- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-251-368/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03857-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- G. J.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03857-2011-9
NUTARTIS
2012 m. balandžio 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. J., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. J. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) tarp jos ir atsakovo, pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo sutuoktinį ir priteisti iš jo atlyginti 5000 Lt neturtinę žalą; nustatyti nepilnametės dukters A. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nepilnametės dukters turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą nuo pareiškimo įteikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį; priteisti iš atsakovo 8150 Lt išlaikymo dukrai mokėjimo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-05-30 iki 2011-05-30; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti taip: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 754 Lt, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 70000 Lt vertės, padalyti buvusiems sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise po vieną antrąją idealiąją dalį; santuokoje įgytas transporto priemones: „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina – 1000 Lt, „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina – 6000 Lt, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, o ieškovei priteisti iš jo 3500 Lt kompensaciją, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – J., J.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas šeima nesirūpina, nedirba, ieškovė viena dirba ir išlaiko šeimą, išlaikė ir atsakovą, teikė lėšas namo statybai ir atsakovo bei dukros pragyvenimui. Pažymėjo, kad atsakovas girtauja, šeima nebesirūpina, neteikia dukrai išlaikymo. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai priešieškinyje nurodė per dideles kilnojamųjų daiktų kainas, nes tų daiktų ieškovas nepirko pats ir jų kainų nežino.
Atsakovas V. J. pateikė priešieškinį, prašydamas: nutraukti santuoką, įregistruotą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) tarp jo ir ieškovės dėl sutuoktinės kaltės, priteisti iš ieškovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti nepilnametės dukters A. J. gyvenamąją vietą su ieškove, nepilnametės dukters turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; priteisti iš jo dukrai išlaikymą nuo vaiko išvykimo į Didžiąją Britaniją dienos. t. y. nuo 2010 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį; nepriteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2008-05-30 iki 2011-05-30, santuokoje įgytą turtą padalyti taip: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3500 ha, ploto, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 12 000 Lt ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 120 000 Lt vertės, padalyti lygiomis dalimis; santuokos metu įgytą 1000 Lt vertės dujinę viryklę „Beko“, 1000 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną „Beko“, 500 Lt vertės virtuvinį kampą, 200 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 800 Lt vertės šaldytuvą „Snaigė“, 300 Lt vertės televizorių, 2500 Lt vertės ąžuolinę rūbų spintą, 1000 Lt vertės ąžuolinę indaują, 600 Lt vertės ąžuolinę komodą, 400 Lt vertės ąžuolinį apvalų staliuką, ąžuolines lentynas indams 2 vnt., kurių bendra vertė 200 Lt, 150 Lt vertės ąžuolinę mažą komodą, 70 Lt vertės ąžuolinę kampinę lentyną, 500 Lt vertės ąžuolinį žurnalinį staliuką, 2000 Lt vertės minkštus kambario baldus, 700 Lt vertės jaunuolio baldų komplektą, 1000 Lt vertės namų kiną, 4000 Lt vertės firmos „Eastco“ patalynę, pieštus paveikslus 8 vnt., kurių bendra vertė 8000 Lt, 2000 Lt vertės kompiuterį su spausdintuvu, žurnalinį staliuką, kurio vertė 200 Lt, indus, juodos ir mėlynos spalvos, apdirbtus 24 karatų auksu, kurių vertė 5000 Lt, esančius bute adresu: (duomenys neskelbtini), iš viso 32120 Lt sumos turtą priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisti 32 120 Lt piniginę kompensaciją. Taip pat priteisti iš ieškovės 2500 Lt kompensaciją už kartu įgytą turtą Didžiojoje Britanijoje, kurį ten valdo ir naudojasi ieškovė; iš ieškovės priteisti 32500 Lt kompensaciją už asmeninio turto indėlį į įgytą turtą; santuokoje įgytas transporto priemones 700 Lt vertės „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; 6000 Lt vidutinės rinkos vertės „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ištuokos pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, priteisti už šias transporto priemones iš atsakovo 2150 Lt kompensaciją ieškovei; po santuokos nutraukimo palikti pavardes A. ir J., tarpusavio išlaikymo nepriteisti, 5000 Lt neturtinės žalos ieškovei iš atsakovo nepriteisti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė jam neištikima. Prašė priteisti vaikui išlaikymą nuo vaiko išvykimo į Didžiąją Britaniją – 2010-06-01, nes iki tol vaiku rūpinosi ir padėjo išlaikyti. Taip pat prašė iš jo priteisti vaiko išlaikymui po 200 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovas sutiko su ieškinyje nurodytu nekilnojamojo turto padalijimo būdu, prašė padalyti santuokoje įgytą kilnojamą turtą, priteisiant