- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- A-761-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04279-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- "Orej"
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orej“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orej“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orej“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. ATK2-162/18 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo atliktas Departamento neplaninis patikrinimas, kaip kavinėje-bare „Orej“ (toliau – ir Baras) yra laikomasi nustatyto draudimo pardavinėti alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku. Departamento Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi grindžiamas tik prielaidomis ir esant išankstiniam nustatymui bausti, pažeidžiant įrodymų rinkimo bei vertinimo taisykles. Iš Departamento specialistų tarnybinių pranešimų akivaizdu, kad nei vienas iš jų nematė ir nežino, ar įžengusiam į Barą piliečiui (V. G.) buvo parduotas vienas butelis alaus „Švogerių“ (1 l talpos) išsinešimui, kadangi specialistas M. V. būdamas iki 150 m nuo įėjimo į kavinę „Orej“, negalėdamas matyti įėjusius ir išėjusius žmones iš kavinės patalpų, patvirtino, kad matė tariamą pirkėją, ėjusį su nepermatomu plastiniu maišeliu rankose. Nors ir barmenas, ir pirkėjas neigė alaus pirkimo-pardavimo faktą, tačiau Departamentas jokių papildomų veiksmų, siekiant surinkti įrodymus vietoje, neatliko, t. y. neatliko kasos grynųjų pinigų sutikrinimo, alaus prekystalyje ir sandėlyje patikros (inventorizacijos), nenustatė, koks skystis buvo rastame butelyje, todėl tokiais veiksmais pažeidė įrodymų rinkimo pareigą, nes vadovavosi nuostata, kad ne Departamento atstovai privalo įrodyti alaus pardavimą neleistinu laiku, bet barmenas privalo įrodyti, kad jis alkoholio pardavimo draudžiamu laiku neatliko. Bendrovės kaltė negali būti grindžiama prielaida. PVM sąskaita-faktūra CC 0991 Nr. 0040273 liudija tik faktą, kad „Švogerių“ alus buvo pirktas pas leistiną pardavėją, tačiau neturi duomenų (jų ir negali būti), kad šis alus yra skirtas pardavimui tik kavinėje „Orej“ (t. y. turi individualumo požymius), ir kitas pirkėjas tokio alaus su tokiu galiojimo terminu pirkti negalėjo. Teiginys apie tai, kad alaus galiojimo terminas yra individualus požymis, grįstas tik Departamento siekiu bent tokiu būdu bandyti įtikinti Nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi galiojimo terminas yra nustatomas išpilstytai gamykloje alaus partijai. Nutarimo 4 lapo 5 pastraipa yra nurašyta iš kitų nutarimų, o tai liudija, kad nutarimas nebuvo individualizuojamas, t. y. renkamas ir surašomas kito procesinio dokumento pagrindu. Departamentas akivaizdžiai pažeidė nekaltumo prezumpciją, todėl pareiškėjas prašė bylą nutraukti, o Nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Departamentas išdėstė atlikto tyrimo aplinkybes ir nurodė, kad Departamentas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą ir nustatęs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus, Nutarimu skyrė pareiškėjui 1 000 Eur baudą. Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kaip subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas siekiant išvengti atsakomybės. Į gamyklines taras išpilstytas alus turi tinkamumo vartoti terminą, kuris kiekvienai gamintojo išpilstytai partijai yra skirtingas. Tinkamumo vartoti data ant alkoholinio gėrimo yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, kuris nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintose Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklėse, taikomose parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus (toliau – ir Dokumentų išdavimo taisyklės). Pagal tai, ar sutampa tinkamumo vartoti terminas ant alkoholinio gėrimo bei ant juridinę galią turinčio dokumento, esančio pas ūkio subjektą, atlikdami patikrinimą Departamento darbuotojai gali identifikuoti, ar alkoholinis gėrimas įsigytas pagal pateikiamus juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus.
