Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 181 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. 2012-02-28, 12 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, o būtent konfliktavo su R. J., ją plūdo, stumdė matant mažamečiui sūnui V. A., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas jam išgąstį ir baimę, todėl savo veiksmais traumavo savo mažametį sūnų. Tokiais savo veiksmais O. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 2 d.

O. A. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis turi sūnų V. A., kuris gyvena su motina I. J.. Teismo tuo metu buvo nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, jis galėjo matytis ir bendrauti su savo vaiku du kartus per savaitę (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnyboje. 2012-02-28, apie 10 val., minėtoje tarnyboje sulaukė savo sūnaus, kurį atvedė močiutė R. J.. Jis nurengė vaiką, susidėjo į maišelį vaiko rūbus, norėjo išeiti su vaiku į koridorių, nes buvo karšta ,o J. pasiėmė drabužėlius iš jo maišelio, vaiko batukų taip pat neatidavė, užstojusi duris neleido išeiti su vaiku į koridorių. Jis su vaiku ant rankų bandė praeiti pro J., atsidaryti duris, bet J. neleido. Stovėjo tarpduryje. Jis jos nestumdė, nekoneveikė jokiais necenzūriniais žodžiais. Tada jis iškvietė policiją . Atvykęs policininkas liepė J. atiduoti vaiko batelius. Ir ji atidavė. Tada grįžo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja J. ir parodė laisvą kabinetą, kuriame jis su vaiku ir savo mama buvo ir bendravo dvi valandas. Jų bendravimą prižiūrėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja J.. Vaikas su juo gerai bendravo . Apie 12 val. baigėsi jo ir vaiko bendravimo laikas, į kabinetą įėjo J., norėjo aprengti vaiką, tačiau ir jis norėjo aprengti vaiką, sakė, kad jis yra vaiko tėvas, jam teisės neapribotos ir jis nori vaiką palydėti iki namų, tačiau J. jam to padaryti neleido ir nedavė drabužėlių. Jis vėl iškvietė policiją ir tada ji įvykdė jo reikalavimą, davė drabužėlius ir jis vaiką aprengė. J. šaukė, kad atiduočiau vaiką, tada buvo priimtas sprendimas, kad juos su vaiku parveš namo policijos ekipažas. Atvyko policijos pareigūnai ir jį kartu su vaiku ir J. pavežė iki namų. Jis visą laiką elgėsi ramiai, vaikas su jo buvo saugus, o J. visą laiką šaukė ir gąsdino vaiką. Jam nešant vaiką iki namų laiptinės, J. jį išvadino „vėpla“. Jis įsitikinęs, kad visos b ylos teismuose inicijuotos J., nes ji jo nemėgsta. Nepasitiki policijos pareigūnais, nes jie visi kažkaip tai susiję su J., ji jiems daro įtaką.

Liudytoja G. J. paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. 2012-02-28, apie 10 val., į Vaiko teisių apsaugos skyrių atėjo O. A., kur jam teismo nutartimi galima pasimatyti su savo mažamečiu sūnumi V.. Sūnų atvedė močiutė R. J.. O. A. paėmė savo sūnų ant rankų ir pradėjo jį nurenginėti. Vaiko drabužėlius paėmė R. J., ir tuo metu tarp jos ir O. A. dėl vaiko drabužėlių kilo žodinis konfliktas. Kadangi ji nebuvo iš anksto informuota apie būsimą vaiko ir tėvo susitikimą, ji išėjo ieškoti laisvo kabineto, kuriame galėtų tėvas su vaiku bendrauti. Kai ji grįžo į savo kabinetą, suradusi laisvą kabinetą, jau buvo tarp A. ir J. įvykęs kažkmoks konfliktas, nes buvo policijos pareigūnas. Ji šio konflikto nematė, negali paaiškinti, matė Vaijko teisių skyriaus darbuotojas P., kuris buvo tuo metu kabinete. Ji dalyvavo,kai A. bendravo su vaiku atskirame kabinete, ten buvo ir A. mama. Apie 12 val., pasibaigus bendravimo su sūnumi laikui, O. A. nenorėjo duoti R. J. anūko, sakė, kad jis tėvas. R. J. padavė vaiko drabužėlius ir O. A. jį aprengė bei norėjo pats parvesti sūnų namo. Vaiko nedavė J.. Ji tada atsinešė teismo sprendimą, skaitė, aiškino A. , kad jo pasimatymo laikas baigėsi ir jis turi atiduoti vaiką, bet A. jos neklausė, išvadino pensininke. , bet dėl to ji nepyksta. Dėl to konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie O. A. su vaiku ir J. parvežė į namus.

Liudytoja R. J. paaiškino, kad vykdant teismo sprendimą, 2012-02-28, 10-12 val., vyko jos anūko V. A. bendravimas su jo tėvu O. A.. Vaiką ji atvedė į Vaiko teisių apsaugos skyrių 10 val. A. nuvilko vaiko rūbelius, susidėjo juos į maišą ir, laikydamas vaiką ant rankų, norėjo išeiti iš kabineto. Bet ji bijojo, kad jis vaiko nepavogtų, kaip jau yra buvę, todėl stovėjo prie durų ir neišleido išeiti iš kabineto. A., laikydamas ant rankų vaiką, ją apstumdė su alkūne iš vienos pusės, paskui iš kitos pusės, išplūdo, vadindamas „psiche“. Vaikas tikrai buvo išsigandęs.Tai matė tuo metu kabinete buvę vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai P. ir M. P.. Vedėja G. J. tuo metu buvo išėjusi iš kabineto ieškoti laisvos patalpos. A. prieš metus buvo vaiką pagrobęs ir grąžino tik padedant policijos pareigūnams. Todėl ji išsikvietė policijos pareigūną, kad A. apramintų. Atskirame kabinete A. bendravo su vaiku, ten buvo ir jo motina, ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.12 val.baigėsi jo bendravimo su vaiku laikas, bet vaiko jai neatidavė. Nepadėjo nei G. J., nei jo motinos įkalbinėjimai. Ji vėl išsikvietė policijos pareigūną, kad padėtų perimti vaiką ir palydėtų juos namo. A. G. J. skaitė teismo nutartį, tačiau jis net dalyvaujant policijos pareigūnui, vaiko neatidavė. Tik tuomet, kai pareigūnas išsikvietė policijos ekipažą, A. su vaiku išėjo iš kabineto ir kartu su ja policijos ekipažo buvo parvežti iki jos namų . Važiuojant jis taip pat bandė provokuoti ją , tačiau jos neišprovokavo naujam konfliktui. Tiktai privertė policijos pareigūnus, kad patikrintų jos asmens dokumentus, nes atseit, nežino, km atiduoda vaiką. Skandalais ir koneveikimu pasibaigia kiekvienas A. pasimatymas su vaiku.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas. 2012-02-28, apie 10 val., į Vaiko teisių apsaugos skyrių buvo atvykęs O. A., kad susitiktų su savo mažamečiu sūnumi V.. Jo sūnų atvedė R. J.. Susitikimo pradžioje O. A. nurengė savo sūnaus viršutinius drabužius ir nuavė batus, ir viską sudėjo į maišelį. Tą maišelį pasiėmė R. J.. O. A., pasiėmęs sūnų ant rankų, norėjo išeiti pro duris į koridorių, bet R. J. neišleido. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu O. A. šūkavo,vadino J. „psiche“ , stūmė J. su alkūne , norėdamas išeiti su vaiku iš kabineto. Tuo metu vaikas buvo ant tėvo rankų, buvo išsigandęs.Triukšmą sukėlė pats O. A.. R. J. tuo metu netriukšmavo ir elgėsi mandagiai. Kas vyko toliau , jis nematė, nes vedėja surado laisvą kabinetą, kuriame bendravo A. su sūnumi.

Liudytoja V. S. A. paaiškino, kad ji su savo sūnumi O. A. buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrių pasimatyti su savo anūku V. A.. Ji prisimena, kad ji, jos sūnus ir anūkas bendravo tuščiame kabinete, kartais ateidavo vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja J.. Vaiką buvo atvedusi kita močiutė J.. Ji stovėjo tarpduryje ir neleido jos sūnui su vaiku išeiti iš kabineto, kai sūnus norėjo nueiti atsigerti, tačiau sūnus pro jos šoną išėjo į koridorių, atsigerti ir vėl grįžo. Kad ji būtų buvusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos kabinte ir ten būtų koks nors konfliktas, ji nepamena. Ji žino, kad visada, kai sūnus atvažiuoja pasimatyti su sūnumi, kyla konfliktai su J..

Motyvuojamoji dalis

Be liudytojų parodymų, O. A. kaltė įrodyta kita byloje surinkta medžiaga - administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), R. J. pareiškimu (b.l. 4), tarnybiniais pranešimais (b.l. 5, 6), iš kurių matyti, kad policijos pareigūnams teikiant socialinę pagalbą, t.y. vežant R. J. su anūku V. A. į namus, kartu važiavo ir O. A., kuris bandė provokuoti žodinį konfliktą su R. J.. R. J. patruliniame automobilyje elgėsi ramiai ir nekonfliktavo, O. A. jokiais žodžiais nevadino. Atvažiavus prie namų, O. A. R. J. pavadino „psichine ligone“; G. J. paaiškinimu (b.l. 7), A. P. paaiškinimu (b.l. 8), tarnybiniu pranešimu dėl apklausos telefonu (b.l. 9), iš kurio matyti, kad apklausta (duomenys neskelbtini) r. sav. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja M. P. paaiškino, kad 2012-02-28, apie 10 val., į Vaiko teisių apsaugos skyrių atėjo O. A., kur jis, teismo nutartimi, turi ir gali pasimatyti su savo mažamečiu sūnumi V.. O. A. sūnų į pasimatymą atvedė R. J., V. A. močiutė. Bendraudamas su savo sūnumi O. A. pykosi su R. J., ją plūdo, bet necenzūriniai žodžiai nebuvo išsakomi. R. J. elgėsi mandagiai, į O. A. bandymus išprovokuoti konfliktą neatsakinėjo. Mananti, kad savo elgesiu O. A. galėjo išgąsdinti savo mažametį sūnų V.; iš nutarties (b.l. 10-11) matyti, kad 2011-10-03 Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė laikiną O. A. bendravimo su nepilnamečiu V. A. tvarką, pagal kurią jis bendrauja su nepilnamečiu sūnumi jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rajono Vaiko teisių apsaugos skyriuje kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 10 val. iki 12 val.; iš gimimo liudijimo (b.l. 12) matyti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra O. A. ir I. J.; O. A. apklausos protokolu (b.l. 16-17), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 13), iš kurios matyti, kad O. A. turi galiojančią administracinę nuobaudą už analogišką pažeidimą.

O. A. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 181 str.2d., nes jis tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams, jau būdamas baustas už analogišką pažeidimą. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad O. A. baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, iš nubaudimo išvadų nepadarė. Jam skirtina bauda, didesnė, negu sankcijoje numatytas vidurkis..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 181 str. 2 d.,

nutarė:

O. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 2 d., skirti 300 Lt (trijų šimtų litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Sumokėjęs baudą pažeidėjas turi pateikti banko kvitą Kelmės rajono policijos komisariatui.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.