Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Leono Jachimavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens S. A. teisių perėmėjos IĮ A. L. vaistinės apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-214/2009 pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui V. D., tretieji asmenys A. A., R. D., J. M., L. B., S. A., dėl savavališkai pastatytos tvoros nugriovimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas Kauno apskrities viršininko administracija ieškiniu (t.1. b. l. 1-2) prašė įpareigoti atsakovą V. D. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą medinę tvorą tarp žemės sklypų, esančių Vytauto g. 45 ir 45A, Garliavos m., Kauno raj., ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Kauno apskrities viršininko administracijai nugriauti savavališkai pastatytą medinę tvorą tarp žemės sklypų, esančių Vytauto g. 45 ir 45A Garliavos m., Kauno raj., ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. D..

Ieškovas Kauno apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (t.2 b.l. 1-3) prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai ir nepilnai juos ištyrė, netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nors teismas nurodė, kad savavališkas statybos objektas neišlikęs, tačiau iš antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad yra pakeista tik tvoros dalis, o likusi dalis išlikusi nepakeista. Teismas manydamas, kad dalis tvoros yra nugriauta, galėjo tenkinti ieškinį dalyje dėl likusios nenugriautos medinės tvoros pašalinimo. Apelianto nuomone, tai, kad bylos nagrinėjimo metu savavališkos tvoros statytojas koregavo tvoros konstrukciją, negali būti laikoma savavališkos statybos pašalinimu tol, kol savavališkas statinys nėra visiškai nugriautas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo tvora yra atsakovo žemės sklypo ribose, ir kad šios aplinkybės nepaneigtos kitais įrodymais byloje. Priešingai, iš žemės sklypo Vytauto g. 45, Garliavos m., Kauno r., plano matyti, kad tvora yra užtverta ant sklypo ribos. Į bylą pateiktos tiek antstolio, tiek Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialisto darytos nuotraukos patvirtina, kad atsakovo tvora yra užtverta ant šulinių, žyminčių ir sklypo ribą. Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktą koordinačių sistemoje tvoros schemą (tvoros išpildomąją nuotrauką). Minėtoje tvoros išpildomojoje nuotraukoje yra pažymėta tik žemės sklypo riba ir tvora, bet nėra –žemės sklypo stabilių kontūrų, kitų statinių (šulinių, gyvenamųjų namų), kurių atžvilgiu ir būtų galima spręsti apie žemės sklypo ribos ir tvoros vietą. Teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktą antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 68 su priedais, kadangi jame yra nurodytas ne tvoros aukštis, bet stulpelių aukštis. Kadangi metaliniai stulpeliai yra įbetonuoti, tai tvoros aukštis turėjo būti matuojamas nuo žemės paviršiaus - sudėjus pamato ir stulpelių aukštį. Todėl antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negalėjo būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, nustatantis tvoros aukštį, ir paneigiantis ieškovo specialistų surašytame savavališkos statybos akte nurodytą tvoros aukštį. Teismas netinkamai aiškino sąvoką „tvora ant sklypo ribos". Įvertinęs tvoros išpildomąją nuotrauką teismas nepagrįstai nustatė, kad tvora pastatyta atsakovo žemės sklype, o ne ant jo ribos. Atsakovas, pasistatęs tvorą, užtvėrė gretimo sklypo savininko naudojamus šulinius, todėl tokia statyba turėjo būti derinama su gretimo sklypo savininku. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš Kauno apskrities viršininko administracijos trečiajam asmeniui R. D. su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – 300 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Pagal CPK 88 str. 1 d. 1 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos susijusios su vietos apžiūra. Teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas ir neaiškus, nes nenurodoma, prie kurių išlaidų priskiriamos išlaidos antstoliui. Tiek CPK 210 straipsnis, reglamentuojantis vietos apžiūrą, tiek CPK 212 ir 213 straipsniai, reglamentuojantys ekspertizės skyrimą, nurodo kad tokios išlaidos gali būti paskirtos tik teismo nutartimi. Bylą nagrinėjęs teismas nebuvo priėmęs nutarties dėl ekspertizės skyrimo ar vietos apžiūros, todėl ir negalėjo atsirasti su tuo susijusios išlaidos. Po savavališkos statybos akto surašymo 2008 m. birželio 2 d. ir ieškinio padavimo metu atsakovas nebuvo pateikęs jokios informacijos, kad ėmėsi kokių nors veiksmų dėl savavališkai pastatytos tvoros. Tik atsakovui V. D. gavus ieškinį, R. D. savo iniciatyva kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, taigi manytina, kad veikė savo rizika ir su tuo susijusios išlaidos neturėtų būti atlygintos.