Atsiliepimas
5. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas duotuose paaiškinimuose neigia pirkimo-pardavimo faktą, vertintini kritiškai, kadangi yra prieštaringi vieni kitiems. Patikrinimo protokole aiškiai užfiksuota, kad patikrinta kasos juosta, kurioje nerasta alaus pardavimo operacijos. Patikrinimo protokole nenurodyta, kad buvo tikrintas pinigų likutis kasoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl pinigų likučio kasoje yra nepagrįsti. Nuoseklūs ir objektyvūs įrodymai patvirtina, kad pirkėjas užėjo į Bendrovės viešojo maitinimo patalpas ir netrukus iš jos išėjo, apklausus pirkėją pas jį rastas alkoholinis gėrimas gamyklinėje pakuotėje, alkoholinį gėrimą identifikuojantys duomenys sutampa su alkoholinio gėrimo duomenimis, rastais Bendrovės viešojo maitinimo vietoje. Priimant Departamento Nutarimą teisės normos nebuvo pažeistos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. atlikus neplaninį patikrinimą UAB „Orej“ dėl AKĮ reikalavimų laikymosi, nustatytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėjui, turinčiam licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, įmonėje priklausančiame bare pareiškėjo darbuotojas S. K., veikdamas pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.55 val. pirkėjui pardavė vieną atidarytą butelį alaus „Švogerių“ (alk. 5 proc. tūrio, 1 1. talpos, tinkamumo vartoti terminas 2018 m. lapkričio 7 d., 00:30). Pirkėjas jam parduotą alaus butelį iš viešojo maitinimo vietos patalpų išsinešė. Pirkėjo turėto alaus butelio gamyklinis uždarymas buvo pažeistas (kamštis prasuktas), butelyje buvo apie 0,950 l skysčio. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Bendrovės atžvilgiu surašė protokolą Nr. ATK2-194 dėl nustatyto AKĮ pažeidimo. UAB „Orej“ darbuotojas S. K. 2018 m. rugpjūčio 29 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis dirba barmenu, jokių alkoholinių gėrimų niekam nepardavė, tačiau: „žmogus užėjęs iš maišo išsitraukė butelį alaus <..>“. Pažymėta, jog pirkėjas taip pat neigė, jog alkoholį pirko bare. Departamento direktorius už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą Nutarimu pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją – 1 000 Eur baudą.
8. Teismas vadovavosi AKĮ 1 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatomis.
9. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjas turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, nebuvo ginčo ir dėl to, kad Departamento konstatuotų pažeidimų dieną (2018 m. rugpjūčio 29 d.) Bendrovei priklausančiame bare ginčo metu, t. y. po 8.00 val. dirbo barmenas S. K.. Pareiškėjas Departamento priimtą Nutarimą ginčijo dėl to, kad atsakovas, anot pareiškėjo, Nutarimą grindžia tik prielaidomis bei nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu.
10. Įvertinęs Departamento ginčo medžiagą aktualaus teisinio reguliavimo ir suformuluotos teismų praktikos kontekste, teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl esą nepagrįstai jam pritaikytos ekonominės sankcijos už nustatytą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 pažeidimą vertinti kritiškai. Atkreiptas dėmesys, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems ūkio subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams. Todėl darbuotojų veiksmai, kuriais jie prisidėjo prie juridinio asmens ūkinės veiklos vykdymo (šiuo atveju – mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vykdymo), pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Departamento vyr. specialistės J. T. 2018 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-37 nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. ji kartu su Departamento vyr. specialistu M. V. bei policijos pareigūne D. B. stebėjimą vykdė iš tarnybinio automobilio, ir pastebėjo, kad į pareiškėjui priklausantį Barą 8.55 val. užėjo vyriškis su nepermatomu plastikiniu maišeliu rankoje. Netrukus vyriškis išėjo iš baro su tuo pačiu maišeliu ir pasuko, kur prieš tai buvo nuėję D. B. ir M. V.. Vyriškiui grįžus su pareigūnais ir nuėjus jiems visiems į Barą, policijos pareigūnė paprašė vyriškio išimti iš maišelio alaus butelį. Atlikus patikrinimą nustatyta, jog Bare laikomas, parduodamas pas vyriškį rastas alus „Švogerių“ (1 l. alk., 5 proc. tūrio, geriausias iki 2018 m. lapkričio 7 d., 00:30). Pažymėta, jog iš esmės analogiški paaiškinimai yra ir Departamento vyr. specialisto M. V..
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Departamento vyr. specialistų tarnybiniai paaiškinimai, vaizdo įrašai ir kt., teismo vertinimu, patvirtina, kad draudžiamu laiku Bendrovei priklausančiame bare buvo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, neužtikrinant, kad pilstomi (ar išpilstyti) alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Teismo vertinimu, vien fakto, kad iš Bendrovei priklausančios ir ginčo rytą veikiančios viešojo maitinimo vietos po 8.00 val., kai alkoholinius gėrimų mažmeninė prekyba yra draudžiama, išėjo asmuo, nešinas alkoholiniu gėrimu – alaus buteliu, pakanka konstatuoti, kad alkoholio pardavimas paros metu, kai tokia prekyba draudžiama, įvyko, šie Bendrovės veiksmai kvalifikuotini kaip AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas. Pažymėta, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo sudėtis yra formali, o šios normos pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.
