Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-11414-1090/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-13
Bylos Nr.: e2-11414-1090/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06875-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Eltirema“
Atsakovas: akcinės bendrovės „LITGRID“
Advokatai: Laura Pugžlienė

Kategorijos

2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-11414-1090/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06875-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.11.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eltirema“ atstovams Dariui Sinkevičiui ir advokato padėjėjai Laurai Pugžlienei,

atsakovės akcinės bendrovės „LITGRID“ įgaliotam atstovui Tomui Stašūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eltirema“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LITGRID“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eltirema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „LITGRID“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 80 883,90 Eur žalai (nuostoliams) atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog 2019 m. gruodžio 5 d. šalys buvo sudariusios sutartį Nr. 19SUT-369 dėl Infrastruktūros priežiūros centro Rytų regiono 110-330 kV įtampos oro linijų eksploatavimo darbų, tačiau šalims 2022 m. vasario 25 d. susitarus, minėta sutartis nutraukta nuo 2022 m. liepos 7 d. Ieškovei laimėjus atsakovės paskelbtus viešuosius pirkimus, šalys 2022 m. birželio 15 d. sudarė dvi sutartis: 1) sutartį dėl Infrastruktūros priežiūros centro Pietų regiono 110-400 kV įtampos oro linijų eksploatavimo darbų (Sutartis Nr. 22VP-SUT-130); ir 2) sutartį dėl Infrastruktūros priežiūros centro Rytų regiono 110-330 kV įtampos oro linijų eksploatavimo darbų (Sutartis Nr. 22VP-SUT-131) (toliau kartu – Sutartys). Pasirašius Sutartį Nr. 22VP-SUT-131, atsakovė per turto valdymo informacinę sistemą (TVIS) darbų užsakymus pateiktus dar pagal Sutartį Nr. 19SUT-369 perkėlė į naujai pasirašytą sutartį, taip pat atsakovė pateikė naujus darbų užsakymus tiek pagal Sutartį Nr. 22VP-SUT-130, tiek pagal Sutartį Nr. 22VP-SUT-131. Pažymi, jog ieškovė darbus turėjo atlikti savo medžiagomis, tarp kurių ir gelžbetoniniai stiebai, dėl kurių įsigijimo rūpinosi pati ieškovė. 2022 m. liepos 4 d. ieškovė įsigijo iš UAB „Izoteka“ gelžbetoninius stiebus, tarp kurių ir 30 vnt. SK26.1-1-1 tipo stiebus Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui, už kuriuos ieškovė sumokėjo 64 800 Eur + PVM, t. y. viso su PVM – 78 408,00 Eur. 2022 m. liepos 7 d. ir 2022 m. liepos 21 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl leidimo panaudoti 2022 m. liepos 4 d. teisėtai įsigytus ir turimus gelžbetoninius stiebus, reikalingus atsakovės užsakymų pagal Sutartis vykdymui, tačiau atsakovė 2022 m. liepos 25 d. raštu nurodė, jog vadovaujantis AB „LITGRID“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. priimtu įsakymu Nr. 22IS-87 „Dėl galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams kilmės prekių ir paslaugų ir darbų atsisakymo“ (toliau – Įsakymas), negali pritarti stiebų, pagamintų Baltarusijos teritorijoje, naudojimui nuo 2022 m. liepos 1 d. Minėtą Įsakymą ieškovė gavo su 2022 m. balandžio 25 d. atsakovės raštu dėl galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams kilmės prekių, paslaugų ir darbų atsisakymo. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl Įsakymo 3 punkte numatytų išimčių taikymo ir leidimo ieškovei naudoti teisėtai turimus gelžbetoninius stiebus, vykdant darbus pagal Sutartis, o tai, kad gelžbetoninių stiebų, atvežtų iš Baltarusijos Respublikos, panaudojimas remontuojant ir (ar) pertvarkant elektros perdavimo oro linijas yra draudžiamas, atsakovė ieškovei nurodė 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštuose. Be kita ko, ieškovė, teisėtai įsigijusi gelžbetoninius stiebus, organizavo dalies jų nugabenimą (pervežimą) į atsakovės objektus, t. y. užsakė transportavimo ir krovimo paslaugas, už kurias iš viso sumokėjo 2 475,90 Eur. Atsakovei nesutinkant taikyti išimtį bei suderinti 2022 m. liepos mėnesį ieškovės įsigytų statybinių medžiagų – gelžbetoninių stiebų SK22.3-1.1 ir SK26.1-1.1 naudojimą atsakovės objektuose, o Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai atsisakius nagrinėti ieškovės pateiktą skundą, ieškovė kreipėsi į teismą, laikydamasi pozicijos, jog atsakovė visiškai nepagrįstai draudžia ieškovei teisėtai įsigytus ir turimus gelžbetoninius stiebus naudoti Sutartyse numatytų darbų atlikimui, kurie gali būti naudojami tik atsakovės objektuose.

3. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tvirtina, jog gelžbetoniniai stiebai SK26.1-1.1 visiškai atitinka Sutarčių specialiųjų sąlygų 19 punkto 1 papunktyje numatytus reikalavimus ir atsakovė visiškai nepagrįstai draudžia naudoti teisėtai turimas šias medžiagas remontuojant ir (ar) pertvarkant jos elektros perdavimo oro linijas, kadangi, visų pirma, pas ieškovę esantys gelžbetoniniai stiebai SK26.1-1.1 įsigyti ir į Lietuvos Respubliką įvežti laikantis visų teisės aktų reikalavimų bei nepažeidžiant jokių Europos Sąjungos reglamentų dėl sankcijų Baltarusijai taikymo. Pagal Europos Sąjungos reglamentą iki 2022 m. birželio 5 d. buvo leidžiama įsivežti į Lietuvos Respubliką statybines medžiagas iš Baltarusijos pagal sutartis, sudarytas iki 2022 m. kovo 2 d., o šiuos stiebus UAB „Izoteka“ užsakė 2022 m. vasario 7 d. su Baltarusijos gamykla dar 2021 m. gruodžio 13 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovės iš UAB „Izoteka“ įsigyti SK26.1-1.1 tipo gelžbetoniniai stiebai į Lietuvos Respubliką buvo įvežti 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 1 d., taigi, ieškovės dispozicijoje esančių gelžbetoninių stiebų, kurie buvo įsigyti būtent Sutarčių vykdymui, nėra jokio pagrindo laikyti, kaip keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, kas sąlygoja išvadą, jog atsakovė visiškai nepagrįstai juos draudžia naudoti remontuojant ir (ar) pertvarkant elektros perdavimo oro linijas. Antra, atsakovė draudimą ieškovei naudoti gelžbetoninius stiebus grindžia Įsakymu, kuris priimtas jau po prekių įsigijimo ir įvežimo, t. y. 2022 m. balandžio 14 d. Be kita ko, patys gelžbetoniniai stiebai, kaip gelžbetonio gaminiai, sudaryti iš betono ir metalo, negali kelti ir nekelia jokios grėsmės nacionaliniam saugumui, visos ūkinės operacijos, susijusios su jų įsigijimu bei įvežimu į Lietuvos Respubliką, atliktos iki tol, kol buvo leidžiama jas atlikti. Vien pats šių gelžbetoninių stiebų įvežimo faktas į Lietuvos Respubliką ir jų išmuitinimas patvirtina aplinkybę apie šių prekių teisėtą (legalų) buvimą Lietuvos teritorijoje. Taigi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai dėl grėsmės nacionaliniam saugumui egzistavimo. Trečia, pasak ieškovės, neabejotinai egzistuoja ir pagrindas Įsakymo 3 punkte numatytos išimties taikymui. Ketvirta, ieškovė pažymi, jog gelžbetoninius stiebus 2022 m. liepos 4 d. įsigijo ne iš Baltarusijos ūkio subjekto, o iš Lietuvos ūkio subjekto UAB „Izoteka“, t. y. įsigijo pastarajam nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio įsigijimui jokie apribojimai nebuvo taikomi, ir kuris minėtas prekes įsigijo ir į Lietuvos Respubliką įvežė (importavo) teisėtai, nepažeidžiant jokių Europos Sąjungos taikomų sankcijų, kurios yra taikomos būtent Baltarusijos subjektų, o ne Lietuvos ūkio subjektų atžvilgiu. Penkta, atsakovė pažeidė ir bendradarbiavimo pareigą. Taigi, atsakovės neteisėtus veiksmus sudaro nepagrįstas draudimas ieškovei naudoti teisėtai įsigytus ir turimus SK26.1-1.1 tipo gelžbetoninius stiebus Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui – remontuojant ir (ar) pertvarkant atsakovės elektros perdavimo oro linijas. Dėl atsakovės neteisėto draudimo (neteisėtų veiksmų) ieškovė negali SK26.1-1.1 tipo gelžbetoninių stiebų naudoti nei Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui, nei šių medžiagų panaudoti kituose objektuose, dėl ko ieškovė patyrė 80 883,90 Eur dydžio nuostolius (žalą), kuri yra atsakovės veiksmų rezultatas (priežastinis ryšys). Kadangi atsakovės kaltė preziumuojama, atsakovės atžvilgiu civilinės atsakomybės taikymui yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos būtinos sąlygos. Pasak ieškovės, jos nuostolius sudaro 74 408,00 Eur (64 800,00 Eur + PVM) išlaidos, susijusios su SK 26.1-1.1 tipo gelžbetoninių stiebų įsigijimu, taip pat 2 475,90 Eur išlaidos, susijusios su jų dalies transportavimu iš sandėliavimo vietos į objektus bei krovimo paslaugomis, viso 80 883,90 Eur dydžio nuostoliai, kurie priteistini ieškovės naudai iš atsakovės (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–10).

