Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui O. A., jo atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, atsakovei I. J., jos atstovui advokato padėjėjui G. D., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. D., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. A. ieškinį atsakovei I. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovės I. J. patikslintą priešieškinį ieškovui O. A. dėl išlaikymo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir išlaikymo padidinimo bei formos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas O. A. 2015-08-03 pateiktu ir 2015-08-10 priimtu ieškiniu atsakovei I. J. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-74-723/2014 dalyje dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. A. tvarkos. Prašo nustatyti jo ir sūnaus V. A. tokią bendravimo tvarką:

- O. A. leidžiama bendrauti su vaiku V. A. kiekvieną dieną ne mažiau kaip po 3 val. (iš anksto informavus ir netrukdant lankyti bendrojo ugdymo įstaigos);

- O. A. leidžiama bendrauti su vaiku V. A. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, arba bendrauti tuo pačiu metu vaiko gyvenamojoje vietoje prieš tai informuojant I. J. prieš 3 dienas SMS žinute arba elektroniniu paštu;

- vasaros laikotarpiu du mėnesius, prieš tai informuojant ir suderinant su I. J., sūnus V. A. praleidžia su tėvu O. A.;

- ½ mokinių atostogų, prieš tai informuojant ir suderinant su I. J., V. A. praleidžia su tėvu O. A..

Taip pat prašo skirti atsakovei I. J. psichiatrinę teismo ekspertizę, kad nustatyti, ar ji tinkamai (adekvačiai) suvokia savo veiksmus bei pasekmes vertinant bei tenkinant vaiko poreikius, ir ar jos veiksmai nedaro žalos vaikui.

- nustatyti sūnaus V. A. bendravimo su ieškovu O. A. tvarką, kad O. A. bendrauja su sūnumi V. A. kiekvieną mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, pasiimant sūnų šeštadienį 10 val. ir grąžinant jį namo 19 val., vėl pasiimant sūnų to paties savaitgalio sekmadienį 10 val. ir grąžinant jį namo 18 val., visą laiką leidžiant vaikui saugioje ir pritaikytoje aplinkoje; apie savo ketinimą pasiimti sūnų O. A. sms žinute informuoja I. J. ne vėliau kaip iki savaitgalio, kurį bendraus su sūnumi, trečiadienio 17 val.; papildomai nustatant, kad savaitgaliu laikomas tik į mėnesį papuolantis šeštadienis ir sekmadienis;

- padidinti išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą bei priteisti iš ieškovo O. A. sūnaus V. A. išlaikymui konkrečią pinigų sumą – 25080 Eur nuo patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės 2027-07-22, skaičiuojant po 190 Eur per mėnesį.

Nurodo, kad nesutikdama, kad sūnus bendrautų su tėvu be psichologo pagalbos ir laikydamasi pozicijos, kad ieškovas savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką bei palaikydama visus ankstesniame priešieškinyje išdėstytus argumentus, tačiau suprasdama vaiko teisių apsaugos skyrių bei teismo psichologo išvadas, prašo pakeisti bendravimo tvarką, panaikinant nakvynes su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad tėvas galėtų sudaryti vaikui saugias sąlygas nakvynei. Vaikas kelis kartus miegojo „rusų name“ (vaiko pasakojimai iš psichologo išvados). Mano, kad ši vieta vaikui yra nesaugi ir netinkama. Vaikas po susitikimų su tėvu savaitgaliais yra linkęs sirgti peršalimo ligomis. Ieškovas nuo 2010 m. rugpjūčio, kai pradėjo gyventi atskirai, vaikui 2011-04-19 sprendimu priteisto 300 Lt bei 2014-03-26 sprendimu priteisto 400 Lt nemokėjo. Vaikas auga, poreikiai didėja, todėl reikalingas didesnis išlaikymas. Ieškovas per teismo posėdžius prisipažino, kad dirba ir uždirba kiek reikia ir kiek nori. Yra pagrindo manyti, kad jo pajamos yra pakankamai geros ir iš jo turi būti priteistas ½ MMA dydžio išlaikymas, t.y. po 190 Eur, per mėnesį. Ieškovui pareikšti įtarimai pagal LR BK 164 str. dėl vengimo pareigos išlaikyti vaiką, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas 4269,23 Eur. Negalima pagrįstai tikėtis, kad O. A. ims mokėti išlaikymą vaikui, todėl būtina priteisti išlaikymą tvirta pinigų suma. Galimybė reikšti tokį reikalavimą atsirado kai Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-06-10 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2031-341/2016 suteikė I. J. teisę kreiptis į VĮ Registrų centą dėl 2004-03-29 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgyto 865/10000 dalių pastato-plastmasių cecho, esančio Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen., Gudelių k., bendrosios dalinės nuosavybės teisės įregistravimo O. A. vardu. Nuo 2016-07-13 šis nekilnojamais turtas yra įregistruotas O. A. vardu ir iš jo galima išieškoti konkrečią sūnaus išlaikymui prašomą priteisti sumą. Tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti mažamečio vaiko teisę į išlaikymo gavimą ir sumažinti naštą Vaikų išlaikymo fondo administracijai, kuri moka nustatyto dydžio išmokas vaikui.

