Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

ji 2020 m. gegužės 16 d. apie 06.40 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Peugeot 308 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,62 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Taigi tokia A. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas R. R. prašymas atleisti kaltinamąją A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją jos atsakomybėn. Minėtame prašyme nurodyta, kad ji yra A. R. mama, gyveno su vyru ir dukromis dvynėmis bute, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 23 d. jos vyras ir dukrų tėvas, J. R., netikėtai mirė. Jo mirtis jas sukrėtė. Dabar jos liko vienos, gyvena kartu tame pačiame bute. A. R. turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Įgijo bibliotekininkės profesiją. Šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) vyr. pardavėja. Darbe yra gerai charakterizuojama, niekada nebuvo teista ir administracine tvarka nebausta. Yra savo dukroms labiausiai artimas ir jų likimu suinteresuotas žmogus. Nori ir siekia, kad abi jos dukros gyventų normalų gyvenimą, baigtų mokslus, įgytų norimą profesiją, sukurtų savo šeimas ir niekada nedarytų nusikalstamų veikų. Po minėto įvykio ji ir jos jau miręs vyras labai išgyveno, kad viena iš dvynių, dukra A. R., neblaivi papuolė į eismo įvykį, buvo sulaikyta policijos ir bus teisiama. Jie dėl to labai išgyveno ir kaltino save, kad nepastebėjo rizikos A. R. elgesyje. Spėja, kad negerą įtaką jai padarė nauji draugai. A. R. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, šiemet baigė (duomenys neskelbtini) klasę. Darbo ir pajamų neturi, yra pilnai jos išlaikoma. Prašo teismo suteikti A. R. šansą pasitaisyti ir ateityje būti lojalia įstatymams piliete. R. R. po vyro netekties stengsis skirti kuo daugiau dėmesio bendravimui su abiem dukromis. Mano, kad ji asmeniškai galės daryti jai teigiamą įtaką. A. R. ir D. R. yra identiškos dvynės. A. R., kaip ir jos dvynei, (duomenys neskelbtini) sukako (duomenys neskelbtini) metų, ji jauna, sveika, turinti tikslą studijuoti ir įgyti profesiją. Abi dvynės ketina pradėti studijuoti dizainą (duomenys neskelbtini). Gyvena visos kartu viename bute. Visa tai sukuria prielaidas, kad A. R. įsisavins šią gyvenimo pamoką ir ateityje pajėgs vesti tvarkingą gyvenimo būdą. Šiuo metu jos atlyginimas yra apie 600 Eur, jos miręs vyras gaudavo 424 Eur senatvės pensiją, abi dukros mokosi ir jokių pajamų negauna. Iki šiol šeimos gaunamų pajamų jiems pilnai pakakdavo pragyvenimui, tačiau po netikėtos vyro mirties jai neramu, kaip pavyks gyventi toliau. Atsižvelgiant į tai, papildoma finansinė našta užstato forma galimai atsilieptų jų kasdienių poreikių tenkinimui. Dėl to prašo teismo piniginio užstato neskirti arba skirti kiek galima mažesnį piniginio užstato dydį.

Teisiamojo posėdžio metu R. R. nurodė, kad apie dukros padarytą eismo įvykį sužinojo iš jos draugo, jai paskambino draugas iš tos kompanijos, ir su dukra neužilgo kalbėjo. Pokalbis įvyko kitą dieną po eismo įvykio. Sunkus pokalbis buvo. Paskambino prieš tai ir kita dukra, nes ji pirma sužinojo. Verkė labai, kad taip atsitiko. Ji apskritai netikėjo, kad taip galėjo pasielgti, nes jos visą laiką palaiko kontaktą. Ji nėra niekada užuodusi nei alkoholio, nei cigarečių nuo dukters. Ir namuose alkoholis vartojamas tik švenčių metu. Jos kartu gyvena, jų santykiai geri. Ji labai tikisi, kad dukrai tai didžiulė pamoka, ir tiki, kad tokie dalykai nepasikartos. Kalbėjo daug. Gaila, kad ir teisę vairuoti įgijo, ir dovanų iš tėčio gavo, bet to neįvertino. Ji ir dabar nėra dukros mačiusi išgėrusios. Jos pajamos nėra didelės, apie 600-650 Eur per mėnesį. Prašo taikyti laidavimą be užstato. Jos būdai sudrausminti dukrą yra kalbėtis, kalbėtis kiekvieną dieną. Dabar yra suplanuota susirasti darbą, susitaupyti pinigų mokslams. Dukra jai niekada neprieštarauja, jokių nusistatymų nebuvo. Bet tikisi, kad tai bus pamoka, ir ji dėl to tikrai gailisi. Ji gaus našlaitės pensiją. Vyras pardavė tą automobilį. Tų lėšų ji neturėjo, vyras jomis disponavo. Jis pirko tą automobilį už savo lėšas dukroms. Dokumentas, už kokią sumą buvo parduotas automobilis, neišliko. Automobilis buvo vertintas po eismo įvykio. Nepriklausomas ekspertas įvertino 1 000 Eur. Parduotas buvo už 800 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji A. R. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. A. R. anksčiau nebuvo teista (b. l. 68–69), taigi ji šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta.

Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, kaltinamoji yra neteista, teisę vairuoti transporto priemones turi beveik dvejus metus, per pastaruosius metus iki įvykio administracine tvarka nebuvo bausta (b. l. 73). Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, šiais metais baigė vidurinę mokyklą, šiuo metu ieško darbo, kad galėtų susitaupyti pinigų studijoms, taip pat kaltinamosios požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad A. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, R. R., kuri prašė perduoti A. R. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra neteista, per pastaruosius metus administracine tvarka nebausta, paskutinį kartą administracine tvarka bausta 2018 m. už greičio viršijimą, bauda sumokėta, darbdavio (UAB (duomenys neskelbtini)) charakterizuojama teigiamai, yra kaltinamosios artima giminaitė – mama, su kuria ji kartu gyvena, ji kaltinamąją finansiškai išlaiko. Teismo vertinimu, R. R. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamąja sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltinamosios elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai A. R. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji A. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur dydžio užstatu. Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytos veikos aplinkybes, jos bei laiduotojos asmenybes, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laidavimą su 500 Eur užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad A. R. naudodamasi šia teise padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jos poelgio padarinių. Atsižvelgiant į tai, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamoji A. R. automobilį vairavo neblaivi tos pačios nakties, kuomet vartojo alkoholį, rytą (nors ir ankstų savaitgalio rytą, nesant itin intensyviam eismui, tačiau gyvenamojoje teritorijoje, mieste), žinodama, kad alkoholis organizme dar negalėjo būti išsisklaidęs, tokiu būdu kaltinamoji negalėjo sąžiningai klysti vertindama savo blaivumą ir galimybes saugiai vairuoti automobilį. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, vairuodama neblaivi ji sukėlė eismo įvykį ir, kaip minėta, tik laimingo atsitiktinumo dėka, pavyko išvengti sunkesnių tokio jos poelgio padarinių (žmonių sveikatos sužalojimo ar net gyvybės atėmimo). Visgi, teismas įvertina tai, kad kaltinamoji iki tol neteista, administracine tvarka iki tol nebuvo bausta, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija jos kraujyje (1,62 promilės) nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Taigi A. R. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. 2020 m. gegužės 16 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 54), tokiu būdu A. R. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2020 m. gegužės 16 d. Atsižvelgiant į tai, A. R. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės 16 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą, o, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, konkrečiai turto konfiskavimo atveju, klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis aukštesnių teismų pastaraisiais metais formuojama praktika, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, konkrečiai už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonė (ar jos vertę atitinkanti pinigų suma) paprastai nekonfiskuojama, jeigu nustatytas girtumas akivaizdžiai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus ar vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius KET pažeidimus, ar padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio ar asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-768/2020). Vis dėlto, kai vairuotojui nustatytas girtumas artimas sunkiam ar sunkus, ar vairuotojas linkęs pažeidinėti KET, vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir t. t., transporto priemonė arba jos vertę atitinkanti pinigų suma, konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019). Taigi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Šiuo atveju automobilis Peugeot 308 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto A. R. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad minimo automobilio savininkas yra J. R. (b. l. 32). Taigi, šis automobilis nėra kaltinamosios nuosavybė, o priklauso trečiajam asmeniui. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti tretiesiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo pagrindai šiuo atveju nenustatyti, todėl byloje svarstytinas klausimas tik dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, matyti, kad automobilio Peugeot 308 vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 3 640 Eur (b. l. 31). Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek laiduoja R. R. paaiškino, kad po minimo eismo įvykio, J. R. lengvąjį automobilį Peugeot 308 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė už 800 Eur. Šios pinigų sumos nei A. R., nei laiduotoja R. R. negavo, kadangi šia suma disponavo J. R.. J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog automobilis Peugeot 308, kaip paaiškino kaltinamoji ir laiduotoja, buvo pirktas kaltinamajai ir jos seseriai naudotis, nors ir buvo registruotas tėvo J. R. vardu. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji niekur nedirba, gyvena kartu su mama ir seserimi, ją finansiškai išlaiko mama R. R., kuri (duomenys neskelbtini) netikėtai mirus sutuoktiniui J. R. tapo vienintele šeimos maitintoja. Laiduotojos R. R. ir visos šeimos gaunamos pajamos yra apie 600 Eur, todėl akivaizdu, kad šeimos finansinė padėtis yra sunki. Šiuo atveju kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama vidutinio girtumo laipsnio, vairavo ankstų savaitgalio rytą, nesant itin intensyviam eismui, žalos tretiesiems asmenims savo nusikalstama veika nepadarė, charakterizuojama teigiamai bei nėra linkusi daryti naujas nusikalstamas veikas, nelinkusi daryti šiurkščius KET pažeidimus, padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, mano, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (tiek pagal VšĮ ,,Emprekis“ pažymą, tiek pagal kaltinamosios ir laiduotojos paaiškinimus dėl likutinės automobilio vertės) konfiskavimas iš kaltinamosios valstybės naudai šiuo atveju, atsižvelgus ir į jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones), būtų neteisingas, perteklinis ir neproporcingas, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai neskirtina.

A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 54–57), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojos R. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, jį įmokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą A. R. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 16 d.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie A. R. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.

Išaiškinti A. R. ir R. R., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.