Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Dalios Gumuliauskienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Vasiliauskaitei, pareiškėjos UAB „Danės vizija“ atstovui advokatui Robertui Skėriui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Sauliui Bitinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Danės vizija“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2015-04-09 nutarimo Nr. 30-31-IL-4957 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-04-09 nutarimo Nr. 30-31-IL-4957 UAB „Danės vizija“ taikyti ekonominę sankciją – 144,81 Eur baudą – už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 16-18).

Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, jog pareiškėjai priklausančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, darbuotoja R. I. 2015-03-22 apie 02.50 val. pardavė pirkėjams E. S. ir R. B. 2 skardines 0,5 l talpos sidro „Fizz“ išsinešimui atidarytoje taroje, kuriuos pirkėjai iš baro, priklausančio pareiškėjai, išsinešė negėrę jų vietoje. Atsakovo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys sudarė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, už kurį paskirta ekonominė sankcija –144,81 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo18 straipsnio 3 dalies 13 punktas (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-05-01) įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-05 sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatą (2011-12-23 įstatymo Nr. XI-1911 redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01 pakeista 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija), pažymėjo, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Tai reiškia, jog naudojantis išimtimi turi būti tenkinamos abi kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pirmoji sąlyga „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiški. Gėrimo pakuotė laikoma atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl pirmosios sąlygos įvykdymo, t.y. jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje.

Aiškindama antrosios sąlygos, būtinos išimčiai taikyti, „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, turinį išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Iš aptariamos teisės normos turinio matyti, jog Įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų, tačiau konkrečiau šios pareigos turinys Įstatyme nėra apibrėžtas. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtame sprendime konstatavo, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija nėra neribota. Ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-05 sprendime taip pat pažymėjo, jog pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės, todėl pažeidimui konstatuoti nepakanka vien fakto, jog alkoholinis gėrimas buvo išsineštas iš viešojo maitinimo vietos patalpų, o ūkio subjekto veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, t.y. ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti, ir ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, kad būtų užtikrintas Įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo laikymasis (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015, 2014-08-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1791/2014; 2014-05-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-303/2014; 2013-03-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-90/2014, kt.).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, ginčas kyla dėl jų teisinio vertinimo taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad alkoholiniai gėrimai (sidras) nagrinėjamu atveju buvo parduoti atkimštoje taroje. Ginčas kilo dėl antrosios Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos sąlygos laikymosi, t.y. jog gėrimai parduodami tik vartoti vietoje. Iš alkoholį pirkusių E. S. ir R. B. paaiškinimų matyti, jog pardavėja atkimšo nupirktas sidro skardines, į stiklines jo neįpylė ir jų nedavė, nes jie neprašė, o apie tai, kad alkoholį galima gerti tik bare neperspėjo ir išeinančių iš baro jų nestabdė (b.l. 21, 22). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti E. S. ir R. B. parodė tokias pačias aplinkybes kaip ir rašytuose paaiškinimuose. Liudytojai parodė, jog nežinojo, kad alkoholį galima gerti tik bare, o perspėjančių užrašų nepastebėjo. Liudytojas E. S. taip pat parodė, jog neplanavo gerti alkoholio vietoje, žinojo, kad šiame bare jo galima įsigyti išsinešimui, o išėjęs iš baro buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Liudytojas R. B. taip pat parodė, jog ėjo būtent į pareiškėjai priklausantį barą (duomenys neskelbtini), nes kituose baruose alkoholio neleidžiama išsinešti, jis įpilamas į stiklinius bokalus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, jie vertintini kaip objektyvūs, yra nuoseklūs, byloje nėra duomenų, kad pirkėjai provokavo pardavėją padaryti pažeidimą. Iš liudytojos R. I., pardavusios alkoholį, parodymų matyti, jog tokios situacijos dažnos, ji neturi galimybės sulaikyti pirkėjus, naktimis dirba viena, todėl bijo konfliktų. Liudytojos teigimu, bare yra aiškiai matoma iškaba apie tai, kad nakties metu alkoholinius gėrimus vartoti leidžiama tik vietoje, taip pat ji stengiasi apie tai įspėti pirkėjus, bare įrengtos stovimos vietos, kur klientai gali vartoti alkoholį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pasirinktos priemonės nebuvo tinkamos ir pakankamos pasiekti Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytą tikslą (pvz., tinkama darbuotojų atranka, jų mokymai, veiksmingų kontrolės priemonių įdiegimas), jog gėrimai būtų parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pareiškėja privalėjo imtis papildomų priemonių, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (pvz. paaiškinti žodžiu pirkėjui, kad alkoholis turi būti vartojamas vietoje, įpylimas gėrimų į barui priklausančią tarą ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1140/2014). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo atveju pareiškėja neišnaudojo visų protingų priemonių, užkertančių kelią galimo pažeidimo padarymui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pažeidimas buvo padarytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjos darbuotoja R. I. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-1515-201/2015, įsiteisėjusiu 2015-06-04, pripažinta kalta padariusi ATPK 164 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. pažeidusi prekybos alkoholiu taisykles - 2015-03-22 apie 02.50 pardavusi minėtiems asmenims alkoholinius gėrimus išsinešimui (b.l. 32-34). Pažymėtina, jog ekonominės sankcijos ūkio subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar ūkio subjekto darbuotojai patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014). Alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Minėta, jog būtent ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, privalo imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai (2012-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012, 2014-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., 2005-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011-07-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos UAB „Danės vizija“ veiksmai, kurių ji ėmėsi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų įvykdymui nagrinėjamu atveju nebuvo pakankami. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-04-09 nutarimas Nr. 30-31-IL-4957 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB „Danės vizija“ skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-04-09 nutarimo Nr. 30-31-IL-4957 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.