Atsiliepimas

4. Atsakovė AB „LITGRID“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė pažymi, jog 2019 m. gruodžio 6 d. sutartis Nr. 19SUT-369 buvo nutraukta ne šalių susitarimu, bet ieškovės vienašališku pranešimu, o nutraukus sutartį ne visi užsakovo iš anksto pateikti darbų užsakymai buvo įvykdyti, todėl atviro konkurso būdu sudarytos sutartys yra laikytinos naujomis, į kurias nėra perkeliamos šalių prievolės, įsipareigojimai, teisės ir pareigos bei darbai pagal ankščiau sudarytą sutartį Nr. 19SUT-369. Pasak atsakovės, jos rangovams (jų tarpe ir ieškovei), susidūrus su gelžbetoninių (toliau ir – g/b) stiebų tiekimo sunkumais bei tiekimo sutrikimais, susijusiais su Ukrainoje kilusiu karu, pats užsakovas reikalingus darbų užsakymų, įskaitant ir pagal su ieškove sudarytas sutartis, vykdymui g/b stiebus teikė iš savo rezervo, todėl rangovas nepatyrė jokių nuostolių vykdant darbų užsakymus, susijusius su g/b stiebų keitimu, arba poreikiu jo nupirktus g/b stiebus pakeisti kitais (tinkamos kilmės stiebais), nes apskritai atramų keitimo užsakymų vykdymui nebuvo naudojami jokie rangovo g/b stiebai. Vykdant Sutartis, ieškovė nenaudojo savo g/b stiebų, todėl neturėjo jokių išlaidų, susijusių su jų įgijimu, pakeitimu ir kt. Be to, vykstant pirkimams ir iki sutarčių pasirašymo bei tuo metu, kai ieškovė iš tiekėjo UAB „Izoteka“ 2022 m. liepos 4 d. įgijo ginčo g/b stiebus, ieškovei buvo puikiai žinoma, kad g/b stiebų, pagamintų Baltarusijoje ar Rusijoje, naudoti atsakovės objektuose nebus galima, o atsakovės sprendimas, draudžiantis naudoti Baltarusijoje pagamintas medžiagas, tik formalizavo užsakovo jau ir taip tuo metu taikomus reikalavimus medžiagoms. Taigi, užsakovo reikalavimas medžiagoms – draudimas naudoti medžiagas, žaliavas ir produkciją, kurios kilusios iš Baltarusijos ir Rusijos, yra teisėtas, remiantis 2022 m. kovo 24 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) įstatymo pakeitimais, įgyvendinančiais Rusijai ir Baltarusijai taikomomis sankcijomis. Atsakovė pažymi, jog pirkimų metu tiekėjams buvo pateikta aiški, vienareikšmiška informacija, kad užsakovo objektuose nebus leidžiama naudoti Baltarusijoje pagamintų medžiagų oro linijų atramų keitimui, todėl ieškovė, žinodama apie atsakovės taikomus reikalavimus medžiagoms, tai, jog šių g/b stiebų neturės teisės naudoti, ir nepaisydama iš anksto žinomos rizikos, jau sudariusi Sutartis įsigijo g/b stiebus iš UAB „Izoteka“, kurių kilmė Baltarusija, ir visiškai nepagrįstai reikalauja iš atsakovės dėl to, tariamai, patirtų nuostolių atlyginimo. Be to, ieškovės turimos atramos nėra prarastos, sugadintos, sunaikintos, todėl jų vertė negali būti laikoma žala (nuostoliais). Vien dėl to, jog atsakovė nesutinka juos panaudoti savo objektuose, ieškovė neprarado galimybės realizuoti turimo turto ir taip išvengti bet kokios žalos. Atsakovė, drausdama naudoti g/b stiebus, pagamintus Baltarusijoje, nepažeidė Sutarčių, be to, nėra ir realiai patirtos ieškovės žalos, o dėl bet kokių ieškovės rizikingais veiksmais patirtų nuostolių yra kalta pati ieškovė, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 10–17).

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog atsakovė visiškai neatsižvelgia į kilusio ginčo esmines aplinkybes, o būtent į tai, jog ieškovės teisėtai turimi g/b stiebai įsigyti ir į Lietuvos Respubliką įvežti laikantis visų teisės aktų reikalavimų bei nepažeidžiant jokių Europos Sąjungos reglamentų dėl sankcijų Baltarusijai taikymo; g/b stiebus nėra jokio pagrindo vertinti kaip sankcionuotas medžiagas; g/b stiebai nekelia ir net negali kelti jokios grėsmės nacionaliniam saugumui. Be to, atsakovė net nesprendė 2022 m. balandžio 14 d. Įsakyme numatytos išimties taikymo, o teisės aktai nedraudžia atsakovei priimti sprendimo dėl ieškovės turimų g/b stiebų naudojimo. Pažymi, jog sutarties Nr. 19SUT- 369 vykdymas nėra šios bylos dalyku, ši sutartis reikšminga tik tuo, jog vykdant joje numatytus įsipareigojimus, aiškiai buvo matomos atsakovės planuojamų darbų apimtys, todėl ieškovei laimėjus pirkimus ir 2022 m. birželio 15 d. sudarius Sutartis, buvo žinomas atsakovės objektuose numatomų darbų atlikimui reikalingų medžiagų poreikis. Taigi, ieškovė, žinodama apie didelį SK26.1-1.1 tipo g/b stiebų poreikį, 2022 m. birželio 23 d. gavusi iš ilgamečio medžiagų tiekėjo UAB „Izoteka“ informaciją apie turimus būtent tokio tipo stiebus, patikrinusi jų įsigijimo dokumentus, būdama atidi ir rūpestinga rangovė, rūpinosi medžiagų įsigijimu, kurios neabejotinai buvo reikalingos Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui. Ieškovės teigimu, pagal sudarytas Sutartis visomis medžiagomis, be kita ko ir g/b stiebais, reikalingomis darbų atlikimui, išskyrus atskirus atvejus, apie kuriuos iš anksto informuoja užsakovas, rūpinasi rangovas – ieškovė, tarp šalių tokia praktika visada ir buvo iki tol. Taigi, visiškai pagrįstas ieškovės elgesys, kuomet žinodama apie Sutarčių vykdymui esantį poreikį turėti g/b stiebus, tarp jų ir SK26.1-1.1 tipo, 2022 m. birželio 23 d. gavusi informaciją apie jų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, kas sąlygoja išvadą, jog šios medžiagos nelaikytinos sankcionuojamomis, įsigijo ginčo g/b stiebus, būtent atsakovės objektuose numatomų darbų atlikimui. Pažymi, jog apie tai, kad atsakovė pati tieks ieškovei darbų atlikimui reikalingas atramas iš avarinio rezervo, ieškovė buvo informuota tik 2022 m. gruodžio 8 d., o g/b stiebus atsakovė ieškovei perdavė tik 2023 m. balandžio 26 d. Ieškovė pakartotinai akcentuoja aplinkybes, jog pagal Europos Sąjungos reglamentą iki 2022 m. birželio 5 d. buvo leidžiama įsivežti į Lietuvos Respubliką statybines medžiagas iš Baltarusijos pagal sutartis, sudarytas iki 2022 m. kovo 2 d., tačiau šiuo aspektu atsakovė atsiliepime į ieškinį nepateikė jokių argumentų. Akivaizdu, jog patys g/b stiebai, kaip gelžbetonio gaminiai, sudaryti iš betono ir metalo, negali kelti ir nekelia jokios grėsmės nacionaliniam saugumui, o visos ūkinės operacijos, susijusios su jų įsigijimu bei įvežimu į Lietuvos Respubliką, atliktos iki tol, kol buvo leidžiama jas atlikti, todėl atsakovės nepagrįstai taikomas draudimas ieškovės atžvilgiu dėl pastarosios turimų g/b stiebų panaudojimo sąlygoja atsakovės veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pasak ieškovės, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodomas aplinkybes visiškai nepagrįstai grindžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimu įstatymo normomis, kadangi šiuo atveju ieškovė, vadovaudamasi Įsakymo 3.3 punktu, prašė taikyti išimtį ir leisti naudoti jos turimas medžiagas – g/b stiebus, Sutartyse numatytų darbų atlikimui. Taigi, susiklostė tokia situacija, kuomet atsakovė sankcijas taiko Lietuvos ūkio subjektui – ieškovei, nors Europos Sąjungos ekonominės sankcijos yra taikomos būtent Baltarusijos subjektų, o ne Lietuvos ūkio subjektų atžvilgiu. Ieškovė nesutinka su teiginiu, jog ji neva nėra realiai žalos patyrusi, tvirtindama, jog g/b stiebai dėl jų specifikos gali būti naudojami tik atsakovės objektuose, taip pat atsakovė neleidžia objektuose naudoti medžiagų, nuo kurių pagaminimo yra praėję daugiau nei 18 mėnesių, todėl nepagrįstai atsakovė teigia, jog nustojus galioti draudimui ieškovė turimus g/b stiebus galės realizuoti atsakovo ar kitų asmenų objektuose. Taip pat ieškovė, žinodama apie SK26.1-1.1 tipo g/b stiebų poreikį ir gavusi iš UAB „Izoteka“ informaciją apie turimus būtent tokio tipo stiebus, patikrinusi jų įsigijimo ir į Lietuvą įvežimo dokumentus, būdama atidi ir rūpestinga rangovė, kaip tik rūpinosi Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui reikalingų medžiagų įsigijimu, todėl nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnį, reglamentuojantį atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus (el. b. apyrašo 11 t., b. l. 1–10).