turtą ieškovei natūra, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją, nes jam tų daiktų nereikia. Pažymėjo, kad iki santuokos turėjo butą, automobilį, garažą, kuriuos pardavė. Pabrėžė, kad į bendrą turtą įnešė 32500 Lt asmeninių lėšų, todėl šią sumą taip pat prašė priteisti iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes: J., J.. Šalims išlaikymo nepriteisė. Nepilnametės dukters A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su motina G. J.. Nepilnametės dukters turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė motiną G. J.. Priteisė iš atsakovo dukrai išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos, 2011-06-09, iki jos pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį. Priteisė iš atsakovo dukrai 4800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir tame sklype esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), padalijo taip: ieškovei atiteko 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3500 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis tame sklype esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atsakovui atiteko 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3500 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis tame sklype esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei. Automobilius „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „UAZ“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė šiuos kilnojamus daiktus: dujinę viryklę „Beko“, automatinę skalbimo mašiną „Beko“, virtuvinį kampą, mikrobangų krosnelę, televizorių, ąžuolinę rūbų spintą, ąžuolinę indaują, ąžuolinį apvalų staliuką, 2 ąžuolines lentynas indams, ąžuolinę mažą komodą, ąžuolinę kampinę lentyną, ąžuolinį žurnalinį staliuką, minkštus kambario baldus, namų kiną, firmos „Eastcon“ patalynę, paveikslus, 8 vnt., indus, juodos ir mėlynos spalvos. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1454,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nė vienas iš sutuoktinių nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, abu nesilaikė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima principų. Sutuoktiniai nesiėmė priemonių susidariusioms konfliktinėms situacijoms išspręsti, priėmė sprendimą gyventi atskirai, atsakovas išėjo gyventi pas savo motiną, atsiskyrė nuo šeimos, ja nebesirūpino, neteikė išlaikymo vaikui, ieškovė pasiėmė vaiką ir išvyko į Didžiąją Britaniją, ir šalių santykiai faktiškai nutrūko, todėl teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, ieškovei paliko santuokinę pavardę. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra visą laiką gyveno su motina, atsakovas nepareiškė reikalavimo, jog vaikas gyventų su juo, nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė su motina. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nepaneigė fakto, jog prie vaiko išlaikymo neprisideda, taip pat vaiko poreikius ir tai, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, neturi kitų išlaikytinių, vaikui priteisė 400 Lt kasmėnesinį išlaikymą. Teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių parodymus, kad mergaitė buvo Lietuvoje iki 2010-06-01, sprendė, jog iki to laiko atsakovas dukra rūpinosi ir teikė vaikui išlaikymą, dėl šių priežasčių išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo 2010-06-01 iki kreipimosi į teismą dienos – 2011-06-09, po 400 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso 4800 Lt. Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, šiuo atveju, nėra svarbi, kadangi turtas padalytinas šalims po 1/2 idealiąją dalį. Atkreipė dėmesį, kad šalys neginčijo santuokoje įgytų automobilių vertės ir jų padalijimo būdo. Teismas vadovavosi atsakovės nurodyta kilnojamojo turto verte, kadangi ieškovas nepagrįstai nurodė per dideles turto kainas, pažymėjo, kad daiktų kainos ir dabartinė vertė jam yra nežinomos ir neneigė, kad dalį daiktų ieškovė parvežė iš Didžiosios Britanijos, pirko lizingu ir mokėjo lizingo įmokas. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 2500 Lt kompensaciją už kartu įgytą turtą Didžiojoje Britanijoje, kadangi atsakovas to turto negalėjo apibūdinti, teismo posėdyje sutiko su ieškovės argumentu, kad ieškovė su dukra nuomojasi apstatytą ir įrengtą gyvenamąjį plotą. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad prie bendro turto įgijimo prisidėjo 32500 Lt asmeninių lėšų ir pažymėjo, kad pusę sumos, kuri atsakovui liko pardavus butą, 9850 Lt, atsakovas išmokėjo buvusiai sutuoktinei, likusi suma, kaip ir sumos gautos pardavus iki santuokos turėtą automobilį bei metalinį garažą, buvo panaudotos pragyvenimui ir šeimos reikmėms, nes reguliarių darbinių pajamų, kaip rodo atsakovo sąskaitos banke išrašas, atsakovas neturėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) V. J. prašo panaikinti jo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo ir kompensacijos už asmeninio turto indėlį į įgytą turtą, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priimti naują sprendimą – nepilnametės dukters A. J. išlaikymui iš jo priteisti 130,00 Lt kasmėnesinį išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nepriteisti iš jo 4800,00 Lt įsiskolinimo vaiko išlaikymui, priteisti iš ieškovės 32 500,00 Lt kompensaciją už jo asmeninio turto