Tretysis asmuo S. A. apeliaciniu skundu, kurį palaikė į bylą įtraukta jos teisių perėmėja IĮ A. L. vaistinė, prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti (t.2 b. l. 11-12). Apeliantė nurodė, kad teismas, nustatęs savavališkos statybos faktą, nepagrįstai šį pažeidimą vertino kaip teisiškai nereikšmingą. Atsakovas nepateikė jokių teisiškai reikšmingų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tvoros statyba atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio statiniams. Be to, atsakovas, dar kartą pažeisdamas teisės aktus, savavališkai pertvarkė statinį po 2008 m. birželio 2 d. savavališkos statybos akto surašymo, nors turėjo statybos darbus sustabdyti. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas neturėjo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, nebuvo nustatyta tvarka organizuota baigto statyti statinio pripažinimas tinkamu naudoti. . Teismas sprendime remdamasis tik prielaidomis, kad savavalės statybos padariniai pašalinti, vertino ne patį savavališkos statybos pažeidimo faktą, bet pertvarkymus, kurie galimai galėtų atitikti statybos reikalavimus, nors šių aplinkybių netyrė. Savavališkos statybos padarinių šalinimas numatytas Statybos įstatymo 28 straipsnyje, kurių atsakovas privalėjo laikytis. Iš pateiktų ieškovo dokumentų akivaizdu, kad ajis nesilaikė įstatyme numatytų reikalavimų nei įgyvendinant savo teisę būti statytoju, nei šalinant savavališkos statybos padarinius.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas V. D. (t.2 b.l. 48-50) prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su apeliantų motyvais, jog teismas, manydamas, kad dalis tvoros yra nugriauta, galėjo tenkinti ieškinį dalyje dėl likusios nenugriautos medinės tvoros pašalinimo. Atsakovas iš pradžių pastatęs vien medinę tvorą, vėliau pakeitė dalies tvoros tipą iš medinės į ažūrinę, o jos aukštį sumažino, aukščiausioje jos vietoje paliekant 1,54 m. Taigi, atsakovas tvorą pertvarkė taip, kad ji atitinka Statybos techninis reglamentas „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Ieškovas nepaneigė, kad pertvarkyta tvora neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl teismo sprendimas yra teisėtas. Teismas teisingai pažymėjo, kad antro akto dėl savavališkos statybos ieškovas nėra surašęs, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ir dabartinė tvora yra netinkama. Atsakovas, pertvarkęs tvorą, nedelsdamas apie tai informavo ieškovą, bet pastarasis nebendradarbiavo su atsakovu ir nesutiko kilusį ginčą spręsti taikiu būdu. Atsakovo nuomone, vykdydamas savo funkcijas ieškovas turi būti nešališkas, tačiau atsakovo veiksmus vertino neobjektyviai ir veikė tik trečiojo asmens S. A. interesais. Savavališkos statybos akte be jokio teisinio pagrindo nurodyta, kad kaimyninio sklypo savininkui užtvertas langas ir nepaliktas priėjimas prie elektros apskaitos prietaiso. Šios aplinkybės neparemtos bylos įrodymais ir priešingai, atsakovas įrodė, kad statė tvorą savame žemės sklype (o ne ant sklypo ribos) ir nėra atsakingas už kaimyninio žemės sklypo savininkų patogų priėjimą prie jiems priklausančių elektros ir kiemo įrenginių. Statybos techninis reglamentas „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" nustato ne tik savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus, bet reglamentuoja ir padarinių šalinimo tvarką. Šis teisės aktas yra specialus teisės aktas, kurio reikalavimų ieškovas nesilaikė, o būtent, pareigūno surašytas savavališkos statybos aktas turi būti pateikiamas apskrities viršininko administracijai arba Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos pagal kompetenciją išnagrinėti šį aktą ir priimti vieną iš statybos reglamente išvardintų sprendimų (20 p.). Nagrinėjamu atveju jokio sprendimo nebuvo priimta, atsakovas su juo nesupažindintas, todėl buvo pažeisti STR 1.09.06:2007 21 punkto reikalavimai. Nustatyta tvarka priėmus sprendimą (koks jis bebūtų) ir su juo supažindinus atsakovą, atsakovas būtų turėjęs galimybę dar iki ieškinio padavimo teismui pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas nesutinka su ieškovo motyvais, jog sąvoka „tvora ant sklypo ribos" turėtų būti suprantama vadovaujantis protingumo principu, kadangi sklypo ribas galima nustatyti objektyviai, o ne remiantis subjektyviais vertinimais, ką turėjo padaryti ieškovas, prieš surašant savavališkos statybos aktą, ar prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, ar bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities Viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas 2008 m. birželio 2 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-11/2008-KR, kuriame konstatavo, kad atsakovas V. D. savavališkai vykdo iki 2,00 m. aukščio tvoros statymo darbus tarp namų valdų, esančių Vytauto g. 45 ir 45A, Garliavoje, Kauno rajone. Akte pažymėta, kad tvora yra nesudėtingas statinys, statybos leidimas jam neprivalomas, tačiau reikalingas supaprastintas statinio projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais. Šiuo statiniu pažeisti esminiai supaprastinto statinio projekto sprendimai, nes tvora statoma ant sklypo ribos be kaimyninio sklypo savininko ir bendrasavininkių sutikimo, kaimyninio sklypo savininkui užtvertas langas ir nepalikta priėjimo prie elektros apskaitos prietaisų. Tuo pažeista LR Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 12.4.2 punktas (b.l. 14, t.1). Šio akto pagrindu Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius nurodė parengti prašymą teismui dėl savavališkai pastatytos tvoros nugriovimo (b.l 3, t.1).

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nusprendusi kreiptis į teismą dėl savališkos statybos padarinių pašalinimo, vadovavosi tuo metu galiojusiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, t.y. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir Savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentu STR 1.09.06;2007, patvirtintu aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu D1-243. Pažymėtina, kad tiek administracinių aktų (2008-06-02 Savavališkos statybos akto ir 2008-06-11 Teikimo) priėmimo metu, tiek ieškinio padavimo metu nuo 2006 m. spalio 31 d. įsigaliojusioje Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijose buvo įtvirtintas vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nenumatyta galimybė įteisinti savavališką statybą.

Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Statybos įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt., statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus (Statybos įstatymo 1 str.), todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja (CK 1.7 str. 2 d.), nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.

Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Pagal CK 1.123 straipsnio 1 dalį jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo kompetencija, kiek tai liečia Statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 7 straipsnio nuostatų taikymą, nagrinėjamo ginčo atveju yra apribota (CK 1.138 str. 1 d.). Įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovei galint šia tvarka pasinaudoti, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

Kadangi apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą nei ieškinio, nei priešieškinio reikalavimai nėra patenkinti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį palikti nenagrinėtą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.