6. Atsakovė pateiktame triplike pažymi, jog sutartis Nr. 19SUT369 buvo pasibaigusi ir jokios teisės ar pareigos pagal šią sutartį nebuvo perkeltos į naujas Sutartis, o darbų ar darbų užduočių sutapimas yra objektyvus faktas, nulemtas to, jog pagal pabaigtą sutartį liko daug neįvykdytų darbų užduočių bei atsakovo naudojamos programos TVIS, kurioje teikiami darbų užsakymai, funkcionalumas. Pažymi, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog pagal Sutartis pateiktiems darbų užsakymams (toliau – DU) įvykdyti realiai panaudojo savo turimus g/b stiebus. Pačios Sutartys taip pat numato galimybę, jog medžiagos gali būti perduotos rangovui iš užsakovo rezervo, kas ir buvo atlikta, kai visoje Sutarčių apimtyje užsakovas rangovui perdavė g/b stiebus, reikalingus faktiškai įvykdyti galutinai suformuotus (pakoreguotus) ir perduotus rangovui DU, kai rangovas neturėjo g/b stiebų, atitinkančių užsakovo pateiktus reikalavimus dėl jų kilmės. Nepaisant, kad priminiai DU rangovui buvo pateikiami su reikalavimu, jog atramų keitimui SK26.1-1.1 tipo g/b stiebus teiktų rangovas, tačiau atsižvelgiant į faktinę situaciją, kai rangovas dėl tiekimo sutrikimų negalėjo užtikrinti atitinkančių užsakovo reikalavimus g/b stiebų panaudojimo objektuose vykdant DU, bei į Pirkimų sąlygas, visi šie DU buvo koreguojami, išimant iš DU reikalavimą naudoti rangovo medžiagą - g/b stiebus. Atsakovės teigimu, yra keli savarankiški pagrindai, leidžiantys atsakovei teisėtai drausti ieškovei panaudoti g/b stiebus, pagamintus Baltarusijos Respublikoje. Pirma, sankcijų taikymas, kuris savaime yra savarankiškas pagrindas neleisti atsakovės objektuose panaudoti Baltarusijoje pagamintų g/b stiebų, toks pagrindas taip pat yra įvirtintas ir Sutartyse. Atsakovės nuomone, priimant sprendimą, draudžiantį rangovui naudoti konkrečius g/b stiebus, pagamintus Baltarusijoje, tai, ar formaliai šie stiebai patenka į sankcijų taikymo apimtį ar nepatenka, nėra reikšminga aplinkybė. Antra, įskaitant, bet neapsiribojant, pasikeitusių VPĮ normų pagrindu, atsakovė priėmė sprendimą drausti naudoti nedraugiškose valstybėse pagamintas medžiagas savo objektuose ir nusistatė sąlygas, kada, kokia apimtimi taikys tokį draudimą, įstatymas suteikė teisę perkantiesiems subjektams ribojimus taikyti tiek pradėtuose bet nebaigtuose pirkimuose, kaip kad yra šiuo ginčo atveju, tiek sudarytoms sutartims. Taigi, konkretūs ieškovės g/b stiebai, kurie pagaminti Baltarusijoje, atitinka Įsakyme nustatytas draudimo sąlygas, todėl teisėtai buvo uždrausta jas panaudoti savo objektuose, nes (a) g/b stiebai pagaminti Baltarusijoje (Įsakymo 1 punktas) ir (b) g/b stiebai, kurie pagaminti Baltarusijoje, laikytini preke, galinčia kelti grėsmę nacionaliniam saugumui pagal Įsakymo 2.2.2 papunktį. Draudimas nėra siejamas su Europos Sąjungos taikomų sankcijų apimtimi. Atsakovė išimties taikymą sprendžia pagal Įsakymo 3 punktą, o ieškovės g/b stiebams atsakovės išimties sąlygos negali būti taikomos, nes neatitinka šių sąlygų, kadangi prekės g/b nebuvo atsakovės darbuotojų pagal sudarytas Sutartis nei užsakytos/suderintos iki 2022 m. balandžio 1 d., nei buvo perduotos iki 2022 m. liepos 1 d. ar perduotos iki sankcijų įsigaliojimo datos. Trečia, savarankiškas pagrindas drausti naudoti tam tikras prekes atsakovės objektuose yra atsakovės pirkimų sąlygos, o atsakovė pirkimo metu aiškiai deklaravo ir nurodė pirkimo dalyviams, kad nebus leidžiama naudoti atsakovės objektuose jokios medžiagos, kurių kilmės šalis yra Baltarusija. Atsakovės nuomone, tol, kol ieškovė nėra praradusi galimybės realizuoti turimo turto, negalima konstatuoti ir realaus jos patirto nuostolio dydžio. Taigi, atsakovės sprendimas drausti g/b stiebus, pagamintus Baltarusijoje, naudoti atsakovės objektuose, yra teisėtas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų (el. b. apyrašo 11 t., b. l. 41–46).

7. Ieškovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovės nurodomi argumentai nepaneigia atsakovės veiksmų neteisėtumo, kadangi būtent ginčo medžiagų – g/b stiebų nuosavybė, jų teisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje ir tai, kad ieškovės turimi g/b stiebai jų įvežimo į Lietuvą metu nebuvo sankcionuojamos medžiagos, šiuo atveju yra esminės bylos aplinkybės. Atsakovė sankcijas taiko Lietuvos ūkio subjektui – ieškovei, kuri g/b stiebus, reikalingus Sutartyse numatytų darbų vykdymui, įsigijo iš Lietuvos ūkio subjekto, kuriems jokie apribojimai nebuvo taikomi, todėl toks atsakovės taikomas draudimas visiškai nekoreliuoja su sankcijų Baltarusijos režimui taikymu. Taip pat atsakovė, teigdama, jog ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog pagal Sutartis pateiktiems darbo užsakymams įvykdyti realiai panaudojo savo turimus g/b stiebus, elgiasi nesąžiningai, kadangi pati atsakovė neleido jų naudoti. Pažymi, jog teisės aktai nedraudžia atsakovei priimti sprendimo dėl ieškovės turimų g/b stiebų naudojimo Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui, nes g/b stiebai yra teisėtai įsigytos iki taikomų sankcijų įsigaliojimo medžiagos. Pasak ieškovės, visiškai nepagrįstai atsakovė teigia, jog nėra galimybės konstatuoti realaus patirto žalos dydžio, nes dėl atsakovės neteisėto draudimo (neteisėtų veiksmų) ieškovė jau patyrė nuostolius, kadangi šių medžiagų nebegalės naudoti nei Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui, nei jų panaudoti kituose objektuose (el. b. apyrašo 11 t., b. l. 55–58).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas direktoriaus pavaduotojas Darius Sinkevičius palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė dalyvavo atsakovės rengiamuose viešųjų pirkimų konkursuose ir 2022 m. birželio mėn. buvo pakviesta pasirašyti Sutartis. Su atsakove dirba ir bendradarbiauja ilgą laiką įvairiuose regionuose. Pažymi, jog gelžbetoniniai stiebai yra specifinė medžiaga, todėl prasidėjus karui visi tiekėjai susidūrė su jų tiekimo problemomis, o laimėjus konkursus reikia iš anksto susiplanuoti visus reikalingus darbus ir jų apimtis, taip pat pasirūpinti medžiagomis. Atsakovė kreipėsi į UAB „Izoteka“, kuris yra vienas iš pagrindinių ginčo g/b stiebų tiekėjų, dėl stiebų įsigijimo. Išsiaiškinus dėl stiebų įsigijimo aplinkybių ir kitas reikšmingas aplinkybes, žinant apie atsakovės direktoriaus įsakymą, nutarė įsigyti stiebus, kadangi jie buvo įgyti iki nustatytos datos, ir kreipėsi į atsakovę dėl leidimo juos naudoti. Laikė, jog šie stiebai yra teisėti, jokių abejonių jiems nekilo, jau tarėsi su inžinieriais dėl suplanuotų darbų, tačiau sulaukė atsakymo, jog atsakovė nesutinka leisti naudoti ginčo g/b stiebų. Atsakovė nesutiko taikyti ir išimčių, dėl ko atsakovė kreipėsi į teisininkus, tačiau ginčo išspręsti nepavyko. Atsakydamas į klausimus atstovas nurodė, jog pirkimo dokumentuose informacija apie medžiagų ribojimus buvo, tačiau tuo metu ginčo prekės nebuvo sankcionuotos, laikė, jog jei prekės pateko į Lietuvą, jos yra teisėtos. Be to, atsakovės direktoriaus įsakymas, be kita ko, numato išimtis, todėl bandė suderinti Įsakymo 3.3 papunktyje numatytos išimties taikymą, iki stiebų įsigijimo dėl išimties taikymo į atsakovę nesikreipė. Patvirtino, jog taip pat buvo susipažinęs su atsakovės Atsakymais į tiekėjų klausimus, įsigyjant stiebus jiems nekilo abejonių, kad bus problemų dėl suderinimo, jie buvo įvežti į Lietuvą visiškai teisėtai. Šiuo atveju iš atsakovės užimtos pozicijos jie pagrįstai manė, jog logika yra užkirsti kelią vėlesniam stiebų įvežimui iš Baltarusijos, tačiau įsigytų stiebų panaudojimas yra naudingas visiems. Pirkimo dokumentuose buvo aptarta, kokia sertifikatų sistema bus vadovaujamasi, įsigydami stiebus jie įsitikino, jog viskas atitinka, taip vykdavo ir seniau. Su UAB „Izoteka“ santykis yra ilgalaikis, dalykinis, atstovo žiniomis, kitų ryšių tarp šių įmonių nėra. Dėl atsakovės atsakymų į tiekėjų klausimus 20 atsakymo teigė, jog susipažino su šiuo atsakymu, tačiau rėmėsi Įsakymu, kad gali būti numatyta išimtis. Manė, jog jie išimties sąlygas atitinka. Patvirtino, jog vykdant Sutartis atsakovė perdavė stiebus iš savo atsargų, tačiau tai reta praktika, išimtiniai atvejai, iki 5 proc. atvejų. Tik gruodžio mėn. jie buvo informuoti apie atsakovės ketinamus atvežti stiebus, o jiems stiebai perduoti tik šių metų balandžio mėn. Pagal dabartinę praktiką atsakovė pati rūpinasi stiebų aprūpinimu. Paskutinį kartą tokias, kaip ginčo, atramas panaudojo turbūt 2021 m., 2022 m. nebepanaudojo. Patvirtino, jog atsakovė jokių sankcijų netaikė dėl to, kad negalėjo laiku atlikti darbų pagal Sutartis, tačiau dėl negalėjimo vykdyti darbų su jų medžiagomis jie patyrė nuostolius, tuo metu buvo įšaldytos lėšos ir pan. Teigia, jog domėjosi keliomis galimybėmis, kur realizuoti tuos stiebus, tačiau be rezultatų, vakarų Europoje šie stiebai nenaudojami ir negaminami, be to, jų gamyba labai sudėtinga, o perdirbus stiebus jie taptų tik statybinėmis atliekomis. Prieš įsigyjant stiebus į atsakovę dėl jų panaudojimo galimybių nesikreipė ir nesidomėjo, buvo kalba, kad techniškai jie tinka, tačiau reikia patvirtinimo iš valdžios. Ieškovės atstovo žiniomis, prasidėjus karui ir pritaikius sankcijas iškart sutriko tiekimas iš Ukrainos ir Baltarusijos, dalyvaujant pirkimuose, jie planavo įsigyti stiebus iš Ukrainos, tačiau daug kas buvo neaišku, tikėjosi, kad kaina bus, kaip jų nurodoma.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja Laura Pugžlienė palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės nepagrįsto draudimo ieškovei naudoti teisėtai įsigytus gelžbetoninius stiebus, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių, nes šių medžiagų negali naudoti nei Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui, nei jų panaudoti kitose objektuose. Teigia, jog pas ieškovę esantys gelžbetoniniai stiebai įsigyti ir į Lietuvos Respubliką įvežti laikantis visų teisės aktų reikalavimų bei nepažeidžiant jokių Europos Sąjungos reglamentų dėl sankcijų Baltarusijai taikymo, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Vien tai, jog šių prekių (medžiagų) kilmė yra Baltarusijos Respublika, nesudaro pagrindo teigti, jog jų naudojimas atsakovės veikloje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai iš esmės net nėra ginčo, jog į Lietuvos Respubliką šios prekės įvežtos teisėtai, nepažeidžiant jokių Europos Sąjungos priimtų sankcijų taikymo. Ieškovė, visiškai atsiskaičiusi su UAB „Izoteka“, Sutarčių vykdymui teisėtai įsigijo gelžbetoninius stiebus, kuriuos iki šiol turi savo dispozicijoje, todėl atsakovės nepagrįstas draudimas ieškovei šias medžiagas naudoti Sutarčių vykdymui, suponuoja išvadą, jog atsakovė sankcijas taiko ne Baltarusijos režimui, o Lietuvos ūkio subjektui. Teigia, jog nepagrįsti atsakovės argumentai dėl ieškovės rizikos įsigyjant g/b stiebus prisiėmimo, priešingai, ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga rangovė, kaip tik rūpinosi Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui reikalingų medžiagų įsigijimu. Atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovei padaryta 80 883,90 Eur dydžio žala, nes šių medžiagų ieškovė negali naudoti nei Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui, nei jų panaudoti kitose objektuose. Prašo tenkinti ieškinį ir, be kita ko, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

10. Teismo posėdyje atsakovės atstovas Tomas Stašūnas nesutiko su ieškiniu atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog ginčo stiebai buvo įsigyti 2022 m. liepos 4 d., o kovo 25 d. pirkime atsakovė, atsakydama į tiekėjų klausimus, vienareikšmiškai nurodė, jog iš Baltarusijos medžiagos nebus priimamos ir naudojamos, kol šiai šaliai galios sankcijos. Be to, 2022 m. kovo 24 d. įsigaliojo viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, todėl atsakovė turėjo teisę pati nusistatyti, kaip ir kokia apimtimi taikyti ribojimus. Atsakovė laikėsi griežtos politikos nedraugiškų valstybių atžvilgiu, ką patvirtina priimtas gen. direktoriaus Įsakymas. Taigi, draudimas yra absoliutus ir griežtas, numatant tam tikras išimtis, tačiau gavus prašymą iš ieškovės, ji neatitiko išimtyje numatytų sąlygų, būtent Įsakymo 3.1 papunkčio. Dėl Įsakymo 3.3 papunkčio išimties taikymo buvo atitinkamas sprendimas ir pateiktas raštu, formalizuotos procedūros dėl tokių prašymų išsprendimo atsakovė nėra numačiusi, tai buvo atitinkamo vadovo sprendimas. Šio punkto taikymo praktikos nežino. Atsiradus galimybei, atsakovė įsigijo atramas ir perdavė darbų vykdymui rangovams. Atstovo teigimu, nuo pat pirkimo pradžios ieškovė turėjo suprasti, kad tokios medžiagos negalės būti naudojamos, taigi, atsakovės diskrecijos priimti atitinkamą sprendimą nepaneigia ieškovės nurodyti argumentai, atsakovės kaltės dėl ieškovės patirtų nuostolių nėra, nes ieškovė pati prisiėmė tokią riziką. Nurodė, jog nereikalavo iš rangovų atramų keitimo, o patys pasirūpino stiebais. Nors praktika buvo tokia, kad rangovai rūpinasi medžiagų įsigijimu, tačiau šio pirkimo metu visi žinojo apie ribotas galimybes gauti atramas, todėl atsakovė netaikė rangovams jokių sankcijų. Patvirtino, jog pirkimo dokumentai reikalavo, kad rangovai atliktų darbus savo medžiagomis, tačiau buvo žinoma tiek atsakovei, tiek rangovams apie ribotas galimybes gauti šias medžiagas. Atstovo nuomone, šių stiebų naudojimas suponuoja grėsmę nacionaliniam saugumui per šių režimų finansavimą. Nesiima vertinti ginčo stiebų įvežimo į Lietuvą teisėtumo, kol tai nėra nuginčyta, mano, kad jie buvo įvežti teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė AB „LITGRID“ uždrausdama ieškovei UAB „Eltirema“ pagal Sutartis gelžbetoninių atramų keitimo darbų atlikimui naudoti g/b stiebus, o būtent 26 metrų aukščio gelžbetoninius stiebus SK26.1-1.1, kurių kilmės šalis Baltarusija, veikė (ne)teisėtai. Ieškovės teigimu, atsakovei neteisėtai uždraudus Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui naudoti ginčo gelžbetoninius stiebus, ieškovė patyrė 80 883,90 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro ginčo gelžbetoninių stiebų įsigijimo bei jų transportavimo išlaidos. Ieškovės nuomone yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės ginčo gelžbetoninių stiebų įsigijimo ir transportavimo išlaidas, sudarančias 80 883,90 Eur sumą.

12. Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia ta aplinkybe, jog pasirašius Sutartis, dėl g/b stiebų tiekimo iš Baltarusijos ir Ukrainos sutrikimo, Lietuvoje iš esmės nebuvo kur įsigyti g/b stiebus, kurie reikalingi elektros perdavimo oro linijų g/b atramų keitimui, todėl ieškovei iš UAB „Izoteka“ įsigijus iš Baltarusijos į Lietuvą teisėtai atvežtus g/b stiebus, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai uždraudė ieškovei šiuos g/b stiebus panaudoti pagal Sutartis atsakovės nurodytų darbų užsakymų įgyvendinimui. Ieškovė akcentuoja, jog ginčo g/b stiebai į Lietuvą įvežti nepažeidžiant pritaikytų sankcijų, todėl šie stiebai negali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kita vertus, atsakovė generalinio direktoriaus Įsakymo 3.3 papunktyje numatė draudimo įsigyti ir naudoti galinčias kelti grėsmę nacionaliniam saugumui prekes išimtį, tačiau nepagrįstai atsisakė pritaikyti šią išimtį ieškovės turimų g/b stiebų atžvilgiu, iš esmės pritaikydama sankciją ne Baltarusijos, bet Lietuvos subjekto atžvilgiu. Be to, ieškovės nuomone, atsakovės draudimas jos objektuose naudoti teisėtai ieškovo įsigytus g/b stiebus yra neproporcinga priemonė, todėl neteisėta, nes ieškovė šių g/b stiebų, kurie pagal savo savybes gali būti naudojami tik atsakovės objektuose, negali panaudoti daugiau niekur.

13. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės teiginius nurodo, kad atsakovė dar vykdomų Pirkimų metu pirkimo dokumentuose (Sutarčių projektų Specialiųjų sąlygų 19 punkto 1 papunktyje) išdėstė draudimą naudoti darbams pagal viešojo pirkimo pagrindu ateityje pasirašytas sutartis prekes ir paslaugas, kurių kilmės šalis, be kita ko, Baltarusijos Respublika, tą patį atsakovė atkartojo ir 2022 m. kovo 25 d. atsakydama į tiekėjų klausimus, taip pat 2022 m. balandžio 14 d. buvo priimtas atsakovės generalinio direktoriaus Įsakymas, apie kurio priėmimą ieškovė buvo tinkamai informuota, kuriame taip pat buvo nustatytas draudimas atsakovės veikloje naudoti ir (ar) įsigyti galinčias kelti grėsmę nacionaliniam saugumui prekes, paslaugas bei darbus, kurių kilmė, be kita ko, Baltarusijos Respublika. Be to, anot atsakovės, tokią teisę jai nustatė ir nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios VPĮ ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Pirkimų įstatymas) pataisos. Atsakovės teigimu, ieškovei buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad atsakovė neleis naudoti Sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymui iš Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilusias medžiagas ir (ar) prekes, sankcionuotas Europos Sąjungos Tarybos sprendimu, todėl ieškovė, įsigydama ginčo g/b stiebus, prieš tai šių stiebų panaudojimo nesuderinusi su atsakove, pati prisiėmė su tuo susijusią riziką bei pasekmes. Atsižvelgiant į tai, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės

15. Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

16. Taigi, veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-781/2022, 62 punktas).

17. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės prasme asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų atsakovės (ne)teisėtiems veiksmams nustatyti reikšmingų rašytinių įrodymų chronologine tvarka nustatyta:

18.1. Ieškovė UAB „Eltirema“ ir atsakovė AB „LITGRID“ viešojo pirkimo Nr. 541173 pagrindu 2019 m. gruodžio 5 d. buvo sudariusios Infrastruktūros priežiūros centro Rytų regiono 110-330 kV įtampos oro linijų eksploatavimo darbų sutartį Nr. 19SUT-369 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 99–112); atsakovė, atsakydama į ieškovės rašytinį pasiūlymą dėl sutarties Nr. 19SUT-369 nutraukimo, atsakovė 2022 m. vasario 25 d. raštu neprieštaravo ieškovės vienašališkam sutarties Nr. 19SUT-369 nutraukimui nuo 2022 m. liepos 7 d., 2022 m. liepos 6 d. laikant paskutine darbų vykdymo diena (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 97);

18.2. 2022 m. kovo 7 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą dėl Pietų regiono 110–400 kV oro linijų eksploatavimo darbų pirkimo, pirkimo Nr. 588694 (toliau – Pirkimas1), o 2022 m. kovo 8 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą dėl Infrastruktūros priežiūros centro Rytų regiono 110-330 kV įtampos oro linijų eksploatacijos darbų pirkimo, pirkimo Nr. 588641 (toliau – Pirkimas2, o kartu – Pirkimai) (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 138–146; 8 t., b. l. 138–146; 10 t., b. l. 40–50); prie Pirkimų dokumentų buvo pridėtos Eksploatavimo darbų sutarčių Bendrosios ir Specialiosios sąlygos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 11–46, 127–133, 135–170; 5 t., b. l. 158–164). Sutarčių Specialiųjų sąlygų 19 punkto 1 papunktyje nurodomas reikalavimas tiekėjams, kad „Visi įrenginiai, įtaisai, gaminiai, konstrukcijos, medžiagos turi atitikti Užsakovo reikalavimus ir negali būti importuojami iš šalių, iš kurių importas yra draudžiamas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimus, arba jeigu taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos ribojamosios priemonės (sankcijos) ar kitų tarptautinių organizacijų tarptautinės sankcijos. Užsakovui pareikalavus, Rangovas įsipareigoja pateikti Užsakovui informaciją ir/ar dokumentus apie įrenginių, gaminių, konstrukcijų, medžiagų kilmės šalį, gamintoją, jo akcininkus“; ieškovė, sutikdama su pirkimo sąlygomis, pateikė pasiūlymus abiejuose Pirkimuose (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 37–37, 83–85);

18.3. UAB „Izoteka“ ieškovei adresuotu 2022 m. kovo 21 d. raštu informavo ieškovę, jog dėl Ukrainoje kilusio karo ir dėl to sutrikusio tiekimo UAB „Izoteka“ neturi galimybės patiekti ieškovei gelžbetoninius centrifuguotus kūginius stiebus (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 153); tuo pagrindu ieškovė 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. 17 informavo atsakovę, jog dėl ribojamųjų priemonių (sankcijų) taikymo Rusijai ir Baltarusijai nesant galimybės gauti gelžbetoninių stiebų reikalingų vykdant gelžbetoninių atramų keitimą, ieškovė negalės įvykdyti sutarties Nr. 19SUT-369 pagrindu numatytų g/b atramų keitimo darbų (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 152, 154). Taip pat byloje pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl galimybių įsigyti g/b stiebus sutarties Nr. 19SUT-369 vykdymui nebuvimo (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 35–36);

18.4. Atsakovė 2022 m. kovo 25 d. raštu atsakė į Pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą pateiktus klausimus, tarp kurių atsakydama į 20.1 klausimą „Ar Eksploatavimo darbų sutarties Specialiųjų sąlygų 19 punkte „Kitos sąlygos“ nustatytas reikalavimas, kad „Visi įrenginiai <...>“, reiškia, kad nebus priimamos atramos, kurių kilmės šalis – Baltarusija, nepaisant to, kad šiai dienai vis dar galioja (nėra panaikinti) šių prekių sertifikatai?“, be kita ko, nurodė, jog „<...> Jokios medžiagos, kurių kilmės šalis yra Baltarusija nebus priimamos, kol galios šiai šaliai pritaikytos sankcijos.“ (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 26–34).

