- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-573-71/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Volikienė Procesinio sprendimo kategorija 113.2.;119.11.,119.12, 122.; 122.3.; 122.4.;
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 25 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Regina Agota Gutauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 dienos nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-159-284/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareikštą ieškinį atsakovui A. G. bei trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriui dėl savavališkos statybos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su ieškiniu (1 – 3 b. l.) ir prašė įpareigoti atsakovą J. A. G. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą ūkinio pastato dalį adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jei statytojas nustatytu terminu neįvykdys reikalavimo, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atlikti išvardintus darbus ir sutvarkyti statybvietę adresu(duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš statytojo. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, 2011-06-13statytojui J. A. G. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-110613-00035 už tai, kad J. A. G. savavališkai, neturėdamas nustatyto tvarka parengto statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, atliko ūkinio pastato rekonstrukciją adresu(duomenys neskelbtini). Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė L. S. 2012-01-09 patikrino ar įvykdytas reikalavimas, ir nustatė, kad statytojas reikalavimo neįvykdė ir savavališkai pastatytos ūkinio pastato dalies nenugriovė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį į ieškinį nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis yra tik 0,0084 ha iš bendro 0,0916 ha ploto, kad ūkinio pastato rekonstrukcija neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei nesukelia neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenei, todėl prašė teismo, dėl savavališkos statybos, klausimą spręsti savo nuožiūra. (30 – 32 b. l.)
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas sprendė, kad teismo kompetencija, kiek tai susiję su savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių šalinimu, yra apribota, nes įstatymų leidėjas nustatė ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir toms statyboms, kurios buvo pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo. Pagal LR CK 1.123 str. 1 d., jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Kadangi atsakovas gali savavališkų statybų įteisinimo tvarka pasinaudoti, todėl ieškovo ieškinys buvo paliktinas nenagrinėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, skųsdamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė LR CK 1.123 str. 1 d. ir netinkamai aiškino Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalį, kurioje yra numatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą savavališkai statomą (pastatytą) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais atvejais (kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams), atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, leisti nustatytąja tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo pakeitimo 24 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo bei traktavo tai, kaip ikiteisminę įteisinimo tvarką. Nurodė, kad iš byloje pateikto akto matyti, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius 2011 m. birželio 13 dieną, nustatęs savavališkos statybos faktą, surašė statytojui aktą ir iš byloje pateikto 2011 m. liepos 8 d. reikalavimo matyti, kad statytojas, lygiai taip pat kaip ir tie asmenys, kurie kreiptųsi savo noru, turėjo įstatyme numatyta galimybę kreiptis nustatytu terminu į Pakruojo rajono savivaldybės administraciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nurodė, kad esminis skirtumas, taikant teismo minėtą straipsnio nuostatą, būtent ir yra faktas, kokiu būdu išaiškėjo savavališka statyba, t.y. ar statytojas pats prisipažino ir kreipėsi dėl savavališkos statybos įteisinimo ar savavališkos statybos faktas buvo fiksuotas Inspekcijos. Pirmuoju atveju, kai asmuo pats kreipiasi dėl savavališkos statybos įteisinimo, vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas ir jokie reikalavimai bei terminai nėra nustatomi, tuo tarpu antruoju atveju, kai savavališkos statybos faktą nustato Inspekcija yra surašomas savavališkos statybos aktas ir savavališkos statybos padarinių pašalinimui nustatomi įstatyme numatyti terminai, kuriems pasibaigus priimami atitinkami sprendimai. Be to pažymėtina, kad surašius savavališkos statybos aktą, Inspekcija visuomet Reglamento nustatyta tvarka informuoja ir savivaldybę. Nurodo, kad teismo argumentas, kad atsakovas dar gali pasinaudoti ikiteismine savavališkų statybų įteisinimo tvarka yra nepagrįstas. Taip pat netinkamai pritaikytos CK 1.123 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes neatsižvelgta, kad terminas, per kurį atsakovas turėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius yra pasibaigęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, rėmėsi CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame nurodyta, jog ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas kitais LR CPK ar CK numatytais atvejais, tačiau tiesiogiai tokio atvejo neįvardijo. Be to, motyvuojamojoje ginčijamos nutarties dalyje savo išvadą teismas iš esmės grindžia LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su išankstinės kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymu. Tačiau pastaroji teisės norma nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi įstatymas išankstinės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymą sieja su ieškovo, bet ne su atsakovo veiksmais ar neveikimu, kaip kad yra nagrinėjamoje situacijoje. Ieškovas neturi jokios galimybės įtakoti susiklosčiusios situacijos, pašalinti teismo nurodytų kreipimosi į teismą tvarkos trūkumų. Taip pat nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo, kuriame atlikta savavališka statyba, dalis yra tik 0,0084ha iš bendro 0,0916 ha ploto, todėl prašo klausimą spręsti savo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. .
