Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos už šalto vandens ir nuotekų šalinimą išieškojimo, trečiasis asmuo A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo M. P. 2 533,13 Eur įsiskolinimą pagal išrašytas sąskaitas nuo 2013-12-31 iki 2016-12-08, kurį sudaro 2 461,39 Eur skola už paslaugas ir 71,74 Eur delspinigiai, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2008-11-26 tarp šalių AB „Klaipėdos vanduo“ (teikėjas) ir A. P., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturtės, sutuoktinių vardu buvo sudaryta šalto vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. G02-200801376. Laikotarpiu nuo 2013-12-31 iki 2014-08-25 sunaudotas vanduo apskaičiuotas pagal apskaitos prietaisų duomenis. 2014-08-25 vandens tiekimas buvo atjungtas už skolas.Nurodė, jog nustačius savavališką prisijungimą prie vandentiekio bei nuotekų tinklų 2015-03-13 A. P., kaip buto bendraturtei, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vadovaujantis aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis 2015-04-30 apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis bei pateikta 959,75 Eur sąskaita apmokėti. Skola sumokėta nebuvo. Buto savininkai 2015-05-08 raštu Nr. 2015/S.02-1465 informuoti apie sunaudoto vandens apskaičiavimo būdą ir sumą.2015-09-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už 2015-02-11, 2015-04-17 ir 2015-05-05 nustatytą savavališką prisijungimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-03 nutarimu M. P. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir konstatavo, jog nors butas priklauso ir A. P., tačiau jis bute gyvena vienas. Vadovaujantis Taisyklėmis 2016-01-01 apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis ir pateikta 397,35 Eur sąskaita apmokėti. 2016-02-11 raštu Nr. 2016/s.02-640 buto savininkai informuoti apie sunaudoto vandens apskaičiavimo būdą ir sumą. Bute pakartotinai 2016-02-04, 2016-03-01, 2016-06-28 nustatytas savavališkas prisijungimas prie vandentiekio bei nuotekų tinklų ir surašyti savavališko vandens vartojimo ir (ar) nuotekų šalinimo aktai. Atitinkamai 2016-02-04 buvo apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis ir pateikta 240,06 Eur sąskaita apmokėti, 2016-03-01 apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis ir pateikta 257,10 Eur sąskaita apmokėti, 2016-06-28 apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis ir pateikta 249,36 Eur sąskaita apmokėti, o savininkai informuoti apie sunaudoto vandens apskaičiavimo būdą ir sumą, tačiau atsakovas įsiskolinimo nesumokėjo.Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nesutiko su nurodytais skolos dydžiais bei apskaičiavimo metodika. Argumentavo, jog 2008-11-26 šalto vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. G02-200801376 privaloma tiek trečiajam asmeniui A. P., tiek jam, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams.Teigė, kad 2014-08-25 vandens tiekimą ieškovė atjungė už simbolinę skolą ir nereagavo į jo žodinius reikalavimus įjungti vandens tiekimą, todėl jis savo iniciatyva pastatė skaitiklį į buvusią vietą pagal namo techninį planą ir atsinaujino vandens tiekimą. Teigė, jog neatliko savavališko prisijungimo, o priešingai, ieškovė savavališkai atjungė jam vandenį ir tik po to kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nors galėjo tai padaryta prieš atjungdama vandenį ir jis skolą būtų sumokėjęs. Atsakovo teigimu, ieškovė neturėjo teisės atjungti vandenį, nes vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis ieškovės nuosavybės riba baigiasi ties namo pagrindiniu vandens įvadu ir namo pagrindiniu skaitikliu. Už nuosavybės ribų visi ieškovės atlikti veiksmai (buto skaitiklio atjungimas) yra akivaizdžiai savavališki.Atsakovas teigė, kad prisijungimas prie vidinio namo įvado buvo atliktas už geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, taip pat ir už įvadinio namo skaitiklio, septintame namo aukšte laiptinėje esančioje specialioje skirstymo dėžėje, todėl ieškovė turėjo visas būtinas sąlygas objektyviai apskaičiuoti jo sunaudotą geriamojo