais, kai statiniui dar nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas ir pradėta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra. Įstatymo 24 str. 4 d. numatyta procedūra, reglamentuojanti inspekcijos atliekamus veiksmus, netaikoma atvejams, kai pirmiau surašomas savavališkos statybos aktas, reikalavimas pašalinti statybos padarinius, ir tik po to statytojas kreipiasi dėl padaryto pažeidimo įteisinimo arba iš viso to nedaro. Statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai konstatavus savavališkos statybos faktą ir surašius savavališkos statybos aktą, prasideda savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra Statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka. Taigi, aplinkybė, kokiu būdu išaiškėjo savavališka statyba, t.y., ar statytojas pats prisipažino ir kreipėsi dėl savavališkos statybos įteisinimo, ar savavališkos statybos faktas buvo fiksuotas Statybos inspekcijos, ir sudaro esminį skirtumą taikant teismo minėtą straipsnio nuostatą. Pirmuoju atveju, kaip minėta, vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas ir jokie reikalavimai bei terminai statytojui nėra nustatomi, tuo tarpu antruoju atveju yra surašomas savavališkos statybos aktas ir tokios statybos padarinių pašalinimui nustatomi įstatyme numatyti terminai, kuriems pasibaigus priimami atitinkami sprendimai. Todėl teismo išvada, kad atsakovė dar galėtų pasinaudoti ikiteismine savavališkų statybų įteisinimo tvarka (Įstatymo 24 str. 4 d.) yra nepagrįsta, nes 2009-05-19 Reikalavimu nustatytas terminas, per kurį E. K. privalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra pasibaigęs, atsakovė dėl šio termino pratęsimo nesikreipė, ieškovo pateiktais duomenimis, statybą leidžiančio dokumento nepateikė.
CPK 296 str. 1 d. 1 p. taikytinas tais atvejais, kai įstatymas nustato privalomą pareigą ieškovui atlikti tam tikrus veiksmus prieš kreipiantis į teismą. Nagrinėjamu atvejus ieškinį dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo pareiškė ieškovas Statybos inspekcija, prasidėjus savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrai. Šiuo atveju ieškovo pareigos atlikti kokius nors veiksmus, kurie taptų prielaida kreiptis į teismą, teisės aktai nenumato. Be to, esant galimybei atsakovei savavališką statybą įteisinti, ši aplinkybė gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą iš esmės bei pripažįstant, jog ieškinio reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik išnykus visoms įstatyme numatytoms kliūtims, t.y. egzistuojant papildomoms ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms, tačiau negali būti sąlyga ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nepritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėdami analogiškus ginčus dėl savavališkų statinių nugriovimo, teismai laikosi pozicijos, kad taikant Įstatymo 24 str. 4 d. nuostatas, būtina remtis ir CK 1.123 str. 1 d., numatančia, kad jei pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Tokia įstatymo taikymo praktika iš tikrųjų, buvo suformuota kai kurių teismų (pvz., Kauno apygardos teismo 2011-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-52-413/2011, Šiaulių apygardos teismo 2011-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-523-154/2011), tačiau vėliau suformuota teisminė praktika yra kitokia - Vilniaus apygardos teismas 2012-02-08 nutartimi civilinėje byloje 2S-350-516/2012, 2013-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-418-232/2013, 2013-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-376-275/2013, Šiaulių apygardos teismas 2012-09-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-573-71/2012 ir kt., pakeitė ankstesnę praktiką ir pripažino, kad prasidėjusios savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros metu pasikeitęs šių santykių teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo Statybos inspekcijos ieškinius palikti nenagrinėtus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.,
n utarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.