Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam atstovui L. V.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio M. P. prašymą dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00507, suinteresuoti asmenys M. C. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas (antstolis) prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo M. C. atsiliepimo į antstolio pareiškimą nepareiškė, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai. Į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Vykdomosios bylos Nr. 0123/19/00507 duomenimis nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Priežiūros įstatymas) ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 130.2 papunkčiu, K. C. (toliau – statytojas) už nesudėtingojo statinio statybą (duomenys neskelbtini), Kauno m., 2017-09-08 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170908-00077 (toliau – savavališkos statybos aktas) ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170908-00062. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsniu ir Reglamento 138 punktu statytojui 2017-09-08 buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170908-00095 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo pareikalauta iš statytojo ne vėliau kaip iki 2018-02-08 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pradėtą statyti valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno m., kultūros paveldo vietovėje – Senamiestyje (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) I grupės nesudėtingą 12,35 m ilgio, 3,95 m pločio bei 2,78 m aukščio pastatą, išardyti naujai įrengtus pamatus, naujai pastatytą 6,35 m ilgio, 3,90 m pločio bei 2,78 m aukščio (nuo vidutinio žemės paviršiaus iki aukščiausio taško) medinį karkasą, įrengtas gegnes ir sutvarkyti statybvietę. Statytojas 2017-10-23 Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl Inspekcijos surašyto savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2018-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2338-921/2018 ieškovo ieškinio netenkino ir savavališkos statybos akto bei privalomojo nurodymo nepanaikino. Kauno apygardos teismas statytojo apeliacinio skundo netenkino ir 2019-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-375-230/2019, 2018-10-23 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2338-921/2018 paliko nepakeistą. Pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ir įsiteisėjus 2018-10-23 teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-2338-921/2018, Inspekcija atliko patikrinimą, ar privalomasis nurodymas įvykdytas. Inspekcijos 2019-03-27 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-190327-0006 konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Inspekcija 2019-04-15 raštu Nr. 2D-5116-(2.34E) antstolio paprašė priimti vykdyti privalomąjį nurodymą priverstinai. K. C. (K. C. mirus, jo teises ir pareigas 2020 metais perėmė sūnus M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune) 2019-11-14 pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir paprašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2338-921/2018. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. A2-1733-615/2020, 2020-06-30 priėmė nutartį (toliau – 2020-06-30 nutartis), kuria atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2338-921/2018. Apeliantė S. V. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašė: „panaikinti 2020 m. birželio 30 d. nutartį priimtą civilinėje Nr. A2-1733-615/2020, kuria nutarta atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2338-921/2018, bei priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti ieškovo K. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo“. Kauno apygardos teismas 2020-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1380-945/2207 (toliau – Kauno apygardos teismo 2020-10-06 nutartis) nutarė 2020-06-30 teismo nutartį palikti nepakeistą. Inspekcija 2020-10-21 raštu Nr. 2D-15200-(2.34E), atsižvelgdama į tai, kad neliko jokių kliūčių atlikti Inspekcijos privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmus, paprašė antstolio atnaujinti vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00507 vykdymo veiksmus bei vadovaujantis CPK 771 straipsnio nuostatomis surašyti sprendimų neįvykdymo aktą, jį perduoti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė su prašymu skirti skolininkui periodinę, t. y. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nurodymo dieną valstybės naudai CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Antstolis, 2021-01-12 patikrinęs privalomojo nurodymo įvykdymą, ir nustatęs, kad ,,VTPSI Privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. nenugriauti pradėtas statyti valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno m., kultūros paveldo vietovėje, Senamiestyje (unikalaus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) I grupės nesudėtingas 12,35 m ilgio, 3,95 m pločio bei 2,78 m aukščio pastatas, neišardyti naujai įrengti pamatai, naujai pastatytas 6,35 m ilgio, 3,90 m pločio bei 2,78 m aukščio (nuo vidutinio žemės paviršiaus iki aukščiausio taško) medinis karkasas, bei įrengtos gegnės ir nesutvarkyta statybvietė“, pareiškimu 2021-01-14 kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad ginčo statinys pastatytas neturint jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti, jog ginčo statyba savavališka (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-304-796/2019). Statybų įstatymo 32 straipsnis nustato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis nustato savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarką bei eigą.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog jeigu asmuo per 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, jis apie tai raštu informuoja Inspekciją. Inspekcija per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir: 1) nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl šio dokumento galiojimo panaikinimo; 2) nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, per 10 darbo dienų patikrina savavališkai pastatyto statinio (statinių) atitiktį statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams ir, jeigu statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, per 5 darbo dienas pažymi privalomajame nurodyme, kad jis įvykdytas; jeigu statinys neatitinka statinio projekto esminių sprendinių, laikoma, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, M. C. iki teismo posėdžio nebuvo įvykdęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugsėjo 8 d. privalomojo nurodymo. Pažymėtina, kad pats skolininkas nepateikė įvykdymą pagrindžiančių įrodymų. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad suinteresuotas asmuo per privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, iki teismo posėdžio šioje byloje datos (2021 m. birželio 3 d.) ar nutarties priėmimo dienos būtų gavęs statybą leidžiantį dokumentą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, antstolis turėjo teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, pastarajam nevykdant teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo, turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą (privalomąjį nurodymą) ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo (privalomojo nurodymo) nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo (privalomojo nurodymo) nevykdymą, ar nesudaromos prielaidos vengti teismo sprendimo (privalomojo nurodymo) vykdymo neribotą laiką (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1097-230/2019).

Įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nepasisakyta dėl baudos, skirtinos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, dydžio nustatymo kriterijų. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti privalomojo nurodymo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo privalomojo nurodymo nevykdymo. Teismo vertinimu, M. C., 2020 metais perėmęs K. C. teises ir pareigas, neįvykdė privalomuoju nurodymu nustatytų įpareigojimų, taip pat nepateikė duomenų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti savavališką statybą, pašalinti neteisėtos statybos padarinius – savavališkai pastatytus statinius, pamatus ir kt. Suinteresuotas asmuo M. C. nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos ir tokiu būdu nepagrįstai naudojosi neteisėtai pradėtu statyti turtu, esančiu valstybinėje žemėje, nesutvarkė statybvietės, tuo pažeidė CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, M. C. skiriama vienkartinė 100,00 Eur bauda už 2017 m. rugsėjo 8 d. privalomojo nurodymo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00507 valstybės naudai, kuri teismo vertinimu, paskatins skolininką vykdyti privalomąjį nurodymą, atliks drausminimo funkciją bei bus proporcinga siekiamiems tikslams (CPK 771 straipsnio 6 ir 7 dalys).

Paskirdamas vienkartinę baudą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2017-09-08 savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas buvo surašytas ne skolininkui ir skolininkas yra tik teisių perėmėjas, todėl teismo vertinimu, būtent vienkartinės baudos skyrimas šiuo atveju atitiktų tiek išieškotojos ir visuomenės interesus bei paskatintų skolininką įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Išaiškinama, kad bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 6804.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugsėjo 8 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-1709 nevykdymą, skirti M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 6804.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui M. P. vykdomąją bylą Nr. 0123/19/00507.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.