Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Panevėžio AVPK pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 18). Byla išnagrinėta nedalyvaujant Panevėžio AVPK atstovui (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 11–12), Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – Areštinės ir konvojaus skyrius) darbuotojų tarnybinių pranešimų (b. l. 24–25, 151), asmens paskirstymo į kameras išrašų (b. l. 32, 39–48), asmens kortelės išrašų (b. l. 33–37, 49–94) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. (su pertraukomis). Atsakovei atstovaujantis Panevėžio AVPK byloje prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. birželio 14 d. taikyti ieškinio senatį (b. l. 17). Pareiškėjas prašė netaikyti sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino, atsikirtime (b. l. 140) motyvuodamas tuo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žmogaus kankinimui ir genocidui senaties termino nėra, kad reikia vadovautis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu 10 metų ieškinio senaties terminu.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. birželio 14 d., ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams už šį laikotarpį. Dėl šios priežasties Panevėžio AVPK prašymas taikyti ieškinio senatį laikotarpiui iki 2016 m. birželio 14 d. (b. l. 17), tenkinamas, ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. birželio 14 d. atmetama kaip nepagrįsta.

Kadangi iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 15 d. nebuvo Panevėžio AVPK areštinėje, jis į ją atvyko tik 2016 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 11, 24, 40, 151), teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Būdamas areštinėje, pareiškėjas turėjo suimtojo statusą (b. l. 13, 20).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose trūko privalomo pagal teisės normas ploto, dėl to kalinimo tokiose perpildytose kamerose jis neturėjo galimybės judėti, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, kildavo konfliktinės situacijos tarp suimtųjų (nuteistųjų) (b. l. 2, 3).

Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.) galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – 2007 m. Taisyklės), o kitą dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 21 d.) galiojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – 2017 m. Taisyklės). Nustatant areštinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotą vadovaujamasi šiomis 2007 m. ir 2017 m. Taisyklėmis. 2007 m. Taisyklių 80 punktas nustatė, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Tokia pat nuostata įtvirtinta 2017 m. Taisyklių 58 punkte.

Nors pareiškėjas atsikirtime teigė, kad atsakovės atstovas melagingai nurodė kameras (jų numerius), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, su juo kalėjusių asmenų skaičių bei kamerų plotą, jį padidindamas (b. l. 140), o teismo posėdyje teigė, kad kameroje beveik visada būdavo tiek žmonių, kiek lovų, tik kelis kartus buvo viena laisva lova (2019 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 15–27 sek.), tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo atsiliepime, Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojų tarnybiniuose pranešimuose, asmens paskirstymo į kameras išraše nurodytais duomenimis apie kamerų plotą ir jose buvusį asmenų skaičių. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi šiais duomenimis, kuriuos pateikė atsakovės atstovas.

Taigi, iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 11–12), Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojų tarnybinių pranešimų (b. l. 24–25, 29–30, 151), asmens paskirstymo į kameras išrašo (b. l. 40–48) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas: nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 9,48 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 4 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,32 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su trimis asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,02 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 2 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,70 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 9,48 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 4 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,32 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,09 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 3 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,73 kv. m gyvenamojo ploto; 2016 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m gyvenamojo ploto; tą pačią 2016 m. gruodžio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 2 ir joje laikytas iki 2016 m. gruodžio 29 d. su dviem asmenimis, kameros plotas 21,38 kv. m, todėl pareiškėjui teko 6,70 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 2 su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,04 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,70 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,73 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 3 su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,09 kv. m gyvenamojo ploto; 2017 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m gyvenamojo ploto; tą pačią 2017 m. balandžio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 2 ir joje laikytas iki 2017 m. gegužės 2 d. su vienu asmeniu, kameros plotas 21,38 kv. m, todėl pareiškėjui teko 10,04 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 8,62 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,09 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 22 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 3 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,73 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,70 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 2 su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,04 kv. m gyvenamojo ploto; 2017 m. rugsėjo 11 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,70 kv. m gyvenamojo ploto; tą pačią 2017 m. rugsėjo 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 4 ir joje laikytas iki 2017 m. rugsėjo 11 d. su dviem asmenimis, kameros plotas 20,29 kv. m, todėl pareiškėjui teko 6,32 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 4 su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 9,48 kv. m gyvenamojo ploto; toliau 2017 m. rugsėjo 13 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 4 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,32 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 4 su trimis asmenimis, todėl pareiškėjui teko 4,74 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 8,62 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 1 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 1 su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 8,62 kv. m gyvenamojo ploto; toliau 2017 m. rugsėjo 26 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 1 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 1 su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 8,62 kv. m gyvenamojo ploto; 2017 m. spalio 26 d. kameroje Nr. 11, kurios plotas 10 kv. m, vienas, todėl pareiškėjui teko 8,70 kv. m gyvenamojo ploto; tą pačią 2017 m. spalio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 20 ir joje laikytas iki 2017 m. spalio 27 d. vienas, kameros plotas 14,80 kv. m, todėl pareiškėjui teko 13,51 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 28 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 20 su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 6,75 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2017 m. spalio 30 d. laikytas kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,04 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,09 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 3 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,73 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 8,62 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 20,29 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 9,48 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,04 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,04 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. vasario 28 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 2 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,70 kv. m gyvenamojo ploto; toliau 2018 m. vasario 28 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 2 su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,04 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2018 m. vasario 28 d.. iki 2018 m. kovo 1 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 2 su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,70 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,04 kv. m gyvenamojo ploto; toliau nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. laikytas toje pačioje kameroje Nr. 2 su trimis asmenimis, todėl pareiškėjui teko 5,02 kv. m gyvenamojo ploto.

Apskaičiuojant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, iš kameros ploto išskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kuris kameroje Nr. 1 yra 1,29 kv. m (1,01 m x 1,28 m), kamerose Nr. 2 ir 20 – taip pat 1,29 kv. m, Nr. 3 – 1,19 kv. m, Nr. 4 – 1,32 kv. m, Nr. 11 – 1,30 kv. m (b. l. 29–30), o baldų užimamas plotas neišskaičiuotas, kadangi 2007 m. Taisyklių 80 punktas ir 2017 m. Taisyklių 58 punktas neįtvirtina reikalavimo neįskaičiuoti į bendrą gyvenamąjį plotą ir baldų užimamo ploto. Todėl nėra pagrįstas pareiškėjo teiginys, kad iš kameros ploto turėtų būti atmetamas ir baldų plotas (2019 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 20 sek. – 4 min. 00 sek.).

Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje 2 paras buvo laikomas pažeidžiant 2017 m. Taisyklių 58 punkte nustatytą 5 kv. m gyvenamojo ploto reikalavimą, nes jam kameroje Nr. 4 nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. teko 4,74 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,26 kv. m). Todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

Pareiškėjas skunde (b. l. 3) ir atsikirtime (b. l. 141) nurodė, kad kamerose buvo įrengtos perteklinės miegamosios vietos (pertekliniai gultai).

