- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-19-316/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18738-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Irma Bekerė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu D. K. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. K. atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį:
- visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteista iš D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už K. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 286,67 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 67 centai).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. K. nuteistas už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, būtent: žinodamas apie pareigą pagal 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir De. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, pervedant po 200 Eur už kiekvieną vaiką į R. K. ir De. K. vardu atidarytas banko sąskaitas, nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. birželio 5 d., nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. liepos 24 d., ir nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. kovo 8 d., visiškai nemokėdamas lėšų vaikų išlaikymui, taip vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti bei nepriteisti iš jo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 286,67 Eur už K. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
2.1. Nuteistojo D. K. teigimu, nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis nepadarė, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo kaltė yra įrodyta. Nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, priimdamas apkaltinantį nuosprendį neatsižvelgė į jo paaiškinimus dėl išlaikymo vaikams nemokėjimo aplinkybių, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis ir jį nepagrįstai nuteisė. Mano, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalies, 5 dalies nuostatas, ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
2.2. D. K. nurodo, kad jis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis nevengė išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, įmokų savo nepilnamečių vaikų R. K. ir De. K. išlaikymui nuosprendyje nurodytais laikotarpiais jis nepervedė todėl, kad tuo metu neturėjo darbo, negavo pajamų. Mano, kad jo nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad jis negalėjo išvykti legaliai dirbti į Švedijos Karalystę dėl paskirtų apribojimų probacijos laikotarpiu bei paskirtos kardomosios priemonės, taip pat dėl tuo metu taikomų su pandemija susijusių apribojimų, jo nugaros traumos dirbant Švedijos Karalystėje, ir, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, jam neturint pajamų, pačiam būnant išlaikomam tėvų, yra objektyvios. Juo labiau, kad turėdamas lėšų, jis visada sumoka priteistus alimentus, pasikviečia vaikus pas save, tuo metu juos maitina, pilnai išlaiko, jie kartu pramogauja.
2.3. Apelianto teigimu, jis visada stengėsi susirasti darbą ir dirbti, iš bylos medžiagos matyti, kad tuo laikotarpiu, kai dirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje, jis dėjo visas pastangas vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis nuosprendyje nurodomais laikotarpiais būtų gavęs pajamų ir piktybiškai būtų vengęs vykdyti turimus įsipareigojimus, t. y. mokėti savo vaikams išlaikymą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad, turėdamas pajamų, jis vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus.
2.4. Dėl skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad analizuojant jo „Monese“ sąskaitos išrašą matyti, jog jis gaudavo perlaidas nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. iš A. J. ir G. L., perlaidų suma – 296,80 Eur, D. K. nurodo, kad šios perlaidos pervestos asmenų, su kuriais jis buvo Švedijoje, ir, kurių paprašytas, už jų pervestus pinigus nupirko jiems maisto. Teigia, kad jokių papildomų pajamų iš minėtų asmenų jis negavo.
2.5. Skunde apeliantas akcentuoja, kad asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o visos kylančios abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apelianto teigimu, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik teismo daromomis prielaidomis ir spėjimais, o ne realiais įrodymais, taip pažeidžiant reikalavimą tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus vertinti visumoje, t. y. teismo išvados nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.
2.6. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti iš jo (D. K.) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už K. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 286,67 Eur neatsižvelgė į tai, kad byloje yra priimtas sprendimas jam pačiam teikti teisinę pagalbą, jį visiškai atleidžiant nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.
3.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, jis nepadarė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo teigimu, lėšų savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti nuosprendyje nurodytais laikotarpiais jis nemokėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad tuo metu neturėjo darbo, negavo pajamų, nes negalėjo išvykti legaliai dirbti į Švedijos Karalystę, dėl paskirtų apribojimų probacijos laikotarpiu bei paskirtos kardomosios priemonės, taip pat dėl patirtos nugaros traumos. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK 164 straipsnio nuostatų taikymo
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. K. kaltės klausimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.
8. Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka. Esminis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra kaltė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-489/2020, 2K-134-511/2021).
9. Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo sprendimu iš D. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. K. ir De. K. po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant į nepilnamečių vaikų vardu atidarytas banko sąskaitas už einamąjį mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 d. (1 t., b. l. 28–33). Apeliaciniame skunde D. K. neneigia savo pareigos išlaikyti vaikus, tačiau teigia, kad jis nuosprendyje nurodytais laikotarpiais vaikams priteisto išlaikymo nemokėjo dėl objektyvių priežasčių, todėl pagal BK 164 straipsnį yra nuteistas nepagrįstai. Nuteistojo teiginius, kad jis savo pareigos nevykdė dėl to, kad negavo pajamų, nes negalėjo išvykti dirbti į Švedijos Karalystę dėl paskirtų apribojimų probacijos laikotarpiu bei paskirtos kardomosios priemonės, dėl tuo metu taikomų su pandemija susijusių apribojimų bei dėl nugaros traumos dirbant Švedijos Karalystėje, paneigia byloje surinkti duomenys.
10. Bylos duomenimis, D. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas D. K. buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant jį visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (2 t., b. l. 132–157). Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius D. K. priežiūrą vykdė nuo 2021 m. sausio 15 d. (2 t., b. l. 161). Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. pažymoje „Dėl D. K.“ nurodyta, kad jis iš Probacijos tarnybos registro išregistruotas 2022 m. liepos 7 d., pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad D. K. nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. birželio 16 d. dirbo Švedijos Karalystėje, L. M., AB; nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. dirbo UAB “O”; nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 10 d. registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. dirbo Švedijos Karalystėje, L. AB; nuo 2022 m. birželio 6 d. iki bausmės pabaigos registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 128). Iš Sodros duomenų ir kitų objektų apžiūros protokolo (3 t., b. l. 71–72) matyti, kad D. K. nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. liepos 8 d. dirbo UAB T. ir už darbą gavo pajamas (3 t., b. l. 79–85, 90). Tai, kad D. K. probacijos laikotarpiu buvo leista darbo reikalais vykti į Švediją, nurodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2022 m. vasario 17 d. rašte (3 t., b. l. 33–34). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, bylos duomenys patvirtina, kad nurodytais laikotarpiais, įskaitant ir probacijos laikotarpį, jis turėjo galimybę dirbti ir legaliai dirbo tiek Švedijos Karalystėje, tiek Lietuvos Respublikoje bei gavo pajamas (3 t., b. l. 45, 51, 52, 64, 102). Nors Sodros pateikti duomenys ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma „Dėl bedarbio registravimo laikotarpių“ (5 t., b. l. 171) patvirtina, kad D. K. nuo 2022 m. liepos 9 d. iki 2023 m. kovo 16 d. niekur nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. K. minėtu laikotarpiu nebūtų turėjęs galimybės įsidarbinti ir dirbti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėje, gauti už darbą atlyginimą ir mokėti lėšas savo vaikų išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. balandžio 26 d. D. K. vykdo individualią veiklą (5 t., b. l. 138) ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis neturėjo galimybės pradėti vykdyti tokią veiklą anksčiau ir mokėti lėšas vaikų išlaikymui.
11. Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad jis teismo nuosprendyje nurodytais laikotarpiais negalėjo dirbti dėl sveikatos problemų, t. y. dėl patirtos nugaros traumos, byloje taip pat nėra, šio teiginio nepatvirtina ir į bylą pateiktas 2023 m. birželio 6 d. radiologinio tyrimo vertinimas bei kiti dokumentai apie D. K. sveikatos būklę (5 t., b. l. 191–195). Išanalizavus byloje surinktus duomenis, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje nėra duomenų, jog D. K. dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl ligos, ilgalaikės nelaimės ir kitų svarbių priežasčių negalėjo dirbti ir teikti vaikams išlaikymą. Aplinkybės, kad D. K., žinodamas, jog jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus ir galėdamas šią pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas galimybes dirbti), jos sąmoningai nevykdė, t. y. aktyviai nesiieškojo darbo ir nedirbo, patvirtina, kad teismo nustatytais laikotarpiais jo kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad nuteistojo teisinamasis, jog jis negalėjo teikti vaikams išlaikymo, nes nuosprendyje nurodytais laikotarpiais nedirbo ir neturėjo pajamų, yra nesuderinamas su tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus ir jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia. Nuteistojo kaltės nepaneigia ir jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad, turėdamas lėšų, jis sumoka priteistus alimentus, pasikviečia vaikus pas save, tuo metu juos maitina, išlaiko, jie kartu pramogauja. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2012, 2K-246-648/2016).
12. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog byloje nenustatyta, kad jis nuosprendyje nurodytais laikotarpiais piktybiškai būtų vengęs vykdyti įsipareigojimus, t. y. mokėti savo vaikams išlaikymą, pažymima, kad piktybiškumas nėra būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėties požymis, šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
13. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, išanalizavus D. K., nukentėjusiųjų K. M., De. K., R. K., liudytojos V. K. bankinių sąskaitų išrašus matyti, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais D. K. nėra teikęs teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams (2 t., b. l. 20–24; 3 t., b. l. 169, 170, 171; 4 t., b. l. 15–27, 29, 31–34, 36–37, 47–96, 104–132, 133–139). Policijos pareigūno 2023 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad D. K. dukra R. K. nurodė, jog laikotarpiais nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. birželio 5 d. bei nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2023 m. kovo 8 d. tėvas į jos sąskaitą nėra pervedęs pinigų jos brolių išlaikymui (2 t., b. l. 10). Iš AB “S” sąskaitos išrašo matyti, kad D. K. keletą kartų į dukters R. K. sąskaitą pinigus vaikų išlaikymui buvo pervedęs 2020 metais (5 t., b. l. 182), o iš Lietuvos pašto kvitų matyti, kad D. K. savo vaikams R. K. ir De. K. po 200 Eur pervedė 2023 m. rugsėjo 30 d. (5 t., b. l. 184, 185), t. y. ne teismo nuosprendyje nurodytais laikotarpiais.
14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog D. K. veikoje pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuoto nusikaltimo požymiai, todėl D. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 164 straipsnį. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais ir nuteistąjį išteisinti nėra pagrindo.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
15. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu, aptaria ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo klausimus.
16. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, ir padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. K. laisvės apribojimo bausmę, dydžiu mažesnę už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį – laisvės apribojimą 1 metams. Kadangi nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, D. K. padarė ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas nauju ir ankstesniu nuosprendžiais D. K. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, paskirta bausmė, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl jas keisti nėra pagrindo. Be to, nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas, paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus.
Dėl išlaidų už nukentėjusiajai K. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme išieškojimo
17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta teikti 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. M. ir šiai pagalbai teikti paskirtas advokatas (5 t., b. l. 125–126). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. spalio 3 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-14280, kurioje nurodyta, kad už nukentėjusiajai K. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 286,67 Eur išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma bei gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (6 t., b. l. 2–5), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas už K. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė iš D. K.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog tiek nukentėjusiajai K. M. pirmiau minėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta teikti 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir šiai pagalbai D. K. teikti buvo paskirta advokatė (5 t., b. l. 121–122), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už K. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 286,67 Eur. Dėl to nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteista 286,67 Eur išlaidų už nukentėjusiajai K. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl išlaidų už nuteistajam D. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo
19. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi (6 t., b. l. 52) nuteistajam D. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Irma Bekerė. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. gruodžio 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už nuteistajam D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 190 Eur išlaidų (6 t., b. l. 58). Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas tik iš dalies, taip pat į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, dirba – vykdo individualią veiklą, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis yra sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma bei gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (6 t., b. l. 59–60), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteista 286,67 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 67 centai) išlaidų už nukentėjusiajai K. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išieškoti iš nuteistojo D. K. valstybės naudai 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.