Ieškovas O. A. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį nepateikė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2015-12-04 išvadoje nurodyta, kad duomenų, kad I. J., auginanti nepilnametį sūnų V. A., netinkamai vykdytų motinos pareigas nėra, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Duomenų apie O. A. netinkamą elgesį su vaiku nėra. Ieškovas O. A. nenurodo į kokią gyvenamąją vietą parveš vaiką bei su juo gyvens. Skyrius neturi duomenų apie jo buities gyvenimo sąlygas bei gyvenimo būdą. Ieškovas gyvena Vilniaus rajone ir neaišku, kaip jis bus pajėgus įgyvendinti paties siūlomą bendravimo tvarką ir bendrauti su vaiku kiekvieną dieną, todėl siūlomą bendravimo su vaiku tvarką reikėtų pakoreguoti, atsižvelgiant į ieškovo gyvenamąją vietą. Bendraujant su V. A. nustatyta, kad jis emociškai prisirišęs prie abiejų tėvų. Vaikas nori bendrauti su tėvu, laukia susitikimų, jam patinka kartu leisti laiką. Pokalbio metu vaikas minėjo, kad tėtis su juo elgiasi gražiai, tik negražiai kalba apie mamą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu nustatyta tvarka atitinka vaiko interesus. Be to vaikas ½ mokinių žiemos bei vasaros atostogų laikotarpio galėtų praleisti su tėvu, jam pateikus dokumentus, kad būstas bus pritaikytas vaiko gyvenimui, jo poreikiams ir atitiks saugumo reikalavimus (1 t., b.l. 76-77). Atstovė išvadą palaikė, papildomai nurodė, kad sutinka ir palaiko atsakovės reikalavimą pakeisti išlaikymo formą, priteisinat vaikui išlaikymą konkrečia pinigų suma.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2016-02-18 ir 2016-08-26 išvadose nurodyta, kad ieškovo O. A. gyvenamojoje vietoje 2016-01-19 lankėsi Maišiagalos seniūnijos socialinė darbuotoja, tačiau buities ir gyvenimo sąlygų patikrinti nepavyko, durys buvo uždarytos iš vidaus. 2016-02-10 Vaikų teisių apsaugos vyr.specialistė ir Maišiagalos seniūnijos socialinė darbuotoja pakartotinai apsilankė ieškovo gyvenamojoje vietoje. Buities ir gyvenimo sąlygų iš vidaus patikrinti nepavyko, durys buvo uždarytos. O. A. gyvenamojoje vietoje buvo lankytasi 2016-08-11. O. A. buvo namuose, tačiau durų neatidarė ir į vidų neįleido, pareiškė, kad neketina įsileisti VTAS atstovų ir nurodė jiems „nešdintis“. Dėl objektyvių priežasčių nepavyko patikrinti O. A. gyvenimo sąlygų. VTAS gali tik konstatuoti, kad O. A. gyvena negyvenamosios paskirties pastate (garaže), teritorija aplink pastatą nėra sutvarkyta, aplinkui angarai, remontuojamos mašinos, lauke tikrai nėra saugu būti vaikui. Psichologinės ekspertizės, atliktos civilinėje byloje Nr. 2-1600-723/2012 (vėlesnis Nr. 2-74-723/2014), išvadoje daug kartų pabrėžiama, kad konfliktai tarp O. A. ir I. J. yra ta priežastis, dėl kurios vaikas jaučiasi nesaugiai. Tėvai privalo išmokti bendrauti tarpusavyje. Kyla abejonių, ar ieškovas, gyvendamas Vilniaus rajone, sugebės vykdyti įsipareigojimus pagal paties siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią jis su sūnumi nori matytis kiekvieną dieną ne mažiau kaip po 3 valandas. Be to vaikas turi nusistovėjusį dienos režimą. Bendravimo tvarka turi būti konkretesnė ir atitikti vaiko interesus. Pritaria atsakovės patikslintu priešieškiniu siūlomai bendravimo tvarkai. Taip pat pritaria ir palaiko atsakovės prašymą sūnaus išlaikymui priteisti iš ieškovo konkrečią pinigų sumą (1 t., b.l. 104; 2 t., b.l.19).

Psichologinės ekspertizės, atliktos 2013 m. kovo mėnesį Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-74-723/2014 (ankstesnis Nr. 2-1600-723/2012), išvadoje nurodyta, kad V. A. pirmieji metai praėjo ir ankstyvasis ryšys su abiem tėvais formavosi permainingoje – tai ramių laikotarpių, tai įtampos ir vis stiprėjančių konfliktų tarp artimiausių žmonių atmosferoje. Vaikas emociškai prisirišęs prie abiejų tėvų, prisitaikęs prie kiekvieno iš jų, yra radęs bendravimo būdą su kiekvienu iš jų ir bendrauja su abiem skirtingai, tačiau nei su vienu nesijaučia visiškai saugiai, pirmiausiai dėl tarp tėvų užsitęsusio konflikto ir atviro priešiškumo. Tarp tėvų tvyrančią įtampą, be kitų poveikių, vaikas patiria ir per skirtingus jų požiūrius į auklėjimą. Mamos auklėjimo stilius reiklesnis su aiškesnėmis taisyklėmis. Tėvo požiūrį į ugdymą, vaiko gebėjimų lavinimą, mokymą laikytis gyvenimo su kitais žmonėmis taisyklių išsiaiškinti sunku. Tėvas, kaip auklėjimo ir gyvenimo vertybę, pabrėžia vaiko laisvę, kas gali reikšti aiškių ir suprantamų vaikui taisyklių bei elgesio ribų nustatymo nuvertinimą bei nepaisymą. Kita vertus paties tėvo O. A. išreiškiama nuomonė daugeliu klausimų itin kategoriška, nediskutuotina, ir jis savo elgesiu daug laisvės vaikui nesuteikia. Į vaiko susidomėjimą žaislais ar norą išsilaisvinti iš tėvo rankų, tėvas reaguoja neigiamais komentarais apie mamą arba priekaištingais paaiškinimais. Nuolatinės priešiškos ir neigiamos tėvo pastabos, klausinėjimas su užuominomis apie motiną ir kitus svarbius artimuosius, susitikimo su psichologe metu motinos užpuolimas vaiko akivaizdoje, rodo, kad tėvas negeba tinkamai suvokti vaiko emocinės būsenos ir poreikių, tinkamai jų įvertinti ir atsižvelgti į vaiko interesus. Ekspertizės metu negauta duomenų ir nestebėta, kad I. J. kaip nors bandytų paveikti vaiko nuomonę apie tėvą. Tarp tėvų tvyrantis priešiškumas, piktai ir kategoriškai motinos atžvilgiu nusiteikęs ir nevengiantis to parodyti vaiko akivaizdoje tėvas, emociškai labai trikdo vaiką ir paaštrina jo išgyvenamą skausmingą ištikimybės konfliktą – norą ir negalėjimą mylėti abu tėvus, nes jie nuolat pyksta vienas ant kito. Vaiko psichologinę būseną (nerimą, įtampą, agresyvumo padidėjimą ir pan.) didžiąją dalimi lemia tai, kad jis yra atsidūręs vienas kitam priešiškų tėvų konflikto centre. Vaiko bendravimas su tos pačios lyties tėvu dabar yra ir ateityje bus reikšmingas vaiko psichologinio tapatumo formavimuisi. Norint palaikyti tėvo ir sūnaus santykį, būtina užtikrinti jų susitikimus ir buvimą kartu, kas aštraus konflikto tarp tėvų aplinkybėmis ypač sudėtinga, ir tai turi vykti ramioje aplinkoje ir nekelti vaikui vidinės sumaišties ir emocinių kančių. Tėvo ir sūnaus bendravimui svarbiausia ne tiek buitinis komfortas, kiek saugi, stabili, rami ir psichologiškai netraumuojanti vaiko aplinka, užtikrinant pagal galimybes tų pačių taisyklių ir dienotvarkės laikymąsi. Tam būtinos pastangos tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės (1 t., b.l. 46-50).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutartimi šalims ir jų nepilnamečiui sūnui buvo paskirti individualūs susitikimai su teismo psichologu, pavedant juos atlikti Klaipėdos apygardos psichologei; psichologei pavesta pateikti išvadą raštu apie individualių pokalbių rezultatus (1 t., b.l. 159-160).