vandens kiekį pagal sutarties 5.7 punktą ir nepagrįstai skolą skaičiavo pagal minėtus aplinkos apsaugos ministro įsakymus norėdama nepagrįstai praturtėti. Teigė, kad sunaudoto vandens kiekį ieškovė tiksliai galėjo apskaičiuoti pagal namo įvadinio skaitiklio rodmenis, atėmusi visų gyventojų sunaudotą vandens kiekį.Taip pat argumentavo, jog ieškovė nepagrįstai reikalavo delspinigių, nes reikalaujamos priteisti sumos išplaukia ne iš sutartinių santykių, o iš sankcijų, taikomų vartotojams už savavališką prisijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrų pagal Taisykles, kuriose nenumatyti delspinigiai. Atsakovo teigimu, jeigu ieškovė reikalaujamas sumas būtų apskaičiavusi vadovaudamasi 2008-11-26 sutarties 5.7 punktu, daliai jų būtų suėjęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, t. y. reikalavimas dėl delspinigių priteisimo būtų nepagrįstas bet kuriuo atveju. Nurodė, jog A. P. turėtų būti įtraukta atsakove, nes tarp jų yra susiklostę bendraturčių teisiniai santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – iš atsakovo priteista 2 461,39 Eur skola, 70,30 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 531,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. liepos 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 57 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015-09-22 sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo patvirtinta A. P. ir M. P. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jiems asmeninės nuosavybės teise atitenka po 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o M. P. iki 2016-03-01 įsipareigojo apmokėti visas buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio, todėl nebuvo teisinio pagrindo atsakove įtraukti A. P.Teismas pažymėjo, jog byloje nesprendžiamas ginčas, ar teisėtai butui buvo atjungtas vandens tiekimas už skolas 2014-08-25, ir nevertino atsakovo argumentų, susijusių su teisėtu ar neteisėtu vandens atjungimu bute, taip pat nesprendė, ar ieškovė teisėtai išmontavo paties atsakovo sumontuotus vandens apskaitos prietaisus. Teismas nurodė, jog byloje aktualu, ar atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti už apskaičiuotą vandens tiekimą pagal nustatytus savavališko prisijungimo prie vandentiekio bei nuotekų tinklų faktus.Teismas pažymėjo, jog atsakovui neigiant pareigą mokėti už vandenį ir argumentuojant, jog ieškovės vandens tiekimo ir vartojimo riba baigiasi ties daugiabučio namo įvadu, vandens tiekimą į daugiabutį namą užtikrina ir tiekia ne namo administratorius, o vandens tiekėjas, t. y. ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“. Taip pat teismas pripažino nepagrįstais atsakovo teiginius, kad už vandenį negalėjo atsiskaityti dėl pačios ieškovės kaltės. Teismas nurodė, jog teisės aktai nenumato galimybės patiems namo gyventojams prisijungti savo apskaitos prietaisus. Be to, atsakovas nepagrindė teiginių, jog ieškovė atsisakė vandens apskaitą vykdyti pagal jo sumontuotus vandens apskaitos prietaisus, nenurodė, ar dėl tokios apskaitos kreipėsi į ieškovę, ir nepateikė įrodymų, kad jo sumontuoti prietaisai turi teisinį metrologinį patvirtinimą ir atitinka įstatymuose keliamus reikalavimus.Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog ieškovė suteikė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, ko neneigė ir pats atsakovas, ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti sumokėti už suteiktas paslaugas, o atsakovui nepateikus įrodymų dėl apskaičiuotos skolos dydžio neteisingumo, darė išvadą, kad ieškovės apskaičiavimai yra nepaneigti. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, jog nėra galimybės sunaudoto vandens kiekį apskaičiuoti pagal namo įvadinio skaitiklio rodmenis, atėmus visų gyventojų sunaudotą vandens kiekį, nes ne visi namo gyventojai tinkamai ir laiku deklaruoja vandens apskaitos rodmenis, nėra reguliariai atliekamas namo įvadinio skaitiklio rodmenų tikrinimas ir yra į apskaitą neįtraukiamų nutekėjimų. Taikant atsakovo nurodytą skaičiavimo būdą susidarytų dar didesnė skola. Pažymėjo, jog atsakovas neginčijo skolos dydžio, apskaičiuoto pagal apskaitos prietaisų rodmenis iki savavališko prisijungimo.Teismas, įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo bute negyvena, kad savavališką vandens prijungimą atliko išimtinai atsakovas, kad jis, gyvendamas bute, naudojo vandenį, konstatavo, jog būtent atsakovui tenka pareiga atsiskaityti už sunaudotą vandenį, nepriklausomai nuo to, ar su juo buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo sutartis, ir priteisė iš atsakovo 2 461,39 Eur skolą.Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog daliai prašomų priteisti delspinigių yra suėjęs senaties terminas ir ieškovei iš atsakovo priteisė delspinigius už šešis mėnesius nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo dienos, t. y. 70,30 Eur, kurie apskaičiuoti vadovaujantis Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 71 punktu, taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Argumentuoja, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai aiškino ir taikė teisės normos, susijusias su jo sunaudoto vandens kiekio nustatymu, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė neįrodė, kad sunaudoto vandens kiekis skaičiuotinas pagal Taisyklių 50 punkto formulę, kadangi pagrįstų duomenų, jog jis savavališkai prisijungė prie ieškovei priklausančių vandens tiekimo inžinerinių tinklų, nebuvo, todėl nepagrįstai pripažinta jo prievolė sumokėti už sunaudoto vandens kiekį, kuris jam nebuvo patiektas ir objektyviai tokio kiekio negalėjo sunaudoti. Apelianto teigimu, tik dėl pačios ieškovės neteisėtų ir savavališkų veiksmų atjungus vandens tiekimą butui ir pašalinus vandens apskaitos prietaisus nebuvo galimybės nustatyti tikslaus sunaudoto vandens kiekio. Nenustačius savavališko prisijungimo prie ieškovės tinklų fakto, skaičiuoti sunaudoto vandens kiekį pagal Taisyklių 50 punktą teisinio pagrindo nebuvo. Apeliantas pažymi, kad neneigia savo pareigos sumokėti už sunaudotą vandenį, tačiau ginčija sunaudoto vandens kiekio apskaičiavimą pagal Taisyklių 50 punkto formulę. Mano, kad teismas būtent turėjo vertinti vandens tiekimo į butą atjungimo teisėtumą, nes tai susiję su ginčo dalyku ir įrodinėjimo pareigos paskirstymu bei galimybe taikyti Taisyklių 50 punktą.Nurodo, jog butui vandens tiekimas atjungtas už 100,00 Eur neviršijančią skolą, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu ir būtinu veiksmu prieš vartotoją (abonementą), juo labiau kad apie susidariusią skolą ir apie ketinimą atjungti vandens tiekimą už skolas nebuvo pranešta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų (redakcija, galiojusi iki 2015-09-22) 10.2 punktą. Pažymi, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl vandens tiekimo nepagrįstas nutraukimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o atjungimas galimas tik įstatymo aiškiai numatytais atvejais ir tvarka.Apelianto teigimu, ieškovei priklausantys vandens tiekimo tinklai yra tik iki daugiabučio gyvenamojo namo įvado, nes už įvado yra vartotojams priklausančios inžinerinės statinio sistemos, kaip jos yra apibrėžtos Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje. Todėl bet kokie ieškovės veiksmai, remontuojant, pertvarkant ar keičiant vandens tiekimo inžinerines sistemas, kurios jai nepriklauso, yra neteisėti. Tuo tarpu jo paties veiksmai prisijungiant prie tinklų nelaikytini savavališkais, nes neatitinka Taisyklių 23 punkto sąlygų. Apelianto teigimu, jis įsirengė butui tiekiamo vandens apskaitos prietaisus vandentiekio tinklų dalyje, kuri priklauso visiems daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams ir kuri yra administruojama daugiabučio namo administratoriaus, o tai paneigia galimo savavališko prisijungimo faktą. Mano, jog teismas plečiamai aiškinimo savavališko prisijungimo sąvoką. Nurodo, jog į butą nebetiekiant vandens ir žinodamas, kad ieškovei priklausantis vanduo yra fiksuojamas ties įvadiniu skaitikliu ir kad jis turi teisę atlikti daugiabučiame name esančių vandentiekio inžinerinių tinklų remontą, atnaujino vandens tiekimą į butą ir įsirengė vandens