- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2-2661/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1168-372/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės firmos „VITI“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas AB „Kauno dujotiekio statyba“ prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t. y. jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu konstatavo, kad UAB „Raseinių vandenys“ viešojo pirkimo komisijos sprendimas atmesti ieškovo AB firmos „VITI“ pasiūlymą yra neteisėtas, todėl atsakovas turėtų vertinti ir šio tiekėjo kvalifikaciją bei pasiūlymą. Pareiškėjas nurodė, kad šis sprendimas daro įtaką jo teisėms ir pareigoms, nes AB „Kauno dujotiekio statyba“ konkurse užėmė antrą vietą ir, jei būtų atmestas AB firmos „VITI“ pasiūlymas, pareiškėjas taptų laimėtoju. Pareiškėjo nuomone, minėtame teismo sprendime nebuvo tiksliai išaiškinta, ar iš tikrųjų ieškovė AB firma „VITI“ atitiko visus konkurso reikalavimus. Pareiškėjas taip pat mano, kad AB firmos „VITI“ galimybės prisiimti iš konkurso kylančius įsipareigojimus turėjo būti vertinamos pasiūlymo pateikimo metu, o ne po kurio laiko. Nedalyvaudamas teismo posėdyje, jis iš viso negalėjo pasisakyti dėl ieškovo reikalavimų bei pateiktų įrodymų. Apie ieškinį pareiškėjui tapo žinoma iš spaudos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo AB „Kauno dujotiekio statyba“ prašymą atnaujinti procesą atmetė. Šią nutartį grindė nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje visiškai neminimi faktai, kurie būtų tiesiogiai susiję su pareiškėjo teisėmis, o juo labiau - su pareigomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad priimtasis teismo sprendimas galėtų būti naikinamas arba pakeičiamas, įtraukus pareiškėją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Be to, nurodo, kad pareiškėjas nenurodė teismo padarytų pažeidimų vertinat įrodymus, o tiesiog nesutinka su jų vertinimu. Tas pasakytina ir apie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 3 d. raštą. Tai, teismo nuomone, atitinkamai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas neįvertino neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens įrodymų ir tuo pažeidė jo teisę būti išklausytam.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas AB „Kauno dujotiekio statyba“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje, įtraukiant AB „Kauno dujotiekio statyba“ trečiuoju asmeniu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti tolesnį viešojo pirkimo konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose“ (pirkimo Nr. 94731) procedūrų vykdymą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Pagal konkurso dalyvių pasiūlytas kainas pareiškėjo pateiktas pasiūlymas yra antroje vietoje po ieškovo AB firma „VITI“, kas reiškia, jog pareiškėjas yra pilnateisis konkurso dalyvis ir pretendentas atlikti konkurse skelbtus darbus. Dėl šios priežasties Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, t. y. teismui pripažinus atsakovo sprendimus pagrįstais, pareiškėjui, kaip antroje vietoje esančiam tiekėjui, atitektų teisė atlikti konkurse skelbtus darbus, ir priešingai, šiuo atveju teismui panaikinus atsakovo sprendimus, pareiškėjas tokią teisę prarastų. Visos šios aplinkybės lemia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra minimi faktai tiesiogiai susiję su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, yra nepagrįsta.
2. Remiantis CPK 182 str. 2 d., įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas, kuriame nustatyta, kad ieškovas atitinka kvalifikacinius reikalavimus pagal konkurso sąlygas, įgis prejudicinę galią ir perkančioji organizacija pakartotinai nespręs minėto klausimo, nes laikys, kad minėtas klausimas yra išspręstas teismine tvarka. Tai turės tiesioginės įtakos pareiškėjo galimybei laimėti konkursą. Jei pareiškėjas būtų dalyvavęs bylos nagrinėjime, būtų turėjęs galimybę aiškintis, ar iš tiesų ieškovas atitinka konkurso keliamus kvalifikacinius reikalavimus, prašyti atitinkamų institucijų išvadų. Be to, minėtam teismo sprendimui įgijus prejudicinę galią, bus apribotos pareiškėjo galimybės ateityje apginti savo pažeistas teises.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kurie leistų suabejoti nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo teisingumu, pagrįstumu, nes pareiškėjas, nebūdamas proceso dalyviu ir neturėdamas galimybės susipažinti su bylos medžiaga, su susirašinėjimu tarp perkančiosios organizacijos ir ieškovo, tokių įrodymų surinkti objektyviai negalėjo.
4. Tuo atveju, jei atsakovas tęs konkurso procedūras, bus sudaryta rangos sutartis ir pagal sutartį bus pradėti atlikti darbai, bus itin sunku nagrinėjamoje byloje taikyti restituciją ir galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Tai sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo posėdyje nurodytų argumentų. Konkrečiai nepasisakė dėl argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 3 d. raštu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad palaiko skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Pareiškėjas pasinaudojo galimybe būti išklausytam ir savo motyvus aiškiai išdėstė tiek pareiškime teismui, tiek vėliau pateiktuose skunduose.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu sugrąžino konkursą į pasiūlymų svarstymo ir kvalifikacijos vertinimo stadiją, tad visais atvejais perkančioji organizacija dėl apelianto pasiūlymo dar galės pasisakyti ir vertinti jo kvalifikaciją. Tik išsprendus klausimą dėl apelianto kvalifikacijos, bus nustatoma preliminari eilė ir nustatomas konkurso laimėtojas, o tai jau turės įtakos apelianto teisėms ir pareigoms, būtent šiuos sprendimus apeliantas galės skųsti ateityje. Be to, perkančiosios organizacijos sprendimai pripažinti pasiūlymus atitinkančiais konkurso sąlygas yra skundžiami. Juos galės skųsti ne tik apeliantas, bet ir kiti konkurso dalyviai.
Atsiliepimas
Ieškovas AB firma „VITI“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo netenkinti apelianto atskirojo skundo. Atsiliepime išdėstyti argumentai yra iš esmės tapatūs pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje išdėstytiems ir atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytiems argumentams. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą, nes šiuo sprendimu nėra išspręstas konkurso dalyvių kvalifikacijos bei pasiūlymų tinkamumo, konkurso laimėtojo klausimas.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje bylos stadijoje visiškai sustabdytų konkurso procedūros vykdymą, o ne atskirų perkančiosios organizacijos sprendimų, kurių teisėtumas gali būti kvestionuojamas, vykdymą. Todėl toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų protingumo, proceso ekonomiškumo, operatyvumo, koncentruotumo principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-837-267/2011 remdamasi CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostata. Tai lemia, jog nagrinėjamoje byloje bus vertinamas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. teisėtumas ir pagrįstumas būtent apelianto nurodytos CPK normos atžvilgiu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu
Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų įtvirtintas CPK 366 str. 1 d. 7 p., t. y. dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, kad toks asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2008 ir kt.).
Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes teismui pripažinus atsakovo sprendimus pagrįstais, pareiškėjui, kaip antroje vietoje esančiam tiekėjui, atitektų teisė atlikti konkurse skelbtus darbus, ir priešingai, šiuo atveju teismui panaikinus atsakovo sprendimus, pareiškėjas tokią teisę prarastų. Šis apelianto argumentas, kad, iš konkurso eliminavus AB firmą „VITI“, jis taptų konkurso nugalėtoju yra deklaratyvus, nes tiekėjų pasiūlymai dar nebuvo vertinami iš esmės, nėra nustatyto konkurso laimėtojo. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu būtent grąžino AB firmos „VITI“ pasiūlymą į konkurso pasiūlymų svarstymo ir kvalifikacijos vertinimo stadiją, kurioje dar tik bus vertinami visų tiekėjų, kartu ir apelianto, pasiūlymai, bus nustatinėjamas konkurso laimėtojas. Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje, o konkrečiai Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendime, nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl apelianto teisių ir pareigų. Ta aplinkybė, kad minėtu teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pakartotinai įvertinti AB firma „VITI“ galimybes dalyvauti konkurse, nepažeidžia apelianto teisių, nesukuria papildomų jo teisių ir pareigų.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendime konstatavo, jog AB firma „VITI“ atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Kaip minėta, sprendime buvo pripažinta, kad AB firma „VITI“ atitinka tik minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kas lemia, jog minėto tiekėjo pasiūlymas gali būti vertintinas iš esmės, t. y. gali būti vertinama iš esmės jo kvalifikacija, galimybė atlikti darbus ir t. t.
Kaip minėta, antra sąlyga būtina proceso atnaujinimui CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu yra ta, kad, teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Apeliantas atskirajame skunde sutinka su tuo, kad minėtų įrodymų nepateikė. AB „Kauno dujotiekio statyba“ nurodo, kad objektyviai neturėjo galimybės pateikti minėtų įrodymų, kurie galimai egzistuoja. Šis teiginys yra vertintinas kaip prielaida. Tuo tarpu teismai vykdo teisingumą vadovaudamiesi teisės aktais, byloje esančiais įrodymais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o ne prielaidomis. Dėl šios priežasties vertintina, kad nagrinėjamu atveju nėra antrosios sąlygos, būtinos atnaujinti procesą remiantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. Kartu konstatuotina, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 3 d. raštu. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad apeliantas tiesiog nesutinka su minėto įrodymo vertinimu, išreiškia savo nuomonę dėl jo vertinimo ir tuo siekia priešingų išvadų negu padarė teismas, kas atitinkamai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino AB „Kauno dujotiekio statyba“ prašymo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Atitinkamai vertintina kaip pagrįsta teismo išvada, jog, atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo nagrinėti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Raseinių vandenys“ pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos jam nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.