12. Teismas pažymėjo, jog į gamyklines taras išpilstytas alus turi tinkamumo vartoti terminą, kuris kiekvienai gamintojo išpilstytai partijai yra skirtingas. Teismas sutiko su atsakovu, jog tinkamumo vartoti data ant alkoholinio gėrimo yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, todėl teismas konstatavo, jog Departamentas Nutarime kaip vieną iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų siejo su alaus tinkamumo vartoti data. Atkreiptas dėmesys į tai, jog tinkamumo vartoti datą kaip alkoholinių gėrimų atsekamumo kriterijų formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-391/2014.
13. Teismas kritiškai vertino pirkėjo ir barmeno teiktus paaiškinimus, kuriuose neigiamas alaus pirkimo-pardavimo faktas ginčo metu, kadangi tiek pirkėjo, tiek barmeno paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vienas kitam (pirkėjas teigia, kad net nebuvo užėjęs į Barą, o barmenas nurodė, jog Bare pirkėjas jau turėjo alų ir jį gėrė). Be to, vertinta ir tai, jog barmenas galbūt melagingus paaiškinimus teikė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
14. Pažymėta, kad patikrinimo protokole aiškiai užfiksuota, kad patikrinta Baro kasos juosta, kurioje nerasta alaus pardavimo operacijos, kas, pareiškėjo teigimu, tik įrodo, jog realiai joks ginčo alkoholinis gėrimas nebuvo pardavinėjamas. Tačiau nepaisant to, kad kasos juostoje nebuvo užfiksuota alaus pardavimo finansinė operacija, tai, teismo vertinimu, nepaneigė padaryto pažeidimo sudėties, kadangi pažeidėjui vykdant neteisėtą veiklą, ji bus slepiama ir oficialiai neteisėta finansinė operacija nefiksuojama.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog Vilniaus apygardos teismas (administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-574/2019) 2019 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria S. K. (barmenas) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta piniginė bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną S. K. atžvilgiu nutraukė. Tačiau pažymėta, kad šis nutarimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad panašaus pobūdžio administracinėse bylose teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuota, kad Departamento surinktų įrodymų pakako pripažinti Bendrovę pažeidus AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.
16. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nustatyto draudimo pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu.
17. Teismas vadovavosi AKĮ 34 straipsniu. Nurodė, kad ginčo atveju nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o Bedrovės atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi tokio pobūdžio pažeidimą įmonė per dvejus metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė pakartotinai (Departamento 2018 m. kovo 22 nutarimas Nr. ATK2-40/18). Pareiškėjui paskirta artima įstatymo sankcijos už šį pažeidimą padarytą pakartotinai per dvejus metus artima vidurkiui piniginė bauda. Pažymėta, jog pareiškėjas paskirtos ekonominės sankcijos dydžio neginčija. Teismo vertinimu, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.
18. Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatavo, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios AKĮ nuostatos, kuriose nustatytas draudimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bei šio draudimo netaikymo atvejai, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturėjo pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje. Teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjo Nutarime (4 lape 5 pastraipoje) nurodytas netikslus laikas yra priskirtinas mažareikšmei techninei klaidai, kuri nekeičia atsakovo priimto Nutarimo esmės, tuo labiau, jog atsakovas Nutarime išdėsto ir analizuoja visas faktines aplinkybes teisingai.
19. Teismas padarė išvadą, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nebuvo teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl UAB „Orej“ skundas atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, todėl jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintas.
III.
20. Pareiškėjas UAB „Orej“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su Departamento teiginiu apie tai, jog tinkamumo vartoti data ant alkoholinio gėrimo yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekimo kriterijų šioje byloje. Ir Departamentas, ir teismas savo ginčijamą išvadą padarė teigdami, kad šis kriterijus yra nustatytas Dokumentų išdavimo taisyklių 8 punkto 2 dalyje. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad šis reglamentavimas, nustatantis ir reguliuojantis santykius tarp ūkio subjektų, nereglamentuoja ir neapima jokių santykių tarp ūkio subjekto ir fizinio asmens, t. y. galutinio pirkėjo. Vieninteliu įrodymu, kuris leidžia galutiniam vartotojui atlikti pirktos produkcijos atitiktį, yra pardavimo kvitas.