apskaitos skaitiklius, kurie ir buvo skirti būtent nustatyti jo bute sunaudoto vandens kiekį. Nurodo, jog name įrengtas įvadinis skaitiklis, fiksuojantis visą į daugiabutį gyvenamąjį namą patenkantį vandenį, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atsiskaityti už patiekto vandens kiekį ne daugiau, nei yra užfiksuota pagal įvadinio skaitiklio duomenis, nes priešingu atveju susidarytų situacija, jog ieškovei būtų mokama už paslaugas, kurių ji faktiškai nesuteikė.Taip pat teigia, jog nebuvo kviečiamas išmontuojant jam priklausančius vandens skaitiklius, surašant savavališko prisijungimo aktus ir fiksuojant savavališko prisijungimo faktą. Apelianto teigimu, butas bendrosios dalines nuosavybės teise priklauso jam ir trečiajam asmeniui A. P., todėl jie kaip bendraturčiai atsako proporcingai savo turimos nuosavybės daliai. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 sprendimu patvirtinta jų sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo sumokėti visus buto komunalinius mokesčius, tai nešalina trečiojo asmens prievolės sumokėti butui apskaičiuotą mokestį už vandenį, nes bendraturčių susitarimas negali turėti įtakos jų atsakomybei prieš trečiuosius asmenis ar ją panaikinti.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą. Argumentuoja, jog savavališko vandens vartojimo ir (ar) nuotekų šalinimo aktais, nutarimais skirti administracinę nuobaudą, paties atsakovo rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais įrodyta, kad atsakovas savo iniciatyva be AB „Klaipėdos vanduo“ leidimo savarankiškai prisijungė prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros ir naudojo vandenį. Nurodo, jog ginčo butas yra prijungtas prie komunalinio vandentiekio, o vandens tiekėja yra ieškovė.Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ (2015-09-10 nauja redakcija Nr. 990) 32.2 punktu (pagal atjungimo dieną galiojusią redakciją – 10 punktas) atsakovui už įsiskolinimą buvo laikinai sustabdytas vandens tiekimas. Apie laikiną vandens atjungimą buvo tinkamai informuota, skolos adresu buvo siųstas pranešimas, tai pat buvo siųstas ne vienas raginimas susimokėti skolą, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, jog vandens tiekimas sustabdytas neįspėjus ir neteisėtai. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnį abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitomuosius geriamojo vandens apskaitos prietaisus pirkimo ir pardavimo vietose įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo ir pardavimo vieta yra kiekvienas butas ar kita patalpa. Teigia, jog dėl šios priežasties atsakovo bute teisės aktų nustatyta tvarka išmontuoti tiekėjo pastatyti apskaitos prietaisai, užaklintas ir užplombuotas vamzdynas, o vandens tiekimo atjungimo teisėtumas nėra šios bylos dalykas.Nurodo, jog atsakovas pripažino po vandens atjungimo prisijungęs ir naudojęs vandenį. Atsakovui nebuvo jokių kliūčių sumokėti įsiskolinimą po vandens atjungimo ir kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl vandens tiekimo atnaujinimo, tačiau atsakovas į ieškovę nesikreipė, skolos nesumokėjo iki šiol. Pažymi, jog atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį, kurį atsisakyta priimti, vėliau pareiškė analogišką ieškinį, tačiau jį atsiėmė AB „Klaipėdos vanduo“ pateikus atsiliepimą, todėl nepagrįsti jo teiginiai, kad teismas nepriimdamas priešieškinio užkirto kelią ginti jam savo teises. Nurodo, jog byloje pateikti įrodymai ir paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog jis neteisėtai prisijungė prie AB „Klaipėdos vanduo“ infrastruktūros, todėl sunaudoto vandens apskaičiavimas, vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros taisyklių 17² punktu, o pasikeitus teisės akto redakcijai nuo 2015-10-23 – 50 punktu, yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, jog nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl sunaudoto vandens kiekio apskaičiavimo pagal įvadinį skaitiklį, nes tokiu būdu nebūtų apskaičiuotas tikslus sunaudoto vandens kiekis, be to, atsakovui buvo pateikti apskaičiavimai pagal įvadinį