Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. birželio mėnesį ieškovas nusprendė įsigyti automobilį važinėjimui į būsimą darbovietę. Skelbimų portale rado skelbimą apie parduodamą automobilį „VW Passat“ už 1200 Eur kainą, su automobilį parduodančiu atsakovu susitiko prie atsakovo garažo adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas papasakojo, kad reikia pakeisti automobilio variklio alyvą, filtrus ir pagrindinį diržą, taip pat pasakė, jog buvo pakeista elektros instaliacija, dėl ko yra supjaustytas kilimas salone bei buvo pravesti nauji laidai nuo akumuliatoriaus iki generatoriaus. Atsakovas paminėjo apie kėbulo trūkumus, jog nėra bamperio grotelių, slenksčio galinės plastmasės, reikia sutvarkyti galinių numerių apšvietimą, taip pat pasakė, kad iš lango apiplovimo bakelio dingsta langų apiplovimo skystis. Pravažiavus automobiliu prietaisų skydelyje užsidegė lemputė „Check engine“, kuri reiškia, jog galimai yra kažkoks gedimas. Atsakovas paaiškino, kad lemputė galėjo užsidegti dėl atliktų elektros instaliacijos keitimo darbų. Įvertinęs nedidelius automobilio trūkumus ir galimybę juos pašalinti savo jėgomis, atsakovui padarius 100 Eur nuolaidą, ieškovas sudarė su atsakovu 2023 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nusipirko automobilį už 1100 Eur kainą, Įsigijęs automobilį, ieškovas nustatė, kad lemputės „Check engine“ užsidegimo priežastis buvo perdegęs variklio turbinos vožtuvo saugiklis, kelių eurų vertės, taip pat ėmėsi šalinti kitus smulkius defektus. Eksploatuodamas automobilį pastebėjo esminį transporto priemonės trūkumą, dėl kurio ieškovas negalėjo eksploatuoti automobilio, t. y. sušilus automobilio varikliui iki darbinės temperatūros ir sistemoje susidarius slėgiui, dingdavo variklio aušinimo skystis. Apie minimą trūkumą ieškovas pranešė atsakovui 2023 m. birželio 19 d. sms žinute, įtardamas, jog yra pažeista variklio galvos tarpinė, informuodamas atsakovą, kad apžiūros metu pasitvirtinus įtarimams dėl gedimo, ieškovas grąžins automobilį atsakovui. Automobilio apžiūra buvo atlikta 2023 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) servise, atsakovas atsisakė atvykti į apžiūrą. Automobilio patikros metu buvo nustatyta, kad variklio aušinimo sistemoje atsiranda CO2 dujos bei yra reikalingas variklio remontas, kuris gali kainuoti iki 1500 Eur su PVM. Ieškovas, sužinojęs apie variklio defektą, pasijautė apgautas, nes su šiuo defektu nebūtų pirkęs automobilio, taigi, buvo pažeistas ieškovo lūkestis naudotis iš atsakovo įsigytu daiktu. Atsakovui atsisakius nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir pasiimti automobilį, ieškovui grąžinant sumokėtą 1100 Eur sumą, prašo tenkinti patikslintą ieškinį.

3. 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-13871-1051/2023 teismas visiškai tenkino ieškovo patikslintą ieškinį ir nutraukė šalių sudarytą 2023 m. birželio 13 d. transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė dvišalę restituciją: priteisė ieškovui iš atsakovo už transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą 1100 Eur kainą, o atsakovui grąžino iš ieškovo transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 1831,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 84-87).

5. Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas patvirtino patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad 2023 m. birželio 13 d. automobilio apžiūros metu variklis dirbo gražiai, važiuojant (duomenys neskelbtini) variklio trauka buvo gera, signalinės lemputės nedegė, vairavo automobilį atsakovas, pravažiavo apie 5-10 kilometrų. Prieš perkant automobilį, ieškovas priekinio kapoto nebuvo atidaręs, aušinimo sistemos nežiūrėjo, neturi kompetencijos, aušinimo skysčio dingimo perkant automobilį nepastebėjo ir neaptarė. Ieškovas neatsimena skelbime nurodytų automobilio trūkumų, vėliau skelbimas buvo pašalintas. Įsigijęs automobilį, ieškovas grįžo juo į namus (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, išvažiavęs iš namų link (duomenys neskelbtini) centro, ieškovas pastebėjo aušinimo skysčio dingimą iš sistemos, užsidegė signalinė lemputė. (duomenys neskelbtini) degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko žalios spalvos aušinimo skystį ir supylė į automobilio aušinimo sistemos bakelį. Mano, kad atsakovas užsiima automobilių prekyba, juos paremontuodamas ir parduodamas. Parduodamas automobilį ieškovui, atsakovas neinformavo ieškovo apie dingstantį aušinimo skystį ir rimtą variklio defektą.

7. Byla nagrinėjama atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-13871-1051/2023, vadovaujantis CPK 370, 371 straipsnių nuostatomis.