23. Pareiškėjas teigia, kad Departamento atstovai turėjo pareigą atlikti vietoje privalomus veiksmus konstatuoti ir užfiksuoti alaus pardavimą, o būtent: 1) atlikti grynųjų pinigų kasoje ir pas barmeną patikrinimą ir surašyti apie tai atitinkamą aktą; 2) sulyginti alaus kiekį prekystalyje, sandėlyje su kiekiu ataskaitoje bei atlikti realizacijos inventorizaciją.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo ir pasisakydamas neigiamai apie ūkio subjekto veiklą (finansinės operacijos slėpimas, kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimas, čekio neišdavimas, barmeno parodymų vertinimas kaip melavimas) pažeidė šalių lygybės prieš įstatymą principą, nes toks teismo vertinimas leidžia padaryti išvadą, jog Departamento darbuotojai nemeluoja.
25. Pareiškėjas pažymi, jog nors teismas ir pripažino, kad Vilniaus apygardos teisme administracinė byla pareiškėjo barmeno atžvilgiu yra nutraukta dėl ANK 168 straipsnio 1 dalies, t. y. pripažinta, kad jis nepardavė ginčo tikrinimo metu „Švogerių“ alų pirkėjui, bet teismas nusprendė laikyti pardavimą įvykusiu nesant įrodyto alaus pardavimo fakto.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą.
27. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.
28. Atsakovas pabrėžia, kad tinkamumo vartoti data ant alkoholinio gėrimo yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, kuris nustatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 8 punkto 2 dalyje. Tinkamumo vartoti datą kaip alkoholinių gėrimų atsekamumo kriterijų pripažįsta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
29. Atsakovas pažymi, jog pirkėjas, keisdamas parodymus, vėliau pripažino, kad alkoholinius gėrimus įsigijo Bendrovės viešojo maitinimo vietoje, tik teigė, kad tai padarė dieną prieš. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad kitos, aplink esančios bendrovės įsigijo tokio pat galiojimo alkoholinių gėrimų, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, taigi šie argumentai laikytini nepagrįstais.
30. Departamentas pažymi, kad patikrinimo protokole aiškiai užfiksuota, kad patikrinta kasos juosta, kurioje nerasta alaus pardavimo operacijos. Patikrinimo protokole nenurodyta, kad buvo tikrintas pinigų likutis kasoje. Todėl logiška, kad kasos aparato likučio inventorizacija buvo netikslinga.
31. Departamento įsitikinimu, pareiškėjo ir darbuotojo paaiškinimų subjektyvumą patvirtina jų prieštaringumas. Pirkėjo ir pardavėjo paaiškinimai dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių, duoti administracinio nusižengimo byloje, taip pat yra prieštaringi.
32. Departamentas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kuri pagrįsta nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. ATK2-162/18 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, kuriuo UAB „Orej“ skirta 1 000 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, kad konstatavęs, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Departamento surinkti įrodymai patvirtino, kad Bendrovės vardu veikiantis barmenas draudžiamu paros laiku pardavė pirkėjui alkoholinį gėrimą išsinešti (ne vartoti vietoje) ir tuo buvo pažeistas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintas draudimas.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, iš esmės tvirtindamas, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neįrodė alkoholio pardavimo fakto, kadangi vieninteliu įrodymu, kuris leidžia nustatyti galutiniam vartotojui parduotos produkcijos atitiktį, yra pardavimo kvitas. Pareiškėjo teigimu, Departamentas nesiėmė visų veiksmų, būtinų tyrimui visapusiškai atlikti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neigiamai pasisakė apie pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą, taip pažeisdamas šalių lygybės prieš įstatymą principą. Pareiškėjas akcentuoja, kad administracinio nusižengimo teisena barmeno atžvilgiu buvo nutraukta, o pirmosios instancijos teismas pripažino ginčo alkoholinio gėrimo pardavimą įvykusiu.
36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymu ir, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, tik papildo teismo sprendimo išvadas ginčui taikytinos teisės aiškinimu.
38. AKĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
39. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
40. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad byloje nebuvo įrodytas alkoholinio dėrimo pardavimo faktas draudžiamu paros laiku (iki 10 val.), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).
41. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.
