- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- A-1232-143/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00399-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,Danės vizija“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Danės vizija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Danės vizija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Danės vizija“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Danės vizija“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 3–5) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 30-31-IL-4957 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.
Pareiškėjas nurodė, kad nubaustas 144,81 Eur bauda už tai, jog 2015 m. kovo 22 d. apie 02.50 val. bare, adresu: (duomenys neskelbtini), pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, numatantį, kad viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, nuo 22 valandos iki 8 valandos galima prekiauti tik pilstomais alkoholiniais gėrimais ar alkoholiniais gėrimais, parduodamais atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, o bendrovės darbuotoja R. I. klientams E. S. ir R. B. pardavė 2 skardines 0,5 l talpos sidro išsinešti atidarytoje taroje. Teigė, jog nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi galima pasinaudoti esant dviem sąlygoms: gėrimai turi būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Ūkio subjektas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai, tačiau, kokių konkrečių veiksmų privaloma imtis, įstatyme nereglamentuota. Pareiškėjo teigimu, priimant nutarimą, formaliai įvertintos aplinkybės, neatsižvelgta į darbuotojos paaiškinimus, parduoto alkoholio nedidelį kiekį. Darbuotoja tinkamai vykdė savo pareigas, nes parduotas sidro skardines atkimšo ir pirkėjams pasiūlė vienkartines stiklines, kurių jie atsisakė, o baro patalpose gerai matomose vietose yra iškabinti perspėjimai alkoholinius gėrimus nakties metu vartoti tik vietoje. Pirkėjai pasakė einantys parūkyti į lauką ir, ignoruodami pardavėjos perspėjimus, alkoholį išsinešė iš baro, todėl negali atsakyti už pirkėjų veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 12–13) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, nes UAB „Danės vizija“ darbuotoja R. I. 2015 m. kovo 22 d. apie 02.50 val. bare, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė E. S. ir R. B. 2 skardines 0,5 l talpos sidro atidarytoje pakuotėje išsinešti. Pirkėjai įsigiję atidarytoje taroje sidrą išsinešė iš baro patalpų į lauką, bare (vietoje) įsigytų alkoholinių gėrimų nevartoję. Nesutiko, kad pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų ir būtinų veiksmų užtikrinti, jog pažeidimas nebūtų padarytas. Atsakovo teigimu, sidro skardinių atidarymas ir pasiūlymas įpilti į vienkartinę stiklinę nevertintina kaip visos įmanomos, proporcingos ir protingos ūkio subjekto priemonės ir veiksmai. Informacinių užrašų iškabinimas taip pat nepanaikina pareiškėjo atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą. R. I. dirbdama jau buvo nubausta administracine tvarka už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu (b. l. 56–59) atmetė pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 30-31-IL-4957 UAB „Danės vizija“ taikyti ekonominę sankciją – 144,81 Eur baudą – už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, remdamasis ginčijamo nutarimo turiniu, nustatė, jog pareiškėjui priklausančiame bare, adresu: (duomenys neskelbtini), darbuotoja R. I. 2015 m. kovo 22 d. apie 02.50 val. pardavė pirkėjams E. S. ir R. B. 2 skardines 0,5 l talpos sidro „Fizz“ išsinešti atidarytoje taroje, kuriuos pirkėjai iš baro, priklausančio pareiškėjui, išsinešė negėrę jų vietoje. Atsakovo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys sudarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, už kurį paskirta ekonominė sankcija – 144,81 Eur bauda.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.), atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 pateiktą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatos (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d., pakeista 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija)) aiškinimą, taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015, 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-1791/2014, 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-303/2014, 2013 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-90/2014.
Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, ginčas kyla dėl jų teisinio vertinimo, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad alkoholiniai gėrimai (sidras) nagrinėjamu atveju buvo parduoti atkimštoje taroje (pirmoji sąlyga). Ginčas kilo dėl antrosios Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos sąlygos laikymosi, t. y. jog gėrimai parduodami tik vartoti vietoje. Teismas, remdamasis alkoholį pirkusių E. S. ir R. B. paaiškinimais, nustatė, jog pardavėja atkimšo nupirktas sidro skardines, į stiklines jo neįpylė ir jų nedavė, nes jie neprašė, o apie tai, kad alkoholį galima gerti tik bare, neperspėjo ir išeinančių iš baro jų nestabdė. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti E. S. ir R. B. parodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir rašytuose paaiškinimuose. Liudytojai parodė, jog nežinojo, kad alkoholį galima gerti tik bare, o perspėjančių užrašų nepastebėjo. Liudytojas E. S. taip pat parodė, jog neplanavo gerti alkoholio vietoje, žinojo, kad šiame bare jo galima įsigyti išsinešti, o išėjęs iš baro buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Liudytojas R. B. taip pat parodė, jog ėjo būtent į pareiškėjui priklausantį barą (duomenys neskelbtini), nes kituose baruose alkoholio neleidžiama išsinešti, jis įpilamas į stiklinius bokalus. Teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojų parodymais, juos vertino kaip objektyvius, nuoseklius, byloje nebuvo duomenų, kad pirkėjai provokavo pardavėją padaryti pažeidimą. Remdamasis liudytojos R. I., pardavusios alkoholį, parodymais, teismas nustatė, jog tokios situacijos dažnos, ji neturi galimybės sulaikyti pirkėjų, naktimis dirba viena, todėl bijo konfliktų. Liudytojos teigimu, bare yra aiškiai matoma iškaba apie tai, kad nakties metu alkoholinius gėrimus vartoti leidžiama tik vietoje, taip pat ji stengiasi apie tai įspėti pirkėjus, bare įrengtos stovimos vietos, kur klientai gali vartoti alkoholį. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasirinktos priemonės nebuvo tinkamos ir pakankamos pasiekti Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytą tikslą (pvz., tinkama darbuotojų atranka, jų mokymai, veiksmingų kontrolės priemonių įdiegimas), jog gėrimai būtų parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pareiškėjas privalėjo imtis papildomų priemonių, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (pvz., paaiškinti žodžiu pirkėjui, kad alkoholis turi būti vartojamas vietoje, įpylimas gėrimų į barui priklausančią tarą ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1140/2014). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog ginčo atveju pareiškėjas neišnaudojo visų protingų priemonių, užkertančių kelią galimam pažeidimui padaryti, todėl neturėjo pagrindo pripažinti, kad pažeidimas buvo padarytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo darbuotoja R. I. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-1515-201/2015, įsiteisėjusiu 2015 m. birželio 4 d., pripažinta kalta padariusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. pažeidusi prekybos alkoholiu taisykles – 2015 m. kovo 22 d. apie 02.50 val. pardavusi paminėtiems asmenims alkoholinius gėrimus išsinešti.
Teismas pažymėjo, jog ekonominės sankcijos ūkio subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar ūkio subjekto darbuotojai patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014). Alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Būtent ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, privalo imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti įstatymo reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Ūkio subjektas yra atsakingas už teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010).
Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai, kurių jis ėmėsi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimams įvykdyti, nagrinėjamu atveju nebuvo pakankami. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 30-31-IL-4957 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 62–65) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai ir nevisapusiškai vertino bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas netinkamai įvertino policijos pareigūnų bei liudytojų nurodytas faktines aplinkybes, joms nepagrįstai suteikdamas prioritetą prieš pareiškėjo parodymus, bei paskyrė neadekvačią administracinę nuobaudą padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, teigia, jog teismas, vertindamas ginčijamo nutarimo teisėtumą, turėjo objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas, siekdamas užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo laikymąsi, ėmėsi protingų ir proporcingų priemonių, kad būtų pasiektas įstatyme nustatytas tikslas. Teismas tik formaliai įvertino policijos pareigūnų nurodytas faktines aplinkybes, joms nepagrįstai suteikė prioritetą prieš pareiškėjo parodymus ir, nustatęs formalų pažeidimą, atmetė pareiškėjo skundą dėl paskirtos baudos. Pabrėžia, kad darbuotoja R. I. tinkamai vykdydama visas pareigines instrukcijas pardavė alkoholį ne išsinešti, o vartoti vietoje. Dviem į barą atėjusiems pirkėjams buvo parduotos tik 2 skardinės sidro (po vieną skardinę kiekvienam pirkėjui). Baro lankytojai buvo informuoti apie draudimą įsigytus alkoholinius gėrimus išsinešti iš baro patalpų ir raštu. Atsakovas, atlikdamas tariamą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo tyrimą ir surašydamas skundžiamą nutarimą, neužfiksavo (arba sąmoningai neatsižvelgė) į bare gerai matomose vietose įrengtus informacinius pranešimus apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nustatytą draudimą. Ėmėsi visų įmanomų prevencinių priemonių, kad alkoholiniai gėrimai būtų parduodami tinkamai ir nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Teismas konkrečiai neįvardijo, kokių dar papildomų priemonių galėjo imtis pareiškėjo darbuotoja, siekdama išvengti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo. Pareiškėjo nuomone, atsakovo nutarimu paskirta bauda yra nepagrįsta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 72–73) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai įvertino teisines ir faktines bylos aplinkybes, visapusiškai jas išnagrinėdamas, ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sudėtis yra formali, o reikalavimas imperatyvus, užtenka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus, kurie buvo neatidarytoje pakuotėje ir (ar) nevartoti vietoje. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015, kur R. I. 2014 m. birželio 5 d. jau buvo susidūrusi su beveik analogiška situacija ir buvo nubausta administracine tvarka už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, o UAB NEWTRANS skirta bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą. Pareiškėjas aplaidžiai žiūrėjo į Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Neužtikrinęs alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, iškeldamas savo individualius komercinius interesus prieš įstatymą ir viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus, pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus – už tokius veiksmus privalo prisiimti atsakomybę. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-326/2013, pažymi, kad atsakomybei atsirasti pakanka to, jog alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo parduoti atidarytoje pakuotėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl atsakovo Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 30-31-IL-4957, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą buvo paskirta 144,81 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis (bylai aktuali 2014-11-06 įstatymo Nr. XII-1308 redakcija) numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, - nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.
Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr. 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).
Šioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui, turinčiam licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausančiame bare Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu draudžiamu laiku (2015-03-22 apie 02.50 val.) barmenė R. I. pardavė pirkėjams E. S. ir R. B. 2 skardines 0,5 l talpos sidro „Fizz“, kuriuos pirkėjai išsinešė iš baro.
Pasisakydama dėl byloje aiškintino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, kolegija pažymi, kad nurodyta nagrinėjamai bylai reikšminga faktinė aplinkybė pirmosios instancijos teismo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais, kurių pareiškėjas nepaneigė ir iš esmės neginčija. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar yra pareiškėjo kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo. Pareiškėjas tvirtino, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavusi barmenė elgėsi taip, kad šie gėrimai pirkėjų būtų vartojami vietoje, tačiau pirkėjai savavališkai išsinešė alkoholinius gėrimus iš baro, piktavališkai nepakluso nustatytai tvarkai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė apelianto darbuotoja barmenė-pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės-pardavėjos funkcijos. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo darbuotojos padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Kalbant apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nesilaikymą, pažymėtina, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios. Pažymėtina ir tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokius pažeidimus pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Šiame kontekste pastebėtina, kad (kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO) paminėtos pareiškėjo barmenės R. I. kaltė dėl šio (aptariamo) Alkoholio kontrolės įstatymo draudžiamojo pobūdžio nuostatų pažeidimo, be kita ko, yra patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-1515-201/2015. Šioje administracinėje byloje tai patvirtina pirmosios instancijos teismo aptarti ir, kolegijos manymu, teisingai įvertinti įrodymai.
Pasisakydama dėl pareiškėjui atsakovo parinkto baudos dydžio, kolegija pažymi, kad pareiškėjui paskirta bauda yra arti Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto minimalaus dydžio (144 Eur) baudos už tokio pobūdžio numatytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 ir 8 dalių taikymo požiūriu ji (pareiškėjui paskirta bauda) taip pat pripažintina pagrįsta.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB ,,Danės vizija“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.