18.5. 2022 m. balandžio 14 d. AB „LITGRID“ generalinis direktorius priėmė įsakymą Nr. 22IS-87 (Įsakymą), kurio 1 punktu nustatė draudimą bendrovės veikloje naudoti ir (ar) įsigyti galinčias kelti grėsmę nacionaliniam saugumui prekes, paslaugas bei darbus, kurių kilmė, be kita ko, yra Baltarusijos Respublika (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 91–94). Atsakovė 2022 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 22SD-1877 atitinkamus juridinius asmenis, tarp kurių ir ieškovę, informavo apie AB „LITGRID“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 22IS-87 priėmimą (el. b. apyrašo 9 t., b. l. 19–20);

18.6. Ieškovei laimėjus Pirkimus Nr. 588694 ir Nr. 588641, šalys 2022 m. birželio 15 d. pasirašė Pietų regiono 110–400 kV oro linijų eksploatavimo darbų pirkimo sutartį Nr. 22VP-SUT-130 (toliau – Sutartis1) ir Infrastruktūros priežiūros centro Rytų regiono 110-330 kV įtampos oro linijų eksploatacijos darbų pirkimo sutartį 22VP-SUT-131 (toliau – Sutartis2, toliau kartu – Sutartys), kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) suformuotas darbų užduotis atlikti atitinkamuose regionuose oro linijų priežiūros, atnaujinimo ir kitus darbus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 127–133; 5 t., b. l. 158–164). Sutarčių Specialiųjų sąlygų 19 punkto 1 papunktyje išdėstyta šio sprendimo 15.2 papunktyje nurodyta sąlyga dėl draudimo Sutarčių vykdymui naudoti atitinkamus įrenginius, įtaisus, gaminius, konstrukcijas, medžiagas;

18.7. 2022 m. birželio 23 d. raštu UAB „Izoteka“ raštu informavo ieškovę, jog šiuo metu gali pasiūlyti ir parduoti ieškovei OAO „Svetlogorsk Ferro-concrete Plant“ (Baltarusijos Respublikos įmonė) gamybos 110-330 OL atramų gelžbetoninius centrifuguotus kūginius stiebus, papildomai nurodydama, kad g/b stiebai pagaminti 2022 m. kovo 25 d. pagal 2021 m. gruodžio 13 d. sutartį, užsakymo paraiška gamintojui buvo pateikta 2022 m. vasario 7 d. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 46);

18.8. UAB „Izoteka“ 2022 m. liepos 4 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą IZT Nr. 001344 122 132,56 Eur su PVM sumai už 48 vnt. gelžbetoninių stiebų SK26.1-1-1, SK22.3-1.1, SK22.1-2-1, SK22.3-1.1 ieškovei pardavimą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 49); Ieškovė minėtą sąskaitą apmokėjo 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. liepos 1 ir 4 d. bankiniais pavedimais (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 50–52); byloje pateikti minėtų g/b stiebų techniniai sertifikatai ir eksploatacinių savybių deklaracijos, taip pat muitinės deklaracijos, patvirtinančios, kad g/b stiebai į Lietuvos Respubliką buvo įvežti 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 1 ir 12 d. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 53–62, 116–126; 9 t., b. l. 25–28);

18.9. Ieškovė 2022 m. liepos 7 d. raštu informavo atsakovę, kad vykdydamas atsakovės užduotis dėl g/b atramų keitimo ketina panaudoti atitinkamus g/b stiebus, pagamintus Baltarusijos Respublikoje, kurie į Europos Sąjungą įvežti nepažeidžiant Europos Sąjungos pritaikytas sankcijas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 111–113); 2022 m. liepos 21 d. raštu ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovė taip ir nepateikė atsakymo į ieškovės 2022 m. liepos 7 d. raštą (el. b. apyrašo 9 t., b. l. 1); Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2022 m. liepos 7 d. raštą, 2022 m. liepos 25 d. raštu nepritarė g/b atramų, pagamintų Baltarusijoje, naudojimui atsakovės objektuose nuo 2022 m. liepos 1 d. (el. b. apyrašo 9 t., b. l. 7); 2022 m. liepos 27 d. raštu Nr. 59 ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad g/b stiebai, pagaminti Baltarusijoje, įvežti į Europos Sąjungą nepažeidžiant Europos Tarybos pritaikytų sankcijų, be kita ko, Baltarusijos produkcijai, ieškovė negalėjo suderinti šių g/b stiebų naudojimo Sutarčių vykdymui iki birželio 1 d., kadangi Sutartys buvo pasirašytos tik birželio 15 d., šiuo metu rinkoje reikalingų g/b stiebų nėra, todėl ieškovė prašė taikyti Įsakymo 3.3 papunktyje nurodytą išimtį ir leisti naudoti Sutarčių vykdymui Baltarusijoje pagamintus g/b stiebus (el. b. apyrašo 9 t., b. l. 21–23); atsakovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu nurodė ieškovei, jog atsakovės pozicija išlieka ta pati dėl draudimo remontuojant ar pertvarkant elektros perdavimo oro linijas naudoti g/b stiebus atvežtus iš Baltarusijos Respublikos (el. b. apyrašo 9 t., b. l. 3); ieškovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 61 dar kartą paragino atsakovę pritaikyti išimtį, numatytą Įsakymo 3.3 papunktyje, ieškovės turimų g/b stiebų, atvežtų iš Baltarusijos Respublikos, naudojimui, vykdant atsakovės per turto valdymo informacinę sistemą 2022 m. birželio 22 d. ieškovei perduotus darbų užsakymus pakeisti atitinkamas gelžbetonines tarpines defektines atramas, grindžiant tokią išimtį, be kita ko, visuomenės interesu (el. b. apyrašo 9 t., b. l. 41–76); atsakovė, atsakydama į minėtą ieškovės raštą, 2022 m. rugpjūčio 19 d. rašte pakartotinai išdėstė ieškovės prašymo netenkinimo priežastis, nurodydama, kad atsakovė dar 2022 m. balandžio 25 d. raštu informavo ieškovę dėl galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams kilmės prekių, paslaugų ir darbų atsisakymo (el. b. apyrašo 9 t., b. l. 39);

18.10. Ieškovė 2023 m. sausio 26 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, pakartodama savo nesutikimo su atsakovės sprendimu uždrausti ieškovei Sutarčių vykdymui panaudoti ieškovės įsigytus g/b stiebus, atvežtus iš Baltarusijos, bei pakartotinai paprašė taikyti Įsakymo 3.3 papunktyje numatytą išimtį ieškovės turimų g/b stiebų naudojimui Sutarčių vykdymui (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 81–85); atsakydama į ieškovės pretenziją, ieškovė 2023 m. vasario 20 d. raštu informavo ieškovę, jog su jos pretenzija nesutinka, kadangi nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą išimtį, todėl atsakovė negali pritarti ieškovės turimų g/b stiebų, atvežtų iš Baltarusijos, naudojimui Sutarčių vykdymui (el. b. apyrašo 9 t., b. l. 5–6);

18.11. Ieškovė su 2023 m. kovo 17 d. skundu dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą, tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2023 m. kovo 24 d. raštu atsisakė nagrinėti ieškovės skundą, nurodydama, kad skunde nurodytų klausimų sprendimas priklauso teismo, o ne Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą, tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos kompetencijai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 63–73).

19. Nustatyta, kad Europos Sąjungos Taryba 2022 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą (BUSP) 2022/356, kuriuo iš dalies pakeistas Tarybos Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje (toliau – Tarybos Sprendimas Nr. (BUSP) 2022/356). Tarybos Sprendimo Nr. (BUSP) 2022/356 2p ir 2q straipsnių 1 dalimis buvo pritaikytos papildomos ribojamosios priemonės (sankcijos) tam tikroms prekėms, kurių kilmės šalis yra Baltarusija arba kurios eksportuojamos iš Baltarusijos, o būtent, kiek aktualu nagrinėjamai bylai, uždraudžiant tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti iš Baltarusijos į Europos Sąjungą cemento gaminius bei geležies ir plieno gaminius. Tarybos Sprendimo Nr. (BUSP) 2022/356 2p ir 2q straipsnių 2 dalyse numatyta, kad 1 dalyse nustatyti draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų anksčiau, nei 2022 m. birželio 4 d., vykdymui iki 2022 m. kovo 2 d., arba papildomų sutarčių, reikalingų minėtoms sutartims vykdyti, vykdymui.

20. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 24 d. pradėtą vykdyti atvirą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones ir kitas aplinkybes, 2022 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. XIV-932, kuriuo nuo 2022 m. kovo 11 d. 00.00 val. įvedė nepaprastąją padėtį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 24.00 val., o nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. 00.00 val. neparastoji padėtis įsigaliojo: 1) visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika; 2) visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi; 3) pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje.

21. Atsižvelgdamas į kilusią grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, įstatymo leidėjas priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. 2022-05371 ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 58, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. 2022-05374, kurie įsigaliojo nuo 2022 m. balandžio 1 d. Pagal nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojusius VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies 1 ir 3 punktus, mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiuose Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 4¹ dalies 1 ir 3 punktuose. VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į veiksnius, nulėmusius mobilizaciją, karo ar nepaprastąją padėtį, tvirtina valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems pasiūlymams taikomos VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies nuostatos, sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, kuriuo patvirtino valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems viešųjų pirkimų pasiūlymams taikomos VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies nuostatos, sąrašą, į kurį įtraukta Baltarusijos Respublika (2 punktas). Pažymėtina, kad VPĮ ir Pirkimų įstatymo įgyvendinančiose nuostatose nustatyta, kad tiek VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies nuostatos, tiek Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 4¹ dalies nuostatos taikomos ir iki šių įstatymų įsigaliojimo pradėtoms pirkimo procedūroms, sukurtoms dinaminėms pirkimo sistemoms, sudarytoms pirkimo ir preliminariosioms sutartims.

22. Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo g/b stiebai (26 metrų aukščio gelžbetoniniai stiebai SK26.1-1.1) į Lietuvos Respubliką įvežti laikantis tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarptautinės, tame tarpe ir Europos Sąjungos, teisės nustatytų reikalavimų (taisyklių), tame tarpe nepažeidžiant ir nustatytų ribojamųjų priemonių (sankcijų) prekėms, kurių kilmės šalis arba kurios importuojamos iš Baltarusijos. Tačiau įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus bei šiame sprendime išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų, kuriais ieškovei buvo uždrausta atsakovės objektuose naudoti ginčo g/b stiebus, neteisėtumo fakto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

23. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, atsakovė yra įtraukta į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, kurios veiklos saugumo užtikrinimui taikomi papildomi reikalavimai. Tai reiškia, kad atsakovės valdomi objektai, tame tarpe, elektros perdavimui skirtos oro linijos yra priskirtinos prie Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti reikšmingų objektų. Paminėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip perkančioji organizacija, kurios veiklos užtikrinimui taikomi didesni saugumo standartai, 2022 m. kovo 7 ir 8 d. paskelbdama apie viešuosius pirkimus bei pateikdama potencialiems tiekėjams pirkimo dokumentus, tarp kurių buvo ir Sutarčių Bendrosios ir Specialiosios sąlygos, jau pirminėje stadijoje Sutarčių Specialiųjų sąlygų 19 punkto 1 papunktyje išdėstė reikalavimą tiekėjams, kad visi įrenginiai, įtaisai, gaminiai, konstrukcijos, medžiagos negali būti importuojami iš šalių, iš kurių importas yra draudžiamas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimus, arba jeigu taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos ribojamosios priemonės (sankcijos) ar kitų tarptautinių organizacijų tarptautinės sankcijos. Pirkimų vykdymo metu atsakovė 2022 m. kovo 25 d. raštu atsakydama į tiekėjų klausimus aiškiai ir nedviprasmiškai visiems tiekėjams nurodė, kad jokios medžiagos, kurių kilmės šalis yra Baltarusija nebus priimamos, kol galios šiai šaliai pritaikytos sankcijos. Be to, atsakovės generalinis direktorius 2022 balandžio 14 d. priėmė Įsakymą, kuriuo uždraudė atsakovės veikloje naudoti ir (ar) įsigyti galinčias kelti grėsmę nacionaliniam saugumui prekes, paslaugas bei darbus, kurių kilmė, be kita ko, Baltarusijos Respublika. Apie minėtą Įsakymą ieškovė buvo informuota atskiru raštu. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog ieškovė žinojo arba neabejotinai turėjo žinoti, jog atsakovė taiko (taikys) draudimus savo objektuose naudoti atitinkamą produkciją, kurios kilmės šalis Baltarusijos Respublika. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, jog atsakovė gali neleisti savo objektuose naudoti ginčo g/b stiebus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė, veikdama rūpestingai ir atsakingai, prieš įsigydama iš UAB „Izoteka“ ginčo g/b stiebus, siekdama išvengti nereikalingų nuostolių, turėjo įsitikinti, kad atsakovė leis šiuos g/b stiebus naudoti savo objektuose.

24. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ginčo g/b stiebai buvo įvežti į Lietuvą nepažeidžiant Tarybos Sprendimu Nr. (BUSP) 2022/356 nustatytų ribojamųjų priemonių (sankcijų), savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, atsisakydama leisti ginčo g/b stiebus naudoti jos objektuose, veikė neteisėtai ir tokiu būdu pažeidė ieškovės turtinius interesus. Minėta, kad atsakovė apie numatomus taikyti draudimus naudoti savo objektuose bet kokią produkciją, kurios kilmės šalis, be kita ko, Baltarusija, visus potencialius tiekėjus informavo pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir papildomai 2022 m. kovo 25 d. atsakymais į tiekėjų klausimus. Taip pat atsakovė šį draudimą įtvirtino ir generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. Įsakymu. Be to, teismo vertinimu, atsakovės teisę drausti jos objektuose naudoti prekes, gaminius ar produkciją, kurios kilmės šalis Baltarusija, įtvirtino ir VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalies ir Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 4¹ dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2022 m. balandžio 1 d., t. y. iki viešųjų konkursų pabaigos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovė uždrausdama tiekėjams (rangovams) jos objektuose naudoti prekes, gaminius ar produkciją, kurios kilmės šalis Baltarusija, veikė neteisėtai, t. y. viršydama savo įgaliojimus. Priešingai, šiame sprendime nurodytas teisinis reglamentavimas nustatė atsakovei tokią teisę. Pažymėtina, kad atsakovės naudojimasis jai įstatymų suteiktais įgaliojimais (teisėmis ir pareigomis) negali būti laikomas neteisėtu (ne)veikimu.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl g/b stiebų rinkoje trūkumo ieškovės iniciatyva buvo nutraukta tarp šalių sudaryta sutartis Nr. 19SUT-369. Byloje įrodymų apie tai, jog dėl negalėjimo įvykdyti sutartyje Nr. 19SUT-369 numatytus darbus ieškovei būtų taikyta sutartinė atsakomybė (sankcijos), nepateikta. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovės atžvilgiu buvo taikytos kokios nors sutartinės sankcijos dėl darbų vykdymo trukdžių pagal atsakovės darbų užduotis vykdant naujas Sutartis. Priešingai, atsižvelgdama į objektyvų g/b stiebų rinkoje trūkumą, atsakovė pagal Sutartis numatytiems darbams vykdyti yra pateikusi ieškovei g/b stiebus iš savo rezervų (el. b. apyrašo 10 t., b. l. 25). Suprantama, jog dėl g/b stiebų rinkoje trūkumo ieškovei neturint galimybių tinkamai, t. y. numatytais terminais, vykdyti darbus pagal Sutartis, ji galėjo susidurti su apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau tai negali pateisinti tokio ieškovės elgesio, kai viena vertus, ieškovė žinojo apie taikomus ribojimus, be kita ko, g/b stiebams, atvežtiems iš Baltarusijos, kita vertus, teismo vertinimu, siekdama gauti pelno, ieškovė savo rizika nutarė įsigyti ginčo g/b stiebus, prieš tai tokių stiebų naudojimo atsakovės objektuose visiškai nederinusi su pačia atsakove. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pati ieškovė ginčo situacijoje veikė nerūpestingai ir neapdairiai, kadangi neįsitikino, jog galiojant nustatytiems apribojimams, atsakovė sutiks taikyti Įsakymo 3 punkte nustatytas apribojimų išimtis.

26. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog atsakovės generalinio direktoriaus Įsakymo 3.3 papunktyje numatyta išimtis, pagal kurią Įsakymo 1 punkte įtvirtintas draudimas gali būti netaikomas tik išimtiniais atvejais, iš anksto suderinus su atsakovės Informacinės saugos ir prevencijos skyriaus vadovu ir atitinkamą veiklos sritį kuruojančiu aukščiausio lygmens vadovu bei patvirtinus generaliniam direktoriui, savaime nereiškia, kad atsakovė turėjo pareigą tokią išimtį pritaikyti ieškovės atžvilgiu šio ginčo atveju. Pažymėtina, jog pagal Įsakymą diskrecijos teisė taikyti, ar netaikyti Įsakymo 3 punkte numatytas išimtis nustatyta būtent atsakovei, o ne ieškovei, ir tokios išimties taikymas turi būti suderintas su trimis asmenimis, t. y. su atsakovės Informacinės saugos ir prevencijos skyriaus vadovu, su atitinkamą veiklos sritį kuruojančiu aukščiausio lygmens vadovu bei su generaliniu direktoriumi, kuris ir tvirtina tokį išimties taikymą, bei turi atitikti saugumo reikalavimus, keliamus atsakovės veiklai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovei nurodė konkretų pagrindą, dėl ko ji nesutinka taikyti Įsakymo 3 punkte numatytas išimtis, t. y. savo sprendimą motyvavo. Teismas šiuo atveju neturi pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovė pasinaudodama savo diskrecijos teise netaikyti vienos iš Įsakymo 3 punkte numatytų išimčių ginčo g/b stiebų naudojimui atsakovės objektuose, piktnaudžiavo savo teise ar tokiu būdu galbūt diskriminavo atsakovę kitų rangovų atžvilgiu. Pažymėtina, jog ieškovė šioje byloje apskritai neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovė kokių nors prekių, paslaugų bei darbų atžvilgiu buvo taikiusi Įsakymo 3 punkte numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė atsisakydama taikyti vieną Įsakymo 3 punkte numatytų išimčių veikė neteisėtai (CPK 185 straipsnis). Taip pat teismas nagrinėjamu atveju nenustatė teisinio pagrindo taikyti atsakovei atsakomybę už teisėtais veiksmais padarytą žalą.

27. Apibendrindamas išdėstytą, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė, neleisdama ieškovei naudoti atsakovės objektuose ginčo g/b stiebus, veikė neteisėtai ir (ar) piktnaudžiaudama savo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė egzistuojant dvi civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę.

Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo

28. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 40 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 41 punktas). Conditio sine qua non testas lemia būtinumą nustatyti, ar neteisėti veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo priežastis (būtina priežastis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, 33 punktas). Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas).

30. Šio sprendimo 27 punkte konstatuota, kad atsakovė teisėtai, t. y. turėdama tam teisę (savo įgaliojimų ribose), neleido ieškovei naudoti atsakovės objektuose ginčo g/b stiebus. Taip pat atitinkamai nenustatyta ir kita civilinei atsakomybei kilti būtina sąlyga – atsakovės kaltė. Nenustačius minėtų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių (žalos).

31. Vis dėl to teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra poreikis pasisakyti dėl priežastinio ryšio egzistavimo, darant prielaidą, jog atsakovės veiksmai galėjo būti neteisėti. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė neteisėtai, t. y. nesant tam teisinio pagrindo, taip pat apie tokį reikalavimą iš anksto neinformavusi ieškovės, neleido ieškovei naudoti atsakovės objektuose ginčo g/b stiebus, o ieškovė įsigydama ginčo g/b stiebus ir siekdama tinkamai vykdyti Sutartis veikė rūpestingai ir apdairiai, teismo vertinimu, esamoje situacijoje būtų pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Vis dėl to, nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo ir kaltės, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir nuostolių (žalos) atsiradimo.

Dėl turtinės žalos (ne)patyrimo fakto

32. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

33. Nustatant konkrečių nuostolių dydį atlyginamas skirtumas tarp turtinės padėties, kurioje kreditorius būtų buvęs, jei nebūtų buvę delikto, ir kurioje jis atsidūrė dėl pažeidimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien neteisėtų veiksmų nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek apskritai žalos faktą, tiek ir jos dydį, taip pat priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

34. Minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolių dydį grindžia 30 vnt. g/b stiebų SK26.1-1-1 tipo įsigijimo verte bei šių stiebų transportavimo išlaidomis. Iš į bylą pateiktos UAB „Izoteka“ 2022 m. liepos 4 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros IZT Nr. 001344 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 49) matyti, kad 30 vnt. g/b stiebų SK26.1-1-1 pardavimo kaina sudarė 64 800,00 Eur be PVM arba 78 408,00 Eur su PVM. Minėtų g/b stiebų apmokėjimo faktą patvirtina į bylą pateikti ieškovės 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. liepos 1 ir 4 d. bankiniai pavedimai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 50–52).

35. Taip pat ieškovė išlaidas už ginčo g/b stiebų krovimo ir vežimo paslaugas grindžia UAB „Gelmesta“ 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaita-faktūra serija GPA Nr. 0020913 101,64 Eur sumai už krano nuomą ir šios sąskaitos apmokėjimo pavedimu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 75–76); UAB „Ovila“ 2022 m. liepos 6 d. PVM sąskaita-faktūra serija OVL Nr. 7545 919,24 Eur sumai už vežimo paslaugas ir šios sąskaitos apmokėjimo pavedimu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 77–78); UAB „Jartrama“ 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaita-faktūra serija JAR Nr. 347 6 932,86 Eur sumai už krano paslaugas su krano transportavimu ir šios sąskaitos apmokėjimo pavedimu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 87–88); ir UAB „Jotvainis“ 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaita-faktūra serija JOT Nr. 021881 968,00 Eur sumai už transporto paslaugas ir šios sąskaitos apmokėjimo pavedimu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 95–96). Ieškovės skaičiavimu, ieškovės išlaidos už ginčo 30 vnt. g/b stiebų krovimo paslaugas pagal UAB „Gelmesta“ 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą sudaro 84,00 Eur, išlaidos už ginčo g/b stiebų vežimo paslaugas pagal UAB „Ovila“ 2022 m. liepos 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą sudaro 759,70 Eur, išlaidos pagal UAB „Jartrama“ 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą – 800,00 Eur, išlaidos pagal UAB „Jotvainis“ 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą – 832,20 Eur, viso 2 475,90 Eur. Ieškovės teigimu, viso ieškovės nuostoliai dėl ginčo g/b stiebų įsigijimo sudaro 80 883,90 Eur (78 408,00 + 2 475,90).

36. Pažymėtina, kad iš šio sprendimo 35 punkte nurodytų rašytinių įrodymų turinio nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokia apimtimi išlaidos už nurodytose sąskaitose suteiktas paslaugas yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su būtent ginčo g/b stiebų krovimu ir pervežimu, kadangi pateiktos sąskaitos nėra išsamios ir pakankamos padaryti neginčijamas išvadas. Kita vertus, atsakovė ieškovės išlaidų už ginčo g/b stiebų krovimo ir pervežimo paslaugas neginčijo. Vis dėl to akcentuotina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), įrodinėjimo pareiga nustatyta būtent tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, todėl būtent ieškovė turi pareigą įrodyti šio sprendimo 35 punkte nurodytų išlaidų sąsajumą su ginčo g/b stiebų krovimu ir pervežimu. Teismo vertinimu, nors šiuo atveju ir yra tikimybė, kad ieškovės nurodomos išlaidos – 2 475,90 Eur už ginčo g/b stiebų krovimą ir pervežimą gali būti susijusios su ginčo g/b stiebų įsigijimu, tačiau pateiktų įrodymų turinys nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad labiau tikėtina, jog ši aplinkybė pasitvirtino, nei nepasitvirtino. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė savo nuostolių 2 475,90 Eur sumos už ginčo g/b stiebų krovimą ir pervežimą apimtyje (CPK 185 straipsnis).

37. Savo ruožtu, atsižvelgdamas į šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė aplinkybę, jog ji 30 vnt. ginčo g/b stiebų SK26.1-1-1 negali panaudoti jokiuose kituose ne su atsakovės veikla susijusiuose objektuose. Taip pat atsižvelgdamas į atsakovės reikalavimus, jog atsakovės objektuose negali būti naudojami jokie gaminiai, nuo kurių pagaminimo yra praėję daugiau kaip 18 mėnesių, įvertinęs, jog ginčo g/b stiebai yra pagaminti daugiau nei prieš 18 mėnesių, teismas daro išvadą, jog ginčo g/b stiebai negalės būti panaudoti ateityje ir atsakovės objektuose. Vis dėl to, sprendžiant dėl nuostolių dydžio atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė, apskaičiuodama nuostolių dydį pagal ginčo g/b stiebų įsigijimo kaštus neįrodinėjo aplinkybės, ar yra galimybė šiuos ginčo g/b stiebus panaudoti ne pagal tiesioginę paskirtį, pavyzdžiui, kaip statybinių medžiagų atliekas, tokiu būdu sumažinant nuostolių dydį. Kita vertus, atsakovė taip pat nepateikė pagrįstų argumentų ir (ar) įrodymų, jog ginčo g/b stiebų panaudojimas ne pagal paskirtį apskritai yra įmanomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė iš esmės įrodė, kad jos išlaidos, susijusios su 30 vnt. ginčo g/b stiebų SK26.1-1-1 įsigijimu ir negalėjimu jų panaudoti savo veikloje, siekia 78 408,00 Eur su PVM sumą, kurios galėtų būti pripažintos ieškovės nuostoliais, jeigu būtų nustatytos kitos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė kitų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį) šiuo atveju negali būti konstatuotas ir ieškovės nuostolių (žalos) patyrimo faktas.

38. Apibendrindamas išdėstytą teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės kaltės, taip pat neigiamų padarinių (žalos) atsiradimo bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų padarinių atsiradimo, t. y. neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246–6.249 straipsniuose, yra pagrindas ieškovės ieškinį atmesti. Dėl šios priežasties ieškovės ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

40. Bylos duomenimis, ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 1 439,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 79), taip pat bylos nagrinėjimo metu patyrė 7 651,27 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu (el. b. apyrašo 11 t., b. l. 70–80). Atsakovė teismui duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas nepateikė.

41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovės atžvilgiu atmestas, o atsakovė nepateikė duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.

42. Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski