Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės,

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. R., jos gynėjui advokatui Algiui Kojalai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją laiduotojos R. R. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams su 500 Eur užstatu, jį įmokant per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baudžiamoji byla jai nutraukta. A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 16 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji 2020 m. gegužės 16 d., apie 6.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Peugeot 308 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,62 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.4. Atkreipė dėmesį, kad A. R. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 metų laidavimo terminą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, kita kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 metų laikotarpiui, taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi (paskirta mažesnė nei vidurkis numatytos bausmės dydis). Atleisdamas A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei skirdamas nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas įvertino tai, kad A. R. nesunkų nusikaltimą padarė būdama neteista, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Tačiau, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,62 promilės girtumas), dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininkės sveikatai ar net gyvybei. Pažymėjo, jog kartu automobilyje važiavo ir kiti jauni asmenys, kurie tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių, be to, kaltinamoji šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą padarė turėdama tik 1,5 (pusantrų) metų vairavimo stažą. Taip pat pažymėjo, jog ji yra jauno amžiaus, geros sveikatos, turi visas galimybes dirbti, todėl daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertės konfiskavimo paskyrimas būtų suderinamas su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone, neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

3. Atsiliepime A. R. nurodė, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nuosprendyje neskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismas individualizavo reikšmingas byloje dėl jos padarytos nusikalstamos veikos nustatytas aplinkybes, atsižvelgė, kad ji niekada nebuvo teista, administracine tvarka iki tol nebuvo bausta, tuo metu baigė 12 klasę ir karantino sąlygomis ruošėsi stojamiesiems egzaminams į Vilniaus kolegiją, po to ištiko netikėta tėvo netektis, ir kt. Savo kaltę pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi ir tai teismo buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nurodė, kad apylinkės teismas spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, vertino ne tik jos asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, bet įvertino ir jos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. pavojingumo laipsnį vairuojant ankstyvą šeštadienio rytą, neblaivumo laipsnį, tikimybę vertinant savo būseną po naktinio alkoholio vartojimo, tai, kad dėl savo veikos niekam žalos nepadarė, niekas nenukentėjo, civilinių ieškinių nepareikšta. Visuma šių aplinkybių turėjo reikšmės sprendžiant klausimą, ar tikslinga skirti papildomą BK 72 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę. Šioje byloje apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti BK 72 straipsnį, taip pat įvertino proporcingumo tarp viešojo intereso ir atskiro tik pradedančio suaugusiųjų gyvenimą asmens savikritiško įsivertinimo bei galimybių artimoje ateityje tapti naudingu tos pačios visuomenės nariu ir kitas ankščiau nurodytas aplinkybes. Nuoširdžiai prašė teismo supratimo ir galimybės suteikti jai galimybę pasitaisyti, įsigyti norimą profesiją bei tapti lojalia įstatymams piliete. Pirmos instancijos teismas išgirdo ir įvertino šį jos prašymą. Prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. R. ir jos gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija A. R. kaltės ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų A. R. atžvilgiu netaikymo. Prokurorė nurodo, kad A. R. asmenybė, jos pragyvenimo lygis negali būti laikoma išimtine aplinkybe, užkertančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas.

6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, neskyrė jai turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertės išieškojimo), o paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 2 metams. Teismas sprendė, kad, įvertinęs transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (tiek pagal VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymą (3 640 Eur), tiek pagal A. R. ir laiduotojos paaiškinimus dėl likutinės automobilio vertės (automobilis po įvykio parduotas už 800 Eur)), taip pat atsižvelgęs į jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones), bei į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama vidutinio girtumo laipsnio, vairavo ankstų savaitgalio rytą, nesant itin intensyviam eismui, žalos tretiesiems asmenims savo nusikalstama veika nepadarė, charakterizuojama teigiamai bei nėra linkusi daryti naujas nusikalstamas veikas, nelinkusi daryti šiurkščius KET pažeidimus, padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, be to, ji niekur nedirba, gyvena kartu su mama ir seserimi, ją finansiškai išlaiko mama R. R., kuri 2020 m. birželio 23 d. netikėtai mirus sutuoktiniui J. R. tapo vienintele šeimos maitintoja (pajamos 600 Eur), konfiskavimas iš A. R. valstybės naudai šiuo atveju būtų neteisingas, perteklinis ir neproporcingas. Apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

7. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y., kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės vertės konfiskavimas nagrinėjamoje byloje netaikytas nepagrįstai. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad sprendimas konfiskuoti būtų neteisingas, neprotingas ir akivaizdžiai neproporcingas. Kaip teisingai nurodo ir prokurorė savo apeliaciniame skunde, A. R. padarytas KET reikalavimų pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus – ji nagrinėjamo įvykio metu sukėlė eismo įvykį ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jos poelgio padarinių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi esant tik išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, nėra. Pirmosios instancijos nurodytos aplinkybės, kad A. R. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, anksčiau nėra teista, yra nelinkusi daryti šiurkščius KET pažeidimus, charakterizuojama teigiamai, nedirba, nėra vertinamos kaip išskirtinės. Be to, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimą atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl automobilio vertės nekonfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad A. R. požiūris į nustatytas teisės normas yra aplaidus ir sėsdama prie vairo neblaivi ji parodė, jog darydama nusikalstamą veiką negalvojo apie galimas pasekmes, todėl nėra pagrindo teigti, kad konfiskavimas neproporcingai suvaržytų jos teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nagrinėjamu atveju, taikant automobilio likutinę vertę atitinkančios sumos konfiskavimą, bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

9. Byloje esančių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 800 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimis, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš A. R. automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.