2016-06-06 pateikta psichologo išvada. Vaiko psichologinė būsena: Pastebima nepastovi vaiko nuotaika, atsirandanti įtampa, priklausanti nuo pokalbio temos. Saugiau ir laisviau jaučiasi kalbėdamas neutraliomis temomis, kalbant apie tėtį, mamą, pastebima įtampa, vyraujančios neigiamos emocijos. Vaiko psichologinę būseną apsunkina patirti neigiami įvykiai nuo pat ankstyvos vaikystės, nepastovus tėvo ir vaiko ryšys, pakitęs šeimos santykių modelis, dėl to vaikas išgyvena stiprius negatyvius jausmus. Ilgalaikis ir aktyvus vaiko įtraukimas į tėvų ginčo procesą, jam keliami sudėtingi klausimai, prašymai, prieštaringi reikalavimai, pastovių ir saugių santykių stygius tik pastiprina neigiamą vaiko psichologinę būseną bei vidinį konfliktą. Vaiko savijautai ypač neigiamą įtaką daro priešiški tėvų, artimųjų santykiai, tiesiogiai/netiesiogiai girdimos, pastebimos neigiamos tėvų nuostatos vienas dėl kito, konfliktiški įvykiai, kuriuose dalyvavo vaikui artimi asmenys, policija. Vaikui brangūs ir mylimi yra abu tėvai. Berniukas siekia neįskaudinti jų, prisitaikyti prie kiekvieno iš jų reikalavimų, prašymų, būsenų (saugoti tėvo, mamos paslaptis, nesąmoningai pritaria negatyviems tėvo pasisakymams apie mamą, kt.), kurių jis dėl savo mažamečio amžiaus iki galo nepajėgus suvokti. Vaiko nuomonė bei pozicija dėl bendravimo tvarkos su tėvu: Berniukas motyvuotai ir pagrįstai išsako savo nuomonę, paaiškina aplinkybes, pateikia tam tikrus gyvenimiškus pavyzdžius. Pozityviai atsiliepia apie abu tėvus. Pirmiausiai vaikas išskiria mamą, kaip jam svarbiausią ir reikšmingą asmenį. Pastebimas saugus ir pastovus vaiko ryšys su mama, kuri reaguoja į vaiko emocinius, psichologinius poreikius. Tėčio vaidmuo vaiko gyvenime taip pat labai svarbus. Berniukui patinka su tėčiu susitikti, leisti kartu laiką, keliauti. Tačiau vaiko ir tėvo santykiai nėra visiškai saugūs: bijo netekti tėčio, nesuvokia neigiamų pasakymų apie mamą, ateities gyvenimą, nori nesąmoningai įtikti ar/ir pritarti tėvui. Vaikas nurodo, kad su tėčiu nori matytis ir bendrauti savaitgaliais, atostogų metu, tačiau ne kasdien, paaiškindamas, kad jam svarbu praleistas laikas su mama, jos ir savo draugais, mokykla. Savo gyvenamąją vietą dabar ir ateityje suvokia kartu su mama. Rekomenduotina bendravimo tvarka: Mažamečiui vaikui būtinas pastovumas, režimas, sistema ir aiškūs reikalavimai. Rekomenduojama praktiškai išbandyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, kai nustatomas tam tikras susitikimų skaičius per mėnesį – kas antrą savaitgalį bei atostogų metu. Atostogų metu rekomenduotini dažnesni, bet ne itin ilgos trukmės susitikimai su tėvu, saugioje vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Ilgi išsiskyrimai su mama vaikui gali kelti liūdesį, įtampą nesaugumą. Tokio amžiaus vaikams ryšys su labiausiai jo emocinius, fizinius poreikius tenkinančiu asmeniu labai svarbus, netekęs šio ryšio ilgesnį laiką, vaikas pradeda jaustis vienišas, nesaugus, pažeidžiamas. Šiuo atveju prioritetas būtų atkurti saugius ir reguliarius vaiko ir tėvo santykius, pozityvų bendravimą dabar ir ateityje, o ne orientuotis į susitikimų skaičių, kiekybę. Atsižvelgiant į vaiko norą, emocinę būseną, rekomenduotina bendrauti telefonu, kitomis komunikacijų priemonėmis su kiekvienu iš tėvų, kuris tuo metu nėra kartu su vaiku. Tačiau toks bendravimas turėtų netrikdyti įprasto vaiko režimo, ugdymo proceso, nebūti negatyvus mamos, tėvo atžvilgiu. Kasdienio matymosi bendravimo tvarka su kartu negyvenančiu tėvu nėra tinkama mažamečiui vaikui, jį vargina, kelia psichologinę įtampą, nes vaikui reikia prisitaikyti prie aplinkos, žmonių, skirtingų normų bei režimo. Vaikui ypač svarbi nuolatinė gyvenamoji vieta ir aplinka, tinkamas poilsis, režimas, mityba bei pozityvus tėvų palaikymas (1 t., b.l. 168-173, 177-182).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui O. A. ir atsakovei I. J. kartu gyvenant ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. A.. Šalys nuo 2010-08-12 kartu nebegyvena.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2011 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui O. A. nustatyta nepilnamečio vaiko V. A. gyvenamoji vieta su motina I. J., iš O. A. priteistas išlaikymas vaikui po 300 Lt kas mėnesį ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią O. A. bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. (1 t., b.l. 7-9).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimu, įsiteisėjusiu 2012-03-21, civilinėje byloje Nr. 2330-892/2011 ieškovės I. J. 2011-07-05 pateiktas ieškinys atsakovui O. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo atmestas (1 t., b.l. 14-15 iš sprendimo 2014-03-26 turinio; 2 t., b.l. 37-39, Liteko duomenys).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-74-723/2014 (iškelta 2012-04-23) pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui O. A. padidintas iš O. A. priteistas išlaikymas vaikui nuo 300 Lt iki 400 Lt kas mėnesį ir pakeista bendravimo su vaiku tvarka nustatant, kad O. A. leidžiama paimti vaiką V. A. ir bendrauti su juo kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos į Vandos S. A. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), arba bendrauti su vaiku tuo pačiu metu nuo 10 val. iki 19 val. tik vaiko gyvenamojoje vietoje prieš tai informuojant I. J. prieš 3 dienas SMS žinute arba elektroniniu paštu (1 t., b.l. 11-21).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2031-341/2016 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui O. A. I. J. suteikta teisė kreiptis į VĮ Registrų centą dėl 2004-03-29 pirkimo pardavimo sutarties Nr. AG-778 pagrindu įgyto 865/10000 dalių pastato-plastmasių cecho, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisės įregistravimo O. A. vardu (2 t., b.l. 9-10). Nuo 2016-07-13 šis nekilnojamais turtas yra įregistruotas O. A. vardu ir areštuotas antstolių (2 t., b.l. 11-12).

Ieškovas O. A. gyvena šiame negyvenamosios paskirties pastate. Kito turto, byloje esančiais duomenimis, neturi, oficialiai nedirba, šiuo metu registruojasi darbo biržoje, oficialiai pajamų negauna. Paties paaiškinimais, užsiima motociklų remontu ir antrinėmis žaliavomis, pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur. Priteisto išlaikymo periodinėmis vaikui V. A. neteikė, išlaikymo vaikui įsiskolinimas 2015-09-01 sudarė 3706,87 Eur, be Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos 1720,65 Eur sumos, 2016-07-01 sudarė – 42639,23 Eur (2 t., b.l. 9 reversas, 13).

Atsakovė I. J. su vaiku V. A. gyvena Klaipėdos r., Priekulės miestelyje, Turgaus g. 9-4, trijų kambarių, 58 kv.m ploto, šildomame krosnimi su patogumais bute. Butas, pačios atsakovės paaiškinimais, priklauso jai. Dirba mokytoja, pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 500 Eur.

V. A. diagnozuoti neurologiniai sutrikimai, jis buvo gydomas stacionare, reabilitavosi sanatorijoje, lankosi pas psichologą (skundo medžiaga, b.l. 22, 26-27, 58).

Šalys byloje esančiais duomenimis šiuo metu daugiau išlaikomų ir / ar išlaikymo reikalingų asmenų neturi.

O. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-1876-676/2011 nubaustas pagal LR ATPK 181 str. 1 d. už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams dėl 2011-05-28 konflikto sukėlimo, necenzūrinių žodžių vartojimo ir I. J. įžeidinėjimo mažamečio vaiko akivaizdoje (2 t., b.l. 35-36, Liteko duomenys).

O. A. pagal I. J. pareiškimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 181³ str. (vaiko teisių pažeidimas) ir 187 str. 3 d., kuriame nurodyta, kad O. A. 2011-11-08 apie 12 val. Kelmėje prie savivaldybės savo mažamečio vaiko V. A. akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo R. J. bei kurstė sūnų neklausyti motinos ir ją menkino, šiais veiksmais pažeidė vaiko teises; kviečiamas atvykti į policijos komisariatą pas tyrėją be pateisinamų priežasčių neatvyko, tuo nevykdė teisėto reikalavimo atvykti į policiją. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-06 nutarimu, įsiteisėjusiu 2012-03-27, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-192-298/2012 pagal LR ATPK 181³ str. (vaiko teisių pažeidimas) ir 187 str. 3 d. nutraukta, nesant O. A. veiksmuose šių pažeidimų sudėties (2 t., b.l. 40-41, Liteko duomenys).

O. A. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-04-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-439-674/2012 nubaustas pagal LR ATPK 181 str. 2 d. už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams dėl 2012-02-28 pasimatymo su vaiku metu vaiko akivaizdoje įvykusio konflikto su R. J. (I. J. motina).

O. A. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2013-09-26, baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-471/2013 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 245 str. dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme – t.y. dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1600-723/2012 (vėlesnis Nr. 2-74-723/2014), kuria jam buvo uždrausta pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą išsivežti nepilnametį sūnų V. A. iš jo gyvenamosios vietos be I. J. sutikimo, nevykdymo.

O. A. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nuosprendžiu išteisintas pagal LR BK 284 sr. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 2 d. dėl viešos tvarkos pažeidimų bei nesunkaus O. V., I. J. advokatės, sveikatos sutrikdymo (1 t., b.l. 22-25).

O. A. 2015-02-18 privataus kaltinimo skundu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą M. V. (I. J. giminaičiui) pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, padaryto 2014-06-29 apie 18.10 val. Klaipėdos r., Priekulėje, Turgaus g. 9 namo kieme, I. J. ir sūnaus V. A. bei dar vienos moters akivaizdoje. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-15 nuosprendžiu privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-7-729/2016 O. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. d. dėl fizinio skausmo M. V. sukėlimo pagal priešpriešinį jo privataus kaltinimo skundą. Nuosprendis neįsiteisėjęs. 2016-07-15 nutartimi iš privataus kaltinimo proceso išskirta baudžiamosios bylos dalis, kurioje M. V. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., šioje dalyje privataus kaltinimo procesas nutrauktas ir bylos medžiaga perduota prokurorui valstybiniam kaltinimui palaikyti (1 t., b.l. 26-27,; 2 t., b.l. 42-44, 45-46, Liteko duomenys).

O. A. 2015-06-29 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas išsiaiškinti, kodėl I. J. neleidžia sūnui V. A. vasaros atostogų metu pabūti bent mėnesį su juo (1 t., b.l. 28).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-07-13 raštu į 2015-06-29 prašymą atsakė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu yra nustatyta bendravimo tvarka, kurioje nėra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka vasaros ir kitų atostogų metu, todėl O. A. turi kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (1 t., b.l. 29).

O. A. 2015-08-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, išplečiant jo teises bendrauti su vaiku.

I. J. 2016-08-01 patikslintu priešieškiniu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, susiaurinant O. A. teises bendrauti su vaiku bei padidinti išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, priteisiant konkrečią pinigų sumą.

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2016-07-27, gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriuo O. A. kaltinamas pagal LR BK 164 str. dėl vengimo išlaikyti vaiką.

Pagal šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu ir byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad šalys yra labai priešiškai nusiteikusios, jų santykiai labai blogi ir itin nekorektiški. Tačiau dėl šalių įsiskaudinimų vienas kitam, nesugebėjimo laikytis visuotinai priimtinų pagarbos vienas kitam normų ir bendrauti, negali negali būti pažeisti vaiko teisės ir teisėti interesai.

Dėl išlaikymo

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, priteisiamas šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (LR CK 3.196 str. 1 d.). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, taip pat teismas pagal nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (LR CK 3.201 str.).

Išlaikymas vaikui, kurį prašoma peržiūrėti ir padidinti bei pakesti išlaikymo formą, priteistas prieš 2 metus. Vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą ir jo poreikiai neabejotinai padidėjo. Taip pat pasikeitė valiuta, padidėjo kainos ir minimali mėnesinė alga. Šios aplinkybės sudaro pagrindą peržiūrėti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Vyriausybės nustatyta tvarka indeksavus 2014-03-26 sprendimu priteistą 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymo sumą, išlaikymo suma, kurią atsakovas privalo teikti, šiuo metu sudaro 119,03 Eur.

Atsižvelgiant į vaiko amžių atitinkančius būtinus ir protingus poreikius, šalies ekonominę situaciją, minimalią mėnesinę algą, nors ieškovė šioje byloje detalios lėšų poreikio skaičiuotės nepateikė, darytina išvada, kad vaiko preikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė nei 300 Eur suma per mėnesį.

Ieškovas oficialiai nedirba ir oficialių pajamų negauna, turi nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi. Yra vidutinio amžiaus, byloje duomenų apie tai, kad būtų nedarbingas nėra. Paties paaiškinimais uždirba tiek, kiek reikia, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur.

Atsakovė, pačios paaiškinimais, turi nekilnojamojo turto – butą, kuriame su vaiku gyvena, dirba, jos oficialiai gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur.

Vadovaujantis vaikų, kurių išlaikymo klausimai sprendžiami, interesais visos abejonės traktuotinos vaiko naudai. Kita vertus galimai nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Šalių turtinės padėtys laikytinos lygiavertėmis, todėl jiems lygiomis dalimis paskirstytina pareiga užtikrinti vaiko išlaikymui reikalingą lėšų sumą po 150 Eur per mėnesį.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu priteistas 115,85 Eur (indeksavus 119,03 Eur) išlaikymas yra per mažas ir negali patenkinti būtiniausių vaikų poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis, todėl padidintinas iki 150 Eur per mėnesį nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2016-08-01.

Ieškovo supratimas, sprendžiant pagal jo paaiškinimus teismo posėdyje, apie tai, kas yra vaiko išlaikymas, kokia jo paskirtis, yra ydingas. Ieškovas O. A. vaiko V. A., gyvenančio su atsakove mama I. J., išlaikymui lėšų pagal teismo sprendimus nuo 2010 m. lapkričio mėnesio visiškai neteikia.. Tai iš dalies pripažįsta pats ieškovas, tai konststuota Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimu už akių, tai taip pat nustatyta atliekant ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką, prieš perduodant bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Ieškovo išlaikymo vaikui įsiskolininas 2016-07-01 sudarė 4269,23 Eur.

Iš ieškovo pasisakymų teismo posėdyje, akivaizdu, kad jis išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis neteikė, neteikia, neketina teikti ir neteiks.

Ieškovo O. A. nuosavybės teisės į jam nuo 2004-03-29 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priklausantį nekilnojamąjį turtą, atsakovės I. J. iniciatyva, įregistruotos nuo 2016-07-13. Turtas yra areštuotas teismo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimą šalių sūnui vykdančio antstolio, taip pat kito antstolio (2 t., b.l. 9-10, 11-12).

Išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne du savaitgalius per mėnesį, kaip nurodo teikiantis išlaikymą ieškovas, arba kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius. Vaikui periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinio pobūdžio, stabilus, nepertraukiamas. Išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Kai asmuo savo noru nevykdo išlaikymo prievolės arba ją vengia vykdyti ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas, reiškia, kad tokio išlaikymo priteisimas yra neefektyvus, nes netenkina nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių. Žymus išlaikymo įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą (LR CK 3.201 str. 3 d.), jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesams. Besitęsiantis išlaikymo neteikimas, kai skolininkas objektyviai yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą iš savo pajamų arba turto, sudaro pagrindą pakeisti išlaikymo formą ir dydį, siekiant padaryti išlaikymo išieškojimą efektyvia priemone tam, kad būtų nutrauktas tęstinis vaiko teisės į išlaikymą pažeidimas. Išlaikymo įsiskolinimo susidarymas taip pat gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-96/2003, Nr. 3K-3-288/2003, Nr. 3K-3-191/2004, Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-307/2006, Nr. 3K-3-303/2008, Nr. 3K-3-531/2008 ir kt.).

Esant dideliam išlaikymo periodinėmis išmokomis įsiskolinimui, nesant jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas teiks išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, keistina mokėtino išlaikymo forma, priteisiant išlaikymą vienkartine pinigų suma.

Nepilnamečiui vaikui išlaikymas priteistinas vienkartine konkrečia 19756,48 Eur pinigų suma, skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos 2016-08-01 iki vaiko pilnametystės 2027-07-22 (už 10 metų, 11 mėnesių ir 22 dienas) po 150 Eur per mėnesį.

Atsakovas pagal turimą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą vienkartine suma. Toks išlaikymo formos pakeitimas atitinka prioritetinį vaiko interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3. str, 1 d.) bei teismų praktiką analogiškose bylose.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams bei tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.155 str., 3.156 str.). Vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (LR CK 3.161 str. 3 d.). Teismas, nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.). Nustatant bendravimo su vaiku tvarką tėvams gyvenant skyrium būtina prioritetiškai vadovautis vaiko interesais, tuo pačiu siekti tėvų interesų – būtent galimybės realizuoti savo teisę ir vykdyti pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką – protingos pusiausvyros.

Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaiku nustatyta 2014-03-26 sprendimu. Pagal nustatytą tvarką tėvas su sūnumi bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.

Ieškovas O. A. prašo pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, maksimaliai išplečiant jo teises bendrauti su vaiku. Atsakovė I. J. prašo pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nustatant artimą minimaliam O. A. bendravimą su vaiku.

Ieškovas reikalauja nustatyti jam teisę bendrauti su vaiku kasdien ne mažiau kaip po 3 valandas. Toks bendravimas, dėl šalių itin konfliktiškų santykių keliamos įtampos vaikui, yra nepriimtinas. Iš teismo psichologo išvados, matyti, kad vaikas tokio intensyvaus bendravimo nenori. Be to toks bendravimas neįmanomas vien dėl to, kad ieškovas gyvena Vilniaus rajone 300 km atstumu nuo vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovo noras turėti tokią teisę, bet ja naudotis tik kartais pagal savo pageidavimą, veikiau yra kontrolės ir kito tėvo laisvės bei privataus gyvenimo suvaržymo įrankis, nesuderinamas nei su tėvų interesų pusiausvyra, nei su vaiko interesais.

Psichologinės ekspertizės duomenys ir išvados, šalių bei jų vaiko susitikimų su psichologu duomenys bei teismo psichologo išvados, ieškovo O. A. elgesys procese bei jo paties kitais tikslais pateikta filmuota medžiaga, kurioje vaikas bendravimo su tėvo metu, tėvui filmuojant negražiai vadina mamą, rodo, kad O. A. bendraudamas su vaiku nuteikinėja vaiką prieš mamą, blogai apie ją kalbėdamas, vaikui tai nepatinka, dėl to jis negerai jaučiasi, patiria įtampą ir išgyvena vidinį konfliktą.

Kita vertus byloje esantys duomenys apie vaikui būtiną psichologinę pagalbą bei jo neurologinius sutrikimus, neįrodo, kad tai vienareikšmiškai buvo sąlygota tėvo netinkamo elgesio. Šalių santykiai ilgą laiką yra itin konfliktiški, šalys akivaizdžiai nesutaria ne tik dėl vaiko auklėjimo, vykstantys ilgi nesutarimai, teisminiai ginčai tarp vaiko tėvų, kuriuos prieš tai dauguma atvejų inicijavo atsakovė, daro įtaką vaiko elgesiui, trikdo įprastą vaiko fizinę, emocinę ir psichologinę raidą bei lemia jo neurologinius bei psichologinius sutrikimus. Tai vienareikšmiškai patvirtina 2013 m. psichologinės ekspertizės išvados bei 2016 m. teismo psichologės išvados. Šiuo atveju kaltinti tik vieną iš tėvų dėl vaiko sveikatos problemų negalima. Abu tėvai vienodai turi stengtis mažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą tam tikrų situacijų metu, užtikrinti vaiko saugumo jausmą, psichologinę pusiausvyrą.

Visuma aplinkybių sudaro pagrindą nesilaikyti įstatyme įtvirtinto maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principo.

Ieškovas yra priešiškai nusiteikęs ne tik atsakovės atžvilgiu, bet jo elgesys yra nekorektiškas ir nepriimtinas elementaraus elgesio taisyklių prasme – teismo posėdžio metu įžeidinėjo atsakovę, negražiai replikavo, destruktyviai ir nihilistiškai komentavo teismo ir kitų valstybės bei savivaldybės įstaigų bei tarnautojų veiklą. Tačiau objektyviai, atsižvelgiant į byloje esančias psichologų bei vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas, tai nesudaro pagrindo apriboti bendravimą su vaiku iki minimalaus.

Šalių paaiškinimais bei kitais byloje esančiais duomenimis, teismo sprendimo dalis dėl vaiko pasiėmimo į Vandos S. A. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), yra realiai nevykdoma. Ir tai objektyviai pateisinama tuo, kad nuo Priekulės, kur gyvena vaikas, iki Rozalimo, kur turėtų jį pasiėmęs nusivežti tėvas, yra apie 330 km ir beveik 5 valandų kelias (https://www.viamichelin.com/). Atsižvelgiant į atstumą bei kelionei reikalingą laiką ir bendravimo trukmę, tokia tvarka pernelyg apsunkina tiek vaiką, tiek tėvą, neatitinka vaiko interesų.

Dėl itin priešiškų ir konfliktiškų bei nekorektiškų šalių tarpusavio santykių, tėvui bendrauti su vaiku tuo pačiu metu nuo 10 val. iki 19 val. tik vaiko (tuo pačiu ir jo mamos) gyvenamojoje vietoje, nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad šalys būti vienoje patalpoje, nekonfliktuodamos ir nekeldamos įtampos net ir šalia esantiems suaugusiems, nesugeba, tai būtų nesuderinama su vaiko interesais ir jam žalinga.

Atsakovės reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką, leidžiant tėvui su vaiku matytis kas antrą savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais tik dienomis, objektyviai yra dar didesnę įtampą keliantis tiek vaikui, nes jam per trumpą laiką tektų kelis kartus prisitaikyti prie kiekvieno iš tėvų, tiek pačioms šalims, nes joms tektų matytis ir komunikuoti ne 2 bet 4 kartus, kas dėl itin didelio priešiškumo yra nepageidautina ir žalinga vaikui.

Neginčijama, kad ieškovas gyvenamosios vietos Klaipėdos rajone neturi, šiame rajone jokie jo giminaičiai ar artimi draugai negyvena. Be abejonės vaikas su tėvu turi leisti laiką švarioje, tvarkingoje, ramioje, socialiai saugioje aplinkoje ir nakvoti gyvenamosios paskirties patalpose, išskyrus stovyklaujant, iškylaujant vasaros metu (kai yra šiltas ir geras oras). Duomenų, kad tėvui bendraujant su vaiku pagal šiuo metu galiojančią tvarką, šis vaiko interesas nebūtų užtikrintas ar būtų pažeistas, nenustatyta. Tai pripažino ir atsakovė. Iš teismo psichologo išvadoje perteikto pokalbio su vaiku, jie apsistoja nakvynei „rusų name“, kur vaikui patinka ir yra gera. Iš ieškovo kitais tikslais pateiktų vaizdo įrašų (2 t., b.l.26 vokas CD), matyti, kad patalpos, kur tėvas su vaiku apsistoja nakvynei yra gyvenamosios paskirties, nors kuklios, bet tvarkingos, patalynė švari.

Ieškinys ir priešieškinys dalyse dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į psichologų ir vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas, bei siekiant šalių interesų pusiausvyros, tenkintini iš dalies. Iš esmės paliktina 2014-03-26 sprendimu nustatyta ir praktiškai išbandyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., apie tai informuojant ne mažiau kaip prieš 3 dienas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Papildomai nustatytina galimybė tėvui bendrauti su vaiku atostogų metu, nustatant dažnesnius, bet ne itin ilgos trukmės susitikimus su tėvu. Vasaros atostogų metu – 3 savaites, vienu kartu nepertraukiamai ne ilgiau kaip 7 dienas, t.y. tris kartus po savaitę, įskaičiuojant tėvo savaitgalius, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku. Rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu – po 2 dienas, neįskaičiuojant tėvo savaitgalių, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš 2 savaites suderintu laiku. Visais atvejais bendravimas turi vykti saugioje vaiko poreikius atitinkančioje, tėvo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Tėvui nustatytina informavimo pareiga - pranešti apie pasirinktą buvimo vietą vaiko motinai. Atsižvelgiant į tarp šalių buvusias konfliktines situacijas dėl bendravimo su vaiku jam sergant, nesant galimybės užtikrinti bendravimo vaiko gyvenamojoje vietoje, nustatytina, kad jei numatomu tėvui bendrauti su vaiku laiku vaikas serga, mama privalo pateikti tai patvirtinančią medicininę pažymą, o tėvo ir vaiko bendravimas perkeliamas į lygiavertį laikotarpį po to, kai vaikas pasveiksta. Nei viena šalis nepageidauja bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ar pan.). Ieškovas paaiškino, kad tokio bendravimo nelaiko bendravimu. Atsakovė nurodė, kad nenori, kad sūnus nuotolinėmis priemonėmis bendrautų su ieškovu. Esant tokioms šalių pozicijoms, nuotolinis bendravimas nenustatytinas.

Pažymėtina, kad visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo išmokti bendrauti ir bendradarbiauti bendrais su vaiku susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, kad nekeltų vaikui nesaugumo jausmo, baimės ir įtampos.