42. Byloje buvo nustatyta, kad Departamento specialistams ir policijos pareigūnei 2018 m. rugpjūčio 29 d. stebint pareiškėjo Barą, buvo pastebėta, kad į Barą 8.55 val. užėjęs vyriškis su nepermatomu plastikiniu maišeliu rankoje, netrukus iš baro išėjo su tuo pačiu maišeliu ir pasuko link patikrinimą atliekančių asmenų (Departamento vyriausiojo specialisto M. V. ir policijos pareigūnės D. B.); visiems kartu su pirkėju nuėjus į Barą, policijos pareigūnė paprašė vyriškio išimti iš maišelio alaus butelį, pirkėjas iš maišelio išėmė butelį alaus „Švogerių“ (1 l, alk. 5 proc. tūrio, geriausias iki 2018 m. lapkričio 7 d., 00:30), atlikus patikrinimą Bare, nustatyta, jog Bare klientų aptarnavimo salėje ant lentynos laikomas, parduodamas pas vyriškį rastas alus „Švogerių“ (1 l, alk., 5 proc. tūrio, geriausias iki 2018 m. lapkričio 7 d., 00:30), pirkėjo turėto alaus butelio gamyklinis uždarymas buvo pažeistas (kamštis prasuktas), butelyje buvo apie 0,950 l. Barmenas S. K. žodžiu ir raštu paaiškino, kad jokio alkoholinio gėrimo nepardavė, užėjęs žmogus (pirkėjas) iš maišo išsitraukė jau pradėtą vartoti butelį alaus, atsidarė, atsigėrė, nieko nepirko ir išėjo; pirkėjas policijos pareigūnei atsisakė paaiškinti, kodėl jis iš kavinės išsinešė butelį alaus. Patikrinus bare įrengto kasos aparato kontrolinę kasos juostą duomenų apie alaus pardavimą nerasta; barmenas S. K. pateikė sąskaitą faktūrą CC0991 Nr. 0040273 (pardavėjas – UAB „Sanitex“, įsigijimo data – 2018 m. rugpjūčio 28 d.).
43. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos (žr. 2018 m. spalio 25 d. teismo posėdžio protokolą Vilniaus apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-531-276/2018) matyti, kad pirkėjas pažinojo Bare dirbantį barmeną, po išėjimo iš Baro pirkėją sulaikiusiems pareigūnams pirkėjas paaiškino, kad alų pirko praėjusią dieną, kitoje vietoje, tačiau pareigūnams nustačius, kad Bare parduoto alaus „Švogerių“ ir pareiškėjo maišelyje rasto alaus „Švogerių“ sutampa pavadinimas, galiojimo data, laikas, gamintojo suteiktas kodas, pirkėjas paaiškino, kad alų įsigijo Bare praeitą dieną; barmenas tvirtino, kad pirkėjui alaus nepardavė, jį pamatė tą dieną pirmą kartą, kai atėjo į Barą kartu su pareigūnais,
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjo Bare draudžiamu laiku pirkėjui buvo parduotas butelis alkoholinio gėrimo. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad alaus butelio pardavimo operacija nebuvo apskaityta kasoje, teisinės reikšmės, vertinant pareiškėjo padarytą pažeidimą, neturi, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, tam, kad būtų konstatuotas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo faktas, esminės reikšmės turi tik pats alkoholio pardavimo draudžiamu laiku faktas, nesvarbu, ar pirkėjui buvo įteiktas kasos aparato kvitas ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-340/2014, 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-530-822/2020). Iš minėtų įrodymų (kurie yra nuoseklūs, dalis jų užfiksuoti naudojant technines priemones, todėl laikytini objektyviais, vienas kitam neprieštaraujantys) yra akivaizdu, kad pirkėjo apsilankymo Bare trukmė, išsineštas gamyklinėje pakuotėje alkoholinis gėrimas, kuris parduodamas Bare (pagal įsigijimo ir atitikties duomenis), atsižvelgiant į protingumo kriterijų, paros laiką, kuris aktualus AKĮ nustatytų draudimų, taikomų mažmeninei prekybai, kontekste, reiškia, jog pats pardavimo faktas įvyko būtent pirkėjo 2018 m. rugpjūčio 29 d. vykusio apsilankymo (8.55 val.) metu. Pažymėtina, kad pirkėjo paaiškinimai dėl įsigyto alkoholinio gėrimo keitėsi, priklausomai nuo atliekamo tyrimo eigos, o paaiškinimai dėl tų pačių aplinkybių nesutapo su barmeno paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė nesilaikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų.
45. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog yra prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo darbuotojo administracinio nusižengimo bylos, vertinant, ar ginčo alkoholinis gėrimas buvo parduotas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal AKĮ 33 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija.
46. Aptartas teisinis reguliavimas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, kad Bendrovės darbuotojo veiksmų teisinis vertinimas nėra teisiškai reikšmingas vertinant, ar yra pagrindas taikyti atsakomybę juridiniam asmeniui už atitinkamų AKĮ nustatytų reikalavimų pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016).
47. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančiu teisiniu reguliavimu, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20.00 val. iki 10.00 val. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Departamentas ir pirmosios instancijos teismas.
48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Atsižvelgdamas į tai, kad kiti pareiškėjo nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orej“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.