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 straipsniai). Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 straipsnio 3 dalis).
Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai išvardinti Lietuvos Respublikos CPK 296 straipsnio 1 dalyje. Pateiktas pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi LR CPK 296 str. 1 d. 12 p. daroma nuoroda į kitus CPK ir CK numatytus atvejus. Aiškinant pastarąją nuostatą darytina išvada, jog ją taikantis teismas privalo nurodyti ir konkretų CPK ar CK numatytą pagrindą (straipsnį), kurį nustačius ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė teisiniu savo priimtos išvados pagrindu CPK 296 str. 1 d. 12 p., jokių nuorodų į konkrečius CPK ar CK įvardintus specialius ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindus neįvardijo. Dar daugiau, kaip matyti iš ginčijamos nutarties motyvuojamosios dalies, nors to tiesiogiai neįvardindamas, savo išvadą teismas iš esmės grindė LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu dėl to, jog ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir tokia tvarka dar galima pasinaudoti, nurodydamas, jog įstatymas nustato galimybę savavališką rekonstrukciją įteisinti gaunant reikalingus dokumentus, terminas tokiems veiksmams atlikti nėra pasibaigęs, todėl ieškinys dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo atkuriant iki tol buvusią padėtį negali būti nagrinėjamas. Su tokia ginčijamos nutarties išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. taikytinas tais atvejais, kai įstatymas nustato privalomą pareigą ieškovui atlikti tam tikrus veiksmus prieš kreipiantis į teismą. Šiuo atveju ieškovo pareigos atlikti kokius nors veiksmus, kurie taptų prielaida kreiptis į teismą, joks teisės aktas nenumato. Argumentas, jog nėra išnaudotos galimybės savavališką statybą įteisinti, gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio atmetimo pripažįstant, jog ieškinio reikalavimas esamomis aplinkybėmis yra nepagrįstas, jog toks reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik išnykus visoms įstatyme numatytoms kliūtims, t.y. egzistuojant papildomoms ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms, tačiau negali būti sąlyga ieškiniui palikti nenagrinėtu. Pažymėtina, kad esminis skirtumas taikant teismo minėtą straipsnio nuostatą būtent ir yra tai, kokiu būdu išaiškėjo savavališka statyba, t.y. ar statytojas pats prisipažino ir kreipėsi dėl savavališkos statybos įteisinimo ar savavališkos statybos faktas buvo fiksuotas Inspekcijos. Pirmuoju atveju, kai asmuo pats kreipiasi dėl savavališkos statybos įteisinimo, vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas ir jokie reikalavimai bei terminai nėra nustatomi, tuo tarpu antruoju atveju, kai savavališkos statybos faktą nustato Inspekcija yra surašomas savavališkos statybos aktas ir savavališkos statybos padarinių pašalinimui nustatomi įstatyme numatyti terminai, kuriems pasibaigus priimami atitinkami sprendimai. Teismo argumentas, kad atsakovas dar gali pasinaudoti ikiteismine savavališkų statybų įteisinimo tvarka yra nepagrįstas, nes terminas per kurį atsakovas privalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra pasibaigęs.
Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas ginčijamai nutarčiai panaikinti. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų iš esmės neišnagrinėjo, todėl pasisakyti dėl jų pagrįstumo, t.y. patenkinti skundo dalį dėl klausimo išsprendimo iš esmės ir ieškinio patenkinimo, apeliacinės instancijos teismas, kurio kompetencija apsiriboja pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu (CPK 301 str. 1 d.), negali. Dėl nurodytos priežasties byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.