8. Bylos duomenimis nustatytos šios faktinės aplinkybės:

8.1. ieškovas ir atsakovas sudarė 2023 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas pardavė ieškovui transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7, 8). Šalys neginčija aplinkybės, kad automobilis ieškovui buvo parduotas už 1100 Eur kainą;

8.2. 2023 m. birželio 29 d. defektiniame akte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise buvo atlikta automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio aušinimo sistemos patikra, kurios metu nustatyta, jog variklio aušinimo sistemoje atsiranda CO2 dujos, reikalingas variklio remontas. Tiksli variklio remonto kaina gali būti nustatyta tik išardžius ir išdefektavus variklį. Galimi du variklio gedimo scenarijai: 1) variklio cilindrų galvutės tarpinės nesandarumas. Preliminari gedimo šalinimo kaina – 650 Eur su PVM; 2) trūkusi cilindrų galvutė. Preliminari gedimo šalinimo kaina – apie 1500 Eur su PVM (1 t., b. l. 13-15).

9. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).

10. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalį įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

11. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

12. Aiškindamas paduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

13. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 str.). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28, 29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas). Nei įstatymas, nei šalių pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 str.), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 str.).

14. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

15. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.).

16. Taigi, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

17. Bylos duomenimis, t. y. į bylą pateiktais šalių susirašinėjimais (1 t., b. l. 9-12), šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad šalys, prieš ieškovui nusiperkant automobilį, apžiūrėjo transporto priemonę šalia atsakovo naudojamo garažo. Ieškovas patvirtino, kad apžiūrint automobilį atsakovas atskleidė jam informaciją, jog reikia pakeisti automobilio variklio alyvą, filtrus ir pagrindinį diržą, taip pat pasakė, jog buvo pakeista elektros instaliacija, dėl ko yra supjaustytas kilimas salone bei buvo pravesti nauji laidai nuo akumuliatoriaus iki generatoriaus. Atsakovas paminėjo apie kėbulo trūkumus, jog nėra bamperio grotelių, slenksčio galinės plastmasės, reikia sutvarkyti galinių numerių apšvietimą, taip pat pasakė, kad iš lango apiplovimo bakelio dingsta langų apiplovimo skystis. Ieškovas patvirtino, kad atsakovo nurodyti automobilio trūkumai jam nesukėlė abejonių dėl automobilio įsigijimo. Tiek teismo posėdyje parodymus davę liudytojai, tiek ir atsakovas patvirtino, jog šalys apžiūrėjo automobilį, atidarę automobilio variklio dangtį, šonines dureles ir galinės dalies dangtį, tikrino automobilio variklio veikimą, apžiūros metu svarstė, kur dingsta aušinimo skystis iš sistemos, nes iš duslintuvo, spaudžiant akseleratoriaus pedalą, nesiveržė balti dūmai, variklio alyvoje taip pat nebuvo matyti aušinimo skysčio, nes alyva nebuvo balto atspalvio. Liudytojai patvirtino atsakovo teiginius, jog ieškovui įsigyjant automobilį, jam buvo duota plastikinė talpa su aušinimo skysčiu papildyti šio skysčio trūkumą aušinimo sistemoje. Spręstina, kad prieš ieškovui perkant automobilį jam buvo išviešinta informacija apie automobilio defektą, jog automobilio aušinimo sistemoje dingsta aušinimo skystis. Tačiau pripažintina, jog ieškovui nebuvo išviešintas automobilio variklio defekto faktas, kad būtent dėl variklio sudedamųjų dalių trūkumų dingsta variklio aušinimo skystis. Pats atsakovas pripažino, kad bandė nustatyti skysčio dingimo priežastis, tikrindamas variklio alyvą ir spausdamas akseleratoriaus pedalą dėl išmetamų dūmų spalvos, tačiau atlikti veiksmai būtent variklio defekto neišviešino. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo pateikta informacija apie tai, kad aušinimo skysčio dingimas tiesiogiai susijęs su variklio sudedamųjų dalių defektu. Pažymėtina, kad skysčio dingimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, aušinimo sistemos žarnų nesandarumo, automobilio radiatorių, vandens pompos, kitų aušinimo sistemos dalių nesandarumo, defektų, taigi, ieškovui, net ir būnant atidžiu pirkėju, nebuvo akivaizdu ir žinoma, jog aušinimo skystis dingsta būtent dėl variklio defektų. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas, turėdamas įgūdžių remontuoti motorines transporto priemones ir pats minimu automobiliu pravažiavęs apie 3000-4000 kilometrų, atskleidė ieškovui informaciją apie aušinimo skysčio dingimo intensyvumą, galimas tiesiogiai su variklio defektu susijusias rizikas. Juk atsakovas, ilgesnį laiką eksploatavęs automobilį ir žinodamas apie aušinimo skysčio mažėjimą sistemoje, būdamas rūpestingu, atidžiu transporto priemonės valdytoju, galėjo nuodugniai išsiaiškinti aušinimo skysčio mažėjimo sistemoje priežastis. Būtent pardavėjo pareiga atskleisti informaciją apie daikto kokybę apima pardavėjo pareigą pačiam žinoti realią daikto būklę (pagal kokybę nustatoma kaina), o ne perkelti pareigą pirkėjui patikrinti daikto kokybę prieš perkant daiktą. Vadinasi, atsakovas, nepatikrinęs pats realiai daikto kokybės, pardavė automobilį su variklio trūkumais. Pats atsakovas iš esmės neginčijo, jog automobilio variklis yra su defektais, teikdamas į bylą duomenis apie variklio agregatų, jų remonto kainas, tačiau nesutiko su aplinkybe, jog variklio defektas nebuvo išviešintas ieškovui.