indėlį į įgytą turtą, taip pat nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė neteigė, kad su apeliantu susitarė pirkti žemės sklypą ir statyti namą ir neįrodė, jog tam siuntė pinigus. Pažymima, kad ieškovės mama patvirtino, jog ieškovė pinigus siuntė jai asmeniškai. Tvirtina, kad iš asmeninių lėšų nusipirko ginčo sklypą ir pastatė ginčo namą. Apeliantas nesutinka ir su teismo priteistu išlaikymu ir jo įsiskolinimu dukrai, kadangi ieškovė nepateikė duomenų apie gaunamas išmokas ir lengvatas dukrai, o teismas neįvertino vaiko poreikiams reikalingos sumos, neanalizavo Didžiosios Britanijos ir Lietuvos valstybėse esamų atlyginimo dydžių bei produktų ir prekių kainų skirtumų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė G. J. nurodo, kad teismo išvados yra išsamios ir motyvuotos. Pažymi, kad teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 400 Lt kasmėnesinį išlaikymą, kadangi atsakovas yra sveikas, darbingas, neturi kitų išlaikytinių. Be to, teismo sprendimu jam priteista ½ dalis gyvenamojo namo. Pabrėžia, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nuo 2010-06-01 iki 2011-06-09 prisidėjo prie dukters išlaikymo. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už asmeninio turto indėlį į įgytą turtą priteisimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) V. J. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų
Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuoja CK 3.192–3.204, 3.208 straipsniai. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atsakovas, nesutikdamas su teismo iš jo priteistu kasmėnesiniu išlaikymo dydžiu jo dukrai, jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės pareiktus įrodymus, patvirtinančius dukros poreikius (101–110 b. l.). Nors atsakovas skundu prašo priteisti iš jo 130,00 Lt kasmėnesinį išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, kolegija pažymi, kad pats atsakovas pradiniame priešieškinyje (28 b. l), tiek patikslintame priešieškinyje (80 b. l.), 2011-12-22 teismo posėdžio metu (186 b. l.) prašė iš jo priteisti ir sutiko mokėti 200,00 Lt kasmėnesinį išlaikymą dukrai. 2011-10-28 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka, jog dukrai reikėtų skirti daugiau lėšų (138 b. l.).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-307/2006). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, neturi kitų išlaikytinių, todėl turi galimybę dirbti ir užsidirbti. Be to, skundžiamu teismo sprendimu apeliantui atiteko 1/2 dalis ginčijamo nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, žemės sklypo) ir dalis kilnojamojo turto, o iš 2011-09-09 parengiamojo teismo posėdžio matyti, kad atsakovas ketino namą parduoti ir pasidalyti gautus pinigus (56 b. l.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukterį dalis proporcingai jų turtinei padėčiai, sveikatos būklei ir galimybei ateityje gauti pajamų.
Kolegija, įvertindama tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, sprendžia, jog Didžiosios Britanijos ir Lietuvos valstybių esamų atlyginimo dydžių bei produktų ir prekių kainų skirtumai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau neanalizuoja šių apelianto skundo teiginių.
Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo
Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas skunde nurodė, jog nesutinka su dukrai priteistu išlaikymo įsiskolinimu, atsakovas pats 2011-10-28 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog su dukra Lietuvoje gyveno 2008–2010 m., o nuo 2010 m., kai dukra išvyko gyventi pas ieškovę, prie jos išlaikymo jis neprisidėjo (138 b. l.).
Atsižvelgdama į prieš tai nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto skundo teiginius ir pažymi, kad užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 dalyje valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę ir įvertindama tai, jog pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, kolegija konstatuoja, kad būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą.
Dėl kompensacijos už asmeninio turto indėlį į bendrą šeimos turtą
Pagal LR CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Nors apeliantas skundė nurodė, kad ieškovė ir neįrodė, jog jam siuntė pinigus, kolegija atkreipia dėmesį, kad tai 2011-10-28 parengiamojo teismo posėdžio metu tai patvirtino ir apelianto sesuo, pažymėdama, jog apeliantas sakydavo, kad ieškovė siunčia pinigus namo statybai, nurodydama, jog ieškovė ir apeliantas buvo susitarę, jog ieškovė uždirbs pinigus, o atsakovas statys namą (140 b. l.). Priešingai, nei teigia apeliantas, kad ieškovės mama patvirtino, jog ieškovė pinigus siuntė jai asmeniškai, ieškovės mama taip pat nurodė, kad ieškovė siuntė pinigus ir apeliantui (139 b. l.). Liudytojai E. A. bei Š. P. taip pat patvirtino, kad ieškovė apeliantui siuntė pinigus, liudytojos E. A. tvirtinimu, pinigai buvo skirti namo statybai (139–140, b. l.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pusę sumos, kuri atsakovui liko pardavus butą, 9850 Lt, atsakovas išmokėjo buvusiai sutuoktinei, tai patvirtino ir apelianto sesuo (140 b. l.). O teismo išvadas dėl apelianto reguliarių darbinių pajamų nebuvimo patvirtina bylos medžiaga bei pats apeliantas (89–93, 111–116, 138 b. l.).
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.