Dėl teismo psichiatrinės ekspertizės atsakovei skyrimo

Kaip jau minėta, šalių santykiai konfliktiški. Ieškovo pateiktame vaizdo įraše akivaizdžiai užfiksuotas šalių konfliktas dėl vaiko, vaiko akivaizdoje, o ne mamos smurtas prieš vaiką, kaip teigia ieškovas (1 t., b.l. 131 voke CD). Tėvas negerbia vaiko mamos, ją menkina, tai daro ir vaiko akivaizdoje. Natūralu, kad esant tokioms aplinkybėms, vaiko mama nori, kad vaikas kuo mažiau bendrautų su ją viešai žeminančiu ir menkinančiu tėvu. Ir tai nesudaro pagrindo abejoti mamos psichikos sveikata. Vaiko teisių apsaugos tarnyba jokių priekaištų mamai dėl rūpinimosi vaiku neturi, nusiskundimų iš ugdymo ir švietimo įstaigų dėl netinkamo mamos elgesio su vaiku nėra. Nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo skirti atsakovei teismo psichiatrinę ekspertizę.

Ieškovo pateiktuose vaizdo įrašuose, vaikas filmuojamas tėvo jų bendravimo metu, sako, kad jam gera būti su tėvu ir jis nori su juo gyventi (2 t., b.l. 26 voke CD). Pažymėtina, kad vaikas tiek vaiko teisių apsaugos institucijos specialistams, tiek psichologams nurodė, kad jam patinka būti ir leisti laiką su tėvu, kad jis laukia susitikimų, tai atitinkamai atsispindi ir išvadose. Kad vaikas noriai eina į susitikimus su tėvu, teismo posėdyje patvirtino ir vaiko mama. Dėl psichologo išvadoje nurodytų priežasčių vaikas, būdamas su tėvu, negalėjo jam į vaizdo kamerą atvirai ir nuoširdžiai sakyti, su kuo jis nori gyventi. Be to ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra ir byloje nėra sprendžiamas šis klausimas. Dėl to filmuoti vaiką nurodant jam sakyti, tai ką nori išgirsti tėvas, labai tikėtina taip sukeliant jam įtampą, ir vėliau talpinti filmuotą medžiagą viešoje erdvėje, ką daro ieškovas, nebūtina. Tai dėl galimų patyčių ir kitų neigiamų vertinimų gali traumuoti vaiką.

Ieškovo pateiktas atsakovės asmeninis susirašinėjimas per Skype, yra atsakovės asmeninio gyvenimo dalis. 2010 m. spalio – lapkričio mėnesiais vykusio susirašinėjimo faktas ir turinys jokios reikšmės sprendžiamiems 2014 m. sprendimu nustatytų vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimams visiškai neaktualus, todėl netiriamas ir nevertinamas. Aplinkybės, kuriomis šis susirašinėjimas, kai šalys jau nebegyveno kartu, gautas, neaiškios. Be to, kad ieškovo pateikti įrodymai nesusiję su bylą, jų leistinumas kelia pagrįstų abejonių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, jis nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (1 t., b.l. 30). Ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1571,90 Eur (2 t., b.l. 47). Atsižvelgiant į ieškovo reikalautą ir teismo nustatytą bendravimo tvarką, laikytina, kad ieškinys patenkintas 20 procentų. Proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės valstybei priteistina 314 Eur ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį (1 t., b.l. 51), už du atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių 42 Eur žyminį mokestį, už reikalavimus dėl išlaikymo nuo žyminio mokesčio atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.); patyrė 600 Eur įrodymais pagrįstų teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b.l. 110, 111). Atsižvelgiant į atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą ir patikslintu priešieškiniu reikalautą nustatyti bei teismo nustatytą bendravimo tvarką, laikytina, kad priešieškinis dalyje dėl bendravimo tvarkos atmestas, todėl už šį reikalavimą ir su šiuo reikalavimu susijusius atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, sumokėtas žyminis mokestis neatlygintinas. Priešieškinis dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo patenkintas 90 procentų. Laikytina, kad patikslintas priešieškinis bendrai patenkintas 50 procentų. Proporcingai priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovei priteistina 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Proporcingai priešieškinio patenkintų reikalavimų sumai ieškovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 593 Eur, tačiau ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ateistas, todėl iš ieškovo nepriteistinas. Pašto išlaidos byloje sudaro 12 Eur, iš dalies patenkinus ieškinį ir priešieškinį, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai, 40 procentų šios sumos, t.y. 5 Eur, tenka atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-74-723/2014 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. A. dydį, padidinant jį iki 150 Eur per mėnesį, pakeisti išlaikymo formą ir priteisti iš ieškovo O. A. nepilnamečiui vaikui V. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą konkrečia 19756,48 Eur pinigų suma, už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki jo pilnametystės 2027-07-22.

Pavesti vaiko motinai I. J. vaiko išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-74-723/2014 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti tokią O. A. bendravimo su vaiku V. A. tvarką:

- kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., apie tai informuojant ne mažiau kaip prieš 3 dienas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, laiką leidžiant saugioje vaiko poreikius atitinkančioje, savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pranešant apie pasirinktą vietą vaiko motinai;

- vaiko vasaros atostogų metu 3 savaites - tris kartus po savaitę, vienu kartu nepertraukiamai ne ilgiau kaip 7 dienas, įskaičiuojant tėvo savaitgalius, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku, saugioje vaiko poreikius atitinkančioje, savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pranešant apie pasirinktą vietą vaiko motinai;

- vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po 2 dienas, neįskaičiuojant tėvo savaitgalių, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš 2 savaites suderintu laiku, saugioje vaiko poreikius atitinkančioje, savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pranešant apie pasirinktą vietą vaiko motinai;

- nustatytu ar šalių iš anksto suderintu bendravimo laiku vaikui sergant, mama privalo pateikti tai patvirtinančią medicininę pažymą, o tėvo ir vaiko bendravimas perkeliamas į lygiavertį laikotarpį po to, kai vaikas pasveiksta, šalių suderintu laiku.

Kitose dalyse ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. J. 314 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 5 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.

Priteisti iš ieškovo O. A. atsakovei I. J. 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.