Pareiškėjas nenurodė, kuriose kamerose buvo įrengtos perteklinės lovos. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 11, 20 (b. l. 11– 12, 24–25, 40–48, 151). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiosios specialistės tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad kameroje Nr. 1 yra 8 lovos, Nr. 2, 3, 4 – 4 lovos, Nr. 11, 20 – 2 lovos (b. l. 29–30). Šiame tarnybiniame pranešime yra pastaba, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėn. kamerose lovų skaičius sumažėjo (b. l. 30), tačiau nėra duomenų, kiek tiksliai lovų buvo išnešta, todėl teismas atsižvelgia į minėtus konkrečius nurodytus lovų skaičius. Tačiau teismas, atsižvelgdamas ir į tą aplinkybę, kad, kaip jau nustatyta, kamerose Nr. 1, 2, 3, 4 buvo laikomi ir trys asmenys, įskaitant pareiškėją, kameroje Nr. 11 pareiškėjas buvo vienas, kameroje Nr. 20 buvo laikomi ir du asmenys, įskaitant pareiškėją, sprendžia, kad negalima teigti, jog lovų skaičius kamerose buvo pernelyg didelis. Tik kameroje Nr. 1 tarnybiniame pranešime didesnis lovų skaičius – 8 lovos, tačiau pareiškėjas skunde nenurodė būtent šios kameros. Remiantis nurodytu, pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad visas kameros inventorius (gultai, stalas, spintelės, kėdės, suolai) buvo įtvirtintas nejudamai, tai dar labiau sumažino kameros plotą (b. l. 3).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų (toliau – Saugos ir eksploatavimo reikalavimai) 30 punktas, be kita ko, nustato, kad visi baldai, esantys kameroje, tvirtinami prie grindų ar sienų (b. l. 126). Šis punktas buvo pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-31, tačiau nuostata dėl baldų pritvirtinimo nepasikeitė (b. l. 121). Kadangi teisės norma taip nustato, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis daug kartų kreipėsi į areštinės administraciją raštu ir žodžiu dėl blogų kalinimo sąlygų ir ploto trūkumo, tačiau jo prašymų niekas neregistravo ir nereagavo į juos (b. l. 2).

Pagal 2007 m. Taisyklių 14 punktą, 2017 m. Taisyklių 13 punktą, areštantų žodiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai nagrinėjami tik tais atvejais, kai jį galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant rašytiniuose dokumentuose, o kitais atvejais paprašoma, kad policijos areštantas pateiktų pasiūlymą, prašymą (pareiškimą), peticiją ar skundą raštu. Pagal 2007 m. Taisyklių 16.3 punktą, 2017 m. Taisyklių 12 punktą, areštantų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), skundai registruojami.

Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime nurodė, kad asmenų skundai, prašymai, laiškai registruojami areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų, pareiškimų, skundų ir laiškų, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale. Ji patvirtino, kad asmenų rašyti skundai, laiškai ir kiti pareiškimai registruojami minėtame žurnale (b. l. 20). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 17), Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime (b. l. 20) nurodė, kad pareiškėjas areštinėje jokių skundų dėl laikymo sąlygų nei žodžiu, nei raštu nepateikė. Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybiniame pranešime (b. l. 153) nurodė, kad pareiškėjas areštinėje jokių skundų dėl laikymo sąlygų. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas nusiskundimų dėl per mažo kameros ploto ginčo laikotarpiu neteikė (b. l. 13). Aptarti bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad jis daug kartų kreipėsi į areštinės administraciją raštu ir žodžiu dėl blogų kalinimo sąlygų ir ploto trūkumo, tačiau jo prašymų niekas neregistravo ir nereagavo į juos. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečios datos, kada jis teikė skundą ar prašymą, ir kokiam konkrečiai asmeniui iš areštinės administracijos tokį skundą buvo pateikęs. Pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių, ir byloje nesant pareiškėjo teiginius patvirtinančių duomenų, teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas, dėl to buvo gadinamas jo regėjimas (b. l. 2, 3).

Teritorinių policijos įstaigų areštinių, tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kurios 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Jos 12 punktas numato, kad policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 17) ir Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybiniame pranešime (b. l. 19) patvirtino, kad kamerose buvo įrengtas dirbtinis ir naktinis apšvietimas, dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apšvietimui – kaitrinės lempos, apšvietimo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, visi įrengti šviestuvai ir dirbtinio naktinio apšvietimo šviestuvai veikia (b. l. 17). Be to, bylos duomenimis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Panevėžio AVPK areštinę, nustatė, kad kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas; dirbiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apšvietimui – kaitrinės lempos; kamerose įrengti šviestuvai ir dirbtinio apšvietimo šviestuvai tikrinimo metu veikė, ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir minėto 14 punkto) pažeidimų nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), b. l. 129–130). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo ir Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu, patikrinimo akto pagrįstumu. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo kameroje buvo užtikrinama dirbtinė apšvieta pagal nurodytą Higienos normos HN 134:2015 reikalavimą. Bylos duomenimis (b. l. 17, 20, 153), pareiškėjas areštinėje jokių skundų dėl laikymo sąlygų nei žodžiu, nei raštu neteikė, tad darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Be to, asmens (pareiškėjo) medicininės kortelės išraše (b. l. 97–98, 155–156) medicinos darbuotoja yra užfiksavusi, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo. Tad šiame išraše nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į medicinos darbuotoją dėl pablogėjusio regėjimo, pablogėjusio dėl nepakankamo apšvietimo. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad šaltuoju metų laiku teko miegoti su drabužiais, nes buvo šalta, drėgna, skersvėjis, langai nesandarinti, o pačiam nebuvo galimybių juos užsandarinti, kadangi prieš langą 1 m atstumu buvo įrengtos grotos (b. l. 2, 4).

Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 12 punktas numato, kad policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad šaltuoju sezonu areštinės patalpos šildomos centralizuotai, kaip ir visas Panevėžio AVPK pastatas. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ir drėgmės santykis visus metus palaikomas toks, koks numatytas Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Kamerose esantys langai sandarūs (b. l. 16–17). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime taip pat patvirtino, kad visose areštinės kamerose šaltuoju metų sezonu yra šilta, kadangi kamerose yra šildymo radiatoriai ir sandarūs langai (b. l. 20). Be to, bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Panevėžio AVPK areštinę, jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir 16, 12 punktų) pažeidimų nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas, b. l. 129–130). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2017 m. sausio 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrino areštinės kamerą Nr. 4, bei 2018 m. vasario 26 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrino areštinės kameras Nr. 1, 2, 3, 4 (kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, b. l. 11–12, 24–25, 40–48, 151), atliko jose oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio matavimus ir nustatė, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis atitinka Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodytus dydžius, nenustatė taip pat ir Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimų (2017 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-17 (16.3.187.5.12), b. l. 131–132; 2018 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas Nr. (5-12 4.80)PA-697, b. l. 134–135). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo ir Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu, patikrinimo aktų pagrįstumu. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo kameroje buvo užtikrinama oro temperatūra, oro drėgmė, oro judėjimo greitis pagal nurodytus Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, langai buvo sandarūs. Ir atitinkamai, pareiškėjui nebuvo poreikio pačiam sandarinti langus. Be to, bylos duomenimis (b. l. 17, 20, 153), pareiškėjas areštinėje jokių skundų dėl laikymo sąlygų nei žodžiu, nei raštu neteikė, tad darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad šiuo aspektu vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – pareiškėjo patirtos žalos, ir atitinkamai nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas natūralus dieninis apšvietimas (b. l. 2); langas buvo per mažas, kad pakankamai patektų natūralaus dieninio apšvietimo, be to, natūraliam dieniniam apšvietimui trukdė įrengtos vidinės ir laukinės grotos (b. l. 3).