apskaitos prietaisą, kurie kelis kartus viršijo prašomą priteisti sumą. Atsakovo nuryto apskaičiavimo būdo – pagal jo savavališkai sumontuotus apskaitos prietaisus – teisės aktai nenumato ir vandens apskaita galima tik pagal metrologiškai patikrintus apskaitos prietaisus. Be to, pažymi, jog atsakovas prisijungdamas savavališkai vandenį ne visada naudojo apskaitos prietaisus.Nurodo, jog ginčydamas vandens sunaudojimo apskaičiavimą kitokio teisės aktais pagrįsto (teisėto) sunaudoto vandens kiekio ir skolos apskaičiavimo bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Apeliaciniame skunde nurodyti sunaudoto vandens apskaičiavimo būdai galimi tik teisės aktų numatytais atvejais, kurie neatitinka nagrinėjamos situacijos ir dėl to negali būti taikomi. Nurodo, jog teismo 2015-09-22 sprendimu patvirtintas susitarimas tarp atsakovo ir trečiojo asmens dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti už visas buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010 balandžio mėn., be to, pats atsakovas patvirtino, jog buvusi sutuoktinė skolos adresu negyveno ir vandens nenaudojo, visais atvejais po vandens atjungimo už skolas prisijungdavo jis pats, todėl nagrinėjamu atveju tik atsakovas yra atsakingas. Trečiasis asmuo A. P. (T.) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad ieškovė prievolę vykdė tinkamai, o atsakovas netinkamai, t. y. neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl yra pagrindas išieškoti skolą, kurios dydį pagrindžia neapmokėtų sąskaitų suvestinė ir ieškovės pateikti įrodymai.Nurodo, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių susitarimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas M. P. iki 2016-03-01 įsipareigojo sumokėti visus mokesčius už buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti už buvo komunalinius patarnavimus už ieškovės reikalavime nurodytą laikotarpį, įskaitant ir už vandens sunaudojimą ir teikiamas nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nustatyta, jog atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tarp ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ (tiekėjas) ir vienos iš buto bendraturčių A. P. (abonento) sutuoktinių vardu 2008-11-26 sudaryta neterminuota (sutarties 7.1 punktas) šalto vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. G02-200801376.2014-08-25 surašytas vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo aktas, iš kurio matyti, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo atliktas vandens atjungimas už įsiskolinimą, nuimti du apskaitos prietaisai, t. y. tiekėjas pasinaudojo Sutarties 4.3.2 punkte numatyta galimybe laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą abonentui nevykdant savo įsipareigojimo – nemokant už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, jog Sutartis nebuvo ir nėra nutraukta, ji galioja. Už laikotarpį nuo 2013-12-31 iki 2014-08-25 įsiskolinimas apskaičiuotas pagal minėtų apskaitos prietaisų rodmenis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamos bylos dalykas nėra ieškovės atlikto vandens tiekimo nutraukimo teisėtumo patikrinimas, ir plačiau dėl atsakovo argumentų šiuo aspektu nepasisako. Nustačius savavališką prisijungimą prie vandentiekio bei nuotekų tinklų 2015-03-13 A. P., kaip buto bendraturtei, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vadovaujantis aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis 2015-04-30 apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis bei pateikta 959,75 Eur sąskaita apmokėti. Buto savininkai 2015-05-08 raštu Nr. 2015/S.02-1465 informuoti apie sunaudoto vandens apskaičiavimo būdą ir sumą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-03 nutarimu M. P. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nes 2015-02-11, 2015-04-17 ir 2015-05-05 pakartotinai nustatyti savavališko prisijungimo prie vandens ir nuotekų tinklų faktai. Teismas nutarimu taip pat konstatavo, jog nors butas dalinės nuosavybės teise priklauso ir A. P., tačiau atsakovas bute gyvena ir juo naudojasi vienas. Vadovaujantis Taisyklėmis 2016-01-01 apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis ir pateikta 397,35 Eur sąskaita apmokėti. 2016-02-11 raštu Nr. 2016/s.02-640 buto savininkai informuoti apie sunaudoto vandens apskaičiavimo būdą ir sumą. Bute pakartotinai 2016-02-04, 2016-03-01, 2016-06-28 nustatytas savavališkas prisijungimas prie vandentiekio bei nuotekų tinklų ir surašyti savavališko vandens vartojimo ir (ar) nuotekų šalinimo aktai. Atitinkamai 2016-02-04 buvo apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis ir pateikta 240,06 Eur sąskaita apmokėti, 2016-03-01 apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis ir pateikta 257,10 Eur sąskaita apmokėti, 2016-06-28 apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis ir 249,36 Eur pateikta sąskaita apmokėti, o savininkai informuoti apie sunaudoto vandens apskaičiavimo būdą ir sumą.Byloje nekyla ginčas dėl aplinkybės, jog atsakovas naudojosi AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugomis, t. y. vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu. Atsakovas taip pat pripažįsta ir nurodo, kad ieškovei nutraukus vandens tiekimą į butą, pats ne kartą prisijungė prie tinklų. Be to, byloje nėra duomenų ir atsakovas jų nepateikė ir nenurodė, kad ieškovei laikinai sustabdžius savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą (nebetiekiant komunalinių paslaugų) būtų dėl to kreipęsis į ieškovę. Vietoje to atsakovas pats prisijungė prie vandentiekio ir nuotekų sistemų. Iš anksčiau nurodytų ieškovės siųstų atsakovui raštų apie sunaudoto vandens kiekius ir už juos apskaičiuotas sumas matyti, jog atsakovo sunaudoto vandens kiekis apskaičiuotas vadovaujantis aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 17² punktu (redakcija, galiojusi nuo 2012-05-01 iki 2015-10-23) ir tų pačių Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015-10-23 iki 2017-01-21) 50 punktu. Taisyklių 17² punkte buvo įtvirtinta, jog vandens tiekėjas patikrinimo metu nustatęs, kad fizinis arba juridinis asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros ir naudojo geriamąjį vandenį, fizinio ar juridinio asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekį nustato skaičiuodamas, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu viso įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį. Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, fizinio ar juridinio asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį. Iš ieškovės 2015-05-08 rašto Nr. 2015/S.02-1465 matyti, jog būtent tokiu būdu ir buvo apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis. Įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai nuo 2015-10-23 skaičiuojant vandens kiekį taikytas 50 punktas, pagal kurį geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį, pagal formulę: Q =?D2/4×v×l (Q – sunaudoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrai parą; ? – pi, matematinė konstanta – 3,14; D – vamzdyno diametras, metrai; v – vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s), metrai per sekundę; l – pažeidimo laikotarpis, sekundės). Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Anksčiau nurodytų teisės normų taikymas siejamas su savavališku prisijungimu prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Atsakovas, neigdamas, jog prisijungė savavališkai, ginčija buvus teisinį pagrindą taikyti minėtas Taisyklių nuostatas skaičiuojant sunaudoto vandens kiekius. Atsakovo teigimu, jis savavališkai prie infrastruktūros negalėjo prisijungti, nes ieškovei nuosavybės teise tinklai priklauso tik iki daugiabučio gyvenamojo namo įvado. Atsakovo argumentai pripažintini nepagrįstais. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje (tiek ginčo teisinių santykių metu, tiek šiuo metu galiojanti redakcija) įtvirtinta geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos sąvoka. Tai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui. 2008-11-26 šalto vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. G02-200801376 sudarymo metu galiojusioje ir kitose iki 2015-10-23 galiojusiose Taisyklių redakcijose, 13 punkte, buvo įtvirtinta, jog abonentas (vartotojas) vandens tiekėjui sumoka už patiektą geriamąjį vandenį pagal ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu abonento (vartotojo) sudarytoje su vandens tiekėju Sutartyje nenustatyta ko kita. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengia ir eksploatuoja vandens tiekėjas savo lėšomis. Vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui, kurioje vandens tiekėjas įrengia geriamojo vandens apskaitos prietaisą, nustatoma Sutartyje. Daugiabučiuose namuose vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus atvejus, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą tiekimo ir vartojimo ribą pasirenka įvade ir tai numato Sutartyse su vandens tiekėju. Iš šių nuostatų matyti, jog vandens tiekimo ir vartojimo riba yra kiekvienas butas, nebent patalpų savininkai sudarė rašytinį susitarimą ribą pasirinkti įvade. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje. Nagrinėjamu atveju tokio susitarimo atsakovas nepateikė, o iš Sutarties 4.2.9 punkto matyti, jog Sutartyje vandens tiekimo ir vartojimo riba nustatyta ties butu.Pažymėtina, jog AB „Klaipėdos vanduo“ 2006-08-18 išduotose daugiabučio gyvenamojo namo projektavimo techninėse sąlygose taip pat numatyta, jog vandens apskaitos mazgai projektuojami butams. Taisyklių redakcijoje, galiojusioje nuo 2015-10-23 iki 2017-01-21, tiesiogiai nebėra įtvirtinta, kad vandens tiekimo ir vartojimo riba daugiabučiame name yra kiekvienas butas, tačiau sisteminė Taisyklių nuostatų analizė taip pat pagrindžia šią išvadą, nes riba siejama su apskaitos prietaiso buvimo vieta, t. y. įtvirtinta, jog atsiskaitymas vykdomas pagal abonento ar vartotojo patalpose įrengtą atsiskaitomąjį geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą. Ši riba sutampa ir su pirkimo ir pardavimo vieta, kuri yra geriamojo vandens apskaitos mazguose, o daugiabučiuose namuose tai yra kiekvienas butas ar patalpa (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 127 patvirtintas Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog vandens tiekimo ir vartojimo riba, kai sutartis nesudaryta, laikoma vieta, kurioje yra ar turi būti įrengtas vandens apskaitos prietaisas (2016-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2016, 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015). Nagrinėjamu atveju, minėta, sutartis sudaryta ir joje aiškiai nurodyta vandens tiekimo ir vartojimo riba – butas.Išdėstyto teisinio reglamentavimo pagrindu darytina išvada, jog abonento veiksmai, susiję su prisijungimu prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros už minėto atsiskaitomojo prietaiso (vandens tiekimo ir vartojimo ribos), kuris pagal teisės aktų nuostatas nuosavybės teise priklauso ieškovei ir yra įrengiamas bei prižiūrimas jos lėšomis, laikytini savavališkais ir atitinkančiais Taisyklių 23.1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2015-10-23 iki 2017-01-21) ir 4.1 punktą (redakcija, galiojusi iki 2015-10-23). Ieškovei nustačius savavališko prisijungimo faktą buvo teisinis pagrindas taikyti minėtas Taisyklių 17² ir 50 punktų nuostatas apskaičiuojant sunaudoto vandens kiekį. Nors atsakovas argumentuoja, jog pagal nurodytas teisės normas apskaičiuoto vandens kiekio objektyviai negalėjo sunaudoti, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė taikė ginčo teisinių santykių metu galiojusius teisės aktus ir galiojusį teisinį reglamentavimą. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sunaudoto vandens kiekį buvo galima apskaičiuoti pagal name įrengto įvadinio skaitiklio duomenis, atėmus visų kitų namo gyventojų sunaudoto vandens kiekį. Iš Sutarties 5.7 punkto matyti, jog toks būdas taikytinas, kai nustatoma, kad vandens apskaitos prietaisas buvo mechaniškai sugadintas arba išmontuotas. Tai neatitinka nagrinėjamo atvejo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 127 patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 3 punktą apie daugiabučio namo savininkų sprendimą atsiskaityti pagal įvadą turi būti praneša raštu geriamojo vandens tiekėjui. Duomenų, kad gyvenamojo namo savininkai būtų pasirinkę tokį būdą, nėra, be to, iš minėtos Sutarties matyti priešingai. Taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sunaudoto vandens kiekį ieškovė galėjo apskaičiuoti pagal jo paties įrengtų ir ieškovės išmontuotų apskaitos prietaisų rodmenis. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, jog apskaita vykdoma pagal apskaitos prietaisų rodmenis, o 4.2.1 punktu būtent tiekėjas įsipareigojo įrengti šiuos prietaisus. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 3 ir 11 dalyse taip pat nurodyta, jog atsiskaitomuosius geriamojo vandens apskaitos prietaisus pirkimo ir pardavimo vietose įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis, be to, užtikrina, kad jų techninė būklė atitiktų teisės aktų reikalavimus, o matavimai būtų reikalaujamo tikslumo ir turėtų galiojančią metrologinę patikrą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 58.5 punktas, Taisyklių 35.8 punktas). Iš teisės aktų nuostatų matyti, jog atsakovui nėra suteikta teisė pačiam įrengti apskaitos prietaisus. Priešingai, tiekėjas savavališkai įrengtą įvadą turi atjungti ir tiekėjo pareiga yra atlikti šiuos veiksmus (Taisyklių 5 punktas, redakcija, galiojusi iki 2015-10-23, ir 24 punktas, redakcija, galiojusi nuo 2015-10-23), juo labiau tiekėjas, skaičiuodamas sunaudoto vandens kiekį, negali vadovautis metrologinės patikros neturinčiais ir nenustatytos techninės būklės savavališkai įrengtais apskaitos prietaisais. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ginčo, jog apeliantas prisijungė prie geriamojo vandens tinklų ir naudojosi AB „Klaipėdos vanduo“ tiekiamu geriamuoju vandeniu, nėra, 2008-11-26 sudaryta šalto vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. G02-200801376 yra galiojanti, apeliantas neginčijo ir teisėtais būdais kitaip nereagavo į ieškovės atliktą vandens tiekimo butui atjungimą, todėl jam savavališkai prisijungus prie vandens tiekimo tinklų kyla neigiamos teisinės pasekmės. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė suteikė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, konstatuotina, kad ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti už jas sumokėti.Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad kaip bendraturtė ieškovei turėtų atsakyti ir A. P. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015-09-22 sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo patvirtinta A. P. ir M. P. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jiems asmeninės nuosavybės teise atitenka po 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o M. P. iki 2016-03-01 įsipareigojo apmokėti visas buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio. Atsakovas pats prisiėmė prievolę mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas, todėl neaišku, kodėl atsakovas teigia, jog prieš trečiuosius asmenis teismo patvirtinta sutartis netaikytina. Be to, nurodyti atsakovą yra ieškovo prerogatyva. Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo A. P. laikyti atsakove.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nebekartoja. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo ir plačiau dėl to nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinis skundas netenkintinas dėl anksčiau išdėstytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Trečiasis asmuo A. T. (P.) prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 527,19 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias pagrindžia pridėti įrodymai ir kurios neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) rekomenduojamų dydžių. Nagrinėjamu atveju, įvertinus trečiojo asmens procesinius dokumentus ir poziciją, matyti, kad trečiasis asmuo dalyvavo ieškovės pusėje ir siekė, kad atsakovo apeliacinis skundas būtų atmestas. Bylinėjimosi išlaidų prasme trečiajam asmeniui teismo sprendimas palankus, todėl iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. P. A. T. (P.) 527,19 Eur (penki šimtai dvidešimt septyni eurai 19 centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.