Higienos normos HN 134:2015 15 punktas nustato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Ši higienos norma nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normos (stiprumo).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai (b. l. 17). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime nurodė, kad kamerose įrengtas natūralus apšvietimas (b. l. 19). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymąsi Panevėžio AVPK areštinėje, nustatė, kad kamerose įrengtas natūralus apšvietimas (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas, b. l. 129). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. vasario 26 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrino areštinės kameras Nr. 1, 2, 3, 4 (kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, b. l. 11–12, 24–25, 40–48, 151) nustatė, kad jose yra natūralus apšvietimas: dvigubo stiklo paketų varstomi langai su grotomis (2018 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas, b. l. 134). Kaip jau rašyta, Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normos. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo, Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojos nurodytų duomenų teisingumu bei patikrinimo aktų pagrįstumu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl minėtų grotų šiltuoju metų laiku nebuvo galima atidaryti langą ir pravėdinti kamerą, o mechaninė vėdinimo sistema nebuvo įrengta; dėl kalinimo perpildytose kamerose trūko gryno oro, nes nebuvo įrengta mechaninė kondicionavimo ar oro šalinimo sistema; dėl oro trūkumo skaudėjo ir svaigo galva (b. l. 2, 3).

Šioje byloje buvo nustatyta, kad didžiąją dalį ginčo laikotarpio kameroje buvo laikomi du–trys asmenys, įskaitant pareiškėją, 2 paras (nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 27 d.) pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, ir tik 7 paras (nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d., nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 21 d.) kameroje buvo laikomi keturi asmenys, įskaitant pareiškėją. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu tik 2 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytą 5 kv. m gyvenamojo ploto reikalavimą. Išskyrus tas 2 paras, ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 5,02 iki 13,51 kv. m gyvenamojo ploto. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, kaip skunde teigė pareiškėjas (b. l. 2).

Higienos normos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinėje kamerų langai atsidaro, areštinė vėdinama ir mechaninės ventiliacijos būdu. Paaiškino, kad 2005 ir 2013 metais atlikus areštinės remonto darbus buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema (b. l. 16). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime nurodė, kad kamerose langai darinėjami pačių kamerose esančių sulaikytųjų (b. l. 20). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Panevėžio AVPK areštinę, nustatė, kad yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi; taip pat areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir minėto 17 punkto) pažeidimų nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas, b. l. 129–130). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2017 m. sausio 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrino areštinės kamerą Nr. 4 (kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, b. l. 11–12, 24–25, 40–48, 151) ir nustatė, kad kameroje yra varstomi langai bei veikia mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema, ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir 17 punkto) pažeidimų nenustatė (2017 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas, b. l. 131–132). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. vasario 26 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrino areštinės kameras Nr. 1, 2, 3, 4 (kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, b. l. 11–12, 24–25, 40–48, 151) nustatė, kad jose yra varstomi langai, areštinėje įrengta mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema veikia, ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir 17 punkto) pažeidimų nenustatė (2018 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas, b. l. 134–135). Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo ir Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojos nurodytų duomenų teisingumu, patikrinimo aktų pagrįstumu. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo kameroje langai buvo varstomi, todėl ją buvo galima išvėdinti natūraliu būdu per langą, buvo įrengta ir veikė mechaninės ventiliacijos sistema. Be to, asmens (pareiškėjo) medicininės kortelės išraše (b. l. 97–98, 155–156) medicinos darbuotoja yra užfiksavusi, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo. Tad šiame išraše nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į medicinos darbuotoją dėl galvos skausmo, svaigimo, kilusio dėl buvimo perpildytoje patalpoje ar ventiliacijos trūkumo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo atskiros tualeto kabinos, prie unitazo buvo 1 m aukščio sienelė, kuri nesulaikydavo po kamerą plintančios gamtinių reikalų smarvės, sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo mechaninės sistemos; sanitarinis mazgas (tualetas) kameroje buvo įrengtas tiesiai prieš įėjimo į kamerą duris ir pareiškėjas nuolat buvo stebimas pro kameros stebėjimo langelį; pareigūnai, atidarę kameros duris, jį pamatydavo tualete (b. l. 2, 3).

Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009), kurios 20 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.

Atsakovės atstovo atsiliepime ir Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, visose areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas kamerose turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą, taip pat yra galimybė kameras vėdinti per langus, kurie atsidaro (b. l. 14, 19). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Panevėžio AVPK areštinę, nustatė, kad areštinės kamerų sanitariniuose mazguose įrengti turkiško tipo tualetai, praustuvės su tekančiu šaltu vandeniu; sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro šalinimo sistemos ortakio anga; yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi; areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas, b. l. 129–130). Teismas neturi pagrindo abejoti patikrinimo akto duomenų ir atsakovo atsiliepime bei Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų teisingumu, jog sanitariniame mazge buvo atskira oro šalinimo sistema. Šioje byloje pirmiau buvo nustatyta, kad kamerų langai atsidarė, areštinė vėdinama ir mechaninės ventiliacijos būdu. Remiantis aptartais duomenimis, daroma išvada, kad sanitarinio mazgo oro šalinimo sistema atitinka higienos normos reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą atsakovės atstovo veikimą (neveikimą) ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl to, kad kamerose jis jautė blogą kvapą, sklidusį iš tualeto.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tuo tikslu sanitariniuose mazguose yra įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 14). Pareiškėjas posėdyje paaiškino, kad nebuvo duodamas audeklas užsidengti atliekant gamtinius reikalus, ir gamtinius reikalus tekdavo atlikti, galima sakyti, viešai (2019 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 35–55 sek.). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime paaiškino, kad asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, jie sanitarinius mazgus turi užsidengti patys iš jiems išduodamų arba savo turimų paklodžių ar kitų audeklų (b. l. 22). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tualetą atskiriantis audeklas nelaikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018). 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas.

Pareiškėjas nors ir teigė, kad jį, besinaudojantį sanitariniu mazgu, matė pareigūnai pro kameros duris ar stebėjimo langelį duryse, tačiau nedetalizavo konkrečių atvejų, kada jį matė pareigūnai, ir netvirtino, kad jis specialiai pareigūnų buvo stebimas sanitariniame mazge. Bylos duomenimis, areštinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti areštinės kamerose esančių asmenų elgesį, areštinės kamerose esančių asmenų elgesys nėra stebimas vaizdo kameromis, jis stebimas tik areštinės pareigūnų pro kameros durų stebėjimo langelį (b. l. 14, 27). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, pareigūnai pro kameros duryse esantį langelį mato beveik visą kamerą, nemato tik jos kampų, kurie yra prie durų dešinėje ir kairėje pusėje, o sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, todėl pareigūnai mato tik dalį sanitarinio mazgo; pareigūnai specialiai nestebi asmenų, kai jie naudojasi tualetu (b. l. 27). Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareigūnams per kamerų duryse esančius langelius periodiškai stebint kameras, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, naudojantis tualetu. Todėl šie pareiškėjo skundo argumentai, kad jį matė pareigūnai sanitariniame mazge, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sienas, lubas valyti ar dezinfekuoti buvo neįmanoma, nes jos buvo apleistos, tinkas ištrupėjęs, nuo lubų byrėjo tinkas; patalpos buvo apleistos, nedezinfekuojamos, ant sienų voratinkliai, sienų ir lubų tinkas pažeistas pelėsinio grybelio; paprastasis remontas nebuvo atliekamas apie 10 metų, o kapitalinis remontas nežinia kada buvo atliktas (b. l. 2, 4); atsikirtime teigė, kad nebuvo duodamos valymo priemonės (b. l. 141).

Higienos normos HN 134:2015 3 punktas numato, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas numato, kad policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad praustuvė ir tualeto reikmenų spintelė buvo įrengta ne pačiame sanitariniame mazge, bet bendro naudojimo kameros plote, dėl to nuolat buvo šlapios kameros grindys ir drėgmė, sumažėdavo laisvas judėjimo plotas kameroje (b. l. 3).

Saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktas, be kita ko, numato, kad kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame įrengiamas metalinis praustuvas (b. l. 121, 125), o tualeto reikmenų spintelės įrengimo ši teisės norma nenumato. Kaip jau rašyta, ginčo laikotarpiu galiojusi Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui, o iki ginčo laikotarpio galiojusios Higienos normos HN 37:2009 20 punktas, be kita ko, numatė, kad policijos areštinės kameroje įrengtame sanitariniame mazge turi būti praustuvė ir tualeto reikmenų spintelė.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14), Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausioji specialistė tarnybiniame pranešime (b. l. 19) nurodė, kad praustuvė ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) įrengta areštinės kameroje esančiame sanitariniame mazge. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Panevėžio AVPK areštinę, nustatė, kad sanitariniuose mazguose įrengtos praustuvės su tekančiu šaltu vandeniu (b. l. 129). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo, areštinės darbuotojos nurodytų duomenų teisingumu, patikrinimo akto pagrįstumu, todėl sprendžia, kad kameroje esančiame sanitariniame mazge buvo praustuvė ir tualeto reikmenų spintelė (nors aptartos teisės normos tokio reikalavimo nenustato). Todėl šie pareiškėjo skundo argumentai laikomi nepagrįstais ir atmetami.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) ir atsikirtime (b. l. 142) nurodė, kad dušai buvo avarinės, antisanitarinės būklės, kanalizacija nuolat užkimšta, nenubėgo vanduo, kranai buvo sulūžę, nebuvo kilimėlių ir labai slidu, nes vanduo nenubėgo; todėl buvo didelė rizika pasigauti infekcinių ligų, tad jis dažnai likdavo be dušo, nes ne kartą girdėjo, kad areštinės duše ne vienas asmuo užsikrėtė odos ligom ir kojų grybeliu.

Higienos normos 134:2015 44 punktas, 2007 m. Taisyklių 7.12 papunktis, 2017 m. Taisyklių 59 punktas, įtvirtina policijos areštinėje laikomų asmenų teisę ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nesiskundžia tuo, kad jam nebuvo sudaryta galimybę kartą per savaitę nusiprausti duše, kaip numato šios teisės normos – pareiškėjas skundžiasi tuo, kad dušo būklė buvo avarinė, antisanitarinė, tad jis nenorėdavo naudotis dušu, bijodamas užsikrėsti kokia nors liga. Šiuo aspektu Higienos normos 134:2015 12 punktas numato, kad policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Jos 28.2 papunktis nustato, kad dušinės patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Jos 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Ši higienos norma nenustato reikalavimų dušo patalpos įrengimui.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinės dušai yra tvarkingi, švarūs, juose yra kilimėliai dėl saugumo (b. l. 15). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime taip pat patvirtino, kad dušuose yra kilimėliai, todėl dušuose neslidu. Ji nurodė, kad dušuose esantys kranai yra tvarkingi, nenulūžę, kanalizacija neužsikimšusi, areštinėje laikomiems asmenims yra suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, kaip numato teisės normos (b. l. 20). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Panevėžio AVPK areštinę, nustatė, kad areštinėje esantys dušai yra tvarkingi, švarūs; tiekiamas karštas vanduo; dušo rageliai su antgaliais; dušinės sienos ir grindys yra lygios, lengvai valomos; dušinės grindys neslidžios, jose yra nuolydis vandens nutekėjimo kanalų, angų link. Taip pat nustatė, kad areštinėje patalpų dezinfekcijai yra naudojamas biocidas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir 12, 34 punktų, 28.2 papunkčio) pažeidimų nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas, b. l. 129–130). Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo ir Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojos nurodytų duomenų teisingumu bei patikrinimo akto pagrįstumu, todėl sprendžia, kad dušo būklė buvo tinkama, tad pareiškėjas galėjo nusiprausti duše. Be to, bylos duomenimis (b. l. 17, 20, 153), pareiškėjas areštinėje jokių skundų dėl laikymo sąlygų nei žodžiu, nei raštu neteikė. Taigi, pareiškėjas neteikė jokių skundų ir dėl nesaugaus dušo, dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Be to, asmens (pareiškėjo) medicininės kortelės išraše (b. l. 97–98, 155–156) medicinos darbuotoja yra užfiksavusi, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo. Tad šiame išraše nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į medicinos darbuotoją su nusiskundimu dėl to, kad jis duše galimai užsikrėtė kokia nors liga. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo šilto vandens, tai neužtikrindavo higienos ir švaros procedūrų (b. l. 2).

Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tad ši teisės norma nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį ir į kamerą.

Atsakovės atstovas atsiliepime neneigė, kad kamerose nebuvo šilto vandens, atsiliepime taip pat teigdamas, kad Higienos normos 134:2015 18 punktas numato karšto vandens tiekimą tik į dušo, skalbyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (b. l. 13). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Panevėžio AVPK areštinę, jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir 18 punkto) pažeidimų nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas, b. l. 129–130). Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas turėjo galimybę nusiprausti duše su šiltu vandeniu. Atsižvelgdamas į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nenustato Panevėžio AVPK areštinės administracijai pareigos tiekti karštą vandenį į kamerą, į patikrinimo akto duomenis, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad kameroje nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas, tad keturis asmenis išvedus pasivaikščioti į kiemelį, tik du galėjo judėti, o kiti du stovėjo, nes buvo per mažai vietos; be to, šis kiemelis buvo be stogo ir nesaugus, lyjant ar sningant pavaikščioti praktiškai buvo neįmanoma, nes buvo labai slidu dėl plytelėmis iškloto grindinio (b. l. 2).

Higienos normoje HN 134:2015 nėra jokios nuostatos dėl policijos areštinės pasivaikščiojimo kiemo. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos HN 37:2009 17.3 papunktyje buvo nustatyta, kad policijos areštinės teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi būti šiukšlių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi būti stovinčio gendančio vandens. Ši higienos norma neteko galios iki ginčo laikotarpio. 2007 m. Taisyklės ir 2017 m. Taisyklės nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemo įrengimo ir tvarkos jame. Saugos ir eksploatavimo reikalavimų 40 punktas, be kita ko, nustato, kad išilgai pasivaikščiojimo kiemelių sienų, viršuje, priešpriešiais posto pareigūno pakylą, įrengiami 150 cm pločio stogeliai, kad asmenys galėtų pasislėpti nuo kritulių (b. l. 126).

Bylos duomenimis, Panevėžio AVPK areštinėje yra trys kiemeliai – 3,70 m x 4,30 m, 3,70 m x 3,13 m, 3,70 m x 3,62 m (b. l. 20, 154), t. y. atitinkamai 15,91 kv. m, 11,58 kv. m, 13,39 kv. m ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtas stogelis nuo kritulių, kiemelių danga išklota plytelėmis. Paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemelių priežiūrą atlikdavo Panevėžio AVPK Aptarnavimo skyriaus atsakingi darbuotojai, o nuo 2018 m. sausio 5 d. priežiūros paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pastatų priežiūra“ pagal sutartį (b. l. 15). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad virš pasivaikščiojimo kiemelių yra stogelis, kiemelių grindinys išklotas plytelėmis, visi kiemeliai prižiūrimi, tvarkingi, žiemą valomas sniegas. Paaiškino, kad visuose kiemeliuose yra analogiškos sąlygos ir tvarka (b. l. 20). To paties skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad visi kiemeliai yra prižiūrimi, tvarkingi. Paaiškino, kad visuose kiemeliuose yra analogiškos sąlygos (b. l. 154). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu patikrinimo metu Panevėžio AVPK areštinėje nustatė, kad areštinėje laikomi asmenys išvedami į pasivaikščiojimo kiemelius (įrengti 3 kiemeliai), ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir 12 punkto, kuris numato, kad policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų) pažeidimų nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), b. l. 129–130). Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti minėtais atsakovės atstovo, Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojų, patikrinimo akto duomenimis. Todėl teismas sprendžia, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo su stogeliu, valomas, prižiūrimas ir tvarkingas. Iš aptartų duomenų negalima daryti išvados, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo nesaugus ir slidus, kaip skunde teigė pareiškėjas. Be to, pareiškėjas ir nesiskundė tuo, kad jis buvo kiemelyje paslydęs, nugriuvęs ar patyręs traumą. Asmens (pareiškėjo) medicininės kortelės išraše (b. l. 97–98, 135–136) tokių duomenų taip pat nėra.

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu išeidavo pasivaikščioti į areštinės kiemą: 2016 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. rugpjūčio 29, 30 d., 2017 m. rugsėjo 6, 13, 23, 24 d., 2017 m. spalio 26 d., 2017 m. lapkričio 11 d., 2018 m. sausio 9, 26, 31 d., 2018 m. gegužės 19, 20 d. (b. l. 50–87). Ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d.) areštinėje buvo laikomas su pertraukomis, o ne ištisai (b. l. 11–12, 40–48, 151), iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kiekvieną dieną pasivaikščiodavo kiemelyje. Antra vertus, iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne kartą atsisakė pasivaikščioti, šiomis dienomis: 2017 m. balandžio 28, 29, 30 d., 2017 m. gegužės 1, 9, 10, 11, 23, 24, 25 d., 2017 m. birželio 17, 18, 19, 20, 21, 22 d., 2017 m. rugsėjo 1, 2, 3, 7, 14, 22, 24, 26, 27 d., 2017 m. spalio 28, 29 d., 2017 m. lapkričio 10, 12, 13, 25, 26, 27 d., 2017 m. gruodžio 19, 20 d., 2018 m. sausio 27, 30 d. (b. l. 50–87). Tačiau pareiškėjas nesiskundė tuo, kad jo teisė kasdien pasivaikščioti išvis nebuvo užtikrinta. Pareiškėjas skunde konkrečiai neįvardino priežasčių, dėl ko jis atsisakydavo vaikščioti kieme. Pareiškėjas taip pat nesiskundė dėl pasivaikščiojimo trukmės, t. y. dėl to, kelias valandas jis galėdavo vaikščioti kieme.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo išduodamos higienos priemonės – tualetinis popierius, muilas, skutimosi priemonės, dantų pasta, nors areštinėje tekdavo būti iki 14 parų, o nusipirkti šias priemones ar kitaip jomis apsirūpinti areštinėje nebuvo galimybių (b. l. 2).

Iki 2017 m. balandžio 3 d. galiojusių 2007 m. Taisyklių 83 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Nuo 2017 m. balandžio 4 d. įsigaliojo 2017 m. Taisyklės, kurių 60 punkte iki 2018 m. spalio 24 d. buvo nustatyta, kad areštantai jų prašymu turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi, moterys – higieniniais įklotais, o nuo 2018 m. spalio 24 d. nustatyta, kad areštantai jų prašymu turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi, dantų šepetėliu, dantų pasta, moterys – higieniniais įklotais.

Pagal aptartas teisės normas, pareiškėjas iki 2017 m. balandžio 3 d. esant būtinumui, o nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. spalio 24 d. – jo prašymu turėjo būti aprūpintas muilu ir tualetiniu popieriumi, nuo 2018 m. spalio 24 d. jo prašymu turėjo būti aprūpintas muilu, tualetiniu popieriumi, dantų šepetėliu ir dantų pasta. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo išduodamos būtiniausios higienos priemonės – tualetinis popierius, muilas (b. l. 16). Iš bylos duomenų nustatyta, kad areštinė iki ginčo laikotarpio – 2016 m. liepos mėn. įsigijo muilą (b. l. 118), ginčo laikotarpiu – 2016 m. rugsėjo, gruodžio mėn., 2017 m. lapkričio, gruodžio mėn. įsigijo muilą ir tualetinį popierių (b. l. 119, 117, 111–113). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, sprendžia, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduodamas muilas ir tualetinis popierius. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui sutuoktinė ginčo laikotarpiu – 2017 m. birželio 17 d. perdavė muilą (4 vnt.), ūkišką muilą (1 vnt.), dantų šepetėlius (2 vnt.), dantų pastą (2 vnt.), be to, dušo želė ir kitas higienos priemones (b. l. 96, 101–102); 2018 m. vasario 27 d. perdavė muilą (3 vnt.), skystą muilą, be to, dušo želė (2 vnt.) ir kitas higienos priemones (b. l. 96, 99–100). Tad pareiškėjas ginčo laikotarpiu muilą ir kitokią prausimosi priemonę – dušo želė – gaudavo ir iš sutuoktinės. Pagal nurodytas teisės normas, pareiškėjui nuo 2018 m. spalio 24 d. turėjo būti išduodamas ir dantų šepetėlis bei dantų pasta, tačiau tik esant tokiam jo prašymui. Bylos duomenimis (b. l. 17, 20, 153), pareiškėjas areštinėje jokių skundų, pretenzijų dėl laikymo sąlygų nei žodžiu, nei raštu neteikė. Bylos medžiagoje taip pat nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas areštinės administracijai nuo 2018 m. spalio 24 d. (t. y. nuo 2017 m. Taisyklių 60 punkto naujos redakcijos įsigaliojimo) buvo pateikęs prašymą išduoti jam dantų šepetėlį ir dantų pastą, o ši būtų atsisakiusi tenkinti tokį jo prašymą. Pareiškėjas ir skunde teismui nenurodė, ar jis to prašė, ir kada, tik teigė, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės. Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gavo dantų šepetėlius ir dantų pastą iš sutuoktinės. Dėl pareiškėjo argumento, jog nusipirkti higienos priemones areštinėje nebuvo galimybių (b. l. 2) pažymėtina, kad nei 2007 m. Taisyklės, nei 2017 m. Taisyklės neįtvirtina areštinės administracijai pareigos sudaryti sąlygas areštinėje laikomiems asmenims areštinėje nusipirkti higienos priemones. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su aprūpinimu higienos priemonėmis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo suteikiami skambučiai artimiesiems ir pasimatymai (b. l. 2).

2007 m. Taisyklės ir 2017 m. Taisyklės neįtvirtina policijos areštinėje laikomų asmenų teisės paskambinti telefonu. Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu (b. l. 20). Kadangi nurodytos teisės normos neįtvirtina policijos areštinėje laikomų asmenų teisės paskambinti telefonu, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad pareiškėjui tai nebuvo leidžiama.

2007 m. Taisyklių 7.6 papunktyje, 19–32 punktuose, 2017 m. Taisyklių 30–37 punktuose įtvirtinta policijos areštinėje laikomų asmenų teisė į pasimatymus ir jų suteikimo tvarka. Pagal šias teisės normas, pasimatyti galima ne tik su giminaičiais, bet ir su kitais asmenimis. Pasimatymų skaičius, dažnumas šiose teisės normose nereglamentuotas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15), Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime (b. l. 20) teigė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasimatyti su artimaisiais. Asmens (pareiškėjo) kortelės išrašo duomenys patvirtina jų teiginius, kadangi iš šio išrašo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pasimatymų kambaryje turėjo pasimatymus: su E. A. ir A. A. 2016 m. lapkričio 8 d. (b. l. 85); su E. A. 2016 m. lapkričio 9 d. (b. l. 85); su S. B. 2016 m. lapkričio 9 d. (b. l. 85); su A. A. 2016 m. lapkričio 9 d. (b. l. 84); su S. R. 2016 m. gruodžio 6 d. (b. l. 83); su M. Z. ir A. A. 2016 m. gruodžio 7 d. (b. l. 83); su A. A. 2016 m. gruodžio 7 d. (b. l. 83); su A. A. 2016 m. gruodžio 21 d. (b. l. 82), 2016 m. gruodžio 22 d. (b. l. 82) ir 2017 m. sausio 3 d. (b. l. 80); su E. A. 2017 m. kovo 1 d. (b. l. 79); su A. A. 2017 m. kovo 1 d. (b. l. 79); su D. A., A. A. ir E. A. 2017 m. balandžio 13 d. (b. l. 78); su E. A. 2017 m. balandžio 27 d. (b. l. 77); su A. A. 2017 m. gegužės 8 d. (b. l. 75); su E. A. 2017 m. gegužės 9 d. (b. l. 75) ir 2017 m. gegužės 23 d. (b. l. 73); su A. A. ir A. A. 2017 m. gegužės 24 d. (b. l. 72); su E. A. 2017 m. birželio 16 d. (b. l. 71) ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 69); su A. A. 2017 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 68); su E. A. 2017 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 68); su A. A. 2017 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 68); su A. A. 2017 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 67); su E. A. 2017 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 67); su A. A. 2017 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 67); su S. R. 2017 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 66); su E. A. 2017 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 66); su S. B. 2017 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 65); su E. A. 2017 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 65), 2017 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 63) ir 2017 m. spalio 27 d. (b. l. 62); su A. A. 2017 m. lapkričio 9 d. (b. l. 61); su E. A. 2017 m. lapkričio 10 d. (b. l. 60); su E. A. ir A. A. 2017 m. lapkričio 23 d. (b. l. 59); su A. A. 2017 m. gruodžio 18 d. (b. l. 58); su A. A. ir E. A. 2017 m. gruodžio 19 d. (b. l. 57); su A. A. ir M. Z. 2017 m. gruodžio 20 d. (b. l. 57); su E. A. 2018 m. sausio 9 d. (b. l. 56); su broliu V. A. 2018 m. sausio 10 d. (b. l. 55); su E. A. 2018 m. sausio 26 d. (b. l. 55) ir 2018 m. sausio 30 d. (b. l. 54); su A. A. 2018 m. sausio 30 d. (b. l. 54); su A. A. 2018 m. vasario 27 d. (b. l. 53); su E. A. 2018 m. vasario 28 d. (b. l. 53) ir 2018 m. gegužės 17 d. (b. l. 52); su S. Z. 2018 m. gegužės 17 d. (b. l. 52); su A. A. 2018 m. gegužės 17 d. (b. l. 52); su A. A. 2018 m. gegužės 18 d. (b. l. 51). Išvardinti pasimatymai, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo teiginį, kad jam nebuvo suteikiami pasimatymai. Be to, pareiškėjas ir nenurodė jokio konkretaus atvejo – kurią dieną, su kokiu asmeniu ir dėl kokių priežasčių jam nebuvo leista pasimatyti, kuris areštinės darbuotojas jam tai uždraudė. Šiuo aspektu pastebėtina, kad 2007 m. Taisyklių 30 punktas nustatė, kad asmenims, atvykusiems pasimatyti be jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bei asmenims, nenurodytiems leidime, pasimatyti neleidžiama; o 2017 m. Taisyklių 32 punktas, 32.1–32.3 papunkčiai nustato, kokiems asmenims pasimatymas nesuteikiamas: asmenims, nepateikusiems dokumentų, patvirtinančių jų asmens tapatybę; asmenims, kuriems ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu nurodymu neleidžiama pasimatyti su areštantu; asmenims, kurie yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tad atsakovės atstovas remdamasis šiomis teisės normomis teisėtai būtų uždraudęs tokiems asmenims pasimatyti su pareiškėju. Pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių, kada jam buvo neleista pasimatyti su atvykusiu asmeniu, ir dėl kokių priežasčių, o byloje esant įrodymams, kad pareiškėjas turėdavo pasimatymus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad čiužiniai buvo išduodami netinkamos būklės – apipilti, sukritusia vata, seni, išgulėti, suplyšę, suteršti, aprūdiję, nebuvo dezinfekuojami ar kitaip valomi, antklodės ir pagalvės buvo tokios pat būklės kaip čiužiniai (b. l. 2); teigė, kad čiužiniai ir antklodės buvo eksploatuojami be jokių specialių užvalkalų, todėl jau pirmo naudojimo metu įsigerdavo prakaitas, dulkės, ir tokie užteršti buvo perduodami tolimesniam naudojimuisi kitiems asmenims (b. l. 4); minkštasis inventorius negali būti skalbiamas, o valymo įrangos sausuoju būdu areštinė neturi, taigi šis inventorius gal buvo tik dezinfekuojamas, tai nepašalino prakaito ir užterštumo (b. l. 4).

Čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra minkštasis inventorius.

Higienos normos HN 134:2015 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Jos 33 punktas nustato, kad turi būti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dezinfekavimo kameroje daiktai ir minkštasis inventorius dezinfekuojami pagal dezinfekavimo kameros gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją, laikantis nurodyto dezinfekcijos režimo, trukmės, temperatūros. Jos 42 punktas, be kita ko, numato, kad draudžiama policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę perduoti kitiems asmenims. Jos 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinėje naudojamas minkštasis inventorius yra su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti areštinėje esančioje dezinfekavimo kameroje. Teigė, kad minkštasis inventorius ir patalynė išduodami švarūs, tinkami naudoti (b. l. 16). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos (b. l. 20). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Panevėžio AVPK areštinę, nustatė, kad areštinėje naudojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonės audinio; taip pat yra nedidelė dalis minkštojo inventoriaus iš audinio, tinkamo dezinfekuoti areštinėje esančioje dezinfekavimo kameroje. Nustatė, kad darbai registruojami, pateiktas „Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas“, kuriame pažymėtos kiekvieną dieną, išskyrus savaitgaliais, atliekamos minkštojo inventoriaus dezinfekcijos. Nustatė, kad patalynė yra skalbiama UAB „Šiaulių skalbykla“ pagal sudarytą paslaugų skalbimo sutartį periodiškai (du kartus per savaitę) ir pagal poreikį (b. l. 129), ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir minėtų 24, 33, 41, 42 punktų) pažeidimų nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), b. l. 130). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo ir Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojos nurodytais duomenimis, jų teisingumu, patikrinimo akto pagrįstumu. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjui buvo duodamas tinkamos būklės minkštasis inventorius. Be to, nors pareiškėjas skunde teigė, kad minkštasis inventorius nebuvo dezinfekuojamas ar kitaip valomas (b. l. 2), tačiau kitoje skundo vietoje ((b. l. 4) pripažino, kad minkštasis inventorius buvo dezinfekuojamas. Be to, bylos duomenimis (b. l. 17, 20, 153), pareiškėjas areštinėje jokių skundų dėl laikymo sąlygų nei žodžiu, nei raštu neteikė, tad darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į areštinės administraciją, prašydamas pakeisti suplyšusį, nedezinfekuotą ar dėl kitų priežasčių netinkamą minkštąjį inventorių, o ši būtų atsisakiusi patenkinti tokį jo prašymą. Pareiškėjas skundėsi ir tai, kad minkštasis inventorius buvo senas. Dėl šio argumento teismas pažymi, kad nei Higienos normoje HN 134:2015, nei 2007 m. Taisyklėse, nei 2017 m. Taisyklėse nėra nurodytas minkštojo inventoriaus naudojimo laikas (2017 m. Taisyklėse apskritai nėra jokių nuostatų dėl minkštojo inventoriaus). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo išduodamas vienas rankšluostis, su kuriuo jis priverstas valyti ir veidą, ir kojas (b. l. 2, 4).

Iki 2017 m. balandžio 3 d. galiojusių 2007 m. Taisyklių 82 punktas numatė, be kita ko, kad policijos areštinėje laikomi asmenys aprūpinami dviem rankšluosčiais. Nuo 2017 m. balandžio 4 d. galiojančios 2017 m. Taisyklės nereglamentuoja rankšluosčių išdavimo. Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojai tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 153, 19) patvirtino, kad areštinėje laikomiems asmenims buvo ir yra išduodami du rankšluosčiai. Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Panevėžio AVPK areštinę, nustatė, kad visi sulaikytieji aprūpinami dviem rankšluosčiais (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas, b. l. 129). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šiais areštinės darbuotojų, patikrinimo akto nurodytais duomenimis. Be to, bylos duomenimis (b. l. 153), pareiškėjas areštinėje jokių skundų dėl laikymo sąlygų ir dėl lovos skalbinių negavimo neteikė. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduodami du rankšluosčiai, ir atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad paklodės buvo duodamos netvarkingos, nuplėšytais galais ir šonais (b. l. 2); pagalvės užvalkalai ir paklodės būdavo netinkamos būklės; rankšluosčiai buvo suteršti, apipilti, nuo jų kildavo grėsmė užsikrėsti kokia nors liga; lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę (b. l. 4).

Higienos normos HN 134:2015 42 punktas, be kita ko, numato, kad draudžiama policijos areštinėse laikomų asmenų neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Jos 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Iki 2017 m. balandžio 3 d. galiojusių 2007 m. Taisyklių 82 punktas, be kita ko, numatė, kad policijos areštinėje laikomi asmenys aprūpinami lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankšluosčiais), lovos skalbiniai turi būti keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuo 2017 m. balandžio 4 d. galiojančios 2017 m. Taisyklės nereglamentuoja areštantų aprūpinimo lovos skalbiniais ir šių skalbinių skalbimo dažnumo. Higienos normos HN 134:2015 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Bylos duomenimis, areštinėje laikomi asmenys (taigi, ir pareiškėjas) buvo aprūpinami lovos skalbiniais (b. l. 20, 153), taigi, šie skalbiniai turėjo būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Higienos normos HN 134:2015 43 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad patalynė išduodami švarūs, tinkami naudoti (b. l. 16). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad asmenims, laikomiems areštinėje, yra išduodami švarūs lovos skalbiniai, kurie keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (b. l. 20). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje, nustatė, kad patalynė yra skalbiama UAB „Šiaulių skalbykla“ pagal sudarytą paslaugų skalbimo sutartį periodiškai (du kartus per savaitę) ir pagal poreikį (b. l. 129), ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir minėtų 24, 42, 43 punktų) pažeidimų nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas, b. l. 130). Teismas, nenustatęs pagrindo abejoti aptartais duomenimis, sprendžia, kad pareiškėjui buvo duodami išskalbti, tinkamos būklės lovos skalbiniai ir rankšluosčiai. Higienos normos HN 134:2015 43 punktas numato lovos skalbinių ir rankšluosčių pakeitimą dažniau nei vieną kartą per savaitę tik tokiu atveju, jei jie yra užteršti. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad lovos skalbiniai buvo keičiami kartą per savaitę (b. l. 4). Aptarti bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad jam buvo duodami nešvarūs lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (arba po išdavimo pareiškėjui tokiais tapdavo). Todėl teismas sprendžia, kad nebuvo poreikio juos pakeisti pareiškėjui dažniau negu vieną kartą per savaitę. Bylos duomenimis (b. l. 17, 20, 153), pareiškėjas areštinėje jokių skundų dėl laikymo sąlygų nei žodžiu, nei raštu neteikė, tad darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į areštinės administraciją, prašydamas pakeisti jam nešvarius lovos skalbinius ar rankšluostį, o ši būtų atsisakiusi patenkinti tokį jo prašymą. Be to, asmens (pareiškėjo) medicininės kortelės išraše (b. l. 97–98, 155–156) medicinos darbuotoja yra užfiksavusi, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo, tad šiame išraše nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į medicinos darbuotoją su nusiskundimu dėl to, kad jis nuo nešvaraus rankšluosčio galimai užsikrėtė kokia nors liga. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros Nr. 13–16, 20 buvo kritinės būklės (b. l. 2).

Bylos duomenimis (b. l. 11–12, 24–25, 32, 39–48, 151) nustatyta, kad pareiškėjas iš šių jo išvardintų kamerų ginčo laikotarpiu buvo laikomas tik kameroje Nr. 20, ir nebuvo laikomas kamerose Nr. 13–16. Todėl dėl kamerų Nr. 13–16 pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas. Pareiškėjas, teigdamas, kad minėtos kameros buvo kritinės būklės, nurodė tai, kad jos (išskyrus kamerą Nr. 20) buvo 8 vietų, o kamera Nr. 20 buvo dvivietė, nors jos plotas nepakankamas vienam asmeniui, geresnės būklės kamerose (Nr. 1, 2, 3, 4) buvo atliktas nors šioks toks kosmetinis remontas, kameroje Nr. 20 nuo sienų ir lubų buvo nubyrėjęs tinkas, ir daugiau nedetalizavo, kuo būtent kameros buvo kritinės būklės. Dėl to teismas sprendžia, kad pareiškėjas kamerų kritinę būklę sieja su tuo, kad kamerose buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma ir neatliktas remontas. Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto ir kamerų remonto šiame teismo sprendime jau buvo pasisakyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo gausu tarakonų, graužikų (pelių) ir kitų parazitų (b. l. 4).

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje graužikų ir kitų parazitų nėra, ir paaiškino, kad areštinės patalpoms dezinfekcijos, deratizacijos ir dezinsekcijos darbus pagal sutartį iki 2015 m. spalio 23 d. teikė UAB „Panevėžio dezinfekcija“, o nuo 2015 m. lapkričio 6 d. teikia UAB „Pelias“ (b. l. 13–14). Kenksmingų vabzdžių (blusų, utėlių, musių, blakių, tarakonų, uodų, skruzdėlių) ir voragyvių, pvz., erkių, naikinimas vadinamas dezinsekcija, žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija, o infekcines ligas sukeliančių mikrobų, esančių aplinkoje, naikinimas vadinamas dezinfekcija. Areštinės ir konvojaus skyriaus vyresnioji specialistė tarnybiniame pranešime (b. l. 20) užtikrino, kad areštinėje tarakonų, parazitų ar graužikų nėra, nurodė, kad jų naikinimą vykdo įmonė, kameros yra dezinfekuojamos kiekvieną savaitę (b. l. 20). Be to, bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Panevėžio AVPK areštinę, nustatė ir patikrinimo akte užfiksavo, kad patikrinimo metu graužikų ir buitinių parazitų nepastebėta; pagal 2015 m. lapkričio 6 d. sutartį areštinėje nustatytu periodiškumu (kiekvieną penktadienį) UAB „Pelias“ atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas; pateikta „Dezinfekcijos, deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų teikimo sutartis Nr. 50-ST2-239 15-90“; atlikti darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir kontrolės darbų atlikimo žurnale“; paskutinis įrašas pažymėtas 2019 m. rugsėjo 23 d., ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir 20 punkto) pažeidimų nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), b. l. 129–130). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo, Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojos nurodytų duomenų teisingumu, patikrinimo akto pagrįstumu, todėl sprendžia, kad Panevėžio AVPK areštinėje yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis daug kartų kvietėsi psichologą ar psichiatrą, bet į jo prašymus buvo atsakoma neigiamai, kad jų nėra, arba iš viso nereaguojama (b. l. 2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal teisės normą visi į areštinę patekę asmenys privalo būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais ir privalomai turi būti nuprausti duše, tuo tarpu areštinėje nevyko joks medicininis tikrinimas į areštinę patekusių asmenų, tad buvo sudaryta grėsmė jo sveikatai (b. l. 4).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 129: 2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas)“ 18.1 papunktis nustato, kad medicinos punkto bendruomenės slaugytojas privalo apžiūrėti naujai atvykusius asmenis jiems sutikus ir įvertinti jų sveikatos būklę.

Iš asmens (pareiškėjo) medicininės kortelės išrašo (b. l. 97–98, 155–156) duomenų nustatyta, kad patį pareiškėją ginčo laikotarpiu medicinos darbuotoja apžiūrėdavo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kuris asmuo nebuvo patikrintas atvykęs į areštinę, nuo kurio asmens ir kada jam buvo kilusi grėsmė užsikrėsti niežais, utėlėmis ar kita liga. Minėtame pareiškėjo medicininės kortelės išraše (b. l. 97–98, 155–156) yra užfiksuota, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo. Pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių duomenų apie nepatikrintus kitus asmenis, ir byloje nesant tokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo užsikrėtęs nuo kito asmens kokia nors liga, teismas sprendžia, kad šiuo aspektu nėra pareiškėjo patirtos žalos